Klaipėdos apygardos teismo nutartis

2018-12-10 · Administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla Nr. AN2-368-360/2018

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Klaipėdos apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2018-12-10
Bylos Nr.
AN2-368-360/2018
Teisminio proceso Nr.
4-43-3-00160-2018-2
Bylos rūšis
administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
Teisėjas
Savinijus Katauskas
Pažeidėjas
M. Š.
Kategorijos
Administracinio nusižengimo byla Nr. AN2-368-360/2018Teisminio proceso Nr. 4-43-3-00160-2018-2Procesinio sprendimo kategorijos: 16.9.2.; 21.11.10. (S)
KLAIPĖDOS APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2018 m. gruodžio 10 d.Klaipėda

Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Savinijus Katauskas, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs administracinėn atsakomybėn patraukto M. Š. atstovo advokato T. L. apeliacinį skundą dėl Tauragės apylinkės teismo Šilutės rūmų 2018 m. spalio 11 d. nutarties,

Aprašomoji dalis

nustatė:

1. Tauragės apskrities Vyriausiojo policijos komisariato Šilutės rajono policijos komisariato (toliau – Tauragės apskrities VPK Šilutės rajono PK) 2018 m. birželio 6 d. nutarimu administracinio nusižengimo byloje M. Š. nubaustas už tai, kad:

1) 2017-10-15 12 val. 36 min., kelyje (duomenys neskelbtini) Krašto keliai 153,20 km, viršijo leistiną greitį 24 km/h, tokiu būdu pažeidė Kelių eismo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002-12-11 nutarimu Nr. 1950, 127 punktą;

2) 2017-08-11 20 val. 57 min., kelyje (duomenys neskelbtini) Krašto keliai 173,93 km, viršijo leistiną greitį 22 km/h, tokiu būdu pažeidė Kelių eismo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002-12-11 nutarimu Nr. 1950, 127 punktą;

3) 2017-05-09 15 val. 30 min., kelyje (duomenys neskelbtini) Krašto keliai195,75 km, viršijo leistiną greitį 64 km/h, tokiu būdu pažeidė Kelių eismo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002-12-11 nutarimu Nr. 1950, 127 punktą;

4) 2017-07-11 10 val. 32 min., kelyje (duomenys neskelbtini) Krašto keliai 221,40 km, viršijo leistiną greitį 22 km/h, tokiu būdu pažeidė Kelių eismo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002-12-11 nutarimu Nr. 1950, 127 punktą;

5) 2017-07-07 23 val. 42 min., kelyje (duomenys neskelbtini) Krašto keliai 203,60 km., viršijo leistiną greitį 22 km/h, tokiu būdu pažeidė Kelių eismo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002-12-11 nutarimu Nr. 1950, 127 punktą;

6) 2017-07-12 13 val. 33 min., kelyje (duomenys neskelbtini) Krašto keliai 173,93 km., viršijo leistiną greitį 30 km/h, tokiu būdu pažeidė Kelių eismo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002-12-11 nutarimu Nr. 1950, 127 punktą;

7) 2017-07-17 00 val. 04 min., kelyje (duomenys neskelbtini) Krašto keliai (duomenys neskelbtini), viršijo leistiną greitį 165 km/h, tokiu būdu pažeidė Kelių eismo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002-12-11 nutarimu Nr. 1950, 127 punktą.

M. Š., vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 416 straipsnių 3 ir 6 dalimis bei 38 straipsniu, paskirta galutinė administracinė nuobauda – 550 Eur bauda bei administracinio poveikio priemonė – specialiosios teisės atėmimas (teisė vairuoti transporto priemones) 3 mėn.

Šalies argumentai

2. Administracinėn atsakomybėn patraukto M. Š. atstovas advokatas apeliaciniu skundu prašo panaikinti nutarimą bei nutartį ir administracinio nusižengimo teiseną nutraukti.

