- Teismas
- Klaipėdos apylinkės teismas
- Dokumentas
- Įsakymas
- Data
- 2025-04-03
- Bylos Nr.
- e1-775-963/2025
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-39549-2024-1
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Rasa Stonkuvienė
- Kaltinamasis
- K. M.
- Kategorijos
- 1.1.7.2.3pavadinimo nepavyko patikrinti
- 1.1.8.6.2pavadinimo nepavyko patikrinti
- 1.1.8.8pavadinimo nepavyko patikrinti
- 1.1.8.12pavadinimo nepavyko patikrinti
- 1.2.14.1.1Vagystė (BK 178 str. 1 d.)
Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rūmų teisėja Rasa Stonkuvienė išnagrinėjo Klaipėdos apygardos prokuratūros Klaipėdos apylinkės prokuratūros prokurorės Kristinos Blinstrubienės pareiškimą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu baudžiamojoje byloje, kurioje K. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, vidurinio išsilavinimo, išsiskyręs, nedirbantis, gyvenantis (duomenys neskelbtini), teistumas išnykęs, kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 178 straipsnio 1 dalyje.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
jis 2024 m. spalio 1 d., apie 13.00 val., iš neužrakinto (duomenys neskelbtini), pagrobė UAB „B.“ priklausančias dvi dėžes, kuriose buvo: 5 vnt. grąžtų bendros 9,09 Eur vertės, diskas 4,96 Eur vertės, replės „Knipex“ 21,49 Eur vertės, antgalių komplektas 13,22 Eur vertės, kombinuotų raktų rinkinys 18,18 Eur vertės, akumuliatorinis gręžtuvas „Makita“ 239,67 Eur vertės, kampinis šlifuoklis „Makita“ 132,23 Eur vertės, įrankių komplektas 57,02 Eur vertės, jėgos šoninio kirpimo replės 12,40 Eur vertės, sodo peilis 11,99 Eur vertės, akumuliatorinių įrankių komplektas 289,00 Eur vertės, įrankių rinkinys „Makita“ 94,99 Eur vertės, akumuliatorinis kampinį šlifuoklis 92,14 Eur vertės, 2 vnt. akumuliatorių „Makita“ bendros 138,42 Eur vertės ir įkroviklis „Makita“ 55,06 Eur vertės. Tokiu būdu K. M. pagrobė UAB „B.“ priklausantį 1189,86 Eur vertės turtą.
Kaltinamasis K. M. dėl jam inkriminuotos nusikalstamos veikos kaltę pripažino visiškai ir parodė, kad dvi dėžes įrankių pavogė iš (duomenys neskelbtini) namo rūsyje esančios patalpos, kurios durys buvo atrakintos ir atidarytos. Pavogti įrankius nusprendė ir pavogė vienas, kadangi matė, kad ten pat, kur su kitais asmenimis girtavo, tai yra prie parduotuvės „Grūstė“, dirbo darbininkai, kurie vis ėjo į tą rūsį keisti įrankius. Vienu momentu, kai darbininkai iš rūsio išėjo, jis nuėjo ir pavogė dvi dėžes su įrankiais. Sutinka, kad įrankių vienos dėžės vertė 648,31 Eur ir kad bendra jų vertė 1296,62 Eur. Tuo metu niekur nedirbo, yra priklausomas nuo alkoholio, todėl šią vagystę ir padarė, kad įrankius parduoti ir įsigyti pinigų alkoholiui ir maistui. Pavogtus įrankius iš pradžių įsidėjo į automobilį „C.“, mano, kad jis priklausė S., kurio pavardės nežino, o po to įrankius pardavė taksi vairuotojui, kuris atvažiavo prie prekybos cento „Juodkrantė“. To taksi vairuotojo nepažįsta, neįsidėmėjo jo, apibūdinti negali ir atpažinti negalėtų. Taksi vairuotojas jam davė 50 Eur, kuriuos išleido alkoholiui ir maistui. Po vagystės buvo įsidarbinęs Klaipėdoje pagal verslo liudijimą, po to buvo išvykęs dirbti į Suomiją mėnesiui laiko, šiuo metu nedirba, nes neranda tinkamo legalaus darbo. Artimiausiu metu ketina įsidarbinti. Gailisi padaręs vagystę, pasižada ateityje jokių nusikaltimų nedaryti, dirbti, nevartoti alkoholio. Kai dirba, tuo laikotarpiu alkoholio nevartoja. Sutinka, kad ikiteisminis tyrimas būtų baigtas teismo baudžiamuoju įsakymu (1 t., b. l.172-175, 2 t., b. l. 27-29).
