Kauno apygardos teismo nuosprendis

nukentėjusiosioms ir civilinėms ieškovėms V. Č. ir A. B., jų atstovui advokatui Arvydui Montrimui,

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje:

N. P., a.k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) pilietis, pagrindinio išsilavinimo, be pastovios gyvenamosios vietos, deklaruotas adresas - (duomenys neskelbtini), nevedęs, nedirbantis, teistas:

1 ) Marijampolės apylinkės teismo Marijampolės rūmų 2018-01-19, pagal LR BK 281 straipsnio 1 dalį, paskirta 60 MGL bauda;

2) Marijampolės apylinkės teismo Marijampolės rūmų 2024-10-02 , pagal LR BK 138 straipsnio 2 dalies 3 p., paskirta 9 (devynių) mėnesių laisvės atėmimo bausmė, vadovaujantis BK 64 (1) straipsniu, paskirta bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir paskirta bausmė laisvės atėmimas 6 (šešiems) mėn.,

kaltinamas padaręs nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 129 straipsnio 1 dalyje.

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Įrodytomis pripažintos nusikalstamos veikos aplinkybės

N. P. nužudė kitą žmogų, o būtent: jis, 2024 m. gegužės 22 d. apie 22.40 val., namo, esančio (duomenys neskelbtini), kieme, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, konflikto su K. Č. metu, tyčia sudavė jam kumščiu vieną smūgį į galvą, dėl to pastarajam nuo suduoto smūgio nugriuvus ant žemės buvo konstatuotas trauminės kilmės kraujo išsiliejimas po galvos smegenų kietuoju dangalu kairio pusrutulio sferiniame paviršiuje, ir tai komplikavosi galvos smegenų suspaudimu, širdies ir plaučių funkcijos nepakankamumu, dėl to nukentėjusysis K. Č. 2024-06-14 14 val.10min. ligoninėje mirė.

II. Byloje ištirti įrodymai ir jų vertinimas

Teisiamajame posėdyje kaltinamasis N. P. teigė, jog savo kaltę dėl padarytos nusikalstamos veikos pripažįsta visiškai.

Dėl K. Č. nužudymo kaltinamasis nurodė, kad kaltu prisipažįsta. Buvo apsvaigęs, nes gėrė, ėjo (duomenys neskelbtini) gatve. Išgirdo, kad I. švenčia, šūktelėjo ir atėjo pas ją į svečius. Ten buvo K., I., D., V. ir J., bet ji miegojo. Visi šventė, šoko, dainavo. Po to buvo kažkoks konfliktas, negali daugiau ką ir pasakyti, nes nelabai atsimena. Atsimena, kad sudavė smūgį, greitąją ir policijos pareigūnus. Paties konflikto neatsimena. Nurdo, kad tikrai netyčia sudavė smūgį, turėjo būti konfliktas, nes jie susistumdė. Galimai jis pirmas smūgiavo, norėdamas apsiginti. Nėra konfliktiškas žmogus. Galėjo susiginčyti dėl moters, bet ne dėl J., o dėl I. Jis šoko su ja ir D. buvo piktas ant jo. Dėl to viskas ir įvyko. Kaltę pripažįsta pilnai. Gailisi padaręs nusikaltimą. Alkoholis turėjo įtakos, jeigu nebūtų gėręs, tai ir ėjęs nebūtų, nes ten buvo problematiški žmonės. Nieko blogo padaryti nenorėjo, tik gynėsi. Kur pataikė negali pasakyti, nes neatsimena. Atsimena tik veiksmą, kad kirto dešine ranka. Buvo daug išgėręs ir neatsimena įvykio. Neatsimena kaip žuvusysis po jo smūgio sureagavo.. Neketino suduoti kito smūgio. Po to smūgio jis pats buvo jau ant žemės spardomas. Savo poelgį vertina taip, kad jis gynėsi nuo K. ir D. Jie jį puolė ir vedėsi mušti į lauką. Nebuvo taip, kad nusivedė mušti ir jis pirmas trenkė. Pirma žodinis konfliktas buvo, vėliau susistumdymas, tada gal muštynės. Ikiteisminio tyrimo metu buvo apklaustas, teisingai viską papasakojo. Nesutinka su tuo kur tyčia parašyta, jog tyčia trenkė. Jo parodymai ir parodymų patikrinimo vietoje duoti parodymai yra teisingai surašyti, už juos pasirašė. Ieškinius pripažįsta, sutinka su jais. Tačiau sumos yra per didelės. Atsiprašė nukentėjusiųjų.

