- Teismas
- Klaipėdos apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2013-10-10
- Bylos Nr.
- 2S-1497-163/2013
- Teisminio proceso Nr.
- 2-25-3-00789-2013-2
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Alona Romanovienė
- Kreditorius
- UAB „Snoro lizingas“
- Skolininkas
- R. N.
Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Alona Romanovienė, apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi kreditoriaus UAB „Snoro lizingas“ atskirąjį skundą dėl Kretingos rajono apylinkės teismo 2013-07-02 nutarties civilinėje byloje pagal kreditoriaus UAB „Snoro lizingas“ pareiškimą skolininkei R. N. dėl skolos priteisimo,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
kreditorius kreipėsi į teismą su pareiškimu, prašydamas išduoti teismo įsakymą priteisti iš skolininkės 5 284,50 Lt skolą, 353,57 delspinigius, 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo įsakymo visiško įvykdymo, 42 Lt bylinėjimosi išlaidas.
Žemesnės instancijos teismas
Kretingos rajono apylinkės teismas 2013-07-02 nutartimi atsisakė priimti kreditoriaus pareiškimą kaip neteismingą Kretingos rajono apylinkės teismui ir grąžino jį kreditoriui. Teismas, patikrinęs Gyventojų registro tarnybos duomenis, nustatė, kad skolininkės deklaruoja gyvenamoji vieta yra ne Kretingoje, o Šilalės rajone, todėl sprendė, kad ši civilinė byla neteisminga Šilalės rajono apylinkės teismui.
Šalies argumentai
Kreditorius pateikė atskirąjį skundą, prašo panaikinti Kretingos rajono apylinkės teismo 2013-07-02 nutartį ir perduoti pareiškimo priėmimo klausimą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Nurodo, kad pareiškimą pateikė pagal skolininkės gyvenamąją vietą. Skolininkė sudarydama paskolos (vartojimo kredito) sutartį nurodė, kad jos gyvenamoji vieta yra (duomenys neskelbtini). Skolininkė apie savo gyvenamosios vietos adreso pasikeitimą neinformavo, todėl pateikiant pareiškimą buvo nurodyta paskutinė žinoma skolininkės gyvenamoji vieta. Mano, kad teismas nepagrįstai skolininkės gyvenamąją vietą nustatė vien pagal jos deklaruotą gyvenamąją vietą, kadangi Registro duomenys apie deklaruotą gyvenamąją vietą yra tik vienas iš kriterijų gyvenamajai vietai nustatyti, bet ne vienintelis, nulemiantis kreditoriaus gyvenamosios vietos konstatavimą.
Motyvuojamoji dalis
Atskirasis skundas tenkintinas.
Nagrinėjamoje byloje teismas atsisakė priimti kreditoriaus pareiškimą dėl teismo įsakymo išdavimo, konstatavęs, kad jis neteismingas Kretingos rajono apylinkės teismui. Apeliacinės instancijos teismas nesutinka su šia pirmosios instancijos teismo išvada.
CPK XXIII skyrius nustato bylų dėl teismo įsakymo nagrinėjimo ypatumus. Pagal CPK 431 straipsnio 1 dalį prieš tai minėtame CPK skyriuje nustatyta tvarka nagrinėjamos bylos pagal kreditoriaus pareiškimą dėl piniginių reikalavimų (atsirandančių iš sutarties, delikto, darbo santykių, išlaikymo priteisimo ir kt.). Teismas nutartimi atsisako priimti pareiškimą dėl teismo įsakymo išdavimo, jeigu yra CPK 137 straipsnio 2 dalyje nurodytos aplinkybės, jeigu pareiškimas neatitinka CPK 431 straipsnio 1 ir 2 dalyse numatytų leistinumo reikalavimų arba jeigu pareiškimas yra aiškiai nepagrįstas (CPK 435 straipsnio 2 dalis). CPK XXIII skyriuje nėra reglamentuojamas bylų dėl teismo įsakymo teismingumas, todėl taikytinos bendrosios bylų nagrinėjimo ginčo teisena taisyklės (CPK 432 straipsnis). Teismas atsisako priimti pareiškimą, jeigu jis neteismingas tam teismui (CPK 137 straipsnio 2 dalis 2 punktas). Pagal bendrąjį teritorinį teismingumą ieškinys (pareiškimas) pareiškiamas teisme pagal atsakovo (skolininko) gyvenamąją vietą (CPK 29 straipsnis). Fizinio asmens gyvenamąja vieta laikoma ta, kur asmuo iš tikrųjų dažniausiai gyvena (CK 2.16 straipsnis). CK 2.17 straipsnio 1 dalyje išvardyti asmens gyvenamosios vietos nustatymo kriterijai, t. y. nustatant asmens gyvenamąją vietą, atsižvelgiama į asmens faktinio gyvenimo toje vietoje trukmę, duomenis apie asmens gyvenamąją vietą viešuosiuose registruose, taip pat į paties asmens viešus pareiškimus apie savo gyvenamąją vietą.
