- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2018-11-27
- Bylos Nr.
- e2S-2996-910/2018
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-27495-2018-7
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Laima Ribokaitė
- Atsakovas
- E. A.
- Ieškovas
- M. K.
- Kategorijos
- 3.3.2.5pavadinimo nepavyko patikrinti
Vilniaus apygardos teismo civilinių bylų skyriaus teisėja Laima Ribokaitė, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi atsakovės E. A. atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. spalio 15 d. nutarties civilinėje byloje pagal ieškovo M. K. ieškinį atsakovei E. A. dėl santuokos nutraukimo dėl abiejų sutuoktinių kaltės ir atsakovės E. A. priešieškinį ieškovui M. K. dėl santuokos nutraukimo esant ieškovo kaltei, neturtinės žalos atlyginimo, povedybinės sutarties pripažinimo negaliojančia, nekilnojamojo turto pripažinimo bendrąją daline nuosavybe ir santuokos metu įgyto turto bei piniginių lėšų padalijimo,
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
1. 2018 m. spalio 9 d. teisme gautas atsakovės priešieškinis ieškovui dėl santuokos nutraukimo esant ieškovo kaltei, neturtinės žalos atlyginimo, povedybinės sutarties pripažinimo negaliojančia, pripažinti atsakovei nuosavybės teisę į iki santuokos sudarymo ieškovo įgyto turto, priteisiant jį po santuokos nutraukimo natūra, bendrąją jungtine nuosavybės teise įgyto turto padalijimo šalims po 1/2 dalį ir santuokos metu įgytų lėšų 1/2 dalies priteisimo iš ieškovo.
Šalies argumentai
2. Atsakovė su priešieškiniu pateikė ir prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, kuriuo prašo teismo pritaikyti laikinąsias apsaugos priemones ir areštuoti šį nekilnojamąjį turtą, uždraudžiant ieškovui jį perleisti tretiesiems asmenims bet kokiu būdu (parduoti, dovanoti) ar kitaip apsunkinti:
- 239/335 dalis Žemės sklypo, unikalusis Nr. (duomenys neskelbtini), adresas (duomenys neskelbtini)., bendras plotas 6,7000 ha, registruota M. K. vardu;
- Žemės sklypą, unikalusis Nr. (duomenys neskelbtini) adresas (duomenys neskelbtini), bendras plotas 0,7500 ha, registruotą M. K. vardu;
- Butą/patalpą - butą su rūsiu, unikalusis Nr. (duomenys neskelbtini), adresas (duomenys neskelbtini), bendras plotas 58.28 kv. m, registruotą M. K. vardu;
- 1/2 dalį Negyvenamosios patalpos - estetikos centro, unikalusis Nr. (duomenys neskelbtini), adresas (duomenys neskelbtini), bendras plotas 313,67 kv. m, registruotą M. K. vardu;
- 341/724 dalis Žemės sklypo, unikalusis Nr. (duomenys neskelbtini), adresas (duomenys neskelbtini), bendras plotas 0,0724 ha ir 6332/11941 dalis pastato unikalusis Nr. (duomenys neskelbtini), adresas (duomenys neskelbtini), bendras plotas 238,82 kv. m, registruotas M. K. vardu;
- Butą/patalpą - butą, unikalusis Nr. (duomenys neskelbtini), adresas (duomenys neskelbtini), bendras plotas 84,76 kv. m, registruotą M. K. vardu;
- Negyvenamąją patalpą - kūrybines dirbtuves, unikalusis Nr. (duomenys neskelbtini), adresas (duomenys neskelbtini), bendras plotas 17,09 kv. m, registruota M. K. vardu;
- Negyvenamąją patalpą - kūrybines dirbtuves, unikalusis Nr. (duomenys neskelbtini), adresas (duomenys neskelbtini), bendras plotas 17,54 kv. m, registruota M. K. vardu.
- Negyvenamąją patalpą - sandėliuką, unikalusis Nr. (duomenys neskelbtini), adresas (duomenys neskelbtini), bendras plotas 2,30 kv. m, registruota M. K. vardu.
3. Atsakovė taip pat prašo taikyti laikinąsias apsaugos priemones - įrašą viešajame registre dėl nuosavybės teisės perleidimo draudimo, įrašą padarant prie išvadinto turto; be to, areštuoti ieškovui priklausančias pinigines lėšas 1 250 108,56 Eur sumai, esančias ieškovo banko sąskaitose arba priklausančias ieškovui ir esančias pas trečiuosius asmenis.
Atsiliepimas
4. Atsakovė nurodė, kad turi pagrindo manyti, jog ieškovas gali siekti prisiimti papildomų įsipareigojimų kreditoriams, kurių pagrindu būtų dirbtinai apribotas disponavimas turtu, pavyzdžiui, nustatant hipoteką, arba sudaryti nekilnojamojo turto perleidimo sandorių, tokiu būdu dalintino turto balansą darydamas neigiamu. Jeigu ieškovas sudarytų santuokoje ar iki santuokos sudarymo įgyto turto perleidimo sandorių, teismui pripažinus povedybinę sutartį negaliojančia, tokius sandorius tektų ginčyti, tai reikštų naujų civilinių ginčų pradėjimą. Taip pat tai reikštų, kad teismo sprendimas, jei jis būtų palankus atsakovei, taptų sunkiai įgyvendinamas.
5. Atsakovė papildomai pažymėjo, kad, jos žiniomis, ieškovas naudojasi užsienio bankų paslaugomis bei savo gautus honorarus neretai perveda į bankus Šveicarijoje ir pan. Atsakovė pabrėžė, kad, šalims persikrausčius gyventi į Jungtines Amerikos Valstijas, ieškovas buvo atsidaręs sąskaitą šioje valstybėje ir ta sąskaita naudojosi abu sutuoktinai, tačiau dabar ji yra užblokuota. Ieškovui perkėlus jo dispozicijoje esančias santuokos metu įgytas lėšas į kitų valstybių bankus, tai apsunkintų tiek galimybes gauti informaciją, jeigu ieškovas tokios informacijos pats neteiktų, tiek nustatyti sutuoktinių turto balansą.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
6. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2018 m. spalio 15 d. nutartimi atmetė atsakovės prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo.
7. Teismo vertinimu, tai, kad byloje nuginčijus šalių sudarytą povedybinę sutartį nebus galima sudaryti dalintino turto balanso, koks jis yra šiai dienai, ar gauti informacijos, kaip nurodo atsakovė prašyme dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, nėra pagrindas taikyti laikinąsias apsaugos priemones.
8. Teismas pažymėjo, kad pagal naujausią teismų praktiką net ir didelė ieškinio suma nėra besąlyginis pagrindas visais atvejais taikyti laikinąsias apsaugos priemones, o prezumpcija, jog ieškinio didelė suma gali objektyviai padidinti ieškovui (nagrinėjamu atveju atsakovei) galimai palankaus teismo sprendimo neįvykdymo riziką. Tačiau ši prezumpcija nėra absoliuti, nes kiekvienu atveju teismas turi vertinti konkrečias faktines bylos aplinkybes, atsižvelgti į atsakovo (nagrinėjamu atveju ieškovo) finansines galimybes, t. y. ar jam ši ieškinio suma, palyginus ją su nuosavybės teise valdomo turto verte, gaunamomis pajamomis, taip pat atsakovo įsipareigojimais, yra didelė (Lietuvos apeliacinio teismo 2017 m. vasario 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-156-943/2017).
9. Nagrinėjamu atveju pati atsakovė su priešieškiniu pateikė ieškovo metinę pajamų deklaraciją už 2017 metus, t. y. kad ieškovas gavo apie 2 350 685,12 Eur pajamų iš savo veiklos, o 2018 metais jam buvo išmokėta panaši pinigų suma. Teismo vertinimu, tai, kad atsakovė prašo priteisti jai po santuokos nutraukimo 1 250 108,56 Eur piniginių lėšų, įvertinus visą ieškovui priklausantį turtą, nėra pagrindas taikyti laikinąsias apsaugos priemones ir areštuoti ieškovui priklausančias pinigines lėšas 1 250 108,56 Eur sumai.