Apklausta teisiamajame posėdyje nukentėjusioji V. Č. parodė, kad nežino kaip čia viskas įvyko. Ji už alaus „bonką“ įsileido šitą vyruką (parodo kaltinamąjį). Ji išėjo namo ir atsigulė, nes gyvena per koridorių. Gyvena tame pačiame name. Atsigulė ir užmigo. Nematė, kai K. išėjo, nieko nematė. Atsibudo nuo K. beldimo į duris. Jis paprašė, kad atidarytų duris, nes jis pas ją nakvos. Tai buvo apie 12 val. nakties. Jis mažai kalbėjo, jau spardėsi. Jam ant grindų padėjo čiužinį, pagalves, pledu užklojo. Jis atsigulė, bet buvo jau neramus, spardėsi. Klausė jo ar jis nusiramins. Jis niekuo nesiskundė. Vėliau jis nusiramino ir užmigo. Apie pusę 4 - 4 val. pabudo nuo jo kriokimo. Jis jau neknarkė, o kriokė, jau buvo mirties agonijoje. Bandė jį kelti, paėmė už rankų, bet jis buvo be gyvybės ženklų. Dar kaimynę pasikvietė, pasakė jai, kad kažkas K. atsitiko, kad jis jau nereaguoja. Kvietė greitąją, tai jai pasakė, kad jam alkoholinė koma. Jį 30 min ant kiemo gaivino. Ji sėdėjo ant laiptų ir verkė. Jį išvežė į (duomenys neskelbtini), ir ten 2 sav. gydė. Vėliau parvežė į (duomenys neskelbtini), ten jį lankė. Jam jau buvo atliktos dvi operacijos, ruošėsi trečią operaciją daryti, kad galėtų jį maitinti, nes jis labai sukūdo. Tikėjosi, kad atsigaus. Jai padėti buvo atėjusi I. Jis nesakė, kad kietu daiktu jam trenkė, kumščiu į galvą. Žadinti buvo atėjęs N. P. su I., jis dar padėjo išnešti K. į greitąją. Kad buvo muštynės sužinojo iš policijos. Ir D. G. jai pasakojo, kad buvo muštynės. Reiškia civilinį ieškinį dėl neturtinės žalos. Vaikas buvo jos gyvenimas, kojos ir rankos buvo, jis padėdavo. Nors gyveno ne kartu, tačiau jis dažnai būdavo pas ją. Viską kartu darydavo. Jis buvo vyriausiasis sūnus, pats brangiausias. Ieškinį palaiko pilnai. D. G. pasakojo, kad N. K. sudavė smūgį į smilkinį, o pastarasis nuvirto prie šulinio. Jis jį pakėlė, dar jie bandė mušti ar kažką daryti, tai I. pagrasino policiją iškviesianti. Jie vienas kitą pasiėmė už parankės ir nuėjo prie pašto kalniuko. Jiems sėdint K. pasidarė blogai, jis D. paklausė ar gali pasidėti jam ant peties galvą, nes jam ji labai svaigo. Pasakė, kad einam, kad K. parves namo. Jis parėjo pas ją į namus ir jį įsileido. Jam jau prie pašto svaigo galva ir jis norėjo pasidėti galvą ant D. D. jai pasakė, kad dėl J. jie susiginčijo, nes K. gyveno su J. Jie buvo sugyventiniai. O N. naujai prisistatė, K. jo nepažinojo, nei J. Gal ji šokti su juo nėjo. Atseit K. ir N. susiginčijo dėl J. B.. Taip pasakojo ir I. S..

Apklausta teisiamajame posėdyje nukentėjusioji A. B. parodė, kad šita nelaimė buvo smūgis ir netikėtumas. K. gyvenime visko matęs. Jai apie įvykį pasakė mama, jog K. išvežė į reanimaciją. Nuo to laiko viskas pasikeitė. Ji jam padėjo, stengėsi, kad jam būtų viskas gerai. Bendravo artimai, jis buvo vyriausiasis brolis. Dėl šio įvykio negalėjo dirbti, negalėjo net galvoti, vos iš lovos pasikeldavo. Civilinį ieškinį palaiko, prašau priteisti 20 000 Eur neturtinės žalos, nors ta suma nieko jai nepadės. Brolis, kai išgerdavo, kažkiek būdavo kitoks. Negirtas jis būdavo geras, gyvūnus mylėjo, padėdavo mamai, bulves skusdavo, grindis plaudavo. Ji su juo niekada nekonfliktavo. Su J. jie galėjo pasibarti, kaip gyvenat šeimoje. Jis niekada nesiskųsdavo. Jeigu pinigų reikėdavo tai jis paprašydavo. Nebuvo jis blogas, nekonfliktuodavo. Jis vartojo per daug alkoholio nei normalus žmogus turėtų vartoti. Jis gaudavo pašalpą, nors nelegaliai dirbdavo. Susitikdavo kartą per metus, per mamos gimtadienį. Per dieną susiskambindavo po kelis kartus. Jis nebuvo lengvai išprovokuojamas žmogus, nebuvo ugninis, cholerikas.

Iš baudžiamosios bylos duomenų, kuriuos teismas ištyrė teisiamajame posėdyje, konstatuotina, jog kaltinamajam inkriminuoto nusikaltimo padarymas yra įrodytas paties N. P. prisipažinimu ir teisiamojo posėdžio metu duotais bei teisiamojo posėdžio protokole detaliai užfiksuotais parodymais, taip pat jau minėtais nukentėjusiųjų parodymais bei šiais teismo ištirtais ir įvertintais įrodymais:

parodymų patikrinimo vietoje metu įtariamasis N. P. parodė, kad išėję parūkyti galimai susiginčijo ir trenkė iš rankos nukentėjusiajam vieną smūgį į veidą. Dėl kokių aplinkybių susiginčijo neatsimena, kadangi buvo vartojęs daug alkoholio jau ne vieną dieną (2 t. b.l. 154-155).

Liudytojo D. G. parodymais, kuriuose jis parodė, kad 2024-05-22, apie 23 val. 17 min., jis su K. Č. išėjo į lauką parūkyti. Jiems iš paskos netrukus atėjo ir N. P.. Namuose buvo likę I. S., V. Č. ir J. B.. Išėjus N. P. į lauką jis pradėjo kabinėtis prie K. Č., dėl jo draugės J. B.. Tuomet N. P. priėjo prie K. Č. ir trenkė jam vieną kartą į smilkinį, dešinės rankos kumščiu. Smūgis buvo stiprus. Jis puolė ginti K. Č. ir N. P. nustūmė, dėl ko jis krito ant žemės. Po smūgio K. Č. nukrito ant žemės. Tuomet kai nustūmė N. P., jis pakėlė nuo žemės K. Č. ir jie nuėjo pasivaikščioti, o N. P. liko kieme. Jiems vaikščiojant K. Č. skundėsi, kad jam svaigsta galva. Jie su K. Č. buvo išėję maždaug apie 30 min., tada grįžo atgal į (duomenys neskelbtini). Jiems grįžus į namus juose buvo N. P., I. S., V. Č., o J. B. miegojo kitoje lovoje. Jiems grįžus N. P. prie jų nebesikabinėjo. 2024-05-23, apie 6 val., iš V. Č. sužinojo , kad K. Č. nebesikelia iš lovos ir kriokia. Tuomet jie nuėjo pas K. Č., kuris gulėjo lovoje. Jis pramerkė jam akį ir pastebėjo , kad jis yra tarsi komos būsenoje, tuomet iškvietė greitąją medicinos pagalbą, kuri K. Č. bandė gaivinti apie 30 min., tačiau K. Č. neatgaivino, todėl jį išsivežė į (duomenys neskelbtini) priėmimo skyrių (1 t. b.l.178-181, 182-185).

