Vilniaus apygardos teismo sprendimas

4. Bankroto byloje teismo 2017 m. birželio 12 d. nutartimi buvo patvirtintas BUAB „Logitera“ kreditorių finansinių reikalavimų sąrašas, kuris buvo tikslinamas 2017 m. birželio 14 d., 2017 m. birželio 22 d., 2017 m. spalio 5 d. ir 2019 m. sausio 17 d. nutartimis. Pagal aktualiausią nutartį dėl kreditorių finansinių reikalavimų sąrašo patikslinimo BUAB „Logitera“ kreditorių reikalavimai sudaro iš viso 127 719,80 EUR sumą, iš jos: pirmos eilės kreditorių reikalavimai – 3 246,23 EUR, antros – 3 556,28 EUR, trečios – 120 917,29 EUR.

10. Atsakovė V. V., būdama įmonės vadove, turėtų atsakyti už tai, kad, įmonei esant nemokiai, 2015 m. gruodžio 31 d. (pradelsti įmonės įsipareigojimai sudarė 57 521,73 EUR), nesikreipė dėl bankroto bylos iškėlimo ir dėl to įmonės finansiniai įsipareigojimai išaugo iki 127 719,80 EUR, t. y. padidėjo 70 198,07 EUR suma. Pareiga laiku inicijuoti bankroto bylą, visų pirma, kyla vadovui, o ne akcininkui, nes vadovas yra tas asmuo, kuris geriausiai žino (privalo žinoti) įmonės finansinę būklę, jos galimybę vykdyti prisiimtus finansinius įsipareigojimus, suėjus jų vykdymo terminui.

11. Atsakovas V. J. kaip akcininkas, žinodamas įmonės finansinę būklę 2015 m. gruodžio 31 d. (įmonės nemokumo momentas), atsako už žalą atsiradusią nuo 2015 m. gruodžio 31 d. iki 2016 m. rugpjūčio 19 d. (kada buvo įregistruotas akcininkų pasikeitimas), todėl visi susidarę kreditorių finansiniai reikalavimai nuo 2015 m. gruodžio 31 d. iki 2016 m. rugpjūčio 19 d. 34 985,07 EUR apimtyje yra laikytini žala, už kurią atsako V. J..

12. Nagrinėjamu atveju taip pat galima konstatuoti bendrovės akcininko (V. J.) ir atitinkamu nemokios bendrovės laikotarpiu jai vadovavusios vadovės (V. V.) objektyvųjį bendrininkavimą, kadangi jie, nors ir neveikė turėdami bendrą tikslą, tačiau kiekvieno iš jų neveikimas (bankroto bylos neinicijavimas) iš esmės prisidėjo prie žalos atsiradimo. Dėl šių priežasčių minėtų asmenų atsakomybė už minėtais bendrovės veiklos etapais padarytą žalą turėtų būti solidari.

14. Be to, Vilniaus apygardos teismo 2017 m. spalio 17 d. nutartimi byloje Nr. eB2-3470-864/2017 teismas ieškovės bankrotą pripažino tyčiniu ne dėl atsakovo V. J. veiksmų ar neveikimo, o būtent dėl buvusios vadovės V. V. neveikimo, įmonės dokumentų administratoriui neperdavimo ir kt. jos pareigų nevykdymo. Šioje nutartyje konstatuoti neteisėti ir netinkami atsakovės V. V. veiksmai, kurie nėra niekaip susiję su V. J. veiksmais ir atsakomybe. Nei 2017 m. kovo 16 d. nutartyje dėl bankroto bylos iškėlimo, nei 2017 m. spalio 17 d. nutartyje dėl tyčinio bankroto nėra konstatuota ir pripažinta, kad ieškovė jau 2015 m. buvo nemoki. Tai, kad įmonė atsakovo vadovavimo metu turėjo įsipareigojimų savaime nereiškia ir negali reikšti, jog ji jau tada buvo nemoki.

15. Kaip matyti iš ieškovės pateiktų dokumentų, pardavimo pajamos 2014 m. siekė 70 111 EUR, 2015 m. – 313 325 EUR, taigi, kelis kartus išaugo. Išaugus pardavimams, išaugo ir įsipareigojimai, veiklos mastas, padidėjo rizika. Atsakovas pakankamai trumpą laiką buvo bendrovės vadovu, todėl konstatuoti, kad jis laiku nesikreipė dėl bankroto bylos iškėlimo nėra jokio pagrindo. Be to, finansinės atskaitomybės dokumentai už 2015 metus buvo parengti tik 2016 m. balandžio 30 d., kai įmonės vadovės pareigas ėjo atsakovė.

