- Teismas
- Klaipėdos apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2015-01-28
- Bylos Nr.
- e2S-358-459/2015
- Teisminio proceso Nr.
- 2-06-3-12660-2014-3
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Raimonda Andrulienė
- Pareiškėjas
- UAB „Pramogų ir paslaugų rūmai“
- Suinteresuotas asmuo
- Klaipėdos miesto savivaldybės administracijai, Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Klaipėdos skyriui, Valstybinei mokesčių inspekcijai prie LR finansų ministerijos, UAB „Didvytis“, UAB „Žarotūnė“, T. P.
Pranešėja Raimonda Andrulienė Civilinė byla Nr. e2S-358-459/2015
NUTARTIS
2015 m. sausio 28 d.
Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Raimonda Andrulienė, rašytinio proceso apeliacine tvarka išnagrinėjusi pareiškėjos UAB „Pramogų ir paslaugų rūmai“ atskirąjį skundą dėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2014 m. lapkričio 27 d. nutarties civilinėje byloje pagal pareiškėjos UAB „Pramogų ir paslaugų rūmai“ skundą suinteresuotiems asmenims Klaipėdos miesto savivaldybės administracijai, Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Klaipėdos skyriui, Valstybinei mokesčių inspekcijai prie LR finansų ministerijos, UAB „Didvytis“, UAB „Žarotūnė“, T. P., antstolei A. R. Ž. dėl antstolio veiksmų,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
pareiškėja skundu prašė panaikinti antstolės 2014-03-12 patvarkymą Nr. S-2551 „Dėl turto įkainojimo“ ir pripažinti antstolės sprendimus parduoti varžytynėse UAB „Pramogų ir paslaugų rūmai“ nuosavybės teise priklausantį turtą - buitinį pastatą, bendras plotas 968,80 kv. m, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 1/3 kitų statinių (inžinerinių) - kiemo statinių (kiemo aikštelė, tvora), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančių (duomenys neskelbtini), neteisėtais.
Žemesnės instancijos teismas
Klaipėdos miesto apylinkės teismas 2014-11-27 nutartimi skundą atmetė. Nurodė, jog antstolės kontoroje vykdomos vykdomosios bylos Nr. 75-00334/08, 75-0255/09, 75-0719/10, 75-0782/11, 75-0212/12, 75-0504/14 dėl skolų išieškojimo iš skolininkės UAB „Pramogų ir paslaugų rūmai“ išieškotojų Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos, Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Klaipėdos skyriaus naudai. 2014-05-02 pareiškėja UAB „Pramogų ir paslaugų rūmai“, UAB „Žarotūnė“, UAB „Divytis“ pateikė antstolei skundą, kuriame prašė įpareigoti antstolę atšaukti paskelbtas varžytynes, kurių pradžia buvo numatyta 2014-04-28 10.00 val.. Skundą antstolė išsprendė 2014-05-09 patvarkymu Nr. S-4823, kuriame nurodė, jog UAB „Divytis“ ir UAB „Žarotūnė“ nėra vykdomųjų bylų šalys, todėl negali teikti skundo ypatingąja teisena. Teismas pripažino, jog antstolė pagrįstai nenagrinėjo minėtų asmenų skundo, nes Civilinio proceso kodekso 603 straipsnyje numatyta, kad kiti asmenys, kurie nėra vykdymo proceso šalys, gali pareikšti ieškinį dėl savo pažeistų teisių ginčo teisenos tvarka. Tuo pačiu patvarkymu antstolė išaiškino pareiškėjai, jog teisės aktai nenumato galimybės atšaukti varžytynių, kurios pasibaigė, varžytynėse nedalyvavo nė vienas asmuo, todėl nebėra ginčo objekto. Pareiškėja turėjo teisę įstatymo nustatyta tvarka skųsti 2014-05-09 patvarkymą, tačiau skundo nepateikė. Teismas sutiko su antstolės argumentu, jog 2014-05-09 patvarkymu antstolė išaiškino pareiškėjai, kad nebėra skundo objekto, o ne atsisakė skundą tenkinti, todėl pareiškėja, nesutikdama su antstolės patvarkymu, turėjo teisę skųsti 2014-05-09 patvarkymą. Pareiškėja 2014-03-12 patvarkymą Nr. S-2551 prašė panaikinti, motyvuodama tuo, jog antstolė negalėjo įkainoti turto vadovaudamasi 2013 m. rugsėjo mėnesio turto vertinimo pažyma, kadangi 2014-10-21 Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išraše nurodyta, jog vidutinė turto vertė – 1668000,00 Lt. Pareiškėja teigia, jog tiek pirmosiose, tiek antrosiose varžytynėse buvo nustatyta nepagrįstai maža nekilnojamojo turto kaina. Iš vykdomosios bylos duomenų teismas nustatė, jog