Parodymų patikrinimo vietoje metu D. G. parodė, kad įvykio vakarą įvyko konfliktas tarp K. Č. bei N. P. kur buvo suduoti smūgiai K. Č.. Įvykio vieta netoli vandens šulinio. Dešine ranka K. Č. buvo suduoti smūgiai nuo N. P.. N. sudavęs smūgį, taip ir stovėjo toje pačioje vietoje ir ruošėsi suduoti K. Č. į šoną. Tada jis pribėgo prie N. P. ir jį stūmė ( 1 t. b.l. 186-194, 2 t. b.l. 2-4)

Liudytojos V. Č. parodymais, kad 2024-05-22 apie 20:00 val., kaimynė I. S. gyvenanti 1 bute pasikvietė pas save į svečius. Į svečius kartu nuėjo ir jos sūnus K. Č.. Nuėjus pas I. S. pas ją rado jos sugyventinį D. G., J. B. ir asmenį vardu N., asmenį matė pirmą kartą. Visi 6 jie vartojo degtinę. Po kelių valandų ji grįžo į savo butą ir atsigulus užmigo. Apie 00:00 val., išgirdo beldimą į duris ir sūnaus K. prašymą ,kad atrakintų duris. Jis duris atrakino ir sūnus K. atsigulė į savo lovą. Nakties metu apie 04:00 val., išgirdo stiprų kriokimą. Nori pažymėti, kad tai buvo ne knarkimo garsas, o kriokimo. Jis išsigandusi išsikvietė kaimynę I. S., ir pasakė kad jos sūnus kriokia, negali jo prižadinti. Netrukus atėjo I. S., jos sugyventinis D. G. ir asmuo vardu N. Visi bandė jos sūnų prižadinti, tačiau K. Č. į nieką nereagavo, dėl to iškvietė greitąja medicininę pagalbą. Atvažiavę medikai pasakė ,kad sūnui koma ir jį išsivežė į ligoninę. Kaip K. Č. išsivežė medikai, D. G. pradėjo pasakoti, kad vakar vakare, tuo metu kaip ji buvo išėjusi į namus , asmuo vardu N. būnant jiems lauke K. Č. sudavė kumščiu į galvos sritį, dėl to sūnus buvo parkritęs ant žemės (1 t. b.l. 121-124, 127-130).

Liudytojos I. S. parodymais, kad būnant už namo išgirdo daugiabučio namo kieme triukšmą, todėl atėjusi į kiemą pamatė kaip K. Č. ir D. G. rankomis stumdo N. P.. Jie stumdėsi netoli skalbinių džiovyklės esančios ant kiemo pievos. Ji pribėgusi atsistojo tarp jų ,kad jie nesistumdytų ir nepradėtų muštis ir iškvietė policiją (2 t. b.l. 7-10).

Liudytojo D. L. parodymais, kad 2024-05-21 vakare, jo brolis N. P. jį namuose sumušė, dėl to yra pradėtas ikiteisminis. 2024-05-23 ryte jis paskambino N. P. ir pasidomėjo kur jis randasi. Brolis jam pasakė ,kad yra (duomenys neskelbtini) pas I. To pačio pokalbio metu N. P. jam pasiskundė, kad prisidirbo , kad sumušė vieną žmogų, kuris šiuo metu yra reanimacijoje (2 t. b.l. 13-16).

Liudytojos J. B. parodymais, kad matė priėjusi prie lango, jog kieme stovi D., K. ir N. Iš triukšmo suprato, kad vyksta konfliktas. Suprato, kad K. ir N. konfliktuoja, dėl ko konfliktavo nesuprato, nežino. D. stovėjo nuo jų toliau, todėl suprato, kad jis konflikte nedalyvauja. K. stovėjo kieme netoli šulinio, o už K. stovėjo N. Ji nuėjo nuo lango, grįžo į kambarį. Tuo metu buvo viena. I. tuo momentu buvo trumpam išbėgusi į gatvę. Grįžusi į butą I. pasakojo, kad ji kieme pamatė, kad N. muša K. su D., todėl ji iškvietė policiją, dėl to D. ir K. kažkur išėjo. I. minėjo, kad K. su N. susistumdė, daugiau niekas nieko nekalbėjo. Visi dar išgėrė alaus. K. pradėjo skųstis, kad svaigsta galva, tačiau dar kalbėjo, bendravo. Ji išgėrusi alaus apie 00.00 nakties išėjo namo ir paliko juos visus pas I. dar geriančius. Vėliau jau K. mama pasakojo, kad K. namo grįžo apie 00:00 val., o maždaug 4:00 val. ryto ji išgirdo jį "kriokiant" (1 t. b. 162-165, 168-171).

Parodymų patikrinimo vietoje metu liudytoja J. B. parodė, kad ji stovėdama prie lango pamatė, kad jie mušasi. Žiūrėdama pro langą pamatė N., K. ir D. Kaip suprato jie iš pradžių buvo ant laiptų. Ji tik pamatė, kad K. gulėjo ant žemės, matė K. parkritusį (1 t. b.l. 173-174).