16. Pagal kasacinio teismo formuojamą praktiką juridinio asmens dalyvio ir valdymo organo civilinė atsakomybė yra savarankiškos. Juridinio asmens dalyvio (akcininko) pareiga kreiptis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo ĮBĮ nėra įtvirtinta. Kadangi atsakovas nuo 2016 m. sausio 4 d. iki 2016 m. rugpjūčio 19 d. įmonės veikloje iš esmės nedalyvavo, t. y. nebuvo atsakingas už jos veiklos organizavimą, įsipareigojimų vykdymą ir kt., jis atitinkamai negali būti atsakingu už tai, kad minėtu laikotarpiu įmonės įsipareigojimai padidėjo 34 985,07 EUR suma. Tuo metu jis nebuvo ir vieninteliu akcininku, buvo vienas iš dalyvių.

17. Atsakovas laiko, kad ieškovė neįrodė atsakovo V. J., kaip įmonės dalyvio, neteisėtų veiksmų, taip pat priežastinio ryšio tarp prašomos priteisti žalos ir atsakovo neveikimo, tariamų neteisėtų veiksmų. Taip pat, neįrodytas tiek įmonės nemokumo momentas, tiek ir atsakovo sužinojimo apie tariamą įmonės nemokumą momentas. Todėl atitinkamai neįrodytas ir nepagrįstas reikalaujamos žalos – 34 985,07 EUR dydis.

18. Atsakovė V. V. atsiliepimo į pateiktą ieškinį nepateikė ir jos pozicija teismui nėra žinoma, jai teismo siųsti procesiniai dokumentai įteikti asmeniškai per antstolį.

28. Nagrinėjamoje byloje ieškovas – bankrutuojančios bendrovės administratorius pareiškė ieškinį dėl 34 985,07 EUR žalos priteisimo iš abiejų atsakovų solidariai ir 35 213 EUR žalos atlyginimo iš atsakovės V. V. už savalaikį nesikreipimą į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo. Ieškovo reikalavimai dėl civilinės atsakomybės taikymo grindžiami iš esmės tuo, kad atsakovai, nors ir būdami bendrovės valdymo organais – vadovu (direktoriumi) ir akcininkais skirtingu laikotarpiu, ieškovo teigimu, dalį žalos padarė bendrais veiksmais ir nėra galimybės juos atriboti, todėl jų atsakomybė kildinama iš CK ir ĮBĮ nuostatų ir laikoma bendra (solidaria).

29. Atsakovas V. J. savo atsiliepime ir jo atstovė teismo posėdyje su ieškiniu, pareikštu jo atžvilgiu, nesutinka, nesutikimą motyvuodami tuo, kad ieškovas neįrodo visų civilinės atsakomybės sąlygų (neteisėtų atsakovo veiksmų, padarytos žalos fakto, kada atsirado bendrovės nemokumas) ir apskritai, nuo kada kiekvienam iš atsakovų galėjo ir/ ar turėjo būti žinoma apie galimai atsiradusį bendrovės nemokumą, kas yra būtina aplinkybė žalos dydžiui nustatyti.

30. Atsakovė V. V. atsiliepimo į ieškinį dėl žalos atlyginimo nepateikė, suinteresuotumo nagrinėjama byla nerodė, todėl jos pozija dėl ieškinio teismui nėra žinoma.

31. Taigi, ieškovas pareikštu ieškiniu žalą prašo priteisti iš atsakovo V. J., kuris UAB „Logitera“ vadovu buvo nuo 2014 m. vasario 13 d. iki 2016 m. sausio 4 d., akcininku - nuo 2014 m. vasario 19 d. iki 2016 m. rugsėjo 28 d. (nuo 2014 m. vasario 19 d. iki 2015 m. lapkričio 27 d. turėjęs 100 proc. akcijų, nuo 2015 m. lapkričio 27 d. iki 2016 m. rugpjūčio 19 d. - 75 proc. akcijų) ir atsakovės V. V., kuri UAB „Logitera“ vadove buvo nuo 2016 m. sausio 4 d. iki 2017 m. balandžio 5 d., akcininke - nuo 2015 m. lapkričio 27 d. iki bankroto bylos iškėlimo (nuo 2015 m. lapkričio 27 d. turėjusi 25 proc. akcijų, nuo 2016 m. rugpjūčio 19 d. - 100 proc. akcijų).

