- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2021-03-16
- Bylos Nr.
- e2S-702-480/2021
- Teisminio proceso Nr.
- 2-69-3-12903-2020-9
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Albina Rimdeikaitė
- Ieškovas
- uždarosios akcinės bendrovės „DOUBLE VEE“
- Atsakovas
- M. S.
- Kategorijos
- 3.2.9.5Pareiškimo palikimas nenagrinėto, jeigu atsakovas neprašo priimti sprendimo už akių CPK 246 straipsnio 1 dalyje nurodytu atveju
- 3.3.2.3Atskirojo skundo nagrinėjimas
- 3.3.2.4Apeliacinės instancijos teismo, išnagrinėjusio atskirąjį skundą, teisės
- 3.3.2.5Apeliacinės instancijos teismo nutartis dėl atskirojo skundo
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Albina Rimdeikaitė
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „DOUBLE VEE“ atskirąjį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2021 m. sausio 26 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e2-1330-528/2021 pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „DOUBLE VEE“ ieškinį atsakovui M. S. dėl skolos, palūkanų ir teisinių išlaidų priteisimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovė uždaroji akcinė bendrovė (toliau – UAB) „DOUBLE VEE“ kreipėsi į teismą, prašydama priteisti iš atsakovo 2 914 Eur skolą, 145,70 Eur procesinių metinių palūkanų pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.261 straipsnį ir 6.210 straipsnio 2 dalį, 5 procentus metinių procesinių palūkanų nuo priteistos pagrindinės skolos sumos iki visiško teismo sprendimo įvykdymo, 66 Eur žyminio mokesčio bei visas bylinėjimosi išlaidas.
Atsiliepimas
2. 2021 m. sausio 26 d. teismui buvo pateiktas pareiškimas dėl ieškinio reikalavimo patikslinimo, kuriame ieškovė nurodo, jog susipažinusi su atsakovo atsiliepimu tikslina ieškinio reikalavimą ir prašo iš atsakovo M. S. priteisti 500 Eur turtinę žalą, 5 procentus metinių procesinių palūkanų nuo priteistos pagrindinės skolos sumos iki visiško teismo sprendimo įvykdymo, žyminį mokestį ir visas kitas teisines išlaidas, kurios bus pateiktos procese. Kitoje dalyje ieškinio reikalavimų atsisako.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
3. Kauno apylinkės teismas 2021 m. sausio 26 d. nutartimi atsisakė priimti ieškovės pareiškimą dėl ieškinio reikalavimo patikslinimo, paliko nenagrinėtą ieškovės ieškinį dėl skolos, palūkanų ir teisinių išlaidų priteisimo, priteisė iš ieškovės atsakovui 1 248 Eur už advokato teisinę pagalbą, priteisė iš ieškovės 5,58 Eur išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu, valstybei.
4. Teismas, įvertinęs tai, kad civilinę bylą dėl skolos priteisimo inicijavusi ieškovė teismo paskirtu laiku į parengiamąjį teismo posėdį neatvyko, apie negalėjimą atvykti į posėdį jokia forma teismo ar kitų bylos dalyvių neinformavo ir neatvykimą į posėdį pateisinančių dokumentų nepateikė, parengiamasis teismo posėdis jau buvo vieną kartą atidėtas dėl ieškovės neatvykimo į parengiamąjį posėdį, ieškovės ieškinį dėl skolos, palūkanų ir teisinių išlaidų priteisimo paliko nenagrinėtu, ieškovei be svarbių priežasčių neatvykus į teismo paskirtą posėdį.