Liudytojos N. B. parodymais, kad N. P. vienas atėjo į greitosios pagalbos automobilį. Ji jį apžiūrėjo, gyvybei pavojingos būklės nebuvo nustatyta. Mėlynių , kraujavimų nebuvo. Buvo siūlyta pacientui vykti į ligoninę, kadangi visada pacientams siūlo vykti į ligoninę detalesniam ištyrimui, nors nebūna matyti akivaizdžių kažkokių sužalojimų. Šiuo atveju buvo pasiūlyta N. P. vykti į ligoninę, tačiau jis vykti atsisakė, priežasčių nevykimo neįvardino. Šio asmens pavardę P. buvo girdėjusi iš kitos kolegės, nes pasikeisdamos pamainas, aptarė su kolege sunkesnius iškvietimus ir ji buvo minėjusi, kad jos budėjimo metu P. išdūrė broliui akį ir brolis buvo vežtas į (duomenys neskelbtini). Jiems atvykus N. P. matėsi, kad yra neblaivus, nusiteikęs nedraugiškai, elgėsi kaip "erelis". Apžiūrėjus N. P. jis išlipo iš greitosios medicinos pagalbos automobilio ir nuėjo į (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) esantį namą. Tą vakarą daugiau iškvietimų į šį namą nebuvo gauta. Tęsiantis budėjimui vėl buvo gautas iškvietimas į (duomenys neskelbtini), ryte. Pranešimas buvo toks, kad minėtame bute vyras be sąmonės, nekvėpuoja. Atvykus į butą rado vyrą ant grindų, gulintį ant nugaros tarp lovos ir stalo, išsiaiškino, kad tai yra K. Č.. Prie jo buvo I. S., kuri atliko gaivinimo veiksmus, telefonas buvo įjungtas ir dispečerė nurodė, ką reikia atlikti. Bute, kambaryje buvo dar K. Č. motina. Jiems atvykus K. Č. kvėpavo, tačiau kvėpavimas buvo nepakankamas, todėl buvo užtikrinta pagalbinėmis priemonėmis. Buvo informuotas (duomenys neskelbtini) ligoninės skubiosios pagalbos skyrius ir pacientas skubiai transportuotas į (duomenys neskelbtini) ligoninę. Jiems pasiguldžius pacientą K. Č. pamatė kambaryje stovintį N. P., kuris buvo išsiblaivęs ir padėjo nešti ir įkelti į greitosios pagalbos automobilį K. Č. (2 t. b.l. 25-28).

Įvykio vietos apžiūros protokolu, iš kurio matyti, kad yra apžiūrėta įvykio vieta- daugiabučio namo, esančio (duomenys neskelbtini), kiemas. Kiemo dalis dangos žvyruota, kita dalis- pieva. Kiemo teritorijoje yra pridėta akmenų (1 t. b.l. 23-30).

Valstybinės teismo medicinos tarnybos (duomenys neskelbtini) skyriaus specialisto išvadoje Nr. (duomenys neskelbtini) nurodoma, kad K. Č. klinikiniais duomenimis konstatuota trauminės kilmės kraujo išsiliejimas po smegenų kietuoju dangalu, trauminis smegenų pabrinkimas, ūminis kvėpavimo nepakankamumas dešinio gaktikaulio viršutinės šakos ir kairės plaštakos II-o delnakaulio lūžimas. K. Č. konstatuoti kūno sužalojimai buvo padaryti kontaktuojant su kietais bukais daiktais ir dėl trauminės kilmės kraujo išsiliejimo po smegenų kietuoju dangalu, trauminio smegenų pabrinkimo, ūminio kvėpavimo nepakankamumo, dėl ko buvo taikytas chirurginis gydymas, sukėlė sunkų sveikatos sutrikdymą. K. Č. konstatuoti dešinio gaktikaulio viršutinės šakos ir kairės šakos plaštakos II-o delnakaulio lūžimai, tiek kiekvieną jų paėmus atskirai, tiek kartu sukėlė nesunkų sveikatos sutrikdymą (1 t. b.l. 36-37).

Valstybinės teismo medicinos tarnybos (duomenys neskelbtini) skyriaus specialisto išvadoje Nr. (duomenys neskelbtini) nurodoma, kad K. Č. klinikiniais duomenimis konstatuota trauminės kilmės kraujo išsiliejimas po galvos smegenų kietuoju dangalu kairio pusrutulio sferiniame paviršiuje gyviems asmenims vertintinas sunkiu sveikatos sutrikdymu, nes buvo taikytas operacinis gydymas. K. Č. mirtis įvyko nuo trauminės kilmės kraujo išsiliejimas po galvos smegenų kietuoju dangalu kairio pusrutulio sferiniame paviršiuje (kliniškai), tai komplikavosi galvos smegenų suspaudimu, širdies ir plaučių funkcijos nepakankamumu ( kliniškai) prieš tris - keturias paras iki jo lavono teismo medicininio tyrimo pradžios 2024-06-18, 10:40 val., t.y. galimai 2024-06-14 14:10 val. Tai patvirtina lavoninių reiškinių būklė, konstatuota lavono tyrimo metu bei med. dokumentų duomenys (1 t. b.l. 42-44).

Specialisto V. V. paaiškinimu, kad išvadą teikė ir pagal tyrimui pateiktus medicininius dokumentus, kas buvo užfiksuota medicininiuose dokumentuose (1 t. b.l. 51-52).

Kitų objektų apžiūros 2024-08-06 protokole užfiksuota vaizdo registratoriaus kūno kameros, kurią naudojo Marijampolės apskr. VPK Reagavimo skyriaus vyresnysis tyrėjas 2024 m. gegužės 22 dieną, laikotarpiu nuo 23:11:00 iki 23:28:00, vaizdo ir garso įrašo apžiūra ( 2 t. b.l. 29-35).

Kitų objektų apžiūros 2024-08-26 protokole užfiksuota bendrojo pagalbos centro pateikta skaitmeninė garso įrašo apžiūra apie iškvietimą. Garso įrašas pavadinimu "2024_05_22_22-42-06_37069967987", garso įrašo trukmė 1 min.39 sek. (2 t. b.l. 39-42), kitais bylos medžiagoje užfiksuotais ir teismo posėdyje ištirtais duomenimis.

Bylą išnagrinėjęs teismas pažymi, jog visi minėti įrodymai teismui nekelia jokių abejonių. Kaltinime inkriminuotas vieno smūgio sudavimas ir kaltinimas, kad būtent N. P. tyčia nužudė K. Č. įrodytas paties kaltinamojo parodymais, liudytojų D. G., V. Č., I. S., D. L., J. B., N. B. parodymais, nukentėjusiųjų parodymais, specialisto išvada bei jo paaiškinimais. Šias aplinkybes patvirtina objektyvūs įvykio vietos apžiūros duomenys, įvykio vietoje rasti pėdsakai ir daiktai bei jų apžiūros duomenys, taip pat duomenys apie nukentėjusiajam padarytus sužalojimus, jų pobūdį, lokalizaciją ir kt. Kaltinamasis ir gynyba kaltinime nurodytų ir teismo pripažintų įrodytomis faktinių aplinkybių neginčija, todėl, nesant ginčo ir abejonių dėl šių aplinkybių, pasisakytina tik dėl jų teisinio vertinimo.

Byloje surinktų duomenų visuma leidžia konstatuoti tiesioginį priežastinį ryšį tarp kaltinamojo veikos ir nukentėjusiojo mirties, taip pat tai, kad N. P. psichinis santykis su nusikalstama veika ir jos padariniais buvo tyčinis.

Priežastinio ryšio nustatymo kontekste teismų praktikoje ne kartą pažymėta, kad nustatant priežastinį ryšį turi būti atsižvelgta į tai, ar kaltininko veika buvo būtina mirties kilimo sąlyga (be jos ši nebūtų kilusi), ar mirtis buvo dėsningas veikos padarinys. Nagrinėjamoje byloje, pagal byloje surinktus ir ištirtus įrodymus ir teismo medicinos specialisto išvadą bei paaiškinimus nekyla abejonių dėl to, kad kaltinamojo N. P. suduotas vienas smūgis į galvą buvo ne tik būtina mirties kilimo sąlyga, bet ir esminis susiklosčiusio priežastingumo elementas, lėmęs nukentėjusiojo mirtį, kadangi po smūgio sudavimo K. Č. nugriuvo ant žemės ir buvo konstatuotas trauminės kilmės kraujo išsiliejimas po smegenų kietuoju dangalu ir dėl šios priežasties vėliau K. Č. mirė. Taigi nukentėjusiojo mirtis šioje situacijoje buvo dėsningas, o ne atsitiktinis, suduoto smūgio rezultatas.

Byloje nenustatytas kaltinamojo išankstinis tikslas nužudyti asmenį, tačiau toks požymis apskritai nėra būtinasis šio nusikaltimo sudėties požymis ir paprastai gali rodyti tiesioginę tyčią bei turėti įtakos kaltinamajam skiriant bausmę. Byloje neįrodinėta ir nenustatyta, jog kaltinamasis siekė nukentėjusiojo mirties, ir norėjo jį nužudyti, tačiau asmuo pagal BK 129 straipsnio 1 dalį atsako ir tuo atveju, kai veikia netiesiogine tyčia.

Remiantis BK 15 straipsnio 3 dalimi, nusikaltimas ar baudžiamasis nusižengimas yra padarytas netiesiogine tyčia, jeigu jį darydamas asmuo suvokė pavojingą nusikalstamos veikos pobūdį, numatė, kad dėl jo veikimo ar neveikimo gali atsirasti nusikalstami padariniai, ir nors jų nenorėjo, bet sąmoningai leido jiems atsirasti. Sąmoningo leidimo sąvoka baudžiamosios teisės moksle ir teismų praktikoje siejama su kaltininko abejingumu dėl to, kad jo veika gali sukelti nusikalstamus padarinius. Tokiu atveju kaltininkas suvokia pavojingą nusikalstamos veikos pobūdį, taip pat tai, kad jo veikos pavojingi padariniai yra labai tikėtini ar net neišvengiami, ir nors jų nesiekia ir nenori, tačiau neatsisako ir nekeičia savo pavojingo elgesio. Kaltininkas nesitiki išvengti savo veikos padarinių arba realios jų atsiradimo grėsmės, o jeigu ir tikisi, tai remdamasis tik subjektyviais ir atsitiktiniais dalykais – sėkme, likimu ir pan. Tai vertintina kaip abejingumas kitų asmenų interesams, galimiems padariniams (LAT nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-P-498-746/2015, 2K-7-193-895/2016, 2K-410-489/2016; 2K-7-74-778/2019).

Būtent tokią kaltinamojo tyčią teismas nustatė atsižvelgdamas į nustatytų smurtinių veiksmų priežastį, kiekį, jų pobūdį, sužalojimų lokalizaciją, nukentėjusiojo padėtį smurtinių veiksmų metu ir kt. Tai, kad nukentėjusiojo mirtį sukėlęs smūgis galimai buvo suduoti tik vienas, nesitaikant, kumščiu, jokiu būdu nerodo, kad N. P. veikė neatsargiai. Teismo vertinimu, smūgis buvo suduotas į galvą, ši sritis yra gyvybiškai svarbi., smūgis suduotas dėl menkavertės priežasties, kilus konfliktui dėl moters, teismui neabejotinai rodo jo veikimą tyčia.

Teismo įsitikinimu, minėtos teismų praktikos kontekste, visos bylos aplinkybės patvirtina, kad N. P., smūgiuodamas neblaiviam nukentėjusiajam į gyvybiškai svarbią kūno vietą, suvokė savo veiksmų pavojingumą ir grėsmę jo sveikatai ar gyvybei, bet buvo abejingas padariniams, kurie gali kilti, nes jo veikimo tikslu, kaip jis teigia, buvo siekis apsiginti, nors tokia aplinkybė nenustatyta. Savo sąmonėje N. P. nedetalizavo galimai dėl jo veiksmų kilsiančių padarinių sunkumo, t. y. jam buvo nesvarbu kokie padariniai, gyvybės atėmimas ar tam tikri sveikatos sutrikdymai bus padaryti. Taigi iš bylos aplinkybių teismas nustatė, kad N. P. K. Č. nužudė veikdamas netiesiogine tyčia ir privalo atsakyti pagal kilusius padarinius, t. y. asmens nužudymą. Atsižvelgiant į tai, N. P. veika pagrįstai kvalifikuota pagal BK 129 straipsnio 1 dalies nuostatas.

III. Civilinio ieškinio, skirtinos bausmės ir kiti klausimai

Dėl nusikalstamais veiksmais padarytos žalos ir civilinių ieškinių

Nukentėjusioji A. B. pareiškė civilinį ieškinį dėl 20 000 EUR dydžio neturtinės žalos (t. 3, b. l. 74-76). Bylą nagrinėjant teisme nukentėjusioji teigė, kad neturtinę žalą sudaro brolio netektis.

Nukentėjusioji V. Č. pareiškė civilinį ieškinį dėl 30 000 EUR dydžio neturtinės žalos (t. 3, b. l. 77-79). Bylą nagrinėjant teisme nukentėjusioji teigė, kad neturtinę žalą sudaro sūnaus netektis, dvasiniai išgyvenimai.