antstolė, remdamasi nekilnojamojo turto rinkos kaina bei UAB „Lituka“ ir Ko sudaryta turto vertės nustatymo pažyma, iš varžytynių parduodamą turtą įkainojo 1202000,00 Lt suma. Pareiškėjai patvarkymas įteiktas 2014-03-14. Nei išieškotojai, nei skolininkė prieštaravimų dėl nustatytos turto vertės per 3 dienų terminą nepateikė. Teismas atkreipė dėmesį, jog pareiškėja pretenzijas dėl parduoto turto kainos pareiškė tik pardavus nekilnojamąjį turtą iš antrųjų varžytynių. Atsižvelgdamas į nurodytas aplinkybes, teismas padarė išvadą, jog antstolė nepažeidė teisės aktų nustatytos tvarkos nei įkainodama nekilnojamąjį turtą, nei nustatydama jo kainą pirmųjų ir antrųjų varžytynių metu. Pareiškėja reikalavimą pripažinti neteisėtais antstolės veiksmus, parduodant varžytynėse nekilnojamąjį turtą - buitinį pastatą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 1/3 kitus statinius – kiemo statinius (kiemo aikštelę ir tvorą), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančius (duomenys neskelbtini), - motyvavo iš esmės tuo, jog iš varžytynių parduotas turtas priklauso bendrasavininkiams ir nėra nustatyta naudojimosi juo tvarka. Teismas nurodė, jog iš Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašo nustatyta, kad iš varžytinių parduotas pastatas – buitinis pastatas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), nuosavybės teise priklauso tik pareiškėjai. Tik kiti kiemo statiniai (kiemo aikštelė, tvora) bendrosios dalinės nuosavybės teise priklauso ne tik pareiškėjai (1/3 dalis), bet ir UAB „Divytis“ bei UAB „Žarotūnė“, taigi turto dalys nustatytos. Iš suinteresuoto asmens T. P. pateikto žemės sklypo plano, kuriame stovi ginčo statiniai, nustatyta, jog bendraturčiai yra susitarę dėl naudojimosi kiemo aikštele bei tvora tvarkos. Kadangi nuosavybės dalys yra nustatytos, turtas iš varžytynių gali būti parduotas ir nenustačius naudojimosi juo tvarkos. Pareiškėjų skunde nurodyto CPK 667 straipsnio nuostatos taikomos tik tuomet, kai skolininkui priklausanti turto, kuris yra bendras su kitais asmenimis, dalis nenustatyta, todėl šiuo atveju negali būti taikomos.
Šalies argumentai
Atskiruoju skundu pareiškėja prašo panaikinti Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2014-11-27 nutartį ir klausimą išspręsti iš esmės. Nurodo, jog antstolė, gavusi skundus dėl varžytynių paskelbimo ir priėmusi patvarkymus šių skundų netenkinti, tačiau nepersiuntusi bylos Klaipėdos apylinkės teismui, pažeidė CPK 510 straipsnio 2 dalį ir pažeisdama skolininko bei suinteresuotų asmenų interesus vykdė išieškojimo procedūras. Antstolė, gavusi skundą dėl neteisėtų veiksmų, kuriame taip pat buvo prašoma atšaukti paskelbtas varžytynes, privalėjo skundą nagrinėti nepaisant to, kad pirmosios varžytynės neįvyko. Varžytynių procesas yra nenutrūkstamas ir turi kelias stadijas, todėl negalima teigti, jog neįvykus pirmosioms varžytynėms skundo objektas išnyko. Išieškojimas turi būti vykdomas nukreipiant reikalavimą į skolininko dalį dalinėje nuosavybėje, o jei kreditorius, skolininkas ar kitas suinteresuotas asmuo mano, kad jo reikalavimas gali būti tinkamai patenkintas tik nustačius naudojimosi bendrosios dalinės nuosavybės teise priklausančiu objektu tvarką, tai vykdymo procesas gali būti tęsiamas tik nustačius realiąsias nekilnojamojo turto dalis. Pirmosios instancijos teismas, nurodydamas, kad bendraturčiai yra susitarę dėl naudojimosi kiemo aikštele, neteisingai interpretavo pateiktą planą. Bendrasavininkai yra susitarę tik dėl naudojimosi žemės sklypu, ant kurio yra pastatas, tvarkos. Antstolė, įkainodama iš varžytynių parduodamą turtą, negalėjo vadovautis UAB „Lituka“ ir Ko turto vertės nustatymo pažyma, nes nuo pažymos sudarymo iki patvarkymo dėl turto įkainojimo priėmimo praėjo net 8 mėnesiai. Akivaizdu, jog per tokį laiką turtą vertė kito. Tai, kad iš varžytynių parduodamo turto vertė yra kur kas didesnė nei antstolės nustatyta, patvirtina ir byloje esanti UAB „Resolution valutations“ 2014-11-14 turto vertinimo ataskaita.