10. Dėl atsakovės prašymo areštuoti ieškovui priklausantį nekilnojamąjį turtą, uždraudžiant ieškovui jį perleisti tretiesiems asmenims bet kokiu būdu ar kitaip jį apsunkinti, teismas pažymėjo, kad nagrinėjamu atveju nėra jokių įrodymų ir atsakovė nenurodo jokių pagrįstų argumentų, jog, teismui netaikius laikinųjų apsaugos priemonių iki santuokos nutraukimo bylos išnagrinėjimo pabaigos ir neareštavus nekilnojamojo turto, turtas gali būti paslėptas, perleistas tretiesiems asmenims ar apsunkintas turtinėmis prievolėmis. Teismo vertinimu, prašyme dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo atsakovės nurodomos aplinkybės, kad ieškovas nesielgė sąžiningai ir jo pasiūlytos povedybinės sutarties sąlygos yra nesąžiningos, ieškovas neatsižvelgė į atsakovės interesus, kad buvo įsigytas loftas projekte „Žvėryno loftai“, kuris galbūt įgytas ieškovo artimų giminaičiu vardu ieškovo padovanotomis lėšomis ar pan., nepagrįstos įrodymais ir nėra pagrindas daryti išvadai, jog ieškovas bandys turtą perleisti tretiesiems asmenims, ar, kaip nurodo atsakovė, apsunkinti nekilnojamąjį turtą hipoteka.
11. Atsakovė taip pat prašė taikyti ir CPK 145 straipsnio 1 dalies 2 punkte numatytą laikinąją apsaugos priemonę, t. y. įrašą viešame registre dėl nuosavybės teisės perleidimo draudimo. Teismas atkreipė dėmesį, kad pagal CPK 137 straipsnio 6 dalį teisėjas, priėmęs pareiškimą dėl civilinės bylos dėl registruojamo daikto teisinio statuso arba daiktinių teisių į jį iškėlimo, ne vėliau kaip kitą darbo dieną apie tai praneša viešo registro tvarkytojui, kuriame įregistruotas daiktas ar daiktinės teisės į jį. Taigi nagrinėjamu atveju priėmus atsakovės priešieškinį, kuriuo ji kelia klausimą dėl ieškovo vardu įregistruoto nekilnojamojo turto teisinio statuso, vadovaudamasis nurodyta teisės norma, teismas praneš viešo registro tvarkytojui apie pradėtą civilinę bylą dėl nurodyto nekilnojamojo turto.
12. Teismas darė išvadą, kad, įvertinus ieškovo valdomą turtą, laikantis proporcingumo principo, nėra pagrindo konstatuoti, jog, nepritaikius laikinųjų apsaugos priemonių ir neareštavus priklausančio nekilnojamojo turto ir piniginių lėšų, teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti ar pasidaryti negalimas. Dėl to atsakovės prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones atmetė kaip nepagrįstą.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimų į atskirąjį skundą argumentai
13. Atsakovė pateikė atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. spalio 15 d. nutarties, prašydama skundžiamą nutartį panaikinti ir išspręsti klausimą iš esmės – atsakovės prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones tenkinti. Atskirasis skundas grindžiamas tokiais argumentais:
13.1. Šeimos teisiniai santykiai pasižymi tam tikra specifika, todėl visais atvejais turi būti siekiama viešojo intereso apsaugos, šeimos santykių subjektų turtinių ir asmeninių neturtinių teisių ir interesų gynimo. Teismas skundžiamoje nutartyje pažymėjo, kad būtina išlaikyti proceso šalių interesų pusiausvyrą, tačiau šiuo atveju ieškovui suteiktas didesnis pranašumas, kuriuo jis gali naudotis bei taip daryti spaudimą atsakovei.
13.2. Atsakovė pareikštu priešieškiniu kelia klausimą dėl povedybinės sutarties pripažinimo negaliojančia, dėl jungtinės veiklos pripažinimo ir dalinės nuosavybės nustatymo. Visi šie klausimai kyla ir bus nagrinėjami civilinėje byloje dėl santuokos nutraukimo. Dėl to, nagrinėjant atsakovės prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, turėjo būti atsižvelgiama į teisinių santykių specifiką bei siekiama užtikrinti abiejų šalių teisėtų interesų apsaugą. Be to, tik tokiu būdu, kai siekiama derinti skirtingus priešingų šalių interesus, gali būti išlaikoma pareiga laikytis pamatinių teisės principų - teisingumo, protingumo ir sąžiningumo, įtvirtintų CK 1.5 straipsnyje, bei tuo pačiu siekti objektyvaus teisingumo.