2.1. Nurodo, kad M. Š. Tauragės apskrities VPK Šilutės rajono PK be skundžiamo nutarimo 2018-07-09 dieną M. Š. priėmė dar du nutarimus Nr. 94-ANR-N-1790-2018 ir Nr. 94-ANR-N-1791-2018 iš esmės už analogiškus pažeidimus, t. y. nustatyto greičio viršijimo faktai užfiksuoti stacionariais greičio matuokliais. Minėtų bylų nagrinėjimo Šilutės rajono PK metu, M. Š. buvo išreiškęs rašytinį prašymą tariamai jo padarytus pažeidimus nagrinėti vienoje byloje, tačiau policija nusprendė priimti atskirus tris nutarimus, kuriuos M. Š. visus apskundė ir bylos su skundais buvo perduotos nagrinėti Šilutės rūmams. Šilutės rūmuose buvo užvestos trys atskiros bylos Nr. II-93-750/2018 (teisėja D. Zimantienė), Nr. II-106-385/2018 (teisėjas V. Jurjonas) ir Nr. II-105-1069/2018 (teisėja L. Nainienė). Prieš bylų teisme nagrinėjimą M. Š. teismui teikė pakartotinius prašymus bylas sujungti į vieną, nes tai lengvintų jo teisinę padėtį ir tai padėtų operatyviau ir ekonomiškiau išnagrinėti jo skundus. M. Š. prašymai buvo perduoti spręsti Tauragės apylinkės teismo pirmininko funkcijas laikinai atliekančiai teisėjai G. G., kuri dėl jų nepriėmė jokio procesinio sprendimo (nutarties), o paprastu lydraščiu prašymus grąžino bylas nagrinėjusiems teisėjams spręsti. Bylos nebuvo sujungtos. Nejungiant M. Š. nusižengimų bylų buvo dirbtinai pasunkinta jo teisinė padėtis (paskiriant atskiras nuobaudas ir jų nebendrinant sugriežtinta atsakomybė), be to, dėl M. Š. prašymų nebuvo priimtas joks procesinis sprendimas, kurį būtų galima apskųsti.

2.2. M. Š. kaltė grindžiama tuo, kad M. Š. nenurodė policijai ir teismui aplinkybių leidžiančių identifikuoti automobilio BMW, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), teisėtą valdytoją J. S., M. Š. socialiniame tinkle (duomenys neskelbtini) yra paskelbęs nuotraukas su minėtu automobiliu, buvo apdraudęs minėtą automobilį privalomuoju civilinės atsakomybės draudimu. Be to, teismas nusprendė, kad sugretinus pažeidimų nuotraukas su M. Š. nuotraukomis socialiniame tinkle (duomenys neskelbtini) ir tapatybės kortelėje, matyti tas pats asmuo M. Š.. Tokios teismo išvados akivaizdžiai nepagrįstos ir prieštarauja kitoms nustatytoms bylos aplinkybėms. Byloje nėra duomenų, kad tiriant tariamus M. Š. nusižengimus būtų įvykdyti ANK 610 straipsnio 2 dalies 2 punkto, 611 straipsnio 1 dalies reikalavimai. Policija ir teismas nesiėmė jokių priemonių išsiaiškinti, kurios užsienio valstybės valstybiniai numeriai yra (duomenys neskelbtini). Nesikreipė į minėtą užsienio valstybę (tarpininkaujant Interpolui ar Europolui), kad gauti oficialius duomenis apie oficialų automobilio BMW valst. Nr. (duomenys neskelbtini) savininką. Neaišku, kuo remiantis M. Š. policijos ir teismo buvo įvardytas kaip minėto automobilio savininkas, ir jis įpareigotas kaip savininkas teikti duomenis apie pažeidimus padariusį asmenį. M. Š. pagal galimybes policijai ir teismui suteikė daug informacijos (pateikė oficialius duomenis apie minėto automobilio naudotoją J. S.), taip siekdamas save apginti. Šie pažeidimai teismo konstatuoti kitoje M. Š. nusižengimų byloje Nr. II-106-385/2018, teisėjas V. J.. M. Š. neginčija fakto, kad yra naudojęsis minėtu automobiliu, ketindamas jį pirkti buvo apdraudęs privalomuoju civilinės atsakomybės draudimu, tačiau tai nėra pakankama konstatuoti, kad M. Š. padarė skundžiamame nutarime nurodytus pažeidimus. Nesutinkama su teismo išvada apie M. Š. atpažinimą pažeidimų nuotraukose. Iš nuotraukų kokybės akivaizdu, kad be specialių žinių ir technikos asmens identifikavimas neįmanomas. Net nutarimą priėmusi policija neteigia, kad pažeidimų nuotraukose yra M. Š.. Toks teismo subjektyvus nuotraukų vertinimas leidžia teigti apie teismo šališkumą vertinant įrodymus.