Atsiliepimas
Atsiliepime į atskirąjį skundą suinteresuotas asmuo Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Klaipėdos skyrius prašo pirmosios instancijos teismo nutartį palikti nepakeistą. Nurodo, jog antstolė įkainojo turtą netgi didesne kaina nei buvo nurodyta UAB „Lituka“ ir Ko pažymoje. Nei 2014-05-02 skunde, nei 2014-10-02 prašyme pareiškėja neginčijo nustatytos turto vertės. Pagal Nekilnojamojo turto registro duomenis pareiškėjai priklauso 1/3 dalis kiemo statinių (kiemo aikštelės, tvoros). Tais atvejais, kai skolininko, kaip bendrosios nuosavybės dalyvio, dalis yra žinoma, priverstinio vykdymo metu naudojimosi skolininkui priklausančia nekilnojamojo daikto dalimi tvarka pagal CPK 667 straipsnio 2 dalį nenustatoma.
Suinteresuotas asmuo T. P. atsiliepime į atskirąjį skundą prašo atskirąjį skundą atmesti. Nurodo, jog teismas visiškai pagrįstai nusprendė, kad antstolė 2014-05-09 patvarkymu ne atsisakė tenkinti skundą, o išaiškino pareiškėjams, jog varžytynės jau yra pasibaigusios, todėl nebeliko skundo objekto. Nesutikdami su antstolės patvarkymu, tiek pareiškėja, tiek UAB „Žarotūnė“ ar UAB „Divytis“ galėjo skųsti antstolės veiksmus, tačiau to nepadarė. Pareiškėja prieštaravimus dėl turto įkainojimo galėjo pareikšti tik iki 2014-03-19, tačiau to nepadarė, o antstolės 2014-03-12 patvarkymo dėl turto įkainojimo CPK nustatytais terminais neskundė. Pareiškėjos argumentai, kad bendraturčiai susitarė tik dėl žemės sklypo, ant kurio yra pastatas, naudojimo tvarkos, yra nepagrįstas ir paneigtas byloje esančiu žemės sklypo planu. Be to, išieškojimas galimas tiek esant nustatytai idealiajai, tiek realiajai bendrosios nuosavybės daliai.
Atsiliepime į atskirąjį skundą antstolė prašo atskirąjį skundą atmesti tais pačiais motyvais, kuriais prašė netenkinti pareiškėjos skundo.
Motyvuojamoji dalis
Atskirasis skundas atmestinas.
Žemesnės instancijos teismas
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei patikrinimas, ar nėra absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą dėl apskųstos dalies ir analizuoja apeliaciniame (atskirajame) skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis. Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329, 338 straipsniai).
Iš vykdomosios bylos medžiagos nustatyta, jog pareiškėja UAB „Pramogų ir paslaugų rūmai“, UAB „Žarotūnė“, UAB „Divytis“ 2014-05-02 pateikė antstolei skundą, jame prašė įpareigoti atšaukti paskelbtas varžytynes, kurių pradžia numatyta 2014-04-28 10.00 val.. 2014-05-05 varžytynės paskelbtos neįvykusiomis (tomas II, vykd. b. l. 20-26). 2014-05-09 patvarkyme Nr. S-4823 dėl skundo antstolė nurodė, jog UAB „Divytis“ ir UAB „Žarotūnė“ nėra vykdomųjų bylų šalys, todėl negali reikšti skundo ypatingąja teisena, taip pat pažymėjo, jog atšaukti varžytynių nėra jokių galimybių, nes varžytynės jau pasibaigė ir nebėra skundo objekto, antstolė skundo su vykdomąja byla apylinkės teismui neperdavė. Pareiškėjos nuomone, taip antstolė šiurkščiai pažeidė CPK 510 straipsnio 2 dalį ir pažeisdama skolininko bei kitų suinteresuotų asmenų teises toliau vykdė išieškojimo procedūras.
CPK 510 straipsnio 3 ir 4 dalyse numatyta, jog skundą dėl antstolio procesinių veiksmų ar atsisakymo atlikti procesinius veiksmus antstolis išnagrinėja per penkias darbo dienas nuo jo gavimo ir dėl to priima patvarkymą. Jeigu antstolis atsisako visiškai ar iš dalies patenkinti skundą, skundas, išskyrus šio straipsnio 5 dalyje nurodytą atvejį, kartu su antstolio patvarkymu ir vykdomąja byla ne vėliau kaip kitą darbo dieną nuo patvarkymo priėmimo persiunčiamas apylinkės teismui, kurio veiklos teritorijoje yra antstolio kontoros buveinė. Antstolio patvarkymas, kuriuo nepatenkintas skundas persiunčiamas teismui, yra neskundžiamas. Jeigu antstolis neišnagrinėjo skundo per nustatytą terminą arba patvarkymo, kuriuo visiškai ar iš dalies atsisakė patenkinti skundą, su vykdomąja byla ir skundu neperdavė teismui, asmuo turi teisę skundą dėl antstolio neveikimo pateikti apylinkės teismui, kurio veiklos teritorijoje yra antstolio kontoros buveinė. Kartu su skundu dėl antstolio neveikimo asmuo teismui turi pateikti ir skundą dėl antstolio procesinių veiksmų ar atsisakymo atlikti procesinius veiksmus, kurio antstolis neišnagrinėjo arba visiškai ar iš dalies nepatenkinęs neperdavė teismui. Teismas, nagrinėdamas skundą dėl antstolio neveikimo, toje pačioje byloje išnagrinėja ir skundą dėl antstolio procesinių veiksmų ar atsisakymo procesinius veiksmus atlikti. Pagal nurodytą teisinį reglamentavimą skolininkas ar kitas asmuo skundą dėl antstolio veiksmų paduoda tiesiogiai teismui, o antstoliui šio netenkinus – antstolis privalo skundą su vykdomąja byla perduoti teismui. Tokia skundo nagrinėjimo tvarka užtikrina operatyvią ir tinkamą antstolio procesinės veiklos kontrolę. Teismo nuomone, antstolis saistomas pareigos skundą su vykdomąja byla perduoti teismui bet kokiu atveju, kai dėl skundo priimamas toks sprendimas, kuris pagal savo rezultatą nėra skundo rezoliucinėje dalyje suformuluotų reikalavimų tenkinimas. Taigi sutiktina su pareiškėjos argumentu, jog šiuo atveju antstolė, nepaisant to fakto, kad iš esmės nepasisakė dėl skundo argumentų, o tik nurodė, kad nebėra skundo objekto, privalėjo skundą su byla perduoti teismui. Nesutiktina su pirmosios instancijos teismo argumentu, jog antstolė ne atsisakė tenkinti skundą, o tik išaiškino pareiškėjai, jog varžytynės jau pasibaigė, todėl nebėra skundo objekto. Antstolė surašė patvarkymą dėl skundo, kurio rezoliucinėje dalyje nurodė, jog atšaukti varžytynių nėra galimybių, taigi iš esmės priėmė neigiamą sprendimą dėl skundo rezoliucinėje dalyje suformuluoto reikalavimo atšaukti varžytynes. Pažymėtina, jog CPK 510 straipsnis nenumato galimybės į skundus atsakinėti informaciniais pobūdžio patvarkymais, kurie leistų antstoliui išvengti 510 straipsnyje numatytos skundo nagrinėjimo procedūros. Pripažinus, jog antstolė nepagrįstai neperdavė 2014-05-02 pareiškėjos skundo teismui, teismui privalu įvertinti ir šio skundo argumentus.
Dėl 2014-03-12 patvarkymo Nr. S-2551 „Dėl turto įkainojimo“ panaikinimo.
Pareiškėja prašo panaikinti 2014-03-12 patvarkymą Nr. S-2551, motyvuodama tuo, jog antstolė negalėjo įkainoti turto vadovaudamasi 2013 m. rugsėjo mėnesio turto vertinimo pažyma. Pareiškėjos nuomone, jei antstolė būtų skyrusi ekspertizę turto rinkos vertei nustatyti, tai turto vertė būtų nustatyta didesnė nei antstolė nustatė 2014-03-12 patvarkyme.
Iš vykdomosios bylos medžiagos nustatyta, jog antstolė 2014-03-12 priėmė patvarkymą dėl areštuoto turto įkainojimo Nr. S-2551 (vyk. b. l. 3, II tomas). Antstolė, remdamasi nekilnojamojo turto rinkos kaina bei UAB „Lituka“ ir Ko turto vertės nustatymo pažyma, buitinį pastatą, kurio bendras plotas 968,80 kv. m, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 1/3 kitus statinius – kiemo statinius (kiemo aikštelę ir tvorą), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančius (duomenys neskelbtini), įvertino 1202000,00 Lt sumai. Atkreiptinas dėmesys, jog turto vertinimo pažymą antstolei pateikė pati pareiškėja ir prašė turtą įvertinti pagal pateiktą turto vertinimo ataskaitą (vykd. b. l. 2). Pareiškėjai patvarkymas dėl turto įkainojimo įteiktas 2014-03-14 (vykd. b. l. 76-78, II tomas).
Civilinio proceso kodekso 681 straipsnio 3 dalyje numatyta, jog skolininkas ar išieškotojas, dalyvavę areštuojant turtą, prieštaravimus dėl turto įkainojimo gali pareikšti ne vėliau kaip per tris darbo dienas, skaičiuojant nuo turto arešto dienos. Skolininkas ir išieškotojas, nedalyvavę areštuojant turtą, prieštaravimus dėl turto įkainojimo gali pareikšti ne vėliau kaip per tris darbo dienas nuo tos dienos, kurią gavo turto arešto aktą. Nagrinėjamu atveju nei išieškotojai, nei skolininkė prieštaravimų dėl nustatytos turto vertės per 3 dienų terminą nepareiškė. Nustatyta turto vertė nebuvo ginčijama nei 2014-05-02 skundu, nei 2014-10-02 prašymu. Pareiškėja pretenzijas dėl parduoto turto kainos pareiškė tik pardavus nekilnojamąjį turtą iš antrųjų varžytynių.
CPK 681 straipsnis reglamentuoja areštuoto turto įkainojimą. Šio straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad, areštuodamas skolininko turtą, antstolis jį įkainoja rinkos kainomis, atsižvelgdamas į turto nusidėvėjimą bei į arešto metu dalyvaujančių išieškotojo ir skolininko nuomones. Jeigu skolininkas ar išieškotojas prieštarauja antstolio atliktam įkainojimui arba jei antstoliui kyla abejonių dėl turto vertės, antstolis turto vertei nustatyti skiria ekspertizę. Areštuoto turto įkainojimas yra ypač svarbi parduodamo iš varžytynių turto proceso stadija. Jos metu antstoliui keliami reikalavimai maksimaliai ir objektyviai įkainoti areštuotą turtą. Nepaisant to, kad šio proceso paskirtis yra patenkinti kreditoriaus (išieškotojo) reikalavimus, antstolis privalo atsižvelgti tiek į išieškotojo, tiek į skolininko interesus. Šių interesų pusiausvyros išlaikymas įpareigoja antstolį elgtis sąžiningai, protingai ir teisingai. Nagrinėjamu atveju antstolė, gavusi skolininkės pateiktą turto vertinimo ataskaitą ir pačios skolininkės prašymą įvertinti turtą pagal ataskaitos duomenis, įvertino turtą atsižvelgdama į ataskaitos duomenis ir nekilnojamojo turto rinkos kainas. Teismo nuomone, antstolė disponavo pakankamais duomenimis apie turto vertę, skolininkas buvo išreiškęs savo nuomonę dėl nustatytinos turto vertės, todėl manytina, kad nebuvo jokio pagrindo skirti turto vertės nustatymo ekspertizę. Pareiškėja nurodo, jog jai kyla abejonių dėl pažymos tikslumo ir teisingumo, nes iš pažymos nėra aišku, ar į turto vertę įeina žemės, užstatytos nekilnojamuoju turtu, vertė. Kadangi skolininkė pati prašė vertinti turtą pagal pateiktos ataskaitos duomenis, neskundė antstolės 2014-03-12 patvarkymo dėl turto įkainojimo, nepateikė prieštaravimų dėl turto kainos, ir tik pardavus turtą iš antrųjų varžytinių pareiškė prieštaravimus dėl nustatytos turto vertės, toks jos argumentas vertintinas kaip išieškojimo proceso vilkinimas.