32. Siekiant išsiaiškinti buvusių vadovų ir akcininkų atsakomybės pagrindus dėl neįgyvendintos pareigos laiku kreiptis dėl bankroto bylos įmonei iškėlimo, paminėtina Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. vasario 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-105/2018, kurioje kasacinis teismas, cituodamas ir ankstesnę teismo praktiką, nurodė, jog akcininko atsakomybė, kitaip nei valdymo organo nario atsakomybė pagal CK 2.87 straipsnio 7 dalį, pagal bendrąją taisyklę yra ribota. CK 2.50 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta, kad juridinis asmuo neatsako pagal juridinio asmens dalyvio prievoles, o pastarasis neatsako pagal juridinio asmens prievoles, išskyrus įstatymuose arba juridinio asmens steigimo dokumentuose numatytus atvejus. CK 2.50 straipsnio 3 dalyje nustatyta šios taisyklės išimtis: kai juridinis asmuo negali įvykdyti prievolės dėl juridinio asmens dalyvio nesąžiningų veiksmų, juridinio asmens dalyvis atsako pagal juridinio asmens prievolę savo turtu subsidiariai.

33. Taigi, bendrovės vadovas atsako tiesiogiai bendrovei pagal CK 2.87 straipsnio 7 dalies nuostatas, o juridinio asmens dalyvis – pagal CK 2.50 straipsnio 3 dalies nuostatas subsidiariai tuo atveju, kai žala atsiranda dėl jo nesąžiningų veiksmų ir kreditoriai neturi galimybės savo reikalavimų patenkinti iš bendrovės turto. Kasacinis teismas pažymi, kad, kvalifikuojant akcininkų ir vadovų atsakomybės konkurencijos atvejus, reikia nustatyti, ar žala kilo pažeidus vadovo pareigas (CK 2.87 straipsnis), ar akcininko pareigą nepiktnaudžiauti ribota atsakomybe (CK 2.50 straipsnio 3 dalis, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. rugsėjo 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-389/2014). Taigi, akcininkui, nevykdžiusiam bendrovės valdymo funkcijos, atsakomybė kyla, jei teismas konstatuoja, kad jis pažeidė bendrąją sąžiningumo pareigą, piktnaudžiavo ribota atsakomybe, ir šie veiksmai nepriskirtini valdymo organo kompetencijai. Atsakomybė akcininkui taikytina pagal CK 2.50 straipsnio 3 dalį, nustačius visas civilinės atsakomybės sąlygas.

34. Nagrinėjamu atveju nėra ginčo, kad UAB „Logitera“ bankroto byla iškelta ir atitinkamai pripažintas jos nemokumas 2017 m. kovo mėn., kai bankroto bylos iškėlimo metu įmonės vadove ir akcininke buvo atsakovė V. V.. Atsakovas V. J. įmonės akcininku buvo nuo 2014 m. vasario 19 d. iki 2016 m. rugsėjo 28 d., įmonės vadovu - nuo 2014 m. vasario 13 d. iki 2016 m. sausio 4 d. Taigi, bankroto bylos iškėlimo ir atitinkamai nemokumo pripažinimo metu atsakovas V. J. nebuvo nei įmonės akcininku, nei vadovu, kas akivaizdžiai matyti ir iš Juridinių asmenų registro duomenų.

35. Šiuo atveju, vertinant atsakovų V. J. ir V. V. veiksmus dėl jų, kaip vadovų, pareigos kreiptis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo, nurodytina, kad atsakovams, einant vadovų pareigas atitinkamais laikotarpiais, jie turėjo galimybę disponuoti ĮBĮ 8 straipsnio 2 dalyje išvardintais duomenimis, turėjo jiems kaip vadovams įstatyme numatytą pareigą parengti ir teikti finansinius duomenis valstybės įmonei Registrų centrui ir pan., vykdyti kitas pareigas.

36. CK 2.87 straipsnio 7 dalyje nustatyta, kad juridinio asmens valdymo organo narys, nevykdantis arba netinkamai vykdantis pareigas, nurodytas CK 2.87 straipsnyje ar steigimo dokumentuose, privalo padarytą žalą atlyginti juridiniam asmeniui visiškai, jei įstatymai, steigimo dokumentai ar sutartis nenumato kitaip. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo ne kartą išaiškinta, kad įmonės administracijos vadovas privalo dirbti rūpestingai ir kvalifikuotai bei daryti viską, kad įmonė veiktų pagal įstatymus ir kitus teisės aktus. Administracijos vadovą ir jo vadovaujamą įmonę sieja pasitikėjimo (fiduciariniai) santykiai, nuo pat tapimo įmonės administracijos vadovu momento vadovas turi elgtis rūpestingai, atidžiai ir apdairiai. Taigi, įmonė ir jos valdymo organai (kolegialūs ir (ar) vienasmeniai) privalo laikytis įmonių veiklą reglamentuojančių įstatymų, nepriešpastatyti įmonės interesų visuomenės interesams. Dėl šios priežasties įmonės vadovo civilinė atsakomybė gali atsirasti tiek įmonei, kai įmonės vadovas veikia priešingai įmonės interesams, tiek ir tretiesiems asmenims, kai įmonės vadovas pažeidžia apribojimus, nustačius tam tikras trečiųjų asmenų teisių apsaugos garantijas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. gegužės 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-266/2006).

37. Taigi, įmonės administracijos vadovo civilinę atsakomybę lemia tiek jam imperatyviai teisės aktuose nustatytų pareigų pažeidimas, tiek fiduciarinių pareigų įmonės atžvilgiu pažeidimas. Atsižvelgiant į subjektą, kuriam padaryta žala, ši civilinė atsakomybė galima tiek prieš pačią įmonę, tiek ir prieš jos kreditorius. Nurodyta įmonės administracijos vadovo civilinės atsakomybės specifika lemia, kad įmonės administracijos vadovo civilinė atsakomybė iš esmės skiriasi nuo pačios įmonės atsakomybės prieš jos kreditorius už įmonės prievolių nevykdymą ar netinkamą vykdymą.

38. Bendrovė privalo veikti atsižvelgdama į visų suinteresuotų asmenų, įskaitant ir kreditorius, interesus. Bendrovės vadovas privalo šiuos interesus derinti ir siekti jų pusiausvyros. Dėl šios priežasties pripažįstama vadovo fiduciarinė pareiga ne tik akcininkų, bet ir bendrovės kreditorių atžvilgiu. Tam, kad būtų galima taikyti įmonės administracijos vadovo civilinę atsakomybę, būtina savarankiškai nustatyti šio asmens civilinės atsakomybės sąlygas, t. y. neteisėtus veiksmus, dėl jų atsiradusią žalą, priežastinį neteisėtų veiksmų ir žalos ryšį. Nustačius vadovo neteisėtus veiksmus, lėmusius žalos (nuostolių) atsiradimą, jo kaltė preziumuojama (CK 6.248 straipsnio 1 dalis), todėl ieškovas neprivalėtų įrodinėti, kad bendrovės vadovas kaltas. Paneigti šią prezumpciją, siekdamas išvengti atsakomybės, remdamasis kaltės nebuvimu, turėtų bendrovės vadovas (CPK 178 straipsnis, 182 straipsnio 4 punktas, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. liepos 31 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-335/2009; kt.).

39. Neteisėti veiksmai yra atsakovo neteisėtas neveikimas ir pažeidimas pareigos elgtis atidžiai ir rūpestingai. Civilinė atsakomybė atsiranda neįvykdžius įstatymuose ar sutartyje nustatytos pareigos (neteisėtas neveikimas) arba pažeidus bendro pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai (CK 6.246 straipsnio 1 dalis). Taip pat atsakovo atsakomybės teisinį pagrindą nustato Akcinių bendrovių ir Įmonių bankroto įstatymuose atsakovui, kaip administracijos vadovui, priskirtų pareigų nevykdymas laiku.