Atsiliepimas

3. Tauragės apskrities VPK atsiliepimu į apeliacinį skundą prašo apeliacinį skundą atmesti ir palikti galioti apylinkės teismo nutartį. Nutartis ir nutarimas yra priimti atsižvelgus ir įvertinus visas bylai reikšmingas aplinkybes, skirta nuobauda individualizuota tinkamai.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas atmestinas.

4. Apeliaciniame skunde užsimenama, kad M. Š. yra priimti keli nutarimai dėl analogiškų administracinių nusižengimų padarymo, jie buvo apskųsti apylinkės teismui, prieš bylų nagrinėjimą teisme M. Š. prašė bylas sujungti į vieną, tačiau jos nebuvo sujungtos ir nepriimtas joks procesinis sprendimas, kurį būtų galima apskųsti. Šiuos apeliacinio skundo argumentus paneigia administracinio nusižengimo bylos medžiaga, iš kurios matyti, kad proceso apylinkės teisme metu buvo sprendžiamas klausimas dėl trijų administracinio nusižengimo bylų (Nr. II-105-1069/2018, Nr. II-106-385/2018, Nr. II-93-750/2018) M. Š. sujungimo, kreiptasi į Tauragės apylinkės teismo pirmininkę, kuri, išnagrinėjusi prašymą dėl bylų sujungimo, atsakė, kad klausimo sprendimas nepriskirtas teismo pirmininko kompetencijai, o kiekvienas teisėjas, kuriam priskirta konkreti administracinio nusižengimo byla, spręsdamas jos priėmimo klausimus, išsprendžia su bylos nagrinėjimu susijusius ir kitus klausimus (b. l. 67, 70). Visi M. Š. skundai dėl ne teismo tvarka priimtų nutarimų buvo paskirti nagrinėti skirtingiems teisėjams, šioje konkrečioje byloje teisėja išnagrinėjo skundą dėl Tauragės apskrities VPK Šilutės PK 2018 m. birželio 6 d. nutarimo Nr. 94-ANR-N-1506-2018 iš esmės bei priėmė skundžiamą 2018 m. spalio 11 d. nutartį, kurios pagrįstumą ir teisėtumą, esant apeliaciniam skundui, tikrina apygardos teismas (ANK 652 straipsnio 1 dalis). Kaip užfiksuota apylinkės teisme vykusio posėdžio garso įraše, nei administracinėn atsakomybėn patrauktas M. Š., nei jo atstovas advokatas prasidėjus teismo posėdžiui bei teisėjai pasiteiravus, ar yra prašymų, jokių prašymų nebepareiškė.