Motyvuojamoji dalis
Kaltinamojo kaltė, padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 178 straipsnio 1 dalyje, patvirtinama ir kitais bylos duomenimis.
Liudytojas G. S., apklausiamas ikiteisminio tyrimo metu, parodė, kad 2024 m. spalio 1 d., apie 13.00 val., įmonės samdomas subrangovas jam pranešė, jog ką tik buvo apvogtos klientui priklausančios patalpos, kuriose buvo UAB „B.“ priklausantys įvairūs statybiniai įrankiai. Aiškinantis įvykio aplinkybes buvo peržiūrėtos ant (duomenys neskelbtini), esančios vaizdo kameros, kurios užfiksavo kaip nepažįstamas asmuo ateina prie jo įmonės kliento patalpų, atsidaro laukines duris, įeina į vidų ir po keleto minučių išeina nešdamasis dvi dėžes su įrankiais. Su vagyste susiję asmenys buvo pastebėti sekančią dieną prie (duomenys neskelbtini) automobilyje, kurio valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) (1 t., b. l. 6-8). UAB „B.“ interesus atstovaus jis, kadangi yra įmonės direktorius. Dėl įrankių vagystės įmonei padaryta 1296,62 Eur turtinė žala. Įrankių dėžėse buvo ne tik komplekte buvę įrankiai bet ir pridėti būtini darbui, įrankiai abiejose dėžėse buvo beveik analogiškai vienodi. (duomenys neskelbtini) rūsio durys ir rūsyje esančios patalpos, kurioje buvo laikomi įrankiai, vagystės metu užrakintos nebuvo, nes dirbo darbininkai ir įrankius darbo metu pastoviai keitė. Jis įsitikinęs, kad asmuo, pavogęs įrankius, stebėjo aplinką ir darbininkus, kada šie atneš įrankius į rūsį, nes įrankiai buvo pavogti per labai trumpą laiką. Jo žiniomis vagystę padaręs asmuo yra žvejybos uosto rajone valkataujantis, neturintis pastovios gyvenamosios vietos, nedirba, todėl reikšti civilinį ieškinį dėl žalos atlyginimo netikslinga, nes jis niekada įmonei žalos neatlygins. Susitaikyti su juo kategoriškai atsisako, prašo jį nubausti įstatymų numatyta tvarka (1 t., b. l. 31-34).
Liudytojas H. Č., apklausiamas ikiteisminio tyrimo metu, parodė, kad pastatas (duomenys neskelbtini) priklauso jo įmonei, todėl žino apie 2024 m. spalio 1 d., apie 13.00 val., iš namo rūsio pavogtus darbo įrankius, priklausančius G. S. įmonei. Kadangi buvo darbo metas todėl patalpa, kurioje buvo laikomi įrankiai, užrakinta nebuvo. Vagystė buvo įvykdyta žaibiškai, todėl jis įsitikinęs, kad buvo stebimi darbuotojai, kurie tuo metu ištisai naudojosi įrankiais, tai yra, tai atnešdavo, tai pasiimdavo jiems reikalingus darbui įrankius. Mano, kad asmuo, padaręs vagystę, sėdėjo automobilyje, šviesiai rudos spalvos, modelio tiksliai nežino, kažkoks „C.“, stovėjusiam aikštelėje, esančioje kiek atokiau nuo (duomenys neskelbtini) namo. Vaizdo kameros, kurių vaizdo įrašus jis perdavė G. S., yra jo įmonės. Vaizdo įraše aiškiai užfiksuotas asmuo, pavogęs dvi dėžes įrankių. 2024 m. spalio 3 d. jis matė vagystę padariusį asmenį minėtame automobilyje, tačiau nebuvo įsitikinęs, kad tai jis, nes buvo per didelis atstumas. 2024 m. spalio 4 d. jis tą asmenį vėl pamatė sėdintį ir su kitais asmenimis girtaujantį, minėtame automobilyje, jau (duomenys neskelbtini) namo kieme, Klaipėdoje, ir tikrai jį atpažino, todėl iškvietė policijos pareigūnus, kurie atvyko, patikrino automobilį, patikrinimo metu asmuo, pavogęs įrankius, pabėgo, policija sulaikė sėdėjusį už vairo ir dar vieną. Pavogtų įrankių tame automobilyje nebuvo (1 t., b. l. 45- 48).
