Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

2017-02-09 · Civilinė byla Nr. e2-156-943/2017

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Lietuvos apeliacinis teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2017-02-09
Bylos Nr.
e2-156-943/2017
Teisminio proceso Nr.
2-56-3-01151-2016-3
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Egidija Tamošiūnienė
Ieškovas
uždarosios akcinės bendrovės „Juodeliai“
Atsakovas
uždarosios akcinės bendrovės „Gairelita“
Kategorijos
Civilinė byla Nr. e2-156-943/2017Teisminio proceso Nr. 2-56-3-01151-2016-3Procesinio sprendimo kategorija 3.1.18.6 (S)
LIETUVOS APELIACINIS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2017 m. vasario 9 d.Vilnius
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Egidija Tamošiūnienė,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Juodeliai“ atskirąjį skundą dėl Kauno apygardos teismo 2016 m. spalio 10 d. nutarties, kuria atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Gairelita“ atžvilgiu panaikintos laikinosios apsaugos priemonės, priimtos civilinėje byloje Nr. e2-2605-264/2016 (naujas Nr. e2-1259-264/2017) pagal nurodytos ieškovės ieškinį nurodytai atsakovei dėl skolos priteisimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

Ieškovė kreipėsi į teismą, prašydama priteisti ieškovės naudai iš atsakovės 87 611,75 Eur skolą, 21 587,85 Eur delspinigius, 419 802,13 Eur nuostolius, 8 procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir ieškovės sumokėtą 2 418 Eur žyminį mokestį. Kauno apygardos teismas 2016 m. rugsėjo 27 d. preliminariu sprendimu ieškovės ieškinį tenkino. Dėl preliminaraus teismo sprendimo atsakovė pateikė prieštaravimus.Kauno apygardos teismas 2016 m. rugsėjo 27 d. nutartimi tenkino ieškovės prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones ir areštavo atsakovės turtą neviršijant 529 001,73 Eur sumos.2016 m. spalio 5 d. atsakovė pateikė atskirąjį skundą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, kurį Kauno apygardos teismas tenkino (CPK 334 straipsnio 2 dalies 1 punktas).

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

Kauno apygardos teismas 2016 m. spalio 10 d. nutartimi tenkino atsakovės atskirąjį skundą ir panaikino jos atžvilgiu taikytas laikinąsias apsaugos priemones.Iš atsakovės pateikto 2015 metų balanso teismas nustatė, kad atsakovės viso turto vertė yra 9 271 024 Eur, iš kurio ilgalaikis turtas sudaro 5 993 886 Eur, trumpalaikis turtas – 3 277 138 Eur. Atsakovė teismui taip pat pateikė įrodymus, patvirtinančius, kad šiuo metu disponuoja 414 772 Eur suma. Per vienerius metus mokėtinos sumos ir trumpalaikiai įsipareigojimai sudaro 2 994 498 Eur. Šių nustatytų aplinkybių pagrindu teismas padarė išvadą, kad pagal atsakovės turimo turto mastą ieškinio suma atsakovei nėra didelė, todėl nėra pagrindo teigti, jog būsimas atsakovei nepalankus teismo sprendimas gali būti neįvykdytas.Ieškovės argumentus, kad atsakovė gali bandyti išvengti prievolės įvykdymo ir proceso metu savo turimą turtą parduoti, paslėpti ar kitaip perleisti tretiesiems asmenims, teismas atmetė kaip nepagrįstus. Ieškovės argumentai, susiję su atsakovės nesąžiningumu, nepagrįsti jokiais objektyviais įrodymais. Atsakovė yra įsteigta 2001 m. birželio 7 d. ir iki šiol vykdo gamybinę veiklą, įmonėje dirba 43 darbuotojai, o skolų nei Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžetui, nei Valstybinei mokesčių inspekcijai atsakovė neturi. Vadinasi, atsakovė yra veikianti gamybinė įmonė, turinti nekilnojamojo ir kito turto, o nagrinėjamu atveju byloje nenustatyta aplinkybių, kurios leistų pagrįstai spręsti, jog atsakovė jai priklausantį turtą ketintų parduoti ar kitu būdu perleisti kitiems asmenims, taip siekdama apsunkinti būsimo teismo sprendimo įvykdymą.Teismas pažymėjo, kad šioje bylos stadijoje negalima preliminariai nustatyti tikimybės, jog pateiktų įrodymų visumos pagrindu dėl pareikštų reikalavimų gali būti priimtas ieškovei palankus sprendimas, kurio įvykdymas, nepritaikius laikinųjų apsaugos priemonių, gali pasunkėti arba pasidaryti neįmanomas.