5. Teismas, ieškinį aplikęs nenagrinėtu, iš ieškovės atsakovui priteisė jo byloje patirtas 1 248 Eur (1 040 + 208) išlaidas už advokato (jo padėjėjos) teisinę pagalbą, o valstybei – 5,58 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų siuntimu.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai
6. Atskiruoju skundu ieškovė UAB „DOUBLE VEE“ prašo panaikinti Kauno apylinkės teismo 2021 m. sausio 26 d. nutartį ir bylą perduoti nagrinėti iš esmės tam pačiam pirmosios instancijos teismui. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:
1.1. Teismas, spręsdamas dėl Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 246 straipsnio 1 dalies 5 punkte numatytų pasekmių taikymo visais atvejais turėjo įvertinti konkrečios nagrinėjamos bylos aplinkybes, ginčo stadiją, jau atliktus procesinius veiksmus, šalių bei valstybės patirtas išlaidas procese.
1.2. Byloje nėra duomenų, kad ieškovė būtų buvusi pasyvi, nesidomėtų bylos eiga, piktnaudžiautų procesinėmis teisėmis, sąmoningai ir specialiai vilkintų bylos nagrinėjimą. Dar daugiau, ieškovė pateikusi pareiškimą dėl ieškinio reikalavimo patikslinimo, ne kartą bandė susisiekti su teismu ir jį informuoti apie tai, kad fiziškai teismo posėdyje nedalyvaus, tačiau su teismu susisiekti dėl užimtos linijos nepavyko. Taigi vien tai, kad ieškovė ir / ar jos atstovas neatvyko į teismo posėdį, neprašė atidėti bylos nagrinėjimo ar bylą nagrinėti jai nedalyvaujant, nesudaro pagrindo pripažinti ieškovės veiksmus veikimu prieš greitą bylos išnagrinėjimą ar laikyti tai piktnaudžiavimu procesinėmis teisėmis.
Atsiliepimas
7. Atsakovas M. S. pateikė atsiliepimą į ieškovės atskirąjį skundą, kuriame prašo atskirąjį skundą atmesti, Kauno apylinkės teismo 2021 m. sausio 26 d. nutartį palikti nepakeistą, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Nurodo šiuos argumentus:
2.1. Priešingai negu teigiama atskirajame skunde, ieškovė jau ir anksčiau be jokių svarbių priežasčių nedalyvavo parengiamajame teismo posėdyje, galimai siekdama vilkinti teismo procesą, didinti bylos šalių bylinėjimosi išlaidas, todėl atmestinas atskirojo skundo argumentas, jog neva byloje nėra duomenų, kad ieškovė piktnaudžiautų procesinėmis teisėmis.
2.2. Ieškovė ir / ar jos atstovas nei pareiškime dėl ieškinio reikalavimo patikslinimo, nei atskirame dokumente ar bet kokia kita forma teismui apie neatvykimo priežastis į 2021 m. sausio 26 d. parengiamąjį posėdį nenurodė, nepateikė prašymo dėl bylos nagrinėjimo atidėjimo ar bylos nagrinėjimo ieškovei ir jos atstovui nedalyvaujant. Tiek ieškovė, tiek ieškovės atstovas turėjo visas galimybes informuoti teismą, jog neatvyks į parengiamąjį teismo posėdį.
2.3. Tas faktas, jog buvo skambinta vieną kartą į teismą likus 37 min iki parengiamojo posėdžio, neturi jokios teisinės reikšmės. Kiekvienas apdairus ir rūpestingas asmuo būtų skambinęs ne kartą teismui arba nepavykus susiekti vieno teismo telefonu, būtų bandęs skambinti į teismo raštinę ar kitiems teismo darbuotojams. Tokių veiksmų ieškovė neatliko, kas reiškia, jog elgėsi nerūpestingai ir neapdairiai, dėl ko privalo prisiimti tokio savo netinkamo procesinio elgesio pasekmes.
2.4. Atkreiptinas apeliacinės instancijos teismo dėmesys, jog ieškovė yra atstovaujama profesionalaus teisininko (advokato), kuriam yra pilna apimtimi žinomos neatvykimo į teismo posėdį be svarbių priežasčių pasekmės. Nepaisant to, nei ieškovė, nei jos advokatas teismo apie savo neatvykimą į 2021 m. sausio 26 d. parengiamąjį posėdį neinformavo, o atskirajame skunde ieškovė net nenurodė priežasčių, kodėl antrą kartą neatvyko į parengiamąjį posėdį.