Pareiškėja savo teiginiams dėl nustatytos per mažos turto kainos pagrįsti pateikė UAB „Resolution valuations“ 2014-11-14 turto vertinimo ataskaitą. Iš ataskaitos matyti, jog vertinto viso turto, t. y. buitinio pastato, kurio bendras plotas 968,80 kv. m, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 1/3 kitų statinių – kiemo statinių (kiemo aikštelės ir tvoros), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančių (duomenys neskelbtini), ir 7922/17666 žemės sklypo dalies nuomos teisė, vertė antstolės patvarkymo priėmimo dienai sudarė 1460000,00 Lt. Antstolė turtą 2014-03-12 patvarkymu buvo įkainojusi 1202000,00 Lt sumai, taigi skirtumas tarp antstolės nustatytos turto vertės bei pareiškėjos pateiktoje ataskaitoje nustatytos vertės nėra toks ženklus, kad keltų abejonių dėl antstolės nustatytos turto vertės ir leistų teigti turto vertę esant nepagrįstai ir neprotingai sumažintą.
Be to, sutiktina su pirmosios instancijos teismo argumentu, jog pareiškėja ženkliai praleido terminą skundui dėl 2014-03-12 patvarkymo paduoti. Pareiškėja prieštaravimų per 3 dienų terminą po antstolės patvarkymo dėl turto įkainojimo nereiškė, nei 2014-05-02, nei 2014-10-02 skunduose turto kaina ginčijama nebuvo, jokių pagrįstų aplinkybių, kurioms esant būtų pagrindas atnaujinti terminą skundui dėl 2014-03-12 patvarkymo paduoti, nenustatyta, todėl pareiškėjos argumentai dėl neteisingo turto įkainojimo atmestini dar ir šiuo aspektu.
Dėl prašymo pripažinti neteisėtais antstolės sprendimus parduoti iš varžytynių UAB „Pramogų ir paslaugų rūmai“ nuosavybės teise priklausantį turtą.
Pareiškėja reiškia reikalavimą pripažinti neteisėtais antstolės veiksmus, parduodant varžytynėse nekilnojamąjį turtą - buitinį pastatą, kurio bendras plotas 968,80 kv. m, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 1/3 kitų statinių – kiemo statinių (kiemo aikštelės ir tvoros), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančių (duomenys neskelbtini). Savo reikalavimą iš esmės motyvuoja tuo, jog iš varžytynių parduotas turtas, kuris priklauso bendrasavininkiams, tačiau naudojimosi juo tvarka nėra nustatyta.
CPK 667 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad jeigu skolininkui (fiziniam asmeniui) priklausančio turto, kuris yra bendras su kitais asmenimis, dalis nenustatyta, antstolis aprašo ir areštuoja bendrąjį turtą ir pasiūlo išieškotojui, o reikiamais atvejais ir bendrosios dalinės nuosavybės dalyviams, kreiptis su prašymu į teismą dėl skolininko turto dalies, esančios bendra su kitais asmenimis nuosavybe, nustatymo. Iš šios proceso teisės normos turinio matyti, kad skolininkui priklausanti turto dalis gali būti nustatoma tik tuo atveju, kai skolininkui su kitais asmenimis priklausančio turto dalys nėra nustatytos. Ši tik vykdymo procese taikoma proceso teisės norma turi būti aiškinama atsižvelgiant į materialiosios teisės normas, kuriose yra nustatyti bendrosios nuosavybės teisės samprata, jos rūšys ir įgyvendinimas (CK ketvirtosios knygos IV skirsnis).