Liudytojas A. D., apklausiamas ikiteisminio tyrimo metu, parodė, kad K. M. žino apie mėnesį laiko, susipažino su juo prie parduotuvės „Grūstė“, esančios (duomenys neskelbtini), kur jis dažnai vakarais leidžia laiką, geria alų su kitais girtaujančiais asmenimis. K. M. gyvena bet kur, nes jis neturi pastovios gyvenamosios vietos. Kam priklauso juodos spalvos automobilis „C.“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), nežino, kas jį vairuoja, nežino, automobilis stovi arba automobilių aikštelėje prie parduotuvės (duomenys neskelbtini) arba (duomenys neskelbtini). Žino, kad automobilyje dažnai girtauja tame rajone gyvenantys asmenys. 2024 m. spalio 4 d., kai atvyko pareigūnai, automobilyje „C.“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), vairuotojo vietoje sėdėjo ir jis, automobilio nevairavo, nėra matęs niekada kas tą automobilį vairuoja, jis niekada nėra vairavęs to automobilio. Tą kartą, kai atvyko pareigūnai, automobilyje dar sėdėjo V. K., kurį jis pažinojo kaip pastoviai girtaujantį prie parduotuvės „Grūstė“ ir ten leidžiantį laiką asmenį, kuris jo žiniomis, nuo šios dienos, prieš savaitę laiko mirė. Pareigūnai automobilį apžiūrėjo. Su pareigūnais dar buvo kažkoks vyras, kuris atėjęs prie automobilio nurodė, kad ir jis dalyvavo vagystėse. Jis pareigūnams paaiškino, kad apie vagystes žino, tačiau su vagystėmis niekaip nėra susijęs, kad vagystes padarė K. M.. Jis prisimena, kad 2024 m. spalio 1 d., apie 13.00 val., eidamas į parduotuvę „Grūstė“, pamatė automobilyje „C.“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), sėdinčius K. M. ir U. N., todėl priėjo, matė, kad alkoholio jie negėrė, neturėjo, bet buvo stipriai girti. Jis įsėdo į automobilį šiaip pasikalbėti, alkoholio neturėjo, buvo blaivus, su jais negėrė. Apie tai, kad jie ruošiasi daryti vagystę, nė vienas nekalbėjo, jam nieko neužsiminė. Vienu momentu iš automobilio išlipo K. M. ir kažkur nuėjo, kur nesakė. Suprato, kad ir U. N. nieko nežinojo kur jis nuėjo. Kur tiksliai nuėjo, nesimatė, matė, tik kad link parduotuvės „Grūstė“. Grįžo greitai, po 2-3 minučių ir parsinešė dvi dėžes abiejose rankose. Abi dėžės melsvos elektrinės spalvos, vienodų dydžių, lyg su užrašais „Makitta“. Jis numanė, kad tai darbo įrankiai. K. M. dėžių atidaręs nebuvo, nerodė. Jis klausė, iš kur gavo tuos įrankius. K. M. atsakė, kad tai jo įrankiai. Abi dėžes jis pasidėjo ant galinės automobilio sėdynės, kur ir sėdėjo. U. N. sėdėjo priekinėje keleivio sėdynėje. Jis numanė, kad K. M. įrankius galėjo pavogti, bet tikras nebuvo, nes žinojo, kad K. M. dirba statybos darbus, todėl suabejojo, manė, gal kas nors jam atvežė darbui tuos įrankius. Jis tuojau pat iš to automobilio išlipo ir nuėjo savais reikalais. Praėjus keletui dienų, galėjo būti 2024 m. spalio 3 d., apie 11.00-12.00 val., jis ėjo į parduotuvę „Grūstė“ cigarečių ir atsitiktinai prie (duomenys neskelbtini), susitiko K. M., kuris prisijungė prie jo ir ėjo kartu, galimai norėjo parūkyti ir žinojo, kad jis nusipirkęs duos ir jam. Einant staiga jis nuo jo nubėgo, kur nesakė, bet jis matė, kad pribėgo prie automobilio į parduotuvę „Grūstė“ atvežusio duoną, greitai pro praviras duris pasiėmė batoną, vieną ar du, nematė ir bėgo, tačiau jį ėmė vytis vairuotojas ir jis batonus atidavė, ar numetė, nematė nes nežiūrėjo, nuėjo. Kur K. M. padėjo įrankius, nežino (1 t., b. l. 53-56).
