- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2014-11-03
- Bylos Nr.
- 2S-2230-254/2014
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Dalė Burdulienė
- Ieškovas
- L. K.
- Atsakovas
- G. K.
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Dalė Burdulienė teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo L. K. atskirąjį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2014 m. rugpjūčio 20 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 2-13815/2001 pagal ieškovo L. K. ieškinį atsakovei G. K. dėl santuokos nutraukimo, ir
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
Kauno miesto apylinkės teismas 2001 m. lapkričio 21 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-13815/2001 nutraukė G. K. ir L. K. santuoką (1 t., b.l. 22). Ieškovas L. K. 2014 m. rugpjūčio 14 d. pateikė teismui prašymą atnaujinti terminą apeliaciniam skundui paduoti (2 t., b. l. 21). Nurodė, kad daugiau kaip 13 m. yra negrąžinamas jo sumokėtas žyminis mokestis. Kartu ieškovas pateikė ir apeliacinį skundą.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
Kauno apylinkės teismas 2014 m. rugpjūčio 20 d. nutartimi ieškovo prašymą atnaujinti terminą apeliaciniam skundui paduoti atmetė ir apeliacinį skundą atsisakė priimti (2 t. b. 1. 23-24). Teismas konstatavo, kad ieškovas prašyme nenurodė jokių naujų aplinkybių, o iš esmės pateikė analogišką prašymą jau pateiktiems ir išnagrinėtiems tiek pirmosios instancijos teisme, tiek apeliacinės instancijos teisme, todėl teismas sprendė, kad nėra jokių svarbių priežasčių, dėl kurių praleistas terminas galėtų būti atnaujintas. Teismas atkreipė dėmesį, kad pagal CPK 95 straipsnio 2 dalį, teismas, nustatęs šio straipsnio 1 dalyje numatytus piktnaudžiavimo atvejus, gali paskirti asmeniui iki dvidešimties tūkstančių litų baudą, todėl ieškovui išaiškino, kad už piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis - analogiškų prašymų, kurie jau buvo išspręsti, teikimą teismui, jam gali būti paskirta iki dvidešimties tūkstančių litų bauda.
III. Atskirojo skundo argumentai
Ieškovas (toliau - apeliantas) atskiruoju skundu prašo panaikinti Kauno apylinkės teismo 2014 m. rugpjūčio 20 d. nutartį ir bylą perduoti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Taip pat ieškovas reikalauja paneigti jo garbę ir orumą žeminantį teiginį, kad jis piktnaudžiauja procesine teise ir įpareigoti teisėją pasitikrinti valstybinės kalbos žinias, numatytas Valstybinės kalbos įstatymo 6 straipsnyje.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Apeliacijos objektą sudaro teismo nutarties, kuria teismas atsisakė atnaujinti terminą apeliaciniam skundui paduoti ir skundą atsisakė priimti, teisėtumas ir pagrįstumas.
Dėl atskirojo skundo nagrinėjimo žodinio proceso tvarka. Apeliantas prašė bylą apeliacinės instancijos teisme nagrinėti žodinio proceso tvarka. Pagal CPK 336 straipsnio 1 dalį atskirieji skundai nagrinėjami rašytinio proceso tvarka, išskyrus atvejus, kai šį skundą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad žodinis nagrinėjimas yra būtinas. Teismo vertinimu, šiuo konkrečiu atveju nėra pagrindo pripažinti, jog žodinis bylos nagrinėjimas yra būtinas, kadangi visas aplinkybes, reikšmingas bylai išspręsti, apeliantas išdėstė (galėjo išdėstyti) savo atskirajame skunde, be to, nenurodė jokių argumentų, kuriais remiantis teismas galėtų spręsti, jog žodinis bylos nagrinėjimas yra būtinas.
Bylos duomenimis nustatyta, kad Kauno miesto apylinkės teismas 2001 m. lapkričio 21 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-13815/2001 ieškovo L. K. ieškinį atsakovei G. K. dėl santuokos nutraukimo tenkino ir nutraukė ieškovo L. K. ir atsakovės G. K. santuoką (1 t. b. 1. 22). Ieškovas 2014 m. birželio 24 d. pateikė teismui prašymą atnaujinti terminą apeliaciniam skundui dėl 2001 m. lapkričio 21 d. sprendimo paduoti, nurodydamas, kad neteisingai paskirstytos bylinėjimosi išlaidos (t. 1, b. 1. 152, 155). Kauno apylinkės teismas 2014 m. liepos 1 d. nutartimi atsisakė atnaujinti praleistą terminą apeliaciniam skundui paduoti ir skundą atsisakė priimti. Kauno apygardos teismas 2014 m. rugpjūčio 5 d. nutartimi Kauno apylinkės teismo nutartį paliko nepakeistą. Ieškovas 2014 m. rugpjūčio 14 d. pateikė teismui analogišką prašymą, kuriame vėl prašė atnaujinti terminą apeliaciniam skundui paduoti, nurodydamas, kad jam nėra grąžintas sumokėtas žyminis mokestis (t. 2, b. 1. 21).
Iki 2003-01-01 galiojusio CPK 318 straipsnio 1 dalyje buvo numatyta, jog apeliacinis skundas gali būti paduotas per keturiolika dienų nuo sprendimo priėmimo. Civilinių bylų procesas vyksta pagal bylos nagrinėjimo, atskirų procesinių veiksmų atlikimo arba teismo sprendimo vykdymo metu galiojančius civilinio proceso įstatymus (CPK 3 str. 8 d.). Pagal 307 straipsnio 1 dalį (redakcija nuo 2011-10-01) apeliacinis skundas gali būti paduotas per trisdešimt dienų nuo pirmosios instancijos teismo sprendimo priėmimo dienos. Šios normos 3 dalis reglamentuoja, kad prašymas atnaujinti praleistą apeliacinio skundo padavimo terminą negali būti paduotas, jeigu praėjo daugiau kaip trys mėnesiai nuo teismo sprendimo paskelbimo dienos. Tai yra naikinamasis terminas, kuriam pasibaigus, išnyksta asmens procesinė teisė ar pareiga ir šis terminas negali būti atnaujinamas. (Lietuvos apeliacinio teismo 2014 m. gegužės 14 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2-867/2014; Lietuvos apeliacinio teismo 2013 m. liepos 18 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2-1775/2013; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-143/2008). Nagrinėjamu atveju terminas apeliaciniam skundui dėl Kauno miesto apylinkės teismo 2001 m. lapkričio 21 d. sprendimo paduoti baigėsi 2001 m. gruodžio 5 d. Ieškovas jį atnaujinti prašo praėjus beveik 13 m., todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, kad prašymas atnaujinti praleistą apeliacinio skundo padavimo terminą negalėjo būti paduotas bei pagrįstai atsisakė apeliacinį skundą priimti ir grąžino jį ieškovui (CPK 315 str. 2 d. 1 p.).
Ieškovas nesutinka, kad jis piktnaudžiauja procesinėmis teisėmis. Vadovaujantis CPK 95 straipsnio 1 dalimi dalyvaujantis byloje asmuo, kuris nesąžiningai pareiškė nepagrįstą ieškinį (apeliacinį ar kasacinį skundą, prašymą atnaujinti procesą, pateikė kitą procesinį dokumentą) arba sąmoningai veikė prieš teisingą ir greitą bylos išnagrinėjimą ir išsprendimą, gali būti teismo įpareigotas atlyginti kitam dalyvaujančiam byloje asmeniui šio patirtus nuostolius. Pagal formuojamą kasacinio teismo praktiką įstatyme nustatytos teisės įgyvendinimas gali būti laikomas piktnaudžiavimu tik išimtiniais atvejais, kai tokia teise akivaizdžiai naudojamasi ne pagal jos paskirtį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2005 m. balandžio 4 d. nutartis, priimta civilinėje byloje pagal UAB ,,Oruva” ir Ko” v. Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Mažeikių skyrius, bylos Nr. 3K-3-224/2005; 2010 m. kovo 2 d. nutartis, priimta civilinėje byloje BU AB „Varta“ v. BUAB „Natūralios sultys“, bylos Nr. 3K-3-94/2010). Piktnaudžiavimas procesine teise pasireiškia konkrečios subjektinės teisės įgyvendinimo sąlygų pažeidimu. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2013 m. spalio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-486/2013). Apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad skundžiamoje nutartyje teismas nekonstatavo ieškovo piktnaudžiavimo procesinėmis teisėmis, o nutarties rezoliucinėje dalyje tik išaiškino, kad už piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis - analogiškų prašymų, kurie jau buvo išspręsti, teikimą teismui, gali būti paskirta iki 20 000 Lt bauda. Pateiktas išaiškinimas atitinka teisinį reglamentavimą bei kasacinio teismo praktiką dėl sankcijų už piktnaudžiavimą. Akcentuojama, kad išaiškinimas neigiamų teisinių pasekmių, ištinkančių subjektą, piktnaudžiaujantį teise kreiptis į teismą teisminės gynybos bei įspėjimas, kad tokiam asmeniui gali būti paskirta bauda, negali būti traktuojamas, kaip teismo pripažinimas piktnaudžiavimą procesu.
Atskirajame skunde ieškovas kelia reikalavimą apginti jo garbę ir orumą. Vadovaujantis CPK 338 straipsniu, atskiriesiems skundams paduoti ir nagrinėti taikomos taisyklės, reglamentuojančios procesą apeliacinės instancijos teisme, išskyrus numatytas išimtis. CPK 312 straipsnyje įtvirtintas draudimas atskirajame skunde kelti naujus reikalavimus, kurie nebuvo pareikšti nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme. Skundžiama nutartimi buvo išspręstas klausimas dėl termino apeliaciniam skundui paduoti atnaujinimo ir apeliacinio skundo priėmimo civilinėje byloje dėl santuokos nutraukimo, todėl teismas dėl atskirajame skunde nurodytų aplinkybių dėl reikalavimo apginti apelianto garbę ir orumą daugiau nepasisako.
Atkreipiamas teismo dėmesys į tai, kad skundžiamos nutarties aprašomojoje dalyje galėjo įsivelti rašymo apsirikimo klaida nurodant, kad „2014-08-01 teisme gautas ieškovo prašymas atnaujinti terminą apeliaciniam skundui paduoti“ (CPK 276 straipsnis). Tokią išvadą patvirtina bylos medžiaga ir LITEKO sistemos duomenys, nes ieškovas teismui prašymą atnaujinti terminą apeliaciniam skundui paduoti pateikė ne 2014-08-01, o 2014-08-14. Pastarąjį apelianto prašymą teismas ir išnagrinėjo, nors skundžiamos nutarties aprašomojoje dalyje ir klaidingai nurodė jo prašymo gavimo teisme datą.
Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, atskirojo skundo motyvais nėra pagrindo naikinti pirmosios instancijos teismo nutarties, todėl ji paliekama nepakeista, o atskirasis skundas atmetamas (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Rezoliucinė dalis
nutaria:
atskirąjį skundą atmesti, Kauno apylinkės teismo 2014 m. rugpjūčio 20 d. nutartį palikti nepakeistą.