5. Administracinėn atsakomybėn patraukto M. Š. atstovo advokato skunde nesutinkama su apylinkės teismo nutartimi, kuria paliktas galioti M. Š. ne teismo tvarka priimtas nutarimas, pažymima, kad M. Š. neneigia, jog yra naudojęsis automobiliu BMW, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), ketindamas šį pirkti draudė privalomuoju civilinės atsakomybės draudimu, tačiau manoma, kad to nepakanka konstatuoti, jog M. Š. padarė nutarime nurodytus nusižengimus. Tokie apeliacinio skundo argumentai atmestini kaip nepagrįsti, apygardos teismas, patikrinęs byloje esančius duomenis, vertina, jog apylinkės teismo nutartis yra visiškai teisėta ir pagrįsta, nutartyje išdėstytos teismo išvados teisiškai argumentuotos, atitinka bylos nagrinėjimo metu nustatytas faktines bylos aplinkybes bei jų visumą.

6. ANK 569 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad įrodymai administracinio nusižengimo byloje yra bet kurie įstatymų nustatyta tvarka surinkti faktiniai duomenys, kuriais remdamiesi administracinio nusižengimo tyrimą atliekantys pareigūnai nustato administracinio nusižengimo padarymo faktą ir aplinkybes, administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens kaltę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes ir kitas aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išnagrinėti; šie duomenys nustatomi tokiomis priemonėmis: administracinio nusižengimo protokolu, pareigūnų tarnybiniais pranešimais, pranešimais, aktais ar kitais dokumentais, kuriais asmenys, kurie nėra pareigūnai, užfiksavo administracinio nusižengimo požymių turinčios veikos padarymą, nuotraukomis, garso ar vaizdo įrašais, liudytojų, nukentėjusiojo ir administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens parodymais ir paaiškinimais, ekspertizės aktu, specialisto išvada, daiktiniais įrodymais, daiktų ir dokumentų paėmimo protokolu ir kitokiais dokumentais. ANK 569 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad teismas įrodymus įvertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu. Iš šios teisės normos galima daryti išvadą, kad konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. Nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes, turi būti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, jų nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės, įrodymų šaltinių patikimumas. Įrodymų vertinimas, kaip objektyvios tiesos nustatymo procesas, grindžiamas subjektyviu faktoriumi – vidiniu įsitikinimu. Vidinis įsitikinimas – tai ne išankstinis įsitikinimas, nuojauta, o įrodymais pagrįsta išvada, kuri padaroma iš surinktų įrodymų, kada išnagrinėjami reikšmingi faktai, iškeliamos ir ištiriamos galimos versijos, įvertinami kiekvienas įrodymas atskirai ir jų visuma. Šiame kontekste paminėtina ir tai, kad teisingą teismo baigiamojo akto priėmimą lemia ne įrodinėjimo apimtis, o daromų teisinių išvadų pagrįstumas. Nagrinėjamu atveju apygardos teismas pripažįsta, jog apylinkės teismas, nagrinėjęs administracinėn atsakomybėn patraukto M. Š. skundą dėl ne teismo tvarka priimto nutarimo, aptartų ANK nuostatų nepažeidė, skundžiamos nutarties išvados yra pagrįstos išsamiu ANK numatyta tvarka nustatytų aplinkybių išnagrinėjimu, visų proceso metu surinktų įrodymų vertinimu, kaip to ir reikalauja įstatymas. Apylinkės teismas, laikydamasis ANK 569 straipsnio reikalavimų, itin išsamiai, visapusiškai ištyrė ir įvertino nagrinėjamoje administracinio nusižengimo byloje esančius įrodymus, pateikė jų visumos analizę. Nagrinėdamas skundą apylinkės teismas buvo aktyvus, iš teismo posėdžio apylinkės teisme garso įrašo galima girdėti, kad teisėja uždavinėjo daug klausimų administracinėn atsakomybėn patrauktam M. Š., aiškinosi visas reikšmingas aplinkybes, tikslinosi apelianto versijų detales. Nutarties išvados išsamiai motyvuotos, įrodymai aptarti, sugretinti tarpusavyje, jokių prieštaravimų nėra. Vien tai, kad apeliantas nesutinka su apylinkės teismo nutartyje išdėstytu įrodymų vertinimu nėra pagrindas joms nepritarti ar laikyti teismą šališku.

7. M. Š. yra patrauktas administracinėn atsakomybėn dėl keleto greičio viršijimo epizodų, kurie užfiksuoti greičio matavimo prietaisais. Apelianto gynybinė pocizija rėmėsi tuo, kad užfiksuoto automobilio pažeidimų metu jis nevairavo, o automobilis priklauso ne jam, bet J. S.. Tokia apelianto versija, kaip užfiksuota apylinkės teismo posėdžio garso įraše, buvo detaliai analizuota, teisėja, tikslindamasi M. Š. versijos detales, išsamiai uždavinėjo jam klausimus. Kaip matyti iš skundžiamos nutarties, M. Š. versija apie tai, kad administracinių nusižengimų protokoluose nurodytomis aplinkybėmis jis automobilio nevairavo, buvo motyvuotai paneigta, išdėstyti detalūs argumentai, kodėl bylos duomenų visuma leidžia spręsti, kad administracinius nusižengimus šiuo atveju padarė ne kas kitas, o būtent M. Š.. Apygardos teismas išsamiems nutarties motyvams visiškai pritaria ir jų nebeatkartoja. Skundžiamoje nutartyje pateikta duomenų analizė, susiejanti įrodymus į vientisą loginę grandinę, pašalinanti visas protingas abejones, kad administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo padarė nusižengimus, už kuriuos jam skirta nuobauda. Apeliaciniame skunde iš esmės nepateikiama jokių racionalių argumentų, kodėl nutarties argumentai turėtų būti vertinami kaip nepagrįsti, kai kuriuos nutarties argumentus lakoniškai atkartojus, apsiribojama iš esmės deklaruojant nesutikimą su jais. Apygardos teismas pastebi, kad apylinkės teismo išvadas dėl M. Š. kaltės lėmė įrodymų visuma.