2025 m. kovo 14 d. pareiškimu K. M. nurodė, jog įsipareigoja atlyginti UAB „B.“ padarytą žalą (2 t., b. l. 30).
2024 m. spalio 1 d., 2024 m. spalio 9 d. pareiškimais UAB „B.“ direktorius G. S. kreipėsi į policiją dėl įmonei priklausančių įrankių vagystės (1 t., b. l. 1-3, 6-8).
UAB „B.“ tyrimui pateiktos UAB „T.“ 2024 m. gegužės 30 d. PVM sąskaita faktūra serija TUL Nr. 0094320, UAB „Kesko Senukai Lithuania“ 2024 m. gegužės 18 d. PVM sąskaita faktūra serija SS Nr. 930001604119 bei UAB „Gitana“ 2023 m. birželio 1 d. PVM sąskaita faktūra GKL-0241562, pagrindžia jose pažymėto pagrobto turto vertę - 1189,86 Eur (1 t., b. l.15-17).
Iš 2024 m. spalio 10 d. apžiūros protokolo matyti, kad apžiūrėtas ir aprašytas UAB (duomenys neskelbtini) tyrimui pateiktas vaizdo įrašas, kuriame fiksuota, kaip pagal bylos duomenis - K. M., vilkintis pilkos spalvos sportines kelnes, mėlynos spalvos striukę, ant galvos užsidėjęs striukės gobtuvą, avintis šlepetes, ateina prie UAB (duomenys neskelbtini) priklausančio pastato rūsio durų, apsižvalgo ir įeina į vidų. 13:21:46 val. įrašo laiku K. M. iš rūsio išeina rankose nešinas po vieną žalios spalvos įrankių dėžę (1 t., b. l. 68-70).
Iš 2025 m. kovo 31 d. vyriausiosios tyrėjos tarnybinio pranešimo matyti, kad UAB „B.“ direktorius G. S.2025 m. sausio 23 d. teikdamas pareiškimą ir žalą patvirtinančias sąskaitas-faktūras, pareiškime nurodė bendro pagrobto turto sumą nesutampančią su nurodyta sąskaitose-faktūrose, todėl telefonu buvo susisiekta su direktoriumi G. S., kuris nesutapimą paaiškino kaip techninę klaidą ir nurodė, kad teisinga pagrobto turto bendra vertė yra nurodyta įrankių pirkimo sąskaitose faktūrose, tai yra 1189,86 Eur, taip pat nurodė, kad pateikti patikslinto pareiškimo artimiausiu metu negalės, nes ilgesniam laikui yra išvykęs į užsienį (2 t., b. l. 15-16).
