- Teismas
- Klaipėdos apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2021-05-12
- Bylos Nr.
- 1-241-549/2021
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-37927-2020-5
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Ingrida Krušienė
- Kaltinamasis
- J. M.
- Nukentėjusysis
- A. L.
- Kategorijos
- 1.1.7.2.3Laisvės apribojimas (BK 48 str.)
viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje J. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), Klaipėdos r.,LR pilietis, gyvenantis (duomenys neskelbtini), Klaipėda, našlys, bedarbis, neteistas, kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 140 straipsnio 1 dalyje.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Jis, 2020-09-20 apie 23.00 val. bute, esančiame (duomenys neskelbtini), Klaipėdoje, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, tyčia kumščiu smogė A. L. ne mažiau dešimt kartų į veido sritį, padarydamas nukentėjusiajai odos nubrozdinimus kaktos dešinėje, poodines kraujosruvas dešinės ir kairės akių vokuose, veido dešinėje ir kairėje skruostinėse ir žandinėse srityse, viršutinės lūpos odoje, kairės ausies kaušelyje, kairio užausio srityje, kraujosruvas po dešinės ir kairės akių junginėmis viršutinės lūpos gleivinėje ir taip nežymiai sužalojo A. L..
Apklaustas kaltinamuoju J. M. kaltės nepripažino ir parodė, kad įvykio dieną A. L. su sugyventiniu S. S. ir kitais padėjo kasti jam bulves. Grįžus iš talkos į (duomenys neskelbtini), Klaipėdoje, pas jį, gėrė alkoholį, S. išvažiavo namo, nes apgirto, tad liko trise - A. L., D. ir jis. A. L. pasisiūlė dar parnešti alkoholio, jis davė 10 eurų, kad nupirktų degtinės. Ji grįžo už valandos. Pastebėjo, kad yra nukentėjusi, veidas su mėlynėmis. Sakė, kad dėl degtinės susipyko, nes kažkas atimti norėjo, ji nieko nepapasakojo. Buvo užtinusi akis, mėlyna ausis, kraujosrūvos. Ji nekreipė dėmesio, nes vaikščiojo normaliai. Kai A. L. grįžo, buvo jis ir D. S.. A. L. prasitarė, kad iš jos norėjo atimti degtinę, o kas, neaiškino, ji turėjo degtinę. Kiek jam žinoma, A. – A. L. dukra iškvietė taksi, ji skambino mamai ir reikalavo važiuoti namo. Jis nekvietė gydytojų, nes visi buvo neblaivūs.
Ikiteisminio tyrimo metu J. M. parodė, kad po to, kai A. išėjo į parduotuvę, po 1-2 val. grįžo su buteliu degtinės. Kol nebuvo A., jis namuose pasigedo 100 eurų. Grįžus A., jis ją aprėkė, kad ji pavogė iš jo 100 eurų, nes po jos buvimo jau ne pirmą kartą dingsta jo pinigai. A. neprisipažino, kad paėmė 100 eurų. Geriant degtinę, po kiek laiko A. ir jam pradėjo skambinėti jos dukra A., kad neva motinai A. iškvietė taksi ir kad ji važiuotų į namus. Tačiau A. jam nėjo išprašyti iš savo buto, ji toliau norėjo būti jo namuose ir gerti alkoholį. Po kiek laiko į jo butą atvyko policija. Kas ją iškvietė, nežino. Kas sumušė A., nežino. A. su sužeistu antakiu grįžo pas jį į butą, kai buvo išėjusi pirkti degtinės. Ar ji pati susižeidė antakį ar ją kažkas sužeidė, jis negali pasakyti, nes to nežino. (t.1, b.l. 123-126,131-133)
Nukentėjusioji A. L. parodė, kad įvykio dieną ji su S. S., D. S., po bulvių kasimo liko pas J. M.. Po kurio laiko S. S. išėjo namo, o ji liko. D. nuėjo miegoti, tad ji liko su J., gėrė degtinę, pas jį kažkas atvažiavo, sakė, kad atvežė 300 eurų. Toliau vartojant alkoholį, J. M. pradėjo ją kaltinti, kad dingo 100 eurų. Ji nepamena, kad būtų ėjusi į parduotuvę. Kai pradėjo kaltinti dėl 100 eurų, sakė, kad jų neturi, nusirengė drabužius kad tai įrodyti, tačiau jis ją pradėjo stipriai mušti, trankyti, jai nepavyko ištrukti, jai trenkė per veidą, per galvą, šaukė, kad užmuš. Trankė į galvą, veidą, smūgių daug buvo. Jai pasidarė silpna, tačiau išsiveržė ir paskambinusi dukrai A. paprašė kviesti policiją pas J., po ko nutrūko ryšys, ją daužė, buvo be sąmonės, atsipeikėjo ligoninėje. Ji visaip bandė įrodyti J. M., kad neėmė 100 eurų, tačiau jam agresija kilo, nes pasigedo tų pinigų. D. (S.) tuo metu neblaivi miegojo tame pačiame kambaryje. Po įvykio siūlė J. M. susitaikyti, paprašė sumokėti už jos patirtą neturtinė žalą, nors pradžioje buvo sutikęs, vėliau persigalvojo. Po įvykio jai pablogėjo sveikata, kraujo spaudimas nuolat šokinėja, akis tvinksi, ji patyrė šoką, gydėsi – buvo prakirsta galva, veidas mėlynas patiria skausmą iki šiol, anksčiau to nebuvo. Prašo priteisti jos pareikštą civilinį ieškinį neturtinei žalai atlyginti - 500 eurų.
Ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad po bulviakasio per išgertuves J. M. bute D. užmigus, po kiek laiko J. pasigedo 100 Eur ir pradėjo ją kaltini, kad neva ji juos paėmė. Ji pasakė, kad jokių pinigų neėmė ir gali ją apieškoti. Po to J. tapo agresyvus, netikėjo ja, kad ji neėmė jo pinigų, liepė nusirengti, ar ji savo noru išsirengė iki apatinių, norėdama jam įrodyti, kad neturi jo jokių pinigų. Jai nusirengus, J. apžiūrėjo jos rūbus ir neradęs pas ją pinigų pradėjo ją mušti, suduodamas kumščiu smūgius į veidą ir į kitas kūno vietas. Jai pavykus išsilaisvinti iš J., ji greitai paskambino dukrai A., paