Klaipėdos apygardos teismo nutartis

Pranešėja Alona Romanovienė Civilinė byla Nr. e2A-824-163/2016

Teisėjas Egidijus Mickevičius (Proceso Nr. 2-06-3-01876-2015-1)

2016 m. birželio 1 d.

Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Alonos Romanovienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Albinos Pupeikienės, Jolantos Gailevičienės, apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi ieškovės UAB „Pramogų ir paslaugų rūmai“ apeliacinį skundą dėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2016 m. vasario 12 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės UAB „Pramogų ir paslaugų rūmai“ ieškinį (patikslintą) atsakovams antstolei A. R. Ž., T. P. dėl turto pardavimo iš varžytynių akto pripažinimo negaliojančiu, tretieji asmenys Klaipėdos miesto savivaldybės administracija, VSDFV Klaipėdos skyrius, Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, AB „Tele2“, DGU CONSTRUCTION LIMITED, antstoliai G. J., R. V., G. K., bei atsakovo T. P. priešieškinį dėl iškeldinimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

panaikinti Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2016-02-12 sprendimą dėl absoliučių negaliojimo pagrindų, kadangi buvo pažeistos teismingumo taisyklės, ir grąžinti bylą spręsti dėl ieškinio priėmimo klausimo iš naujo. Rūšinį teismingumą nustatančios normos yra imperatyvios, todėl šalys savo susitarimu negali jo keisti (LR CPK 32 straipsnio 2 dalis). Vienas iš civilinių bylų priskyrimo apygardos teismams, kaip pirmosios instancijos teismams, kriterijų yra ieškinio suma. Civilines bylas, kuriose ieškinio suma yra didesnė kaip 43 500,00 Eur, išskyrus šeimos ir darbo teisinių santykių bylas ir bylas dėl neturtinės žalos atlyginimo, nagrinėja apygardos teismai, kaip pirmosios instancijos teismai LR CPK 27 straipsnio 1 punktas). Nagrinėjamu atveju bylos piniginio reikalavimo dydis skaičiuojamas nuo natūra grąžintino turto vertės, kuri šiuo atveju yra kur kas didesnė nei 43 500,00 Eur. Todėl esant tokioms aplinkybėms, šią bylą kaip pirmosios instancijos teismas turėjo nagrinėti Klaipėdos apygardos teismas. Netenkinus pastarojo reikalavimo, panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą kaip absoliučiai negaliojantį, kadangi jis priimtas pažeidžiant LR CPK 329 straipsnio 1 dalies 2 punktą, neįtraukus į bylą antstolės A. R. draudiko. Šioje byloje ieškovė tiek ieškinyje, tiek ir patikslintame ieškinyje nurodė, kad taikant restituciją natūra, pinigines lėšas turi grąžinti antstolė A. R. Ž.. Ieškovė ieškinyje nurodė, kad esant tokiam reikalavimui bei galiojant teisiniam reguliavimui, kuris numato antstolio privalomą civilinės atsakomybės draudimą, į bylą trečiuoju asmeniu turi būti įtrauktas antstolio draudikas. Teismas ex officio privalėjo išreikalauti duomenis apie antstolės A. R. Ž. draudiką bei įtraukti jį į bylą trečiuoju asmeniu, nes jei teismas (nepriklausomai nuo to, pirmosios instancijos teismas, apeliacinės instancijos teismas ar kasacinės instancijos teismas) pripažintų, kad ieškovės ieškinys yra pagrįstas, kiltų restitucijos taikymo klausimas.Netenkinus pastarųjų reikalavimų, ieškovė prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą ir išspręsti klausimą iš esmės – tenkinti ieškovės ieškinį visiškai. Priteisti ieškovės patirtas bylinėjimosi išlaidas. Nurodo, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai vertino ir taikė kasacinio teismo praktiką šioje byloje. Visų pirma, turto pardavimo iš varžytynių aktas teismo sprendimu gali būti pripažintas negaliojančiu tik specialiojoje teisės normoje – Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 602 straipsnyje – įtvirtintais pagrindais; antra, teismas, vertindamas, ar yra pagrindas pripažinti turto pardavimo iš varžytynių aktą negaliojančiu, Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 602 straipsnio nustatytus akto pripažinimo negaliojančiu pagrindus turi aiškinti ir taikyti kartu su kitomis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso nuostatomis (pavyzdžiui, Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 602 straipsnio 1 dalies 6 punktas dėl turto pardavimo kainos taikytinas ne tik su Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 713 straipsnio 4 dalimi, 718 straipsniu ir 722 straipsnio 1 dalimi, bet ir atsižvelgiant į 681 straipsnyje nustatytą areštuojamo turto įkainojimo procedūrą); trečia, teisingas, įstatymo reikalavimus atitinkantis skolininko turto įkainojimas – antstolio pareiga; ketvirta, turto įkainojimas turi atitikti realias rinkos kainas; penkta, įkainodamas areštuotą turtą antstolis privalo atsižvelgti tiek į išieškotojo, tiek į skolininko interesus; šešta, nustatęs, kad turtas iš varžytynių yra parduotas už mažesnę, negu ji turėjo būti nustatyta pagal įstatymą, kainą, ir spręsdamas dėl Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 602 straipsnio 6 punkte nustatyto pagrindo egzistavimo, teismas turi atsižvelgti į kainų skirtumo dydį, įvertinti pažeidimo esmingumą, gautos už turtą sumos proporcingumą to turto rinkos vertei; septinta, turto pardavimo iš varžytynių aktą pripažinus negaliojančiu, taikytinos bendrosios restitucijos taisyklės; nustatęs, kad restitucija taikytina, teismas turi nustatyti restitucijos būdą (LR CK 6.146 straipsnis), taip pat įvertinti, ar nėra pagrindo jį pakeisti (LR CK 6.145 straipsnio 2 dalis); pripažinus turto pardavimo iš varžytynių aktą negaliojančiu, sprendžiama dėl restitucijos taikymo tarp šalių (LR CK 6.145 straipsnis) ir nesprendžiama dėl vindikacijos sąlygų ir įgijėjo sąžiningumo pagal jas; restituciją taikant natūra, skolininkui (buvusiam iš varžytynių parduoto turto savininkui) grąžinamas turtas, o pirkėjui priteisiama jo už tą turtą sumokėta pinigų suma: jeigu ši pinigų suma yra antstolio žinioje, tai ji visa pirkėjui priteisiama iš antstolio, nepaisant to, ar dalį šios sumos antstolis ketina panaudoti (panaudojo) vykdymo išlaidoms atlyginti.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas atmestinas.