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

Ieškovė UAB „Juodeliai“ atskiruoju skundu prašo panaikinti Kauno apygardos teismo 2016 m. spalio 10 d. nutartį ir klausimą išspręsti iš esmės – ieškovės prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones tenkinti.Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:Atsakovė savo gerą turtinę padėtį grindė 2014 ir 2015 metų finansinės atskaitomybės duomenimis bei laisvai disponuojamu pinigų likučiu sąskaitoje. Visgi, atkreiptinas dėmesys, kad teismas vertino atsakovės turtinę padėtį 2015 m. gruodžio 31 dienai, o klausimas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo svarstomas 2016 m. spalio mėn. Atsižvelgiant į tai, laikytina, kad atsakovė nepateikė įrodymų, kurie paneigtų didelės ieškinio sumos prezumpciją, nes jos turtinė padėtis per šį laikotarpį galėjo iš esmės pasikeisti. Tai matyti ir iš į bylą pateiktų įrodymų, kurie patvirtina, kad atsakovės finansinė padėtis vertinant 2014 m. ir 2015 m. duomenis yra ženkliai pablogėjusi.Atsakovės gamykloje 2016 m. spalio 5 d. įvyko didžiulis gaisras, kurio metu sudegė didžioji dalis atsargų (žaliavų), o kita dalis tapo naudojimui pagal paskirtį netinkama. Kilęs gaisras reikšmingas vertinant atsakovės finansines galimybes ne tik tuo aspektu, kad didžioji dalis atsakovės trumpalaikio turto buvo sunaikinta, o kita tapo netinkama naudojimui pagal tiesioginę paskirtį, tačiau ir tuo aspektu, jog dėl kilusio gaisro atsakovei gresia dideli finansiniai įsipareigojimai dėl žalos atlyginimo, nes žala buvo padaryta tiek aplinkai, tiek ir gyventojams. Tai trečias gaisras 2016 metais įvykęs UAB „Gairelita“ patalpose.Atsakovės turimas nekilnojamasis turtas yra įkeistas. Pardavus įkeistą turtą, hipotekos kreditorius turi pirmumo teisę prieš kitus kreditorius. Tik patenkinus hipotekos kreditoriaus reikalavimą, likusia suma galėtų būti tenkinami kitų kreditorių, tarp jų ir šios bylos ieškovės, jei ieškinys būtų patenkintas, reikalavimai. Būtina pažymėti ir tai, kad priverstinio turto realizavimo atveju suma, gauta pardavus turtą, gali būti žymiai mažesnė negu apskaičiuotoji jo rinkos kaina.Ieškinys yra prima facie (liet. preliminariai) pagrįstas. Atsakovės argumentai, kad ieškovė neturi reikalavimo teisės į atsakovę yra akivaizdžiai nepagrįsti. AB SEB bankas nuo 2016 m. sausio 25 d. sustabdė sąskaitų iš UAB „Juodeliai“ priėmimą ir apmokėjimą. Visus mokėjimus pagal sąskaitas atsakovė atlikdavo tiesiogiai ieškovei.Atsiliepimu į ieškovės atskirąjį skundą atsakovė UAB „Gairelita“ prašo atskirąjį skundą atmesti ir skundžiamą Kauno apygardos teismo 2016 m. spalio 10 d. nutartį palikti nepakeistą.Atsiliepimas į atskirąjį skundą grindžiamas šiais argumentais:Nors preliminariu teismo sprendimu ieškovės ieškinys buvo tenkintas, visgi, vėlesnėje proceso stadijoje teismas pažymėjo, kad preliminariai nustatyti tikimybę, jog ieškovei gali būti priimtas palankus teismo sprendimas, negalima. Preliminaraus ieškinio pagrįstumo sąlygos egzistavimo ieškovė atskirajame skunde net nesiekė įrodyti.2015 metų finansinės apskaitos duomenys buvo sistemiškai įvertinti kartu su kitais duomenimis (pradelstų mokestinių prievolių nebuvimu, darbuotojų skaičiumi, lėšomis sąskaitoje, nuosekliai pelninga atsakovės veikla), todėl nėra pagrindo teigti, kad teismas šių įrodymų pagrindu padarė neteisingas išvadas.Ieškovė nepagrįstai teigia, kad per 2016 m. spalio 5 d. gaisrą sudegė didžioji dalis atsakovės atsargų, o veikla buvo sustabdyta. Atsakovė toliau įprasta tvarka gamina medienos granules. Šiuo metu sukauptų žaliavų bendras svoris sudaro 38 514 tonų ir yra tik 6 058 tonų mažesnis nei iki gaisro, t. y. dėl gaisro buvo prarasta nedidelė dalis turėtų žaliavų. Atsakovės nuostoliai dėl žaliavų netekimo sudarė 232 142,56 Eur.Atsakovė kartu su atsiliepimu į atskirąjį skundą teikia 2016 m. sausio 1 d. – 2016 m. rugsėjo 30 d. balansą, iš kurio matyti, kad jis pagal turto vertes iš esmės atitinka 2015 metų balansą.