8. Apeliaciniame skunde kritikuojama nuotraukų, kuriose užfiksuoti pažeidimai, kokybė, vertinant, jog nuotraukos neleidžia identifikuoti asmens bei pažymint, kad net policija neteigia, jog nuotraukose yra M. Š.. Šie apelianto argumentai atmestini. Kaip matyti iš apylinkės teismo nutarties argumentų, yra atkreiptas dėmesys į 2017 m. gegužės 9 d. bei liepos 17 d. pažeidimus (pastarasis buvo itin grubus, kai leistinas greitis viršytas 165 km/h ir būtent jis turėjo esminę įtaką galutinei nuobaudai), jų nuotraukose vairuotojas užfiksuotas nors ir ne ryškiai, tačiau atpažinimas galimas pasitelkus kituose šaltiniuose esančius M. Š. atvaizdus, kuriuose stebimi tam tikri individualūs apelianto požymiai (plaukų augimo linija, veido profilis, bendri veido bruožai), leidžiantys jį identifikuoti minėtų laikotarpių Kelių eismo taisyklių pažeidimo duomenų protokoluose esančiose nuotraukose. Kita vertus, ne visų pažeidimų nuotraukose fiksuotas automobilio vairuotojas, pvz. 2017 m. spalio 15 d. nuotraukoje užfiksuotas nutolstančio automobilio BMW, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), pažeidimas, tad natūralu, jog vairuotojas objektyviai nuotraukoje ir negalėjo būti matomas. Kaip minėta, M. Š. kaltė yra grindžiama ne vienu kuriuo nors atskiru įrodymu, o jų visuma. Be to, ANK 611 straipsnio 1 dalis įpareigoja transporto priemonės savininką (valdytoją), jei nusižengimą padarė kitas asmuo, institucijai pranešti duomenis apie asmenį (vardą, pavardę, asmens kodą arba gimimo datą, gyvenamąją vietą, dokumento, suteikiančio teisę vairuoti transporto priemones, išdavimo datą, numerį ir dokumentą išdavusią instituciją) administracinio nusižengimo metu valdžiusį ar naudojusį transporto priemonės savininkui (valdytojui) priklausančią transporto priemonę. Apylinkės teismo nutartyje išsamiai, remiantis būtent šioje konkrečioje administracinio nusižengimo byloje nustatytomis aplinkybėmis, motyvuota, kodėl vertinama, jog M. Š. yra laikomas automobilio BMW, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), kurio savininkas nebuvo nustatytas, valdytoju. Apygardos teismas neturi pagrindo su šiais motyvais nesutikti. Byloje yra pakankamai duomenų, leidžiančių vertinti, jog M. Š. minėtą automobilį valdė ne atsitiktinai, epizodiškai, o priešingai, sistemingai juo naudojosi. M. Š. pripažįsta 2017 metais keletą kartų vairavęs šį automobilį, draudęs jį ketindamas įsigyti, tačiau vėliau persigalvojęs. Nors apelianto deklaruojami automobilio valdymo laikotarpiai (2017 m. sausis, balandis, gruodis) nesutampa su nusižengimų datomis, tačiau tai vertinama kaip pasirinkta ginybinė pozicija siekiant išvengti atsakomybės, juolab, jog konkretesnių datų M. Š. nenurodė. Institucijos atsiliepimuose atkreiptas dėmesys, kad M. Š. už Kelių eismo taisyklių pažeidimus su minimu automobiliu yra baustas 2016 m. gruodžio 29 d., 2017 m. gruodžio 26 d., šiuos argumentus atitinka M. Š. administracinių nusižengimų registro išrašas (b. l. 78-92). Šioje byloje yra užfiksuotas ne vienas pažeidimas padarytas minėtu automobiliu. M. Š. savo paskyroje socialiniame tinkle įvairiais 2017 metų laikotarpiais keldavo nuotraukas, kuriose, kaip pats patvirtino ir apylinkės teismo posėdyje, užfiksuotas būtent BMW, valst. Nr. (duomenys neskelbtini). Apylinkės teismo posėdyje M. Š. teigė, jog vadinamasis J. S. Lietuvoje jam palikdavo automobilį ir leisdavo šiuo naudotis, apeliantas netgi turėjo planų šią transporto priemonę įsigyti. Taigi visuma byloje nustatytų aplinkybių leidžia M. Š. identifikuoti ne kaip atsitiktinį automobilio vairuotoją, tačiau kaip šios transporto priemonės valdytoją.