Neturtinė žala Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.250 straipsnyje apibrėžiama kaip asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija ir kita, teismo įvertinti pinigais. Neturtinė žala atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo, asmens sveikatai ar dėl asmens gyvybės atėmimo bei kitais įstatymų nustatytais atvejais. Neturtinės žalos atlyginimo atveju, kitaip nei turtinės (CK 6.249 straipsnis, 6.263 straipsnio 2 dalis), visiško žalos atlyginimo principas (lot. restitutio in integrum) objektyviai negali būti taikomas visa apimtimi, nes neturtinės žalos neįmanoma tiksliai įvertinti pinigine išraiška. Teismo pareiga kiekvienu konkrečiu atveju nustatyti teisingą kompensaciją už patirtus neturtinio pobūdžio išgyvenimus, praradimus, parenkant tokią piniginę satisfakciją, kuri kiek galima teisingiau kompensuotų nukentėjusiojo neturtinėms vertybėms padarytą žalą (LAT nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-227/2011, 2K-410/2013, 2K-74/2014)

Neturtinės žalos dydžio nustatymo kriterijai įtvirtinti CK 6.250 straipsnio 2 dalyje: sprendžiant neturtinės žalos atlyginimo klausimą, turi būti atsižvelgta į neturtinės žalos pasekmes, žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, tai, ar padaryta turtinė žala, jei taip – tai į jos dydį, kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes bei sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus. Tačiau šis kriterijų sąrašas nėra baigtinis, kiekvienu konkrečiu atveju teismas, nustatydamas atlygintiną neturtinės žalos dydį, turi įvertinti visą reikšmingų aplinkybių kompleksą, nustatyti teisingą ir protingą kompensaciją nukentėjusiajam, įvertinus ir kaltojo asmens interesus, siekiant teisingos ir protingos interesų pusiausvyros. Pažymėtina, kad, vertinant kriterijų visumą, tam tikrais atvejais vieni jų vertinami kaip turintys didesnę reikšmę žalos dydžiui nustatyti nei kiti, ir tai visų pirma priklauso nuo ginamų vertybių specifikos. Absoliučių vertybių, tokių kaip gyvybė, sveikata, gynimo atveju esminis neturtinės žalos atlyginimo dydžio nustatymo kriterijus yra jos pasekmės. Sprendžiant neturtinės žalos dydžio nustatymo klausimą, reikia atsižvelgti ir į formuojamą teismų praktiką, aiškinant bei taikant neturtinės žalos nustatymo kriterijus, ir, esant tapačioms ar iš esmės panašioms faktinėms bylų aplinkybėms, paisyti jau sukurtų teismo precedentų dėl priteistinos neturtinės žalos dydžio.

Laikydamasis tokių teismų praktikoje formuojamų neturtinės žalos dydžio nustatymo kriterijų, visų pirma teismas pastebi, kad teismų praktikoje priteisiamas neturtinės žalos dydis bylose dėl nužudymo labai svyruoja ir priklauso nuo daugelio aplinkybių. Visgi nukentėjusiųjų pareikšti ieškiniai dėl 20 000 ir 30 000 EUR neturtinės žalos dydžio patenka į teismų praktikoje priteisiamas neturtinės žalos ribas tokio pobūdžio bylose. Teismas neabejoja mamos ir sesers patiriamais išgyvenimais dėl sūnaus ir brolio netekties, nes nukentėjusios itin detaliai pagrindė glaudų jų ir sūnaus bei brolio ryšį. Nukentėjusiosios dėl sūnaus ir brolio mirties neabejotinai patyrė neigiamų dvasinių išgyvenimų, ilgalaikį emocinį stresą, sielvartą.

Motyvuojamoji dalis

Teismas vertina, kad sukeltos pasekmės yra negrįžtamo pobūdžio, ir bet kokia piniginė suma negalėtų kompensuoti artimo žmogaus netekties. Kasacinis teismas yra pažymėjęs, kad teismo pareiga yra nustatyti teisingą kompensaciją už patirtus neturtinio pobūdžio išgyvenimus, praradimus, parenkant tokią piniginę satisfakcija, kuri kiek galima teisingiau kompensuotų nukentėjusiojo neturtinėms vertybėms padarytą žalą (kasacinė nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-604/2005).

Nukentėjusiosios nurodo, kad su nužudytuoju jas siejo glaudūs emociniai ryšiai, tačiau, kaip matyti iš bylos medžiagos, sūnus ir brolis gyveno savarankiškai, turėjo savo interesus ir atskirą gyvenimo būdą. Be to, svarbu pažymėti, kad nustatant neturtinės žalos atlyginimo dydį, greta minėtų, turinčių lemiamą reikšmę pinigais įvertinant neturtinės žalos dydį kriterijų, atsižvelgiama ir į kaltininkų turtinę padėtį, žalos padarymo aplinkybes ir kt. (CK 6.282 straipsnis). Be to, neturtinė žala yra materialinis atlygis, kurį nukentėjusieji teisėtai tikisi gauti, tačiau priteisus sumą, kuri dėl objektyvių priežasčių negalės būti išieškota, bus diskredituojamas paties neturtinės žalos atlyginimo instituto vaidmuo, toks sprendimas nepateisins pagrįstų nukentėjusiųjų lūkesčių. Iš bylos medžiagos matyti, kad kaltinamasis jokio turto ir pajamų neturi, nedirbantis. Taigi realių galimybių atlyginti priteistą neturtinę žalą tokioje apimtyje, kiek to prašo nukentėjusiosios, nėra. Dirbdamas įkalinimo įstaigoje bei vėliau po bausmės atlikimo, kaltinamasis per ilgą laiką galėtų atlyginti tik palyginti nedidelę dalį prašomos priteisti žalos. Todėl esant aptartų aplinkybių visumai, nukentėjusiojo ieškiniai dėl neturtinės žalos atlyginimo dydžio neatitiktų CK 6.250 straipsnio 2 dalyje įtvirtintų sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijų, be to, priteisus prašomą pinigų sumą bus nutolta nuo formuojamos teismų praktikos panašiose bylose.