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinių skundų faktiniai ir teisiniai pagrindai bei absoliučių negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.). Apeliacinės instancijos teismas tikrina pirmosios instancijos teismo priimto sprendimo tik apskųstos dalies teisėtumą ir pagrįstumą ir tik analizuodamas apeliaciniuose skunduose nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis. Absoliučių pirmosios instancijos teismo sprendimo negaliojimo pagrindų nebuvimą apeliacinės instancijos teismas tikrina ex officio, neatsižvelgdamas į apeliaciniame skunde nustatytas bylos nagrinėjimo ribas (CPK 329 str.). Absoliučių pirmosios instancijos teismo sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta.

CPK 321 str. 1 d. nustatyta, kad apeliacinis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka, išskyrus šio Kodekso 322 str. nurodytas išimtis. Apeliacinis skundas nagrinėjamas žodinio proceso tvarka, jei bylą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad žodinis nagrinėjimas yra būtinas (CPK 322 str.). Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į byloje esančius rašytinius įrodymus, į bylos nagrinėjimo dalyką, šalių procesiniuose dokumentuose nurodytas aplinkybes bei argumentus, daro išvadą, jog nėra pagrindo bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka. Skundžiamo teismo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo įvertinimas gali būti pasiektas rašytinio proceso priemonėmis.

Byloje nagrinėjamas klausimas dėl turto pardavimo iš varžytynių akto pripažinimo negaliojančiu. Varžytynės įvyko 2014-10-03, turtą už didžiausią pasiūlytą kainą – 209 974,51 Eur nusipirko atsakovas. Po šių varžytynių ieškovė skundė antstolės veiksmus, prašė panaikinti antstolės 2014-03-12 patvarkymą dėl turto įkainojimo, pripažinti antstolės veiksmus parduodant ginčo turtą neteisėtais. Pirmosios instancijos teismas atmetė ieškovės ieškinį. Ieškovė pateikė apeliacinį skundą.