9. Apeliaciniame skunde pastebima, kad byloje nėra duomenų, jog tiriant M. Š. nusižengimus būtų įvykdyti ANK 610 straipsnio 2 dalies 2 punkto, 611 straipsnio 1 dalies reikalavimai, neaišku kuo remiantis, apeliantas buvo įvardytas kaip transporto priemonės savininkas bei įpareigotas teikti duomenis. Apygardos teismas su šiais apelianto argumentais nesutinka. Kelių eismo taisyklių pažeidimo duomenų protokoluose transporto priemonės savininkas (valdytojas) įvardijamas M. Š.. Būtent jam buvo surašyti ir administracinių nusižengimų protokolai dėl leistino greičio viršijimo nusižengimų. Apylinkės teismo posėdyje bylą nagrinėjusi teisėja tikslinosi, kodėl minėtuose protokoluose nurodomas M. Š., institucijos atstovė paaiškino, jog informaciją šiuose protokoluose prietaisas generuoja automatiškai. Kaip matyti iš pareigūnų tarnybinių pranešimų, dar 2018 m. pirmoje pusėje buvo rinkta informacija apie M. Š., telefonu su juo bendrauta, paaiškėjo, jog (duomenys neskelbtini) vietos gyventojai yra pastebėję M. Š. važinėjantis automobiliu BMW užsienietiškais numeriais (b. l. 6). Bendraudamas telefonu su tyrėja dėl greičio viršijimų minėtu automobiliu, M. Š. nurodė, kad automobiliu naudojasi J. S., kuris yra apie 50 metų (b. l. 7). Netikėti pareigūnų teikiamais duomenimis šiuo atveju nėra pagrindo. 2018 m. balandžio 28 d. M. Š. pareigūnams pateikė informaciją apie transporto priemonės vairuotoją J. S., kuriam, kaip teigė ir apylinkės teisme, transporto priemonė priklauso, nurodė jo telefono numerį, gimimo datą, gyvenamąją vietą (teismo posėdžio garso įraše užfiksuota, jog M. Š. patvirtina, kad būtent jo pateikta informacija yra bylos lape Nr. 16). Iš byloje esančio automobilio registracijos sertifikato anglų kalba matyti, kad automobilio BMW, kurio valstybiniai numeriai (duomenys neskelbtini), registracijos gavėjas J. S., tačiau dokumentas yra nepasirašytas jokios šalies, bet to, pačiame dokumente pažymėta, kad jis neįrodo nuosavybės teisės (b. l. 15). Kaip apylinkė teismo posėdyje pažymėjo institucijos atstovė, policijos duomenų bazėse tokio asmens (J. S., gimusio būtent (duomenys neskelbtini)) nėra, be to, bandyta susisiekti ir M. Š. nurodytu telefono numeriu, tačiau numeris buvo neveikiantis. Pats M. Š. apylinkės teismo posėdyje užsiminė, kad J. S. grįždavo pas mamą Šilutėje, tačiau jokio konkretaus adreso nenurodė. Kaip matyti iš bylos duomenų visumos, M. Š. teikdamas informaciją pareigūnams nebuvo nuoseklus, pvz. tyrėjai užsiminė, kad J. S. yra apie 50 metų, nors pats procese nurodė tariamo J. S. gimimo datą, iš kurios akivaizdu, kad pastarasis negali būti net panašaus amžiaus, be to, kaip matyti iš Tauragės apskrities VPK Šilutės rajono PK nutarimo, aprašant 2017 m. liepos 17 d. nusižengimo aplinkybes, paminėta, kad M. Š. teigė, jog automobilį pasiskolino ir juo naudojosi vieną kartą, važiuodamas į Vilnių švęsti Naujuosius metus, nors nagrinėjant jo skundą apylinkės teismo posėdyje, apeliantas, paprašytas patikslinti naudojimosi automobiliu laikotarpius, nurodė jų net keletą. Toks apelianto nenuoseklumas dėl esminių nusižengimui aplinkybių verčia abejoti jo nuoširdumu. Apylinkės teismas, nagrinėdamas M. Š. skundą, patikrino ir VšĮ „Regitra“ duomenų bazę, paaiškėjo, jog apie minėtą automobilį Lietuvos Respublikos kelių transporto priemonių registre duomenų nėra (b. l. 73, 74). Taigi dėl byloje nustatytų aplinkybių visumos apylinkės teismas pagrįstai sprendė, kad transporto priemonės savininkas byloje nenustatytas, o M. Š. laikė minėto automobilio valdytoju administracinių nusižengimų laikotarpiais, duomenų galinčių leisti identifikuoti M. Š. nurodytą automobilio savininką bei vairuotoją J. S., apeliantas nenurodė. Nors apeliaciniame skunde teigiama, kad policija ir teismas nesiėmė jokių priemonių išsiaiškinti, kurios užsienio valstybės valstybiniai numeriai yra (duomenys neskelbtini), nesikreipta į minėtą užsienio valstybę (tarpininkaujant Interpolui ar Europolui), kad būtų gauti oficialūs duomenys apie automobilio BMW, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), savininką, tačiau šie apeliacinio skundo argumentai atmestini kaip nepagrįsti. Teismų praktikoje yra pripažįstama, kad įrodymų rinkimas nėra begalinis ar savitikslis procesas, įrodymų turi būti tiek, kad asmenį būtų galima pripažinti kaltu dėl nusižengimo padarymo, surinkus pakankamai neabejotinų to asmens kaltės įrodymų. Įrodymų visumos vertinimo reikalavimas nereiškia, jog faktinėms aplinkybėms nustatyti turi būti išnaudojamos visos įmanomos įrodinėjimo priemonės, nes asmens kaltė gali būti konstatuota, kai ištyrus proceso metu surinktus įrodymus, nelieka jokios protingos abejonės, kad traukiamas atsakomybėn asmuo padarė veiką, už kurią turi būti skiriama nuobauda. Aptariamu atveju, įvertinus nagrinėjamoje administracinio nusižengimo byloje surinktų įrodymų visumą, jų pagrįstumą bei objektyvumą, galima pagrįstai vertinti, kad byloje buvo surinkta pakankamai duomenų, kurių pagrindu M. Š. buvo nubaustas pagal ANK 416 straipsnį bei jam paskirta galutinė subendrinta nuobauda. Administracinių nusižengimų procesas yra vieningas. Šiuo konkrečiu atveju jo metu tiek priimant nutarimą ne teismo tvarka, tiek nagrinėjant skundą apylinkės teisme buvo imtasi reikiamų priemonių visoms bylai teisingai išspręsti reikšmingoms aplinkybėms nustatyti.

