Klaipėdos apylinkės teismo nutartis

Klaipėdos miesto apylinkės teismo teisėjas Saulius Zajarskas rašytinio proceso tvarka išsprendęs ieškovo R. F. ieškinio atsakovui A. D., dėl skolos priteisimo priėmimo klausimą, ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. R. F. 2013 m. lapkričio 13 d. pateikė raštą kuriame nurodė, jog šalindamas ieškinio trūkumus nurodo, kad atsakovo Albino, o šiuo metu A. D. gyvenamoji vieta yra (duomenys neskelbtini), taip pat nurodo, kad atsakovas šiuo metu ten negyvena, be to jis nuo ieškovo slepiasi, telefonu susiekti nepavyksta, todėl teismo prašo apie bylą atsakovą informuoti per spaudą.

Motyvuojamoji dalis

Atsisakytina priimti ieškinį ( LR CPK 137 straipsnio 2 dalies 2 punktas).

Civilinės bylos teismingumas konkrečiam teismui yra tinkamo teisės kreiptis į teismą įgyvendinimo sąlyga. Teismingumo taisyklių laikymasis yra viena pagrindinių sąlygų užtikrinti asmens teisę į teisminę gynybą, nes jų nepaisymas gali lemti civilinio proceso teisės principų pažeidimą bei užkirsti kelią civilinio proceso tikslų įgyvendinimui. Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 29 straipsnyje įtvirtinta bendra teritorinio teismingumo taisyklė, kuria remiantis teisme ieškinys pareiškiamas pagal atsakovo gyvenamąją vietą. Teismas atkreipia dėmesį, kad patikslindamas ieškinį ieškovas nurodė, kad atsakovas gyvena (duomenys neskelbtini). Remiantis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 2.12 straipsnio 1 dalies bei Lietuvos Respublikos gyvenamosios vietos deklaravimo įstatymo 3 straipsnio nuostatomis, fizinio asmens nuolatine gyvenamąja vieta laikytina vieta, kurioje jis nuolat arba daugiausiai gyvena ir su kuria jis yra labiausiai susijęs. Nustatant asmens gyvenamąją vietą, atsižvelgiama į asmens faktinio gyvenimo toje vietoje trukmę ir tęstinumą, duomenis apie asmens gyvenamąją vietą viešuose registruose. CK 2.17 straipsnio 1 dalyje išvardyti asmens gyvenamosios vietos nustatymo kriterijai, t. y. nustatant asmens gyvenamąją vietą, atsižvelgiama į asmens faktinio gyvenimo toje vietoje trukmę, duomenis apie asmens gyvenamąją vietą viešuosiuose registruose, taip pat į paties asmens viešus pareiškimus apie savo gyvenamąją vietą. Bylos duomenimis, atsakovas, sudarydamas preliminarią sutartį, ieškovui nurodė savo gyvenamąją vietą Klaipėdos rajonas. Taigi skolininkas pats nurodė savo gyvenamąją vietą kitokią, negu jis yra deklaravęs viešuose registruose. Todėl darytina išvada, kad skolininko gyvenamoji vieta vietą, yra sutartyje nurodytu adresu. Atkreiptinas dėmesys, kad pagal CK 2.17 straipsnio 3 dalį fizinis asmuo privalo raštu pranešti kitai sandorio šaliai, taip pat savo kreditoriams ar skolininkams apie savo gyvenamosios vietos pasikeitimą. Jei šios pareigos asmuo neįvykdo, kita sandorio šalis ir kreditoriai turi teisę siųsti pranešimus bei atlikti kitus veiksmus paskutinėje jiems žinomoje asmens gyvenamojoje vietoje. Byloje nėra duomenų, kad skolininkas informavo kreditorių apie savo gyvenamosios vietos pasikeitimą, todėl ieškovas pateikdamas ieškinį nepagrįstai nurodė, kad skolininko gyvenamoji vieta Klaipėdos miestas. Pažymėtina, kad skolininko viešuose registruose deklaruotą gyvenamąją vietą gali būti tik vienu iš jos gyvenamosios vietos nustatymo kriterijų, bet ne vieninteliu vienareikšmiškai lemiančiu skolininko gyvenamosios vietos konstatavimą, o kartu ir išvadą dėl bylos teismingumo. Be to, pažymėtina, kad CPK 431 straipsnio 3 dalyje numatyta kreditoriaus pareiga patikslinti skolininko gyvenamąją vietą, jei paaiškėtų, kad skolininko gyvenamoji vieta yra nežinoma. Tokia taisyklė suformuota ir teismų praktikoje, pvz., Klaipėdos apygardos teismo 2013 m. spalio 10 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 2S-1497-163/2013.

Negalima visais atvejais asmens deklaruotos gyvenamosios vietos sutapatinti su asmens gyvenamąja vieta. Byloje nagrinėjamu atveju ieškinys turi būti paduotas pagal asmens gyvenamąją vietą (CPK 29 str.), kuri laikoma vieta, kurioje fizinis asmuo faktiškai dažniausiai gyvena (CK 2.16 str. 1 d.). Teritorinis teismingumas nustatytas atsakovo naudai. Civiliniuose santykiuose su ieškovu pats atsakovas nurodė savo gyvenamąją vietą (Klaipėdos rajonas). ( Klaipėdos apygardos teismo 2013 m. birželio 5 d. nutartis civilinė byla Nr. 2S-1013-265/2013. )

Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 29 straipsnyje numatyta, kad ieškiniai pareiškiami teismui pagal atsakovo gyvenamąją vietą. Ieškovas patikslindamas atsakovo gyvenamąją vietą nurodė, kad jis gyvena (duomenys neskelbtini).

Kadangi ieškinys paduotas pažeidžiant teismingumo taisykles, jį atsisakytina priimti kaip neteismingą Klaipėdos miesto apylinkės teismui. Ieškovas su ieškiniu turi teisę kreiptis pagal teritorinį teismingumą pagal atsakovo gyvenamąją vietą į Klaipėdos rajono apylinkės teismą.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 137 straipsnio 2 dalies 2 punktu, 3 ir 5 dalimis,

Rezoliucinė dalis

nutarė:

atsisakyti priimti ieškovo R. F. ieškinį ir jį su jo priedais grąžinti pateikusiam asmeniui.

Nurodyti, kad ieškovas su turi teisę kreiptis į Klaipėdos rajono apylinkės teismą.

Nutartis per 7 dienas nuo jos gavimo dienos gali būti skundžiama Klaipėdos apygardos teismui skundą paduodant per Klaipėdos miesto apylinkės teismą.