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinio teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Nagrinėjamoje byloje sprendžiamas klausimas, ar pirmosios instancijos teismo nutartis, kuria atsakovei panaikintos laikinosios apsaugos priemonės, yra pagrįsta ir teisėta. Šis klausimas nagrinėjamas vadovaujantis ieškovės skundo faktiniu ir teisiniu pagrindu bei patikrinama, ar nėra absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų (CPK 320, 338 straipsniai). Absoliučių skundžiamos teismo nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė, todėl civilinė byla nagrinėjama neperžengiant atskirojo skundo ribų.

Dėl naujų įrodymų priėmimo

Ieškovė kartu su atskiruoju skundu pateikė žiniasklaidos priemonių pranešimus apie gaisrus atsakovės UAB „Gairelita“ teritorijoje, Radviliškio rajono savivaldybės administracijos direktoriaus 2016 m. spalio 5 d. įsakymą Nr. A-1032-(8.2) „Dėl ekstremalios situacijos paskelbimo Radviliškio rajono savivaldybėje, Radviliškio mieste dėl ūkio subjekte UAB „Gairelita“ kilusio gaisro“, Registrų centro išrašus apie UAB „Gairelita“ turimą nekilnojamąjį turtą, AB SEB banko 2016 m. kovo 24 d. raštą Nr. 08.22.03.14-81 „Dėl sąskaitų faktūrų priėmimo ir apmokėjimo“. Atskirajame skunde pažymima, kad dėl 2016 metais UAB „Gairelita“ teritorijoje įvykusių gaisrų, šios įmonės finansinė padėtis, lyginant ją su 2015 metų duomenimis, yra ženkliai pablogėjusi. Atsakovės argumentai, kad ieškovė neturi reikalavimo teisės į ją, yra visiškai nepagrįsti ir tai patvirtina AB SEB banko raštas.Atsakovė, siekdama paneigti atskirajame skunde išdėstytus argumentus, apeliacinės instancijos teismui pateikė: 1) antstolio D. Š. 2016 m. spalio 25 d. faktinių aplinkybių konstatavimo protokolą; 2) 2016 m. spalio 24 d. UAB „Gairelita“ sukauptų žaliavų matavimo ataskaitą; 3) UAB „Gairelita“ 2016 m. spalio 27 d. raštą Nr. 16/10-5 „Dėl informacijos pateikimo“; 4) UAB „Gairelita“ 2016 m. rugsėjo 30 d. balansą; 5) UAB „Gairelita“ sąskaitos išrašą apie turimas lėšas 2016 m. spalio 25 d.; 6) duomenis apie pradelstų įsipareigojimų neturėjimą Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos biudžetui ir mokesčių administratoriui.Šalių pateikti įrodymai yra tiesiogiai susiję su pirmosios instancijos teismo nustatinėtomis faktinėmis aplinkybėmis, susijusiomis su tikėtinu ieškinio pagrindimu bei grėsme teismo sprendimo įvykdymui. Pateiktais įrodymais siekiama pagrįsti ir / ar paneigti pirmosios instancijos teismo padarytas išvadas.Bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme ribas sudaro ne tik teisės, bet ir fakto klausimai (CPK 320 straipsnio 1 dalis), todėl, įvertinus byloje keliamus klausimus ir jų išsprendimui vertintinas aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas priima ir kartu su byloje esančių įrodymų visuma vertina šalių pateiktus įrodymus. Teismas atkreipia dėmesį, kad su pateiktais duomenimis šalys turėjo galimybę susipažinti, nes dokumentai pateikti per EPP sistemą, o šalių atstovai yra šios sistemos vartotojai, pareikšti savo nuomonę dėl jų reikšmės nagrinėjamam klausimui laiko buvo pakankamai, todėl naujų įrodymų priėmimas jų teisių, šalių lygiateisiškumo ir rungimosi principų civiliniame procese nepažeidžia, pagrindo atidėti bylos nagrinėjimą nesudaro.