Dėl sprendimo negaliojimo dėl absoliučių negaliojimo pagrindų

Apeliantė tvirtina, kad skundžiamas teismo sprendimas yra absoliučiai negaliojantis, nes pirmosios instancijos teismas išnagrinėjo apygardos teismui teismingą bylą.

Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, kad nuo 2011 m. spalio 1 d. įsigaliojus CPK 329 straipsnio 2 dalies 6 punkto pakeitimams, absoliučiu teismo sprendimo negaliojimu pagrindu pripažįstamas tik toks atvejis, kai buvo pažeistos bylų rūšinio teismingumo bendrosios kompetencijos ir administraciniam teismui taisyklės. Taigi tie atvejai, kai apylinkės teismas išnagrinėja bendrosios kompetencijos apygardos teismui teismingą bylą, pasikeitus teisiniam reglamentavimui, nebelaikomi absoliučiu teismo sprendimo negaliojimo pagrindu. Atsižvelgdama į tai, teisėjų kolegija atmeta nurodytus apeliantės argumentus.

Taip pat apeliantė nurodo, kad pirmosios instancijos teismo sprendimas yra absoliučiai negaliojantis, kadangi teismas neįtraukė į bylą antstolės civilinės atsakomybės draudiko.

Su šiuo apeliantės argumentu pirmosios instancijos teismas nesutinka, kadangi byloje nagrinėjamas klausimas dėl antstolės išleisto akto pripažinimo negaliojančiu, o ne dėl antstolio padarytos žalos, kuri patirta dėl neteisėtų antstolio veiksmų. Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad pati ieškovė šio klausimo nekėlė per visą bylos nagrinėjimo laikotarpį, todėl toks naujų reikalavimų teismui iškėlimas yra abejotinas. Vadovaudamasis tuo, kas išdėstyta anksčiau, apeliacinės instancijos teismas atmeta šį apeliantės argumentą kaip nepagrįstą. Kitų CPK 329 straipsnio 2 dalyje nustatytų absoliučių skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo negaliojimo pagrindų teisėjų kolegija taip pat nenustatė.

Dėl turto pardavimo iš varžytynių taisyklių

Apeliantė nurodo, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai vadovavosi kasacinio teismo praktika vertindamas antstolės veiksmus parduodant turtą iš varžytynių.

LR CPK 602 straipsnis numato atvejus, kada teismas gali pripažinti turto pardavimo iš varžytynių aktą negaliojančiu. Šioje byloje, įvertinus visus minėtame straipsnyje nurodytus pagrindus pripažinti aktą negaliojančiu, matyti, kad ieškovė savo ieškinį grindžia tuo, kad turtas parduotas už mažesnę, negu turėjo būti nustatyta pagal įstatymą, kainą.

Nagrinėjamu atveju matyti, kad tiek ieškinys dėl turto pardavimo iš varžytynių akto pripažinimo negaliojančiu, tiek ir apeliacinis skundas dėl teismo sprendimo panaikinimo iš esmės yra grindžiami tomis pačiomis aplinkybėmis ir tais pačiais įrodymais (netinkamu iš varžytynių parduoto turto kainos nustatymu ir UAB „Resolution valuations“ 2014-11-14 turto vertinimo ataskaita), dėl kurių jau yra pasisakęs Klaipėdos apygardos teismas 2015-01-28 nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. e2S-358-459/2015. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė teisės normas, reglamentuojančias turto pardavimą iš varžytynių, nenusižengdamas kasacinio teismo formuojamai praktikai.

Pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė byloje esančias faktines aplinkybes, kad 2008-08-19 antstolės A. R. Ž. buvo priimtas vykdyti Klaipėdos miesto apylinkės teismo įsakymas dėl 42 707,25 Lt išieškojimo iš UAB „Pramogų ir paslaugų rūmai“ Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos naudai. 2012-01-30 antstolės patvarkymu areštuotas skolininkės turtas – buitinis pastatas, bendras plotas 968,80 kv. m, 1/3 dalis kiemo statinių (kiemo aikštelė, tvora), jie buvo įkainoti 1 525 000,00 Lt. Vėliau (2012–2013 m.) prie išieškojimo prisidėjo kiti kreditoriai. 2012-03-14 paskelbtos pirmosios ginčo turto varžytynės, pradinė pardavimo kaina 1 220 000,00 Lt, varžytynės neįvyko. Neįvyko ir 2012-05-30 antrosios varžytynės, turtas nenupirktas už paskelbtą 915 000,00 Lt kainą. 2013 m. liepos mėn. UAB „Pramogų ir paslaugų rūmai“ pateikė antstolei UAB „Lituka“ ir Ko turto vertinimo ataskaitą. Atsižvelgdama į šį vertinimą antstolė 2013-09-19 patvarkymu ginčo turtą įvertino 1 222 000, 00 Lt, o 2014-03-12 patvarkymu – 1 202 000,00 Lt. Dar vėliau skelbtos ginčo turto varžytynės, nustačius 278 498,60 Eur kainą, jos taip pat neįvyko. Buvo paskelbtos antrosios varžytynės nustatant 208 873,95 Eur turto pardavimo kainą. Šios varžytynės įvyko 2014-10-03, turtą už didžiausią pasiūlytą kainą – 209 974,51 Eur nusipirko T. P.. Po šių varžytynių UAB „Pramogų ir paslaugų rūmai“ skundė antstolės veiksmus, prašė panaikinti antstolės 2014-03-12 patvarkymą dėl turto įkainojimo, pripažinti antstolės veiksmus parduodant ginčo turtą neteisėtais. Klaipėdos apygardos teismas 2015-01-28 galutiniu procesiniu sprendimu Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2014 m. lapkričio 27 d. nutartį, kuria buvo atmestas UAB „Pramogų ir paslaugų rūmai“ skundas, paliko nepakeistą (Klaipėdos miesto apylinkės teismo civilinė byla Nr. 2-14102-328/2014). Antstolė A. R. Ž. ir T. P. 2015 m. vasario 11 d. pasirašė turto pardavimo iš varžytynių aktą Nr. S-1550, kuriuo UAB „Pramogų ir paslaugų rūmai“ priklausantį turtą: buitinį pastatą, bendras plotas 968,80 kv. m, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 1/3 dalį kitų statinių (inžinierinių) – kiemo statinių (kiemo aikštelė, tvora), už 209 974,51 Eur pardavė T. P., 2015-03-10 antstolė priėmė patvarkymą dėl vykdomosios bylos užbaigimo. Vadovaudamasis šiais byloje esančiais duomenimis, pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė LR CPK 602 straipsnio nuostatas, atsižvelgdamas į LR CPK 718 straipsnyje ir 722 straipsnio 1 dalyje nustatytą tvarką. Taip pat teismas įvertino ir LR CPK 681 straipsnyje nustatytas skolininko turto pardavimo iš varžytynių taisykles.