40. ĮBĮ 8 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad, jeigu įmonė negali ir (arba) negalės atsiskaityti su kreditoriumi (kreditoriais) ir šis (šie) nesikreipė į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo, įmonės vadovas ar kiti asmenys pagal kompetenciją privalo pateikti pareiškimą teismui dėl bankroto bylos iškėlimo nedelsdami, bet ne vėliau kaip per 5 dienas po to, kai įmonė tapo nemoki ir įmonės dalyviai per minimalius įstatymuose arba įmonės steigimo dokumentuose nustatytus terminus dalyvių susirinkimui sušaukti, bet ne vėliau kaip per 40 dienų, nesiėmė priemonių įmonės mokumui atkurti. Kasacinis teismas yra konstatavęs, kad administracijos vadovas yra tas asmuo, kuris geriausiai žino (privalo žinoti) įmonės finansinę būklę, jos galimybę vykdyti prisiimtus finansinius įsipareigojimus suėjus jų vykdymo terminui, todėl privalo nedelsdamas veikti, jei finansinė padėtis pasikeičia taip, jog kyla įmonės nemokumo grėsmė (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. birželio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-344/2014).

42. Ieškovė prašo priteisti 34 985,07 EUR žalą, kuri susidarė nuo 2015 m. gruodžio 31 d. iki 2016 m. rugpjūčio 19 d., ir įrodinėja, kad abu atsakovai (tiek V. V., tiek V. J.) apie įmonės nemokumą žinojo, tačiau įstatymų nustatyta tvarka nesikreipė į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo, o tęsė įmonės veiklą, taip didinant įsiskolinimus kreditoriams ir savo neteisėtu neveikimu solidariai padarant kreditoriams žalą, nes šiuo laikotarpiu nėra galimybės išskirti atsakovų atsakomybės. Ieškovė taip pat prašo priteisti 35 213 EUR žalą už laikotarpį nuo 2016 m. rugpjūčio 19 d. iki bankroto bylos iškėlimo iš atsakovės V. V., kadangi, 2016 m. rugpjūčio 19 d. V. J. perleidus akcijas, šis nebeturėjo pareigos kreiptis į teismą dėl bankroto bylos įmonei iškėlimo. Taigi, pati ieškovė pripažįsta, kad 2015 metais įmonė dar vykdė ūkinę-komercinę veiklą, o atsakovas V. J. galimai yra atsakingas tik dėl dalies žalos susidarymo.

43. Iš ieškovės į bylą pateiktų dokumentų matyti, kad pardavimo pajamos UAB „Logitera“ 2014 metais buvo 70 111 EUR, 2015 metais - 313 325 EUR, t. y. kelis kartus išaugo. Išaugus pardavimams, išaugo ir įsipareigojimai, veiklos mastas, padidėjo rizika. Todėl nėra pagrindo konstatuoti, kad atsakovo V. J. vadovavimo laikotarpiu įmonės finansinė padėtis tik blogėjo, o jo veiksmai negali būti vertinami kaip teisėti ir/ar kaip normali ūkinė rizika. Be to, faktas, kad įmonė jau 2015 m. pabaigoje buvo nemoki, kaip jau minėta, yra konstatuotas tik iškeliant įmonei bankroto bylą, t. y. teismo 2017 m. kovo 16 d. nutartimi, kuri įsiteisėjo 2017 m. kovo 28 d.

44. Tuo tarpu finansinė atskaitomybė už 2015 m. privalėjo būti ir buvo teikiama iki 2016 m. gegužės mėn. 1 d., akcininkų susirinkimui tvirtinti. Taigi, realiai 2015 m. pabaigoje negalėjo būti žinomi visi įmonės finansiniai rodikliai, juo labiau, kad įmonė veikė. Be to, kaip matyti iš ieškovės administratoriaus pateiktos lentelės apie pradelstus įsipareigojimus, 2015 m. gruodžio 31 d. jie sudarė 57 521 EUR sumą, o gautinos sumos - 58 758 EUR. Taigi, iš esmės iš bendrovės gautinų sumų buvo galima tikėtis padengti pradelstus įsipareigojimus ir atsakovui V. J. dėl to nebuvo pakankamo pagrindo konstatuoti, kad tuo metu įmonė jau buvo nemokumo būsenoje. Be to, ieškovės pateiktais skaičiavimais apie pradelstus įsipareigojimus 2015 m. gruodžio 31 dienai, į šią sumą pagal pateiktą lentelę ieškovės administratorius įtraukė ir įsipareigojimus, kurių įvykdymo terminai baigėsi tik 2015 m. gruodžio mėn. ar 2015 m. lapkričio mėn. (žr., pvz. 8, 10 - 24 eilutes; 26 eilutę; 28 - 29 eilutes; 31 - 33 eilutes; 39 - 42 eilutę; 45 - 50 eilutes; 54 - 58 eilutes). Taigi, vos keletą dienų ar mėnesį vėlavimas atsiskaityti negali būti pripažintas kaip iš esmės pradelstas įsipareigojimas, dėl kurio atsakovas V. J. privalėjo suprasti, konstatuoti įmonės nemokumą ir kreiptis į teismą. Juo labiau, kad vos kelios dienos po 2015 m. gruodžio 31 d. (kuomet ieškovė nurodo, kad atsakovui turėjo būti žinoma apie nemokumą), atsakovas V. J. buvo atšauktas iš vadovo pareigų, o akcininkui pareiga, kaip jau buvo nurodyta aukščiau, kreiptis dėl bankroto nėra numatyta.