Pagal BK 178 straipsnio 1 dalį atsako tas, kas pagrobė svetimą turtą. Vagystė kaip nusikalstama veika nuosavybei savo esme yra nukreipta į svetimo turto užvaldymą (aktyviais veiksmais), tai pagrindinis tokio pobūdžio nusikalstamų veikų tikslas, todėl būtent su tuo yra susiję ir subjektyvieji nusikalstamos veikos požymiai (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-224-1073/2022). Svetimo turto užvaldymas padaromas pasisavinimo tikslu (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-326/2010, 2K-228/2013, 2K-517-303/2015). Pagrobimu nukentėjusiajam atimama ne tik galimybė valdyti bei naudotis, bet ir disponavimo turtu galimybė, arba ji yra pasunkinama. Neteisėtas turto užvaldymas yra tada, kai kaltininkas neturi jokios tikros, ginčijamos ar tariamos teisės į grobiamą turtą ir turtas pagrobiamas BK 178 straipsnyje nurodytais veiksmais (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-228/2013, 2K-118-746/2016, 2K-147-511/2016, 2K-61-489/2018). Svetimu paprastai laikomas turtas, kuris grobimo metu kaltininkui nepriklauso nuosavybės teise arba nėra kitaip teisėtai jo valdomas. Pagrobdamas svetimą turtą, kaltininkas siekia įtvirtinti savo neteisėtą valdymą, paimdamas turtą iš nukentėjusiojo dispozicijos (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-228/2013, 2K-118-746/2016).
Išanalizavęs ir įvertinęs bylos duomenų visumą, teismas laiko įrodyta, kad kaltinamasis K. M. 2024 m. spalio 1 d., apie 13.00 val., iš neužrakinto (duomenys neskelbtini), pagrobė UAB „B.“ priklausančias dvi dėžes, kuriose buvo kaltinime nurodyti darbo įrankiai, bendros 1189,86 Eur vertės. Kaltinamojo K. M. kaltę patvirtina paties K. M. parodymai, kuriais jis prisipažino kaltu padaręs šią nusikalstamą veiką, vaizdo įrašų apžiūros protokolo duomenys, liudytojų G. S., H. Č., A. D. parodymai ir kt. Kaltinamojo kaltė padarius jam inkriminuojamą nusikalstamą veiką tokiu būdu laikytina įrodyta visiškai. Ši K. M. nusikalstama veika kvalifikuotina pagal BK 178 straipsnio 1 dalį.
K. M. įvykdyta nusikalstama veika yra baigta, kadangi kaltinamasis turėjo realią galimybę pagal savo valią disponuoti ir disponavo pagrobtu turtu. Kaltinamasis veikė tiesiogine tyčia – jis suprato, kad grobiamas turtas jam nepriklauso, kad jį paimdamas veikia neteisėtai, prieš turto savininko valią, ir taip elgtis norėjo.
Kaltinamojo K. M. atsakomybę lengvinančia aplinkybe pripažintina tai, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas), jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta.
Teismas, skirdamas bausmę, vadovaujasi bendraisiais bausmių skyrimo pagrindais, numatytais BK 54 straipsnyje, atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, į tai, kad kaltinamasis K. M. padarė vieną tyčinę nusikalstamą veiką, priskiriamą prie nesunkių nusikaltimų (BK 11 straipsnio 3 dalis). Atsižvelgtina į kaltinamojo asmenybę – praeityje teistas, tačiau teistumai išnykę, iš Administracinių nusižengimų registro išrašo apie asmeniui registruotus administracinius nusižengimus (pažeidimus) ir priimtus sprendimus už 5 metus matyti, kad K. M. eilę kartų baustas administracine tvarka, trauktas administracinėn atsakomybėn ir už smulkias vagystes, informacijos apie baudų sumokėjimą nėra, administracinės nuobaudos galioja (1 t., b. l. 113-123). Kaltinamasis K. M. niekur nedirba, nusikalstama veika padarytos turtinės žalos ar bent jos dalies neatlygino. K. M.kaltę pripažino, jo atsakomybę lengvina viena lengvinanti aplinkybė, jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Aptartų aplinkybių visuma bei kaltinamąjį charakterizuojantys duomenys patvirtina, jog bausmės tikslai kaltinamajam bus pasiekti už padarytą nusikalstamą veiką paskyrus inkriminuojamo straipsnio sankcijoje numatytą ir prokuroro prašomą bausmės rūšį – laisvės apribojimo bausmę, nustatant jos dydį neviršijantį sankcijos vidurkio, paskiriant baudžiamojo poveikio priemones - įpareigojant jį bausmės vykdymo laikotarpiu pradėti dirbti arba registruotis Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos bei uždraudžiant visu bausmės vykdymo laikotarpiu vartoti psichiką veikiančias medžiagas (alkoholį, narkotines, psichotropines medžiagas) (BK 48 straipsnio 4 dalies 4 p., 5 dalies 4 p.), taip pat paskiriant intensyvią priežiūrą - nuteistojo buvimo vietos pagal nustatytą laiką kontrolę elektroninio stebėjimo priemonėmis, įpareigojant jį dėvėti elektroninį stebėjimo įtaisą ir laikytis nustatytos dienotvarkės - neišeiti iš namų nuo 22.00 val. iki 06.00 val., jeigu tai nesusiję su darbu ar gydymusi (BK 48 straipsnio 3 dalis). Tokia bausmė, atsižvelgus į bausmių skyrimo bendruosius pagrindus, įvertinus padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą, yra reali ir užtikrina socialinę bausmės paskirtį.