13.3. Priešingai, negu nurodyta skundžiamoje nutartyje, atsakovė laikinąsias apsaugos priemones prašo taikyti tik jos pareikštų reikalavimų ribose, tai parodo, jog nėra siekio apsunkinti ieškovo padėtį, kad jo teisės būtų neproporcingai suvaržytos ar pan. Šiuo atveju pagrindinis tikslas ir siekis yra stabilumo išlaikymas, kad turtas, dėl kurio kyla ginčas, nebūtų apsunkintas, perleistas ar kitaip suvaržytas, kol neišnagrinėta civilinė byla ir nenuspręsta dėl šio turto priklausymo. Dėl to atsakovė prašo areštuoti tik dalį ieškovo vardu registruoto nekilnojamojo turto. Pritaikius tokias laikinąsias apsaugos priemones, ieškovo teisės nebūtų pažeistos ir/ar nepagrįstai apribotos, tačiau būtų užtikrinta atsakovės teisėtų interesų apsauga, taip pat išlaikytas šalių lygiateisiškumas procese.
13.4. Vilniaus miesto apylinkės teismas, priimdamas skundžiamą nutartį, pažeidė proceso teisės normas, nes sudarė galimybes su atsakovės prašymu susipažinti bei savo argumentus pareikšti ieškovui, buvo pažeistas tokio prašymo išsprendimo terminas. Be to, dalintino turto balanso sudarymas šeimos bylose yra aktualus, siekiant ateityje priimti pagrįstą ir teisėtą sprendimą, tačiau tai nebuvo įvertinta. Teismas taip pat neišanalizavo ir visapusiškai neįvertino visų atsakovės nurodytų argumentų dėl teismo sprendimo pasunkėjimo ar negalimumo įvykdyti, jeigu būtų priimtas atsakovei palankus sprendimas.
Atsiliepimas
14. Ieškovas atsiliepime į atskirąjį skundą prašo atskirąjį skundą atmesti ir skundžiamą nutartį palikti nepakeistą, taip pat priteisti bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepimas grindžiamas tokiais argumentais:
14.1. Atsakovės priešieškinio reikalavimai yra prima facie neįrodyti, todėl jau vien dėl to nėra pagrindo taikyti laikinųjų apsaugos priemonių. Ieškovo teigimu, atsakovė be teisinio pagrindo bando ginčyti vedybinių ir povedybinių sandorių institutą. Povedybinėje sutartyje šalių padėtys yra lygios. Ieškovas nesisavina atsakovės turto, to paties sąžiningai tikisi ir iš atsakovės, kad ji nesisavins ieškovo asmeninio turto. Tai dviejų veiksnių žmonių lygiateisiškas susitarimas.
14.2. Nepateikta jokių įrodymų ir netgi prielaidų, kad dėl laikinųjų apsaugos priemonių netaikymo teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti neįmanomas ar sudėtingesnis. Atskirajame skunde atsakovės išdėstyti argumentai dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo grindžiami išimtinai tik atsakovės nuomone ir nuogąstavimais. Byloje nėra jokių duomenų ir apie ieškovo nesąžiningumą, pavyzdžiui, ketinimus paslėpti, perleisti, įkeisti turimą turtą ar kitaip jį apsunkinti.
14.3. Atsakovės teiginiai apie ieškovo veiksmus, įgyjant turtą kitų asmenų vardu, slepiant tikrąją padėtį, yra ir teisiškai nepagrįsti, ir nelogiški, nes tokių teiginių atsakovė nepagrindė jokiais įrodymais, be to, šalims galioja ir yra privaloma povedybinė sutartis, kuri taiko turto atskyrimo rėžimą. Dėl to būtų net nesuprantama, kam ieškovui slėpti turtą nuo paties savęs. Be to, atsakovė nepateikė jokio priešieškinio reikalavimo, kuriuo būtų prašoma pripažinti kokio nors ne ieškovo vardu įgyto turto pirkimą negaliojančiu ar tokio turto išreikalavimo iš svetimo neteisėto valdymo. Atskirajame skunde išsakyti teiginiai yra tiesiog nepagrįsti ir nesudaro pagrindo naikinti teisėtą teismo nutartį, kuria atsisakyta taikyti laikinąsias apsaugos priemones.
15. Trečiasis asmuo Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Panevėžio skyrius pateikė atsiliepime į atskirąjį skundą prašo atsakovės atskirojo skundo reikalavimus spręsti teismo nuožiūra.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinio teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Atskirasis skundas atmestinas
16. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas nustato atskirojo skundo (ir atsiliepimo į jį) faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių teismo nutarties negaliojimo pagrindų (CPK 329 straipsnis) patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas atskirajame skunde (atsiliepime į jį) nurodytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeisti asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 1-2 dalys, 338 straipsnis).
