Kauno apygardos teismo nutartis

2015-09-07 · Civilinė byla Nr. 2S-1605-324/2015

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Kauno apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2015-09-07
Bylos Nr.
2S-1605-324/2015
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Virginija Gudynienė
Ieškovas
L. K.
Atsakovas
G. K.
Civilinė byla Nr. 2S-1605-324/2015Procesinio sprendimo kategorijos: 101; 122.4. (S)
KAUNO APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2015 m. rugsėjo 7 d.Kaunas

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Virginija Gudynienė, apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą pagal ieškovo L. K. atskirąjį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2015 m. gegužės 12 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 2-13815/2001 pagal ieškovo L. K. ieškinį atsakovei G. K. (B.) dėl santuokos nutraukimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

Kauno miesto apylinkės teismas 2001 m. lapkričio 21 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-13815/2001 nutraukė ieškovo L. K. ir atsakovės G. K. santuoką. Teismo sprendimas įsiteisėjo 2001 m. gruodžio 6 d. 2015 m. sausio 13 d. ieškovas pateikė prašymą grąžinti žyminį mokestį. Prašymas atmestas Kauno apylinkės teismo 2015 m. vasario 13 d. nutartimi, ji palikta galioti 2015 m. balandžio 13 d. apeliacinės instancijos teismo nutartimi. 2015 m. balandžio 17 d. ieškovas pateikė pakartotinį prašymą grąžinti žyminį mokestį. Kauno apylinkės teismas 2015 m. gegužės 4 d. nutartimi ieškovo prašymą atmetė ir paskyrė 150 Eur baudą už piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis – analogiško, teismo jau išnagrinėto, prašymo pareiškimą. Ieškovas 2015 m. gegužės 8 d. pateikė prašymą panaikinti baudą. Nurodė, jog 2015 m. balandžio 17 d. jis pateikė ne procesinį dokumentą, o asmenišką raštą teisėjai. Nuo 1986 metų yra sunkus ligonis, 2015 m. balandžio 22 d. jam buvo atlikta operacija, gauna netekto darbingumo pensiją 173,75 Eur per mėnesį.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

Kauno apylinkės teismas 2015 m. gegužės 12 d. nutartimi ieškovo prašymą patenkino iš dalies, baudą sumažino iki 20 Eur. Konstatavo, kad Kauno apylinkės teismas 2015 m. balandžio 17 d. ieškovas pateikė procesinį dokumentą – prašymą dėl žyminio mokesčio grąžinimo, todėl jis buvo išspręstas 2015 m. gegužės 4 d. teismo nutartimi. Pakartotinio analogiško prašymo pateikimas yra piktnaudžiavimas procesinėmis teisėmis, todėl bauda ieškovui paskirta pagrįstai. Baudos dydį sumažino atsižvelgus į ieškovo sveikatos problemas, jo sunkią materialinę padėtį, gaunamą invalidumo/netekto darbingumo pensijos dydį (173,75 Eur per mėnesį).

III. Atskirojo skundo argumentai

Atskirajame skunde ieškovas nurodo, kad su nutartimi nesutinka.

Teigia, jog Kauno apygardos teismas 2014 m. lapkričio 3 d. nutartyje pasisakė, kad ieškovas nepiktnaudžiauja savo procesinėmis teisėmis, todėl baudos skyrimas yra nepagrįstas. Kauno apygardos teismo pirmininkas 2015 m. gegužės 18 d. ieškovui žodžiu patvirtino, kad 2015 m. balandžio 13 d. nutartis yra klaidinanti.

Prašo panaikinti nutartį.

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Apeliacijos dalykas – teismo nutarties, kuria atsisakyta panaikinti baudą už piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.

Dėl naujų įrodymų priėmimo

Apeliantas pateikė 2015 m. liepos 17 d. prašymą, registracijos Nr.E1-27686, priimti į bylą pridedamus dokumentus – 2015 m. birželio 17 d. skundą ir 2015 m. birželio 17 d. patikslintą atskirąjį skundą Lietuvos apeliaciniam teismui, Kauno apylinkės teismo 2015 m. birželio 1 d. lydraštį Nr. 2-13815-375/2001 dėl bylos su atskiruoju skundu siuntimo, Europos Žmogaus Teisių Teismo 2015 m. balandžio 24 d. raštą, Kauno apygardos teismo 2015 m. birželio 18 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 2S-2230-254/2014, Kauno apygardos teismo 2015 m. birželio 8 d. lydraštį Nr. 2S-2230-254/2014 dėl nutarties siuntimo, Kauno apygardos teismo 2015 m. birželio 8 d. nutartį.