Kadangi kaltinamasis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką, baudžiamoji byla baigta priimant teismo baudžiamąjį įsakymą, todėl taikytinas BK 64¹ straipsnis ir jam paskirta bausmė sumažintina vienu trečdaliu.
K. M. paskirtos kardomosios priemonės – rašytinis pasižadėjimas neišvykti, įpareigojimas periodiškai registruotis policijos įstaigoje, paliktinos galioti iki bausmės vykdymo pradžios.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 420 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 421 straipsniu, Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu,
nusprendžia:
K. M. pripažinti kaltu, padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 178 straipsnio 1 dalyje, ir paskirti jam 1 (vienerių) metų laisvės apribojimo bausmę, paskirti intensyvią priežiūrą – tai yra nuteistojo buvimo vietos pagal nustatytą laiką kontrolę elektroninio stebėjimo priemonėmis, įpareigojant K. M. dėvėti elektroninį stebėjimo įtaisą ir laikytis nustatytos dienotvarkės - neišeiti iš namų nuo 22.00 val. iki 06.00 val., jeigu tai nesusiję su darbu ar gydymusi, taip pat įpareigoti K. M. viso bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu dirbti arba registruotis Užimtumo tarnyboje prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos bei uždrausti vartoti psichiką veikiančias medžiagas (alkoholį, narkotines, psichotropines medžiagas).
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir K. M. paskirti galutinę bausmę - 8 (aštuonių) mėnesių laisvės apribojimą, paskirti intensyvią priežiūrą – tai yra nuteistojo buvimo vietos pagal nustatytą laiką kontrolę elektroninio stebėjimo priemonėmis, įpareigojant K. M. dėvėti elektroninį stebėjimo įtaisą ir laikytis nustatytos dienotvarkės - neišeiti iš namų nuo 22.00 val. iki 06.00 val., jeigu tai nesusiję su darbu ar gydymusi, taip pat įpareigoti K. M. viso bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu dirbti arba registruotis Užimtumo tarnyboje prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos bei uždrausti vartoti psichiką veikiančias medžiagas (alkoholį, narkotines, psichotropines medžiagas).
Išaiškinti kaltinamajam, kad jam paskirto laisvės apribojimo laikotarpiu, jis privalo be bausmę vykdančios institucijos žinios nekeisti gyvenamosios vietos, vykdyti teismo nustatytus įpareigojimus ir draudimus, bei nustatyta tvarka atsiskaityti, kaip jie vykdomi.
K. M. paskirtas kardomąsias priemones – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, įpareigojimą periodiškai registruotis policijos įstaigoje, palikti galioti iki bausmės vykdymo pradžios.
Išaiškinti kaltinamajam, kad nesutikdamas su teismo baudžiamuoju įsakymu, per keturiolika dienų nuo šio dokumento nuorašo gavimo dienos turi teisę paduoti Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rūmams prašymą surengti bylos nagrinėjimą Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rūmuose. Išnagrinėję bylą ir pripažinę kaltinamąją kalta, Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rūmai gali paskirti kitos rūšies ar dydžio bausmę, negu buvo paskirta teismo baudžiamuoju įsakymu. Nuteistajam šia teise nepasinaudojus, teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja.
Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas neskundžiamas.