Apeliantė nurodo, kad antstolis turi pareigą tinkamai įvertinti skolininko turtą, t. y. kad turto kaina atitiktų realias rinkos kainas, tačiau pirmosios instancijos teismas to neatliko. Su tokia apeliantės pozicija sutikti negalima, kadangi iš pirmosios instancijos teismo motyvų matyti, kad teismas teisingai nustatė, jog pati ieškovė (skolininkė vykdomojoje byloje) UAB „Pramogų ir paslaugų rūmai“ pateikė antstolei UAB „Lituka“ ir Ko turto vertinimo ataskaitą, atsižvelgdama į ją antstolė 2014-03-12 patvarkymu Nr. S-2551 ginčo turtą įkainojo 1 202 000,00 Lt (348 123,26 Eur). Šį patvarkymą UAB „Pramogų ir paslaugų rūmai“ apskundė tik 2014 m. spalio mėn. Klaipėdos apygardos teismas konstatavo, kad nei išieškotojai, nei skolininkė prieštaravimų dėl nustatytos turto vertės per 3 dienų terminą nepareiškė. Nustatyta turto vertė nebuvo ginčijama nei 2014-05-02 skundu, nei 2014-10-02 prašymu. Ieškovė pretenzijas dėl parduoto turto kainos pareiškė tik pardavus nekilnojamąjį turtą iš antrųjų varžytynių. Ieškovė pateikė UAB „Resolution valuations“ 2014-11-14 turto vertinimo ataskaitą, kuria vertinto viso ginčo turto vertė antstolės patvarkymo priėmimo dieną sudarė 422 845,23 Eur (1 460 000,00 Lt). Tačiau pirmosios instancijos teismas, vertindamas, ar atliktas turto vertinimas atitinka realias rinkos kainas, analizavo ir įstatymo nustatytos tvarkos aspektus, t. y. jog minėta ieškovės vertinimo ataskaita pateikta jau po 2014-10-03 įvykusių varžytynių. Tai reiškia, kad ieškovė pažeidė LR CPK 681 straipsnį, kuriame nustatyta, kad skolininkas turi teisę pareikšti prieštaravimus dėl turto įkainojimo ne vėliau kaip per tris darbo dienas, skaičiuojant nuo turto arešto dienos, o skolininkas, nedalyvavęs areštuojant turtą, prieštaravimus dėl turto įkainojimo gali pateikti ne vėliau kaip per tris darbo dienas nuo tos dienos, kurią gavo turto arešto aktą. Nagrinėjamu atveju ieškovė, prieštaraudama dėl antstolės nustatytos turto vertės, pateikė naują turto vertinimo aktą jau įvykus varžytynėms ir praleidusi įstatymo nustatytus terminus. Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad pirmosios instancijos teismas, analizuodamas, ar antstolės atliktas turto vertinimas atitinka rinkos kainas, įvertino ir tą aplinkybę, jog UAB „Pramogų ir paslaugų rūmai“ jau ilgą laiką nėra pelningai dirbanti bendrovė, šią aplinkybę teismo posėdyje patvirtino ir jos atstovas, todėl ieškovės pateiktas turto vertinimas, kuris paremtas būsimų grynųjų pinigų srautu (Lietuvos Respublikos finansų ministro 2012 m. balandžio 27 d. įsakymu patvirtintos Turto ir verslo vertinimo metodikos 68–69 p.), negali būti laikomas realiu turto vertės įvertinimu. Taip pat antstolė ginčo turtą 2014-03-12 patvarkymu buvo įkainojusi 1 202 000,00 Lt suma, taigi skirtumas tarp antstolės nustatytos turto vertės bei ieškovės pateiktoje ataskaitoje nustatytos vertės (1 406 000 Lt) nėra toks didelis (15 procentų skirtumas), atsižvelgus į bendrą ginčo turto kainą, kad keltų abejonių dėl antstolės nustatytos turto vertės ir leistų teigti turto vertę esant nepagrįstai ir neprotingai sumažintą. Toks nedidelis 15 procentų kainų skirtumas yra natūralus rinkos ir kainų svyravimas. Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad ieškovei priklausęs turtas, parduodamas iš varžytynių, buvo įkainotas tinkamai, nepažeidžiant ieškovės turtinių interesų.

Apeliantės argumentas, kad turtą parduodant iš antrųjų varžytynių už beveik dvigubai mažesnę kainą, buvo pažeisti jos turtiniai interesai, yra atmestinas kaip nepagrįstas, kadangi vadovaujantis LR CPK 722 straipsnio 1 dalimi, antrosiose varžytynėse parduodamo turto nustatoma pradinė kaina sudaro 60 procentų LR CPK 681 straipsnyje nustatyta tvarka nustatytos turto kainos. Vadovaujantis 2015-10-03 vykusių varžytynių duomenimis, pradinė turto kaina buvo nustatyta 721 200 Lt (208 873,96 Eur), t. y. 60 procentų pradinės turto kainos (1 202 000 Lt). Taigi įvertinus aplinkybes, kad pradinė turto kaina pirmųjų varžytynių metu buvo nustatyta tinkamai, nepažeidus nei įstatymo nuostatų, nei rinkos kainų, antrųjų varžytynių metu pradinė rinkos kaina nustatyta, vadovaujantis LR CPK 722 straipsnyje nustatyta tvarka, pardavus ieškovei priklausiusi turtą už 725 000 Lt, t. y. 3 800 Lt daugiau nei pradinė nustatyta kaina antrųjų varžytynių metu, konstatuotina, kad nėra pagrindo teigti, kad ieškovei priklausęs turtas parduotas pažeidus ieškovės turtinius interesus varžytynių metu.