Dėl pagrindų taikyti laikinąsias apsaugos priemones egzistavimo

Laikinųjų apsaugos priemonių paskirtis – užtikrinti tikėtinai ieškovui palankaus teismo sprendimo įvykdymą ir kartu garantuoti jo privalomumą (CPK 18 straipsnis, 144 straipsnio 1 dalis). Šiomis priemonėmis užtikrinami byloje pareikšti materialinio teisinio pobūdžio reikalavimai, t. y. iki bylos išnagrinėjimo iš esmės pabaigos procesiniais tikslais suvaržomos konkrečių asmenų materialinės teisės. Pagal CPK 144 straipsnio 1 dalį, spręsdamas, ar egzistuoja pagrindas taikyti laikinąsias apsaugos priemones, teismas pirmiausia atlieka pareikštų reikalavimų pagrįstumo prima facie (liet. preliminarų) vertinimą. Taigi, prašymo taikyti laikinąsias apsaugos priemones nagrinėjimas susideda iš dviejų stadijų, t. y. pirma įsitikinama, kad, išnagrinėjus bylą iš esmės, galėtų būti priimtas ieškovui palankus sprendimas, o tuomet vertinama, ar egzistuoja poreikis užtikrinti tokį reikalavimą būtent prašomomis priemonėmis.Bylos duomenimis nustatyta, kad Kauno apygardos teismas 2016 m. rugsėjo 27 d. nutartimi tenkino ieškovės prašymą taikyti atsakovei laikinąsias apsaugos priemones. Atsakovei apskundus šią nutartį, pirmosios instancijos teismas, vadovaudamasis CPK 334 straipsnio 2 dalies 1 punktu, atskirąjį skundą tenkino ir 2016 m. spalio 10 d. nutartimi laikinąsias apsaugos priemones panaikino. Šios nutarties teisėtumo ir pagrįstumo klausimas keliamas šioje byloje. Laikinosios apsaugos priemonės panaikintos padarius šias išvadas: 1) šioje bylos stadijoje negalima preliminariai nustatyti tikimybės, kad pateiktų įrodymų visumos pagrindu dėl pareikštų reikalavimų gali būti priimtas ieškovei palankus teismo sprendimas; 2) atsakovės pateikti duomenys (finansinės atskaitomybės dokumentai) neabejotinai pagrindžia atsakovės gerą finansinę padėtį, patvirtinančią, kad atsakovė turėtų realią galimybę įvykdyti būsimą galimai ieškovei palankų teismo sprendimą. Taigi, pirmosios instancijos teismas laikinąsias apsaugos priemones panaikino konstatavęs, kad nėra nė vienos laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sąlygos.Visų pirma, pažymėtina, kad nors pirmosios instancijos teismas 2016 m. rugsėjo 27 d. nutartyje nurodė, jog ieškovė tikėtinai pagrindė ieškinio reikalavimus, tačiau ši išvada buvo padaryta išimtinai tik ieškovės pateiktų įrodymų pagrindu. Atsakovams pateikus atskirąjį skundą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, pirmosios instancijos teismas įstatyme įtvirtintų laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sąlygų egzistavimą įvertino pakartotinai, vadovaudamasis CPK 334 straipsnio 2 dalies 1 punkte įtvirtinta teise ir atsižvelgdamas į byloje esančių įrodymų visumą. Apeliacinės instancijos teismas, pasisakydamas dėl tikėtino ieškinio pagrįstumo, pažymi, kad į klausimą, ar ieškovės materialinis teisinis reikalavimas yra pagrįstas, bus atsakyta tik ištyrus įrodymus, nustačius bylai teisiškai reikšmingas aplinkybes ir jas teisiškai kvalifikavus, t. y. išnagrinėjus bylą iš esmės. Sprendžiant laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimą, atliekamas tik preliminarus ieškovės pareikšto reikalavimo vertinimas, kuris nereiškia bylos nagrinėjimo iš esmės, o tik sudaro pagrindą įvertinti laikinųjų apsaugos priemonių taikymo pagrindą. Atsakovė teismui pateikė įrodymus, kad ieškovė ir AB SEB bankas sudarė Reikalavimo teisių perleidimo sutartį, kurios pagrindu ieškovė perleido AB SEB bankui reikalavimo teisę dėl delspinigių ir tariamai nesumokėtos pagrindinės skolos dalies, todėl, atsakovės nuomone, ieškinio reikalavimai yra akivaizdžiai nepagrįsti. Nors ieškovė kartu su atskiruoju skundu teismui pateikė AB SEB banko 