Įvertinus visas aukščiau paminėtas aplinkybes, atsižvelgiant į neturtinės žalos dydį, kuris teismų praktikoje paprastai priteisiamas panašaus pobūdžio bylose, vadovaujantis teisingumo, sąžiningumo ir protingumo kriterijais, nukentėjusiųjų civiliniai ieškiniai kaltinamajam dėl neturtinės žalos atlyginimo, mažintini, priteisiant iš kaltinamojo N. P. nukentėjusiajai V. Č. 20 000 eurų, A. B. 10 000 eurų neturtinės žalos atlyginimo.

Faktas, kad kaltinamasis iš dalies pripažino neturtinės žalos dydį yra reikšmingas ir skirtinos bausmės kontekste.

Kauno teritorinė ligonių kasa pareiškė civilinį ieškinį dėl 1253,22 eur žalos atlyginimo, kurią sudaro K. Č. gydymo išlaidos. Prie šio ieškinio taip pat pateikti įrodymai apie patirtas gydymo išlaidas. Šis ieškinys pagrįstas rašytiniais įrodymais, pripažintas kaltinamojo, todėl tenkintinas.

Dėl valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų išieškojimo

Kauno apygardos teisme 2025 04-02 buvo gauta Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos (toliau – VGTPT) pažyma dėl patirtų antrinės teisinės pagalbos išlaidų baudžiamojoje byloje. Joje nurodoma, kad teikiant antrinę teisinę pagalbą kaltinamajam N. P. buvo patirtos 677,09 Eur dydžio išlaidos. Taip pat 2025-04-07 VGTPT pažyma dėl patirtų antrinės teisinės pagalbos išlaidų baudžiamojoje byloje. Joje nurodoma, kad teikiant antrinę teisinę pagalbą nukentėjusiajai V. Č. buvo patirtos 401,44 Eur dydžio išlaidos.

Gynėjas šioje byloje N. P. paskirtas BPK 51 straipsnio 1 dalies 7 punkto pagrindu.

Vadovaujantis BPK 51 ir 106 straipsniais, teismas, atsižvelgdamas į nuteistojo turtinę padėtį, gali išieškoti iš jo valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas, susidariusias dėl būtino gynėjo dalyvavimo procese (išskyrus šio Kodekso 51 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose nurodytus atvejus). Nagrinėjamu atveju, atsižvelgiant į nuteistojo N. P. turtinę padėtį, o būtent, kad jis nedirba, jokio turto neturi, jam skiriama ilgalaikė laisvės atėmimo bausmė, priteisiami civiliniai ieškiniai dėl neturtinės žalos atlyginimo, todėl, vadovaujantis teisingumo ir protingumo principais, valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Kauno skyriaus turėtos antrinės teisinės pagalbos išlaidos dėl kaltinamojo gynimo pirmosios instancijos teisme iš N. P. nepriteistinos, kadangi tai nepagrįstai apsunkintų kaltinamojo padėtį. Taip pat atsižvelgiant į aukščiau išdėstytas aplinkybes, į N. P. turtinę padėtį, iš kaltinamojo nepriteistina ir VGTPT turėtos antrinės teisinės pagalbos išlaidos dėl nukentėjusiosios atstovavimo pirmosios instancijos teisme.

Dėl skirtinos bausmės

BK 41 straipsnio 2 dalis nustato, kad bausmės paskirtis yra 1) sulaikyti asmenis nuo nusikalstamų veikų darymo; 2) nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, 3) atimti ar apriboti nuteistam asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas; 4) paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų; 5) užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą. Bendruosius bausmės skyrimo pagrindus nustato BK 54 straipsnis. Teismas skiria bausmę pagal šio kodekso specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją, laikydamasis šio kodekso bendrosios dalies nuostatų (BK 54 straipsnio 1 dalis). Skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į: 1) padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį; 2) kaltės formą ir rūšį; 3) padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus; 4) nusikalstamos veikos stadiją; 5) kaltininko asmenybę; 6) asmens, kaip bendrininko, dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį; 7) atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes; 8) nusikalstama veika padarytą žalą (BK 54 straipsnio 2 dalis). BK 61 straipsnio 2 dalis nustato teismui pareigą skiriant bausmę įvertinti ne tik atsakomybę lengvinančias ir (ar) atsakomybę sunkinančias aplinkybes, jų kiekį, pobūdį ir tarpusavio santykį, bet ir kitas BK 54 straipsnio 2 dalyje numatytas aplinkybes.

Teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad bausmė yra teisinga tada, kai ji atitinka padarytos veikos ir kaltininko asmenybės pavojingumą. Baudžiamosios teisės paskirties kontekste tai reiškia, kad tarp siekiamo tikslo ir priemonių šiam tikslui pasiekti, tarp nusikalstamos veikos pavojingumo pobūdžio ir už šią veiką numatytos bausmės turi būti teisinga pusiausvyra (LAT 2014 m. spalio 7 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-388/2014; Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2004 m. sausio 26 d. nutarimas). Įstatymų leidėjas baudžiamojo įstatymo sankcijas konstruoja taip, kad teismas galėtų paskirti teisingą bausmę, vadovaudamasis įstatymo, nustatančio baudžiamąją atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankcijoje numatytomis bausmėmis ir jų dydžiais.

Kaltinamasis N. P. padarė vieną tyčinį labai sunkų nusikaltimą. Nusikalstama veika yra smurtinio pobūdžio, sukėlusi neatkuriamą žalą ir žmogaus mirtį. Kaltinamojo atsakomybę lengvinančia aplinkybe laikytina tai, jog kaltinamasis prisipažino padaręs baudžiamojo įstatymo numatytą veiką ir nuoširdžiai dėl to gailisi. Kaltininko prisipažinimas padarius nusikalstamą veiką nustatomas tada, kai kaltininkas pripažįsta visas esmines kvalifikacijai reikšmingas objektyvias padarytos nusikalstamos veikos aplinkybes ir tai daro neverčiamas surinktų byloje įrodymų (LAT nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-201/2007, 2K-550/2008, 2K-638/2010, 2K-106/2011 ir kt.). Nuoširdus gailėjimasis dėl padaryto nusikaltimo nustatomas tada, kai kaltininkas ne tik laisva valia prisipažįsta padaręs nusikalstamą veiką, bet kritiškai vertina savo elgesį, išgyvena dėl padarytų veiksmų ir stengiasi sušvelninti padarytos veikos padarinius (LAT nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-276/2006, 2K-259/2009, 2K-327/2010, 2K-123/2011 ir kt.). Teismas sutinka su gynėjos argumentais, jog N. P. nepaisant to, jog proceso metu teigė, kad nenorėjo tyčia nužudyti K. Č., tačiau pripažino esmines inkriminuotos nusikalstamos veikos aplinkybes tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek ir teisme, taip pat nuoširdžiai gailisi. Todėl teismo vertinimu yra nustatyta BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punkte numatyta aplinkybė, kadangi viso proceso metu ir net teisme, kaltinamasis davė parodymus laisva valia ir nuoširdžiai atgailaudamas dėl padarytos nusikalstamos veikos.