2.5. Absoliučiai nepagrįstas atskirojo skundo argumentas, jog neva bylos nagrinėjimas buvo pažengęs. Priešingai, dėl ieškovės netinkamo procesinio elgesio (neatvykimo į parengiamuosius teismo posėdžius be svarbių priežasčių) du kartus nepavyko pasirengti bylos nagrinėjimui ir pereiti į bylos nagrinėjimą iš esmės.
2.6. Nėra pagrindo vadovautis ieškovės nurodytais teismų sprendimais priimtais bylose, kurių faktinės aplinkybės nesutampa su šios bylos faktinėmis aplinkybėmis.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
8. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Ši taisyklė taikoma ir atskirųjų skundų dėl teismo priimtų nutarčių nagrinėjimo tvarkai (CPK 338 straipsnis). Pagrindų, nurodytų CPK 329, 330 straipsniuose, dėl kurių pirmosios instancijos teismo nutartis turėtų būti panaikinta atskirajame skunde išdėstytais motyvais, o taip pat absoliučių šios nutarties negaliojimo pagrindų nenustatyta.
Dėl naujų įrodymų prijungimo
9. Apeliantė kartu su atskiruoju skundu pateikė: telefono ekrano nuotrauką.
10. Naujų įrodymų pateikimas apeliacinės instancijos teisme yra ribojamas. CPK 314 straipsnyje nustatyta, kad apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai juos atsisakė priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau. Pagal CPK 180 straipsnį, teismas priima nagrinėti tik tuos įrodymus, kurie patvirtina arba paneigia turinčias reikšmės bylai aplinkybes. Pagal CPK 314 straipsnį apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teismui, tačiau yra dvi išimtys: 1) kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisako priimti įrodymus; 2) kai įrodymų pateikimo būtinybė iškyla vėliau.
11. Apeliacinės instancijos teismas, susipažinęs su prie atskirojo skundo pridėtais įrodymais, sprendžia, jog yra aktualūs sprendžiant skundžiamos nutarties teisėtumo ir pagrįstumo klausimą, neužvilkins bylos nagrinėjimo, nes yra pateikti su atskiruoju skundu, o atsakovas dėl šio įrodymo jau yra pasisakęs atsiliepime į atskirąjį skundą, todėl prijungia juos prie bylos
Dėl ginčo esmės
12. Apeliacijos dalykas – pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria ieškovės ieškinys yra paliktas nenagrinėtas CPK 246 straipsnio 1 dalies nustatytu pagrindais ieškovei ir jos atstovui neatvykus į parengiamąjį teismo posėdį, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.
13. CPK 246 straipsnio 1 dalyje yra nurodytos ieškovo ir jo atstovo neatvykimo į teismo posėdį pasekmės. Kai į teismo posėdį neatvyksta ieškovas, kuriam tinkamai nepranešta apie teismo posėdžio laiką ir vietą, ir jis neturi atstovo, teismas bylos nagrinėjimą atideda. Bylos nagrinėjimas atidedamas taip pat tuo atveju, kai ieškovas bylą veda per atstovą, tačiau į teismo posėdį neatvyksta ieškovas ir jo atstovas ir tinkamai apie teismo posėdžio vietą ir laiką nepranešta ieškovo atstovui. Bylos nagrinėjimas gali būti atidėtas ieškovo ar jo atstovo prašymu, jeigu ieškovas ar jo atstovas iki teismo posėdžio pradžios pateikia dokumentus, pateisinančius savo neatvykimą, ir teismas neatvykimo priežastis pripažįsta svarbiomis. Neatvykimo priežasčių svarbą įvertina teismas, atsižvelgdamas į bylos nagrinėjimo stadiją, ieškovo ir jo atstovo ankstesnį procesinį elgesį ir kitas svarbias aplinkybes. Kitais atvejais teismas atsakovo prašymu ir šio Kodekso nustatyta tvarka priima sprendimą už akių. Kai atsakovas neprašo priimti sprendimo už akių, teismas palieka ieškinį nenagrinėtą.
14. Ieškinio palikimas nenagrinėto, kaip neigiama procesinė pasekmė, taikoma ieškovui tuo atveju, kai nustatomas ieškovo pasyvus elgesys procese arba piktnaudžiavimas procesinėmis teisėmis bei siekis nepagrįstai užtęsti (vilkinti) procesą. Ieškinį palikti nenagrinėtą CPK 296 straipsnio 1 dalies 5 punkte numatytu pagrindu teismas gali tik tais atvejais, kai yra duomenų, jog ieškovas pasyvus, sistemingai neatlieka procesinių veiksmų ar galbūt piktnaudžiauja procesu, nusišalina nuo bylos nagrinėjimo, nėra suinteresuotas bylos nagrinėjimo tęsimu (Lietuvos apeliacinio teismo 2018 m. rugpjūčio 23 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. e2-1065-464/2018). Vadinasi, dėl ieškinio palikimo nenagrinėto gali nepagrįstai pailgėti konkretaus ginčo išnagrinėjimo trukmė, nes ieškovas, norėdamas apginti savo pažeistus interesus, turėtų iš naujo inicijuoti kitą procesą, kuriame pakartotinai būtų eikvojamos valstybės lėšos, teismo bei proceso dalyvių laikas rengiantis bylos nagrinėjimui iš esmės, kas nebūtų suderinama su proceso ekonomiškumu (CPK 7 straipsnis) (Lietuvos apeliacinio teismo 2012 m. balandžio 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-756/2012; 2012 m. rugpjūčio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-777/2012; 2013 m. sausio 31 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-2407/2013; 2014 m. gruodžio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1931/2014; 2015 m. sausio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-29-183/2015; 2015 m. birželio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-863-464/2015).
15. Atskirąjį skundą ieškovė grindžia tuo, kad nėra duomenų, jog ieškovė būtų buvusi pasyvi, nesidomėtų bylos eiga, piktnaudžiautų procesinėmis teisėmis, sąmoningai ir specialiai vilkintų bylos nagrinėjimą, o teismas turėjo įvertinti konkrečios nagrinėjamos bylos aplinkybes, ginčo stadiją, jau atliktus procesinius veiksmus, šalių bei valstybės patirtas išlaidas procese.
16. Bylos duomenimis nustatyta, kad teismas 2020 m. lapkričio 16 d. nutartimi bylą paskyrė nagrinėti parengiamajame posėdyje 2020 m. gruodžio 15 d. 13.30 val., kurio metu ieškovei pateikus prašymą parengiamojo teismo posėdžio atidėjimo, teismas paskyrė dar vieną parengiamąjį teismo posėdį 2021 m. sausio 26 d. 13.30 val. ir įpareigojo ieškovę pasirūpinti tinkamu atstovavimu.
17. Iš byloje esančių įrodymų nenustatyta, jog ieškovė ir jos atstovas būtų pateikę teismui prašymą atidėti paskirtą parengiamąjį teismo posėdį arba nagrinėti bylą ieškovei nedalyvaujant. Esant nurodytoms aplinkybėms, nagrinėjamu atveju egzistavo formalus pagrindas palikti ieškinį nenagrinėtą, tačiau, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, tokia procesinė situacija, kai ieškovė ir jos atstovas neatvyko į parengiamąjį teismo posėdį ir nebuvo iš anksto gautas prašymas atidėti bylos nagrinėjimą, šiuo atveju susiklostė dėl objektyvių priežasčių, t. y. ieškovės atstovui nebuvo tinkamai pranešta apie posėdžio vietą ir laiką, nes po 2020 m. gruodžio 15 d. vykusio parengiamojo teismo posėdžio pranešimas apie 2021 m. sausio 26 d. vyksiantį posėdį išsiųstas tik ieškovei, byloje nėra ieškovės atstovo prašymo prijungti jį prie elektroninės bylos kortelės, o su pareiškimu dėl ieškinio reikalavimo patikslinimo pateikta atstovavimo sutartis sudaryta 2021 m. sausio 26 d., pats pareiškimas dėl ieškinio reikalavimų patikslinimo per Elektroninių paslaugų portalą (toliau – EPP) teismui pateiktas 2021 m. sausio 26 d. 13:09 val., ieškovės atstovas net nėra įvestas Teismų informacinėje sistemoje Liteko. Nors iš byloje esančių duomenų matyti, jog apie posėdį pačiai ieškovei buvo pranešta tinkamai, tačiau, teismo vertinimu, šioje konkrečioje situacijoje skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartis ieškinį palikti nenagrinėtą neatitinka pagrindinių civilinių proceso tikslų ir negali būti laikoma teisėta ir pagrįsta. Byloje nėra jokių duomenų, kurie patvirtintų, jog ieškovė ir jos atstovas yra pasyvūs, sistemingai neatlieka procesinių veiksmų ar galimai piktnaudžiauja procesu. To nenustatė ir pirmosios instancijos teismas skundžiama nutartimi.
18. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad ieškinį palikus nenagrinėtą, ieškovė nepraranda teisės vėl kreiptis į teismą su ieškiniu bendra tvarka (CPK 297 straipsnio 2 dalis), tačiau dėl teismo sprendimo ieškinį palikti nenagrinėtą nepagrįstai pailgėja bylos išnagrinėjimo trukmė, kas nesuderinama ir su proceso ekonomiškumo principu, kadangi ieškovė, norėdama apginti savo pažeistus interesus, turėtų iš naujo inicijuoti kitą procesą, kuriame pakartotinai būtų eikvojamos valstybės lėšos, teismo bei proceso dalyvių laikas rengiantis bylos nagrinėjimui teisme. Nagrinėjamoje byloje yra išspręstas ieškinio priėmimo klausimas, gautas atsiliepimas į ieškinį, byloje įvykęs parengiamasis teismo posėdis, todėl šiuo atveju nenustačius aplinkybių, kad ieškovė ir jos atstovas sąmoningai vilkintų bylos nagrinėjimą ar būtų praradę suinteresuotumą nagrinėjama byla, ieškinio palikimas nenagrinėtu neatitinka proceso operatyvumo ir ekonomiškumo, protingumo principų.
19. Esant nurodytoms aplinkybėms, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, jog dėl netinkamo proceso teisės normų taikymo (CPK 246 straipsnis, 296 straipsnis) pirmosios instancijos teismas priėmė neteisėtą ir nepagrįstą nutartį, todėl yra pagrindas nutartį panaikinti ir perduoti bylą toliau nagrinėti pirmosios instancijos teismui (CPK 337 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 338 straipsnis).
20. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra nurodęs, kad kol nėra išnagrinėta civilinė byla ir nėra priimtas sprendimas nė vienos iš šalių naudai, t. y. kol teismas dėl ginčo esmės nėra priėmęs teismo procesinio sprendimo, iš kurio būtų galima nustatyti, kuri šalis laimėjo ginčą byloje, priteisti bylinėjimosi išlaidų nėra pagrindo (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. liepos 4 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e3K-3-280-219/2018 ir joje nurodytą kasacinio teismo praktiką). Taigi nagrinėjamoje byloje dar neegzistuoja visos CPK 93 straipsnio 1 dalies taikymo sąlygos, todėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo klausimas nesprendžiamas.
Kauno apygardos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 338–339 straipsniais,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
atskirąjį skundą tenkinti.
Kauno apylinkės teismo 2021 m. sausio 26 d. nutartį panaikinti ir bylą perduoti toliau nagrinėti pirmosios instancijos teismui.
Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.