Taigi apeliacinės instancijos teismas, peržiūrėjęs pirmosios instancijos teismo sprendimą pagal apeliantės apeliaciniame skunde nurodytus argumentus dėl antstolės nustatytos per mažos ginčo turto vertės ir jo pardavimo už per mažą kainą, konstatuoja, kad apeliantės argumentai yra nepagrįsti, kadangi pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė turto pardavimo iš varžytynių teisės normas bei, įvertinęs byloje susiklosčiusią situaciją, tinkamai vadovavosi kasacinio teismo praktika.

Vadovaujantis tuo, kas išdėstyta anksčiau, nėra pagrindo keisti ar naikinti pirmosios instancijos teismo sprendimo apeliantės nurodytų apeliacinio skundo argumentų pagrindu (LR CPK 326 str. 1 d. 1 p.).

Dėl baudos už piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis skyrimą.

CPK 95 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad dalyvaujantis byloje asmuo, kuris nesąžiningai pareiškė nepagrįstą ieškinį (apeliacinį ar kasacinį skundą, prašymą atnaujinti procesą, pateikė kitą procesinį dokumentą) arba sąmoningai veikė prieš teisingą ir greitą bylos išnagrinėjimą ir išsprendimą, gali būti teismo įpareigotas atlyginti kitam dalyvaujančiam byloje asmeniui šio patirtus nuostolius. CPK 95 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad teismas, nustatęs šio straipsnio 1 dalyje nurodytus piktnaudžiavimo atvejus, gali paskirti dalyvaujančiam byloje asmeniui iki penkių tūkstančių septynių šimtų devyniasdešimt dviejų eurų baudą, iki 50 procentų iš šios baudos gali būti skiriama kitam dalyvaujančiam byloje asmeniui. Taigi pagal CPK 95 straipsnį baudai dėl piktnaudžiavimo procesinėmis teisėmis paskirti būtinos sąlygos: šalies nesąžiningumas ir skundo nepagrįstumas jį pateikiant teismui arba sąmoningas veikimas prieš teisingą ir greitą bylos išnagrinėjimą ir išsprendimą. Pagal formuojamą kasacinio teismo praktiką įstatyme nustatytos teisės įgyvendinimas gali būti laikomas piktnaudžiavimu tik išimtiniais atvejais, kai tokia teise akivaizdžiai naudojamasi ne pagal jos paskirtį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2015 m. vasario 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-52-313/2015). Nagrinėjamu atveju nenustatyta, kad ieškovė būtų sąmoningai veikusi prieš teisingą ir greitą bylos išnagrinėjimą, kadangi ieškovė teikė ieškinį grįstą teisiniais argumentais, byloje nenustatyta , kad ieškovė teikė procesinius dokumentus, vilkinančius bylos nagrinėjimą ir pan. Tai, kad ieškovė teikė ieškinį byloje savaime nereiškia, kad ieškovė, pateikdama šį procesinį dokumentą, elgėsi nesąžiningai, t. y. piktnaudžiavo procesinėmis teisėmis (CPK 95 straipsnis), todėl atsakovų prašymas skirti ieškovei baudą atmestinas.

Dėl bylinėjimosi išlaidų

Atsakovas T. P. pateikė prašymą dėl bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme priteisimo.

Apeliacinės instancijos teismui atmetus ieškovės apeliacinį skundą, būtų pagrindas nagrinėti atsakovo prašymą dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo, tačiau atsakovui nepateikus bylinėjimosi išlaidas patvirtinančių dokumentų, šis atsakovo prašymas netenkintinas (LR CPK 98 str. 1 d.).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326–331 straipsniais, teisėjų kolegija

nutaria:

palikti Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2016 m. vasario 12 d. sprendimą nepakeistą.