CPK 667 straipsnio nuostatos dėl skolininko (fizinio asmens), kuris yra bendraturtis su kitais asmenimis, turto nustatymo gali būti taikomos tik tuo atveju, kai bendraturčių dalys nenustatytos, t. y. kai turtas valdomas, naudojamas ar juo disponuojama bendrosios jungtinės nuosavybės teise ar tam tikrais atvejais– bendrosios dalinės nuosavybės teise, bet konkrečios bendraturčių dalys nenustatytos. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas šios kategorijos bylose yra suformavęs praktiką, kad CPK 667 straipsnio pagrindu teismas gali nustatyti bendrosios nuosavybės bendraturčių idealiąsias bei (ar) realiąsias dalis ir jos turi būti nustatytos taip, kad būtų įmanoma išieškoti, nes priešingu atveju teismo sprendimo įvykdymas taptų negalimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. sausio 11 d. nutartis, priimta civilinėje byloje pagal pareiškėjos S. P. prašymą dėl skolininko turto dalies nustatymo; byla Nr. 3K-3-23/2006). Darytina išvada, kad išieškojimas galimas esant nustatytai tiek idealiajai, tiek realiajai daliai, nes CPK normos neįpareigoja būtinai nustatyti realiosios skolininkui priklausančio turto bendroje nuosavybėje dalies.
Taigi tais atvejais, kai remiantis viešo registro duomenimis skolininko, kaip bendrosios dalinės nuosavybės dalyvio, dalis yra žinoma, priverstinio vykdymo metu negali būti nustatoma naudojimosi skolininkui priklausančia nekilnojamojo daikto dalimi tvarka pagal CPK 667 straipsnio 2 dalį pateiktą išieškotojo ar bendrosios dalinės nuosavybės dalyvio prašymą. Vis dėlto nekilnojamojo daikto, kuris yra bendroji dalinė nuosavybė, bendraturčiai turi teisę tarpusavio susitarimu nustatyti naudojimosi daikto konkrečiomis dalimis tvarką (CK 4.81 straipsnio 1 dalis). Kai kyla bendraturčių ginčas dėl naudojimosi daiktu tvarkos, ji nustatoma teismo tvarka ginčo teisena pagal bet kurio iš bendraturčių ieškinį (CK 4.75 straipsnio 1 dalis). Be abejo, nustatyti naudojimosi tvarką turi būti suinteresuotas skolininkas, nes tą padarius atsiranda galimybė jam priklausančią turto dalį realizuoti už kuo aukštesnę kainą. Be to, įstatyme įtvirtinta galimybė kreditoriui ginčo teisena reikalauti atidalyti skolininko dalį iš bendrosios dalinės nuosavybės taip, kad iš jos būtų galima išieškoti (CK 4.80 straipsnio 3 dalis). Taigi įgyvendinti savo bendrosios dalinės nuosavybės teisę ir atsidalyti savo dalį arba nusistatyti naudojimosi bendru turtu tvarką pirmiausia turi skolininkas (turto bendraturtis), o teismai negali priskirti šios pareigos išieškotojui ir antstoliui.
Iš Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašo nustatyta, jog iš varžytynių parduotas pastatas – buitinis pastatas, kurio bendras plotas 968,80 kv. m, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), nuosavybės teise priklauso tik pareiškėjai. Iš varžytynių parduoti kiti kiemo statiniai (kiemo aikštelė, tvora) bendrosios dalinės nuosavybės teise priklauso ne tik pareiškėjai (1/3 dalis), bet ir UAB „Divytis“, UAB „Žarotūnė“, taigi šiuo atveju turto dalys nustatytos. Kadangi turto dalys yra nustatytos, jos gali būti parduodamos iš varžytynių ir nesant nustatytos naudojimosi tvarkos.
Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, konstatuotina, jog pirmosios instancijos teismas pagrįstai netenkino pareiškėjos skundo, todėl pirmosios instancijos teismo nutartis paliktina nepakeista (CPK 337 str. 1 d. 1 p.)
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2014 m. lapkričio 27 d. nutartį palikti nepakeistą.