17. Nagrinėjamu atveju absoliučių teismo nutarties negaliojimo pagrindų (CPK 329 straipsnis 2, 3 dalys, 338 straipsnis) nenustatyta, byloje sprendžiamas klausimas nesusijęs su viešojo intereso gynimu, taip pat nėra kitų aplinkybių, dėl kurių būtų pagrindas peržengti skundo ribas. Dėl to apeliacinės instancijos teismas, nagrinėdamas atskirąjį skundą, remiasi jo teisiniais bei faktiniais pagrindais, neperžengdamas jų ribų.
18. Atskirasis skundas paduotas dėl pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria atmestas atsakovės prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo. Taigi apeliacinio nagrinėjimo dalykas – patikrinimas, ar pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė teisės normas, reglamentuojančias laikinųjų apsaugos priemonių taikymą, šioje byloje susiklosčiusios faktinės ir teisinės situacijos aplinkybėms.
19. Vadovaujantis CPK 144 straipsnio 1 dalimi, teismas dalyvaujančių byloje ar kitų suinteresuotų asmenų prašymu gali taikyti laikinąsias apsaugos priemones, jeigu šie asmenys tikėtinai pagrindžia savo ieškinio reikalavimą ir nesiėmus šių priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas. Taigi tam, kad laikinosios apsaugos priemonės būtų pritaikytos teisėtai, įstatymas numato dvi privalomas sąlygas: pirma, reiškiamas reikalavimas turi būti tikėtinai (prima facie) pagrįstas; antra, turi egzistuoti reali grėsmė, kad, nesiėmus prašomų priemonių, teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba tapti nebeįmanomas. Nesant bent vienos iš šių sąlygų, nėra pagrindo taikyti laikinųjų apsaugos priemonių.
20. Civiliniame procese galioja rungimosi principas, pagal kurį kiekviena šalis privalo įrodyti aplinkybes, kuriomis remiasi kaip savo reikalavimų ar atsikirtimų pagrindu, išskyrus atvejus, kai remiamasi aplinkybėmis, kurių nereikia įrodinėti (CPK 12, 178 straipsniai). Taigi atsakovei, prašančiai byloje taikyti laikinąsias apsaugos priemones, tenka pareiga įrodyti pirmiau įvardytų sąlygų buvimą.
21. Vertinant tikėtiną ieškinio pagrįstumą, kaip pirmąją sąlygą, būtiną laikinosioms apsaugos priemonėms taikyti, aptariamu atveju nėra pagrindo daryti išvados, kad atsakovės teikiamas priešieškinis būtų akivaizdžiai nepagrįstas. Reiškiamas reikalavimas preliminariai įvertinamas kaip nepagrįstas tada, kai teismui iš paties reikalavimo bei jo pagrindu nurodytų faktinių ir teisinių argumentų pobūdžio akivaizdžiai matyti, jog reikalavimas yra netenkintinas, ir šiai išvadai patvirtinti nereikia atlikti jokio pateiktų įrodymų tyrimo. Nagrinėjamu atveju iš priešieškinio turinio negalima daryti vienareikšmės išvados, kad priešieškinis prima facie yra nepagrįstas. Ieškovo argumentai, kuriais jis grindžia priešieškinio reikalavimų nepagrįstumą, galės būti įvertinti ir dėl jų įrodomosios reikšmės pasisakyta tik išnagrinėjus bylą iš esmės. Pažymėtina, kad, spręsdamas laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimą, teismas neatlieka įrodymų vertinimo, nepasisako dėl ginčo esmės, teismas tik sprendžia dėl laikinųjų priemonių reikalingumo konkrečiu atveju. Šioje proceso stadijoje apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo daryti išvadą, kad ieškovui pareikšti atsakovės reikalavimai būtų aiškiai nepagrįsti.
22. Kita laikinosioms apsaugos priemonėms taikyti būtina sąlyga – teismo sprendimo neįvykdymo arba įvykdymo pasunkėjimo rizika (CPK 144 straipsnio 1 dalis). Pirmosios instancijos teismas, pasisakydamas dėl šios sąlygos, pažymėjo, kad, įvertinus ieškovo valdomą turtą, laikantis proporcingumo principo, nėra pagrindo konstatuoti, jog, nepritaikius laikinųjų apsaugos priemonių, neareštavus nekilnojamojo turto ir piniginių lėšų, teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti ar pasidaryti negalimas. Apeliacinės instancijos teismas, išanalizavęs bylos medžiagą, sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas padarė teisiškai ir faktiškai pagrįstą išvadą, jog atsakovė neįrodė jos prašomų laikinųjų apsaugos priemonių taikymo būtinumo.