45. Byloje taip pat nustatyta, kad atsakovo V. J. vadovavimo metu UAB „Logitera“ buhalterinę apskaitą tvarkė UAB „Vilniaus buhalterių grupė“, kurios pareiga ir buvo visus finansinius rodiklius kasmet suvesti į finansinės atskaitomybės ataskaitas. 2015 m. gruodžio 31 dienai tokie dokumentai dar nebuvo parengti - finansinės atskaitomybės dokumentai už 2015 metus buvo parengti 2016 m. balandžio 30 d., kai įmonės vadovės pareigas jau ėjo atsakovė V. V..

50. Pagal CK 6.249 straipsnio 1 dalį žala yra asmens turto netekimas arba sužalojimas, turėtos išlaidos (tiesioginiai nuostoliai), taip pat negautos pajamos, kurias asmuo būtų gavęs, jeigu nebūtų buvę neteisėtų veiksmų, Kasacinis teismas yra konstatavęs, kad žala yra nukentėjusiojo turtiniai ir kitokie praradimai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. gegužės 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-314/2008; 2008 m. lapkričio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-554/2008).

57. Ieškovė žalos dydį iš esmės pradeda skaičiuoti nuo 2015 m. gruodžio 31 d., kuomet, formaliai vertinant UAB „Logitera“ 2015 m. balanso duomenis, spręstina, kad nurodytu ataskaitiniu laikotarpiu bendrovė buvo nemoki ir neturėjo galimybės atsiskaityti su kreditoriais, kurių finansiniai reikalavimai vėliau patvirtinti įsiteisėjusiomis Vilniaus apygardos teismo nutartimis bankroto byloje bendrai 127 719,80 EUR sumai. Kitų duomenų bankroto administratorius neturi, o buvusi bendrovės vadovė V. V. nepateikė. Taigi, atsižvelgiant į objektyviai sąlygotą galimybę įrodinėti žalos dydį, teismas laiko, kad prašoma priteisti žalos suma, yra tiesioginiu priežastiniu ryšiu susijusi su neteisėtais atsakovės V. V. veiksmais, t. y. atsakovė, turėdama teisines pareigas, numatytas CK 2.87 straipsnio 1 ir 2 dalyse, 6.263 straipsnio 1 dalyje, ĮBĮ 8 straipsnio 1 dalyje ir jų nesilaikydama, savalaikiu nesikreipimu į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo pažeidė tiek įmonės, tiek įmonės kreditorių teises ir interesus bei padarė 70 198,07 EUR žalą, t. y. dėl teisinę pareigą pažeidusios atsakovės veiksmų (neveikimo) žala atsirado tiesiogiai (CK 6.247 straipsnis).

59. Ieškovė taip pat prašo priteisti 5 procentų dydžio metines palūkanas, skaičiuojamas nuo priteistos sumos už laikotarpį nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Pagal CK 6.37 straipsnio 2 dalį skolininkas privalo mokėti įstatymų nustatyto dydžio palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki sprendimo visiško įvykdymo. Todėl, remiantis CK 6.37 straipsniu, 6.210 straipsnio 1 dalimi, ieškovės reikalavimas tenkintinas ir iš atsakovės V. V. priteistinos 5 procentų dydžio palūkanos už priteistinas atitinkamas sumas nuo bylos iškėlimo teisme dienos - 2020 m. lapkričio 26 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.