Bendrosios įrodymų pateikimo ir priėmimo nuostatos įtvirtintos CPK 176-181 straipsniuose. Teismas priima nagrinėti tik tuos įrodymus, kurie patvirtina arba paneigia turinčias reikšmės bylai aplinkybes (CPK 180 straipsnis). CPK 314 straipsnis nustato, kad apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai juos atsisakė priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau.

Apelianto pateiktos Kauno apygardos teismo nutartys bei lydraštis byloje yra, atskiruosius skundus yra atsisakyta priimti Kauno apygardos teismo 2015 m. birželio 18 d. ir birželio 29 d. nutartimis, priimtomis civilinėje byloje Nr. 2S-2230-254/2014, todėl jų priėmimo klausimas nespręstinas. Europos Žmogaus Teisių Teismo 2015 m. balandžio 24 d. raštu L. K. informuotas apie gautą jo dokumentų siuntą. Apeliantas nenurodė rašto sąsajų su ginčo klausimo sprendimu, todėl raštas nepriimamas.

Dėl paskirtos baudos

CPK 95 straipsnyje yra įtvirtinti du savarankiški atsakomybės už piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis taikymo pagrindai: 1) nesąžiningas nepagrįsto ieškinio (kito procesinio dokumento) pareiškimas, 2) sąmoningas veikimas prieš greitą ir teisingą bylos išnagrinėjimą ir išsprendimą. Pagal to paties straipsnio 2 dalį teismas, nustatęs piktnaudžiavimo procesinėmis teisėmis atvejį, gali skirti iki 5 792 Eur baudą.

Pagal formuojamą kasacinio teismo praktiką, įstatyme nustatytos teisės įgyvendinimas gali būti laikomas piktnaudžiavimu tik išimtiniais atvejais, kai tokia teise akivaizdžiai naudojamasi ne pagal jos paskirtį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2005 m. balandžio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-224/2005; 2010 m. kovo 2 d. nutartis civilinėje Nr. 3K-3-94/2010; 2013 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-146/2013). Savo teisėmis dalyvaujantys byloje asmenys privalo naudotis nepiktnaudžiaudami (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 1.2 straipsnio 1 dalis, 1.137 straipsnio 3 dalis, CPK 7 straipsnio 2 dalis), t. y. savo teises įgyvendinti tokiu būdu ir priemonėmis, kurios be teisinio pagrindo nepažeistų ir nevaržytų kitų asmenų teisių, nedarytų žalos kitiems asmenims, neprieštarautų įgyvendinamos teisės prigimčiai, atitiktų civilinio proceso tikslus. Asmuo, kuriam įstatymo suteikiamos tam tikros teisės, kartu privalo vykdyti ir įstatymo jam nustatytus įpareigojimus, kurių būtina laikytis, kad, įgyvendinant šias teises, nebūtų pažeidžiamos kitų asmenų teisės ir teisėti interesai. Ar asmuo laikosi šių reikalavimų, nustatoma analizuojant, ar elgiasi taip, kaip tokioje situacijoje elgtųsi rūpestingas, sąžiningas ir protingas žmogus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. balandžio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-203/2008). Viena proceso šalis privalo teisiškai gerbti kitą šalį, jos teisėtus interesus. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra nurodęs, kad reikalavimo sąžiningai naudotis savo teisėmis pažeidimas yra piktnaudžiavimas teise (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. balandžio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-181/2009). Visomis procesinėmis teisėmis turi būti naudojamasi sąžiningai, tik pagal jų paskirtį – užtikrinti operatyvų ir teisingą bylos išnagrinėjimą (Konstitucijos 28 straipsnis, Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 straipsnio 1 dalis, CPK 7 straipsnis). Aiškiai nepagrįsto ieškinio, prašymo pareiškimas ar kitokio pobūdžio procesinio dokumento pateikimas konstatuojamas tada, kai procesinis dokumentas teikiamas ne siekiant apginti pažeistą teisę, o sukelti nepatogumų, trukdžių, rūpesčių. Teismų praktikoje pripažįstama, jog ne kiekvienas pareigos sąžiningai naudotis procesinėmis teisėmis nesilaikymo atvejis savaime reiškia teisės pažeidimą, galintį sukelti teisinės atsakomybės priemonių, numatytų CPK 95 straipsnyje, taikymą, t. y. ne kiekvienu atveju pareigos sąžiningai naudotis procesinėmis teisėmis nepaisymas laikytinas teisės pažeidimu, bet tam tikrais atvejais gali būti įvertintas kaip netinkamas subjektinės teisės įgyvendinimas. Piktnaudžiavimas procesine teise pasireiškia konkrečios subjektinės teisės įgyvendinimo sąlygų pažeidimu. Teisėtas ir pagrįstas asmens naudojimasis procesinėmis teisėmis, jeigu nenustatytas tyčinis nesąžiningas elgesys, negali būti pripažįstamas piktnaudžiavimu procesinėmis teisėmis (Lietuvos apeliacinio teismo 2013 m. lapkričio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-2570/2013; Lietuvos apeliacinio teismo 2013 m. gruodžio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-2682/2013). Bauda už piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis gali būti skiriama tik konkrečioje byloje, nustačius aplinkybes, įrodančias, kad jomis piktnaudžiaujantis byloje dalyvaujantis asmuo sąmoningai veikia prieš greitą ir teisingą bylos išsprendimą. Sprendžiant klausimą, ar asmuo veikė piktnaudžiaudamas teise, turi reikšmės ir yra vertinami ne tik konkrečiame procese asmens atlikti veiksmai, bet ir asmenį apibūdinančios aplinkybės, jo motyvacija ir kt. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. spalio 12 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-406/2007).