2016 m. kovo 24 d. raštą, kuriame pažymima, kad bankas dėl nenugalimos jėgos (force majeure) veiksnių, atsiradusių UAB „Gairelita“ pusėje, nuo 2016 m. sausio 25 d. sustabdė sąskaitų faktūrų priėmimą ir apmokėjimą, tačiau, sprendžiant laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimą, laikytina, jog ieškovė neišsklaidė pirmosios instancijos teismo abejonių dėl reikalavimo teisės galiojimo atsakovės atžvilgiu. Kadangi apeliacinės instancijos teismas šioje proceso stadijoje neturi galimybės iš esmės pasisakyti dėl šių argumentų ir atsikirtimų į juos pagrįstumo, nes tai yra bylos nagrinėjimo iš esmės klausimas, todėl konstatuotina, jog pirmosios instancijos teismas pagrįstai ir teisingai sprendė, kad ieškinys negali būti laikomas prima facie pagrįstu.Antra būtina sąlyga laikinųjų apsaugos priemonių taikymui – teismo sprendimo neįvykdymo arba įvykdymo pasunkėjimo rizika. Atkreiptinas dėmesys, kad didelė ieškinio suma nėra besąlyginis pagrindas visais atvejais taikyti laikinąsias apsaugos priemones, o prezumpcija, jog ieškinio didelė suma gali objektyviai padidinti ieškovui galimai palankaus teismo sprendimo neįvykdymo riziką, nėra absoliuti, kadangi kiekvienu atveju teismas turi vertinti konkrečias faktines bylos aplinkybes, atsižvelgti į atsakovo finansines galimybes, t. y. ar jam ši ieškinio suma, palyginus ją su nuosavybės teise valdomo turto verte, gaunamomis pajamomis, taip pat atsakovo įsipareigojimais, yra didelė. Atkreiptinas dėmesys, kad skundžiamoje nutartyje nurodyta, jog atsakovės turto vertė pagal 2015 m. duomenis sudaro 9 271 024 Eur, iš kurio ilgalaikis turtas – 5 993 886 Eur, tuo tarpu ieškovės reiškiamo ieškinio suma – 529 001,73 Eur. Apeliantė nesutinka su teismo padarytomis išvadomis, kad atsakovei ši ieškinio suma nėra laikytina didele, nes: 1) 2016 m. spalio mėn. sprendžiant laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimą šie duomenys yra neaktualūs; 2) 2016 m. spalio 5 d., t. y. prieš pat skundžiamos nutarties priėmimą, atsakovės teritorijoje įvyko gaisras, kas lėmė atsakovės turto praradimą ir potencialių ieškinių dėl žalos atlyginimo atsakovei pareiškimą. Atsikirsdama į šiuos ieškovės argumentus, atsakovė pateikė turto balansą sudarytą 2016 m. rugsėjo 30 d. duomenimis, iš kurio matyti, kad atsakovės finansinė padėtis, lyginant ją su 2015 metais, iš esmės yra nepasikeitusi. Nors 2016 m. spalio 5 d. atsakovės teritorijoje buvo gaisras, tačiau, įvertinus atsakovės pateiktus duomenis apie gaisro metu patirtą žalą, ši aplinkybė nepatvirtina, kad atsakovė būtų nepajėgi įvykdyti ieškovei galimai palankų teismo sprendimą šioje civilinėje byloje. Be to, šiuo metu jokių kitų turtinių ginčų teisme, kuriuose UAB „Gairelita“ būtų nurodyta kaip atsakovė, nėra, todėl hipotetiniai ieškovės argumentai atmestini kaip nepagrįsti. Atsakovė turi nekilnojamojo turto, kuris yra įkeistas hipoteka, kas lemia sudėtingesnę šio turto perleidimo tvarką, ieškovė nepateikė jokių įrodymų, kurie leistų daryti prielaidas apie galimą atsakovės nesąžiningumą ir siekį apsunkinti būsimo teismo sprendimo vykdymą, todėl nėra pagrindo konstatuoti, kad ieškovė įrodė, jog, netaikius laikinųjų apsaugos priemonių, teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti ar pasidaryti neįmanomas.Atsižvelgdamas į išdėstytus argumentus, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino sprendžiamo klausimo aplinkybes ir teisingai taikė proceso teisės normas, todėl naikinti ginčijamą nutartį atskirajame skunde nurodytais argumentais nėra pagrindo (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Kauno apygardos teismo 2016 m. spalio 10 d. nutartį palikti nepakeistą.

Teisėja Egidija Tamošiūnienė