Bylos duomenimis, skolininkė, sudarydama paskolos sutartį, kreditoriui nurodė savo gyvenamąją vietą Kretingoje. Taigi skolininkė pati nurodė savo gyvenamąją vietą kitokią, negu ji yra deklaravusi viešuose registruose. Todėl darytina išvada, kad apeliantas turėjo pakankamą pagrindą laikyti skolininkės gyvenamaja vieta vietą, esančią sutartyje nurodytu adresu. Atkreiptinas dėmesys, kad pagal CK 2.17 straipsnio 3 dalį fizinis asmuo privalo raštu pranešti kitai sandorio šaliai, taip pat savo kreditoriams ar skolininkams apie savo gyvenamosios vietos pasikeitimą. Jei šios pareigos asmuo neįvykdo, kita sandorio šalis ir kreditoriai turi teisę siųsti pranešimus bei atlikti kitus veiksmus paskutinėje jiems žinomoje asmens gyvenamojoje vietoje. Byloje nėra duomenų, kad skolininkė informavo kreditorių apie savo gyvenamosios vietos pasikeitimą, todėl kreditorius, pateikdamas pareiškimą dėl teismo įsakymo išdavimo, pagrįstai nurodė, kad skolininkės gyvenamoji vieta Kretingoje ir pareiškimas dėl teismo įsakymo teismingas Kretingos rajono apylinkės teismui. Pirmosios instancijos teismas, savo iniciatyva patikrinęs skolininkės deklaruotą gyvenamąją vietą ir nustatęs, kad ji yra Šilalės rajone, nepagrįstai sprendė, kad nustatant dalyvaujančio byloje asmens (skolininkės) gyvenamąją vietą lemiamą reikšmę turi šio asmens deklaruota gyvenamoji vieta, kuri, pagal Gyventojų registrų centro duomenis, yra kitokia, negu nurodyta kreditoriaus pareiškime. Pažymėtina, kad apylinkės teismo nurodoma aplinkybė apie skolininkės viešuose registruose deklaruotą gyvenamąją vietą gali būti tik vienu iš jos gyvenamosios vietos nustatymo kriterijų, bet ne vieninteliu vienareikšmiškai lemiančiu skolininkės gyvenamosios vietos konstatavimą, o kartu ir išvadą dėl bylos teismingumo. Apeliacinės instancijos teismo nuomone, pirmosios instancijos teismas neturėjo teisėto pagrindo savo iniciatyva nuspręsti, kad skolininkės valią atitinka bylinėjimasis su kreditore kitoje gyvenamojoje vietoje, nei ji pati nurodė kreditorei sutartyje. Be to, pažymėtina, kad CPK 431 straipsnio 3 dalyje numatyta kreditoriaus pareiga patikslinti skolininko gyvenamąją vietą, jei paaiškėtų, kad skolininko gyvenamoji vieta yra nežinoma.
Esant išdėstytoms aplinkybėms, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, atsisakydamas priimti kreditoriaus pareiškimą dėl teismo įsakymo išdavimo, netinkamai aiškino ir taikė procesinės teisės normas, todėl nepagrįstai atsisakė priimti pareiškimą, o kartu neteisingai išsprendė ir bylos teismingumo klausimą. Kadangi pareiškimo dėl teismo įsakymo išdavimo priėmimo klausimas yra pirmosios instancijos teismo kompetencija (CPK 431 straipsnio 6 dalis), todėl Kretingos rajono apylinkės teismo 2013-07-02 nutartis naikintina ir pareiškimo dėl teismo įsakymo išdavimo priėmimo klausimas perduotinas pirmosios instancijos teismui spręsti iš naujo (CPK 337 straipsnio 1 dalies 3 punktas).
Rezoliucinė dalis
nutaria:
panaikinti Kretingos rajono apylinkės teismo 2013-07-02 nutartį ir kreditorės UAB „Snoro lizingas“ pareiškimo dėl teismo įsakymo išdavimo priėmimo klausimą perduoti pirmosios instancijos teismui spręsti iš naujo.