Iš bylos medžiagos nustatyta, kad apeliantas nuo 2011 metų siekia susigrąžinti žyminį mokestį, sumokėtą 2001 m. spalio 4 d. paduodant ieškinį dėl santuokos nutraukimo. Tuo tikslu jis teikė įvairius prašymus, kurie įsiteisėjusiais teismų procesiniais sprendimais buvo atmesti kaip nepagrįsti: Kauno apygardos teismas 2012 m. balandžio 5 d. nutartimi paliko nepakeistą Kauno miesto apylinkės teismo 2011 m. rugsėjo 13 d. nutartį, kuria atmestas apelianto prašymas išaiškinti 2001 m. lapkričio 21 d. sprendimą, kuriame nebuvo išspręstas bylinėjimosi išlaidų paskirstymo klausimas; Kauno apygardos teismas 2013 m. rugpjūčio 8 d. nutartimi paliko nepakeistą Kauno apylinkės teismo 2013 m. gegužės 30 d. nutartį, kuria atmestas apelianto 2013 m. gegužės 24 d. prašymas ištaisyti 2001 m. lapkričio 21 d. sprendimą, papildant jį išlaidų paskirstymu; Kauno apygardos teismas 2013 m. spalio 3 d. nutartimi paliko nepakeistą Kauno apylinkės teismo 2013 m. rugpjūčio 21 d. nutartį, kuria atsisakyta atnaujinti praleistą terminą pateikti prašymą dėl papildomo sprendimo priėmimo, priimti apelianto prašymą dėl papildomo sprendimo, bylinėjimosi išlaidų atlyginimo; Kauno apygardos teismas 2014 m. rugpjūčio 5 d. nutartimi paliko nepakeistą Kauno apylinkės teismo 2014 m. liepos 1 d. nutartį, kuria atsisakyta atnaujinti praleistą terminą paduoti apeliaciniam skundui dėl 2001 m. lapkričio 21 d. sprendimo; Kauno apygardos teismas 2014 m. lapkričio 3 d. nutartimi paliko nepakeistą Kauno apylinkės teismo 2014 m. rugpjūčio 20 d. nutartį, kuria atsisakyta atnaujinti praleistą terminą paduoti apeliaciniam skundui dėl 2001 m. lapkričio 21 d. sprendimo, nurodė, kad analogiškas prašymas išspręstas 2014 m. rugpjūčio 5 d. nutartimi; Kauno apygardos teismas 2015 m. balandžio 13 d. nutartimi paliko nepakeistą Kauno apylinkės teismo 2015 m. vasario 13 d. nutartį, kuria netenkintas apelianto prašymas grąžinti žyminį mokestį; Kauno apygardos teismas 2015 m. birželio 16 d. nutartimi paliko nepakeistą Kauno apylinkės teismo 2015 m. gegužės 4 d. nutartį, kuria atmestas apelianto prašymas grąžinti žyminį mokestį. Pastarojoje nutartyje buvo nurodyta, kad apeliantas praleido CPK 87 straipsnio 4 dalyje nustatytą dvejų metų naikinamąjį terminą paduoti prašymui dėl žyminio mokesčio grąžinimo. Antra vertus, jei šis terminas ir nebūtų praleistas, apelianto prašymas nagrinėjamu atveju negalėtų būti patenkintas, nesant CPK 87 straipsnio 1 dalyje numatytų žyminio mokesčio grąžinimo pagrindų. 2015 m. balandžio 13 d. nutartyje Kauno apygardos teismas nurodė, jog įstatymo nuostatos nenumato žyminio mokesčio grąžinimo byloje, kurioje ieškinys yra patenkintas teismo sprendimu. Nei papildomo sprendimo sprendimo priėmimas bylinėjimosi išlaidų paskirstymo klausimo išsprendimui, nei apeliacinio apskundimo termino atnaujinimas šioje byloje yra nebegalimi dėl procesinių priežasčių, nurodytų aukščiau išvardintose nutartyse, kurių turinys apeliantui buvo žinomas. Tuo vadovaujantis sutiktina su pirmosios instancijos teismo išvada, kad ieškovas, teikdamas analogiškus prašymus dėl žyminio mokesčio grąžinimo, savo procesinėmis teisėmis piktnaudžiauja, t.y. veikia prieš greitą ir teisingą ginčo klausimo išsprendimą. Tokie procesiniai veiksmai priklauso nuo apelianto valios, todėl yra tyčiniai. Prašymai buvo reiškiami ignoruojant tuo pačiu klausimu priimtų teismo procesinių sprendimų turinį, todėl toks apelianto elgesys yra nesąžiningas. Pirmosios instancijos teismas teisingai nurodė, kad 2015 m. balandžio 17 d. prašyme, lyginant su 2015 m. sausio 13 d. prašymu grąžinti žyminį mokestį, išspręstu įsiteisėjusia 2015 m. vasario 13 d. nutartimi, ieškovas nenurodė jokių naujų aplinkybių, motyvų ar pagrindų tokiam prašymui pateikti. 2015 m. sausio 13 d. ir 2015 m. balandžio 17 d. prašymai yra tapatūs. Argumentą, jog antrasis analogiško pobūdžio prašymas yra ne ieškovo procesinis dokumentas, o asmeninis raštas teisėjai, paneigia 2015 m. birželio 16 d. Kauno apygardos teismo nutarties motyvai (CPK 18 straipsnis).