23. Prašydama taikyti laikinąsias apsaugos priemones, atsakovė nepateikė įrodymų, kurie sudarytų objektyvų pagrindą taikyti prašomas laikinąsias apsaugos priemones, taip pat nepateikė įrodymų, patvirtinančių, kad, nepritaikius laikinųjų apsaugos priemonių, būsimo teismo procesinio sprendimo įvykdymas galėtų pasunkėti. Deklaratyvūs teiginiai savaime nėra pagrindas tenkinti prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai nurodė, kad nagrinėjamu atveju atsakovė nepateikė įrodymų, kurie teiktų pagrindą manyti, kad, teismui netaikius prašomų laikinųjų apsaugos priemonių iki santuokos nutraukimo bylos išnagrinėjimo pabaigos, neareštavus nekilnojamojo turto, šis gali būti paslėptas, perleistas tretiesiems asmenims ar apsunkintas turtinėmis prievolėmis. Atsakovės prašyme taikyti laikinąsias apsaugos priemones nurodytos aplinkybės savaime nesudaro pagrindo spręsti apie grėsmę būsimo teismo sprendimo įvykdymui, nesant tai patvirtinančių duomenų. Atsakovės nurodytos aplinkybės dėl šeimos namų signalizacijos kodo pakeitimo ir daiktų iškraustymo nepatvirtina būtinybės taikyti laikinąsias apsaugos priemones.
24. Nesutiktina su atsakovės argumentais, kad teismas, priimdamas skundžiamą nutartį, pažeidė proceso teisės normas, nes sudarė galimybes su atsakovės prašymu susipažinti bei savo argumentus pareikšti ieškovui, taip pat pažeidė tokio prašymo išsprendimo terminą.
25. Ieškovas turi teisę susipažinti su bylos medžiaga, taip pat pareikšti savo poziciją ir teikti procesinius dokumentus į bylą. Kartu atkreiptinas dėmesys, kad prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių nagrinėjamas tik išsprendus ieškinio (priešieškinio) priėmimo klausimą. Atsakovei 2018 m. spalio 9 d. pateikus priešieškinį, teismas priešieškinio nepriėmė, įpareigodamas atsakovę nustatytu terminu sumokėti dalį žyminio mokesčio. Atsakovė prašymą dėl žyminio mokesčio sumokėjimo pateikė 2018 m. spalio 12 d. Teismas priešieškinio priėmimo ir laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimą išsprendė nepraleisdamas įstatyme nustatytų terminų, t. y. 2018 m. spalio 15 d. (CPK 147 straipsnio 1 dalis).
26. Kiti atskirojo skundo argumentai neturi įtakos skundžiamos nutarties pagrįstumui, todėl dėl jų apeliacinės instancijos teismas nepasisako. Pažymėtina, kad teismų praktikoje laikomasi nuostatos, jog teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-38/2008; 2010 m. birželio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010).
27. Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs atskirajame skunde nurodytus argumentus, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas priėmė teisėtą ir pagrįstą nutartį, kurios naikinti ar pakeisti pagrindo nėra (CPK 320 straipsnis, 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Dėl bylinėjimosi išlaidų
28. Pagal CPK 93 straipsnio bei 270 straipsnio 5 dalies 3 punkto nuostatas klausimą dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo teismas išsprendžia priimdamas galutinį procesinį sprendimą, priklausomai nuo to, koks yra bylos išnagrinėjimo rezultatas. Įstatymas nenumato, kad bylinėjimosi išlaidos, patirtos už tarpinių procesinių veiksmų atlikimą, būtų atlyginamos priklausomai nuo konkretaus procesinio klausimo išsprendimo rezultato. Taigi šioje civilinio proceso stadijoje nėra pagrindo spręsti dėl bylinėjimosi išlaidų už atsiliepimo į atskirąjį skundą parengimą priteisimo.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 336 straipsniu, 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 338 straipsniu,
nutaria:
atmesti atskirąjį skundą.
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. spalio 15 d. nutartį palikti nepakeistą.