Teismas pripažįsta kaltinamojo atsakomybę sunkinančia aplinkybe faktą, jog kaltinamasis nužudė K. Č., būdamas neblaivus ir tai turėjo įtakos nusikaltimo padarymui. Šios aplinkybės neginčijo ir pats kaltinamasis, teisiamojo posėdžio metu nurodęs, kad nieko nebūtų įvykę, jeigu jis būtų buvęs blaivus.

Vertindamas kaltinamojo asmenybę, teismas pastebi, jog N. P. teistas, yra pakankamai jaunas, nevedęs, nedirba. Duomenų apie psichiatrinį gydymą ar priklausomybės ligų gydymą nėra, administracine tvarka nebaustas.

Teismo nuomone, nėra teisinio pagrindo taikyti BK 62 ir BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatų.

Prokuroras teisiamojo posėdžio metu prašė kaltinamajam skirti bausmę, didesnę, nei bausmės vidurkis. Visgi tokios laisvės atėmimo bausmės už sunkiausią nusikalstamą veiką kontekste, teismas kaip itin reikšmingą aplinkybę laiko kaltinamojo pakankamai jauną amžių, taip pat jo elgesį po nusikalstamos veikos padarymo ir bylos nagrinėjimo metu (nukentėjusiosios atsiprašymą, parodymus ikiteisminio tyrimo metu ir teisme neneigiant inkriminuotų aplinkybių), nustatytą vieną lengvinančią ir vieną sunkiančią atsakomybę aplinkybę. Visos šios aplinkybės leidžia teismui tikėti, jog net ir švelnesnė nei bausmės vidurkis bei savo dydžiu labiau artima minimaliai bausmei siekianti ilgalaikė laisvės atėmimo bausmė gali pakeisti ankstesnes pakankamai jauno asmens nuostatas, pasaulėžiūrą ir elgesį. Teismo įsitikinimu, 8 metų ir 9 mėnesių laisvės atėmimo bausmė gali sudaryti prielaidas pasiekti bausmės tikslus ir po visos ar dalies bausmės atlikimo asmeniui grįžti į laisvę pakeitus savo požiūrį į gyvenimą.

Šiuo nuosprendžiu paskirta bausmė bendrintina su Marijampolės apylinkės teismo 2024-10-02 nuosprendžiu paskirta bausme jas iš dalies sudedant.

Į bausmės laiką įskaitytinas kaltinamojo laikino sulaikymo ir suėmimo laikas nuo 2024-05-23.

Šioje byloje kaltinamajam N. P. buvo paskirta kardomoji priemonė – suėmimas. Ši kardomoji priemonė paliktina iki nuosprendžio įsiteisėjimo, pradėjus nuosprendį vykdyti, panaikintina.

Daiktai, turintys reikšmės nusikalstamai veikoms nagrinėti: 5 vnt. kompaktinių diskų, esantys byloje – teismo nuosprendžiui įsiteisėjus, kaip daiktai turintys BPK 91 straipsnyje numatytų daiktų požymius, paliktini saugoti kaip nusikalstamos veikos tyrimo medžiaga (BPK 94 straipsnio 1 dalies 3 punktas).

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

N. P. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą BK 129 straipsnio 1 dalyje ir paskirti jam 8 (aštuonerių) metų ir 9 (devynių) mėnesių laisvės atėmimo bausmę.

Šiuo nuosprendžiu paskirtą bausmę subendrinti su Marijampolės apylinkės teismo 2024-10-02 nuosprendžiu paskirta bausme jas iš dalies sudedant ir N. P. paskirti galutinę bausmę 9 (devynerius ) metus laisvės atėmimo.

Vadovaujantis BK 66 straipsniu, į bausmės atlikimo laiką įskaityti N. P. laikinojo sulaikymo ir suėmimo laiką nuo jo faktinio sulaikymo 2024-05-23.

N. P. paskirtą kardomąją priemonę – suėmimą – iki nuosprendžio įsiteisėjimo palikti nepakeistą, o jam įsiteisėjus ir pradėjus vykdyti nuosprendį, panaikinti.

Nukentėjusiosios ir civilinės ieškovės V. Č. civilinį ieškinį tenkinti iš dalies ir iš kaltinamojo N. P. priteisti V. Č. 20 000 Eur (dvidešimt tūkstančių eurų) neturtinei žalai atlyginti. Likusioje dalyje ieškinį atmesti.

Nukentėjusiosios ir civilinės ieškovės A. B. civilinį ieškinį tenkinti iš dalies ir iš kaltinamojo N. P. priteisti A. B. 10 000 Eur (dešimt tūkstančių eurų) neturtinei žalai atlyginti. Likusioje dalyje ieškinį atmesti.

Kauno teritorinės ligonių kasos civilinį ieškinį tenkinti ir priteisti iš N. P. Kauno teritorinei ligonių kasai 1253,22 Eur (vieną tūkstantį du šimtus penkiasdešimt tris eurus 22 ct.) žalos atlyginimo.

Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Kauno skyriaus turėtų antrinės teisinės pagalbos išlaidų dėl kaltinamojo gynimo ir nukentėjusiųjų atstovavimo teisme iš N. P. neišieškoti.

Daiktus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai nagrinėti: 5 vnt. kompaktinius diskus, esančius byloje – teismo nuosprendžiui įsiteisėjus, palikti saugoti prie bylos

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo gali būti skundžiamas Lietuvos apeliaciniam teismui, skundą paduodant per Kauno apygardos teismą.