Remiantis išdėstytomis aplinkybėmis, atmestinas atskirojo skundo argumentas apie piktnaudžiavimo procesinėmis teisėmis nebuvimą ir už tai paskirtos baudos nepagrįstumą.

Nesutiktina su apelianto teiginiu dėl išvados Kauno apygardos teismo 2014 m. lapkričio 3 d. nutartyje apie apelianto piktnaudžiavimo procesinėmis teisėmis nebuvimą. Kauno apygardos teismas 2014 m. lapkričio 3 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2S-2230-254/2014 apeliacine tvarka įvertino Kauno apylinkės teismo 2014 m. rugpjūčio 20 d. nutartį, kuria teismas atsisakė atnaujinti terminą apeliaciniam skundui paduoti. 2014 m. rugpjūčio 20 d. nutartimi teismas apeliantui išaiškino, jog už piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis – teikimą analogiškų prašymų, kurie teismo jau buvo išspręsti, jis gali būti nubaustas bauda. Kauno apygardos teismas nurodė, kad „skundžiamoje nutartyje teismas nekonstatavo ieškovo piktnaudžiavimo procesinėmis teisėmis, o nutarties rezoliucinėje dalyje tik išaiškino, kad už piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis – analogiškų prašymų, kurie jau buvo išspręsti, teikimą teismui, gali būti paskirta iki 20 000 Lt bauda. <...> išaiškinimas neigiamų teisinių pasekmių, ištinkančių subjektą, piktnaudžiaujantį teise kreiptis į teismą teisminės gynybos bei įspėjimas, kad tokiam asmeniui gali būti paskirta bauda, negali būti traktuojamas, kaip teismo pripažinimas piktnaudžiavus procesu“. 2014 m. lapkričio 3 d. nutartyje nėra ir negali būti išvados, jog apeliantas vėlesniais prašymais, pateiktais 2015 metais, nepiktnaudžiavo procesinėmis teisėmis, prašydamas grąžinti žyminį mokestį.

Apelianto teiginiai apie Kauno apygardos teismo pirmininko vertinimus, žodžiu pasakytus dėl 2014 m. balandžio 13 d. teismo nutarties, atmestini kaip nepagrįsti. Remiantis Teismų įstatymo 80 straipsnio 1 dalimi, teismo pirmininkas, pirmininko pavaduotojas ir skyriaus pirmininkas, vykdydami teisingumą, turi tokias pačias teises ir pareigas kaip ir kiti teisėjai. Apeliacine tvarka priimtos nutartys gali būti peržiūrimos kasacine tvarka (CPK 340 straipsnio 1 dalis), jų teisėtumas ir pagrįstumas nevertinamas įgyvendinant teismo administravimo funkcijas. Apelianto nurodomo vertinimo byloje nėra.

Išnagrinėjęs ieškovo prašymą dėl baudos panaikinimo, pirmosios instancijos teismas pagrįstai jo netenkino ir, atsižvelgdamas į ieškovo materialinę padėtį (gaunamos pensijos dydį), sumažino baudą iki 20 Eur. Tai atitinka teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principus, o atskirojo skundo motyvai nesudaro pagrindo skundžiamą nutartį pakeisti. Tuo vadovaujantis, apeliacine tvarka įvertinta nutartis paliktina galioti (CPK 3 straipsnio 1 dalis, 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis CPK 336 straipsniu, 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

Kauno apylinkės teismo 2015 m. gegužės 12 d. nutartį palikti nepakeistą.

Teisėja Virginija Gudynienė