10. Apeliaciniame skunde pastebima, kad kitoje M. Š. byloje Nr. II-106-385/2018, kurią nagrinėjo teisėjas V. J., buvo konstatuoti ANK pažeidimai. Apygardos teismas šiuo konkrečiu atveju nagrinėja Tauragės apylinkės teismo Šilutės rūmų 2018 m. spalio 11 d. nutarties administracinio nusižengimo byloje Nr. II-93-750/2018, kurioje buvo nagrinėtas M. Š. skundas dėl Tauragės apskrities VPK Šilutės PK 2018 m. birželio 6 d. nutarimo Nr. 94-ANR-N-1506-2018, teisėtumą ir pagrįstumą bei vertina šioje konkrečioje byloje esančius duomenis, kurie nebūtinai sutampa su kitos administracinio nusižengimo bylos, kurioje spręsta dėl kitų M. Š. inkriminuotų nusižengimų, duomenimis.

11. Atsižvelgdamas į visą tai, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas, neturi pagrindo nesutikti su apylinkės teismo pateiktu įrodymų vertinimu, išsamiais teisiniais argumentais ir padaryta išvada, kad byloje M. Š. kaltė padarius administracinius nusižengimus, numatytus ANK 416 straipsnio 3 ir 6 dalyse, įrodyta visa apimtimi. Naikinti Tauragės apylinkės teismo Šilutės rūmų 2018 m. spalio 11 d. nutartį nėra pagrindo. Apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, jog apylinkės teismas išsamiai ištyrė reikšmingas bylos aplinkybes, tinkamai pagal vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, išsamiu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu įvertino byloje esančius įrodymus (ANK 569 straipsnis) ir priėmė teisingą bei pagrįstą procesinį sprendimą. Išnagrinėjęs apeliacinį skundą, skundžiamą apylinkės teismo nutartį bei administracinio nusižengimo bylos medžiagą, apygardos teismas pripažįsta, kad Tauragės apylinkės teismo Šilutės rūmų 2018 m. spalio 11 d. nutartis yra pagrįsta ir teisėta, o M. Š. pagal atitinkamas ANK 416 straipsnio dalis yra nubausta visiškai pagrįstai.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis ANK 653 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjas

nutaria:

Palikti Tauragės apylinkės teismo Šilutės rūmų 2018 m. spalio 11 d. nutartį nepakeistą ir administracinėn atsakomybėn patraukto M. Š. atstovo advokato T. L. apeliacinio skundo netenkinti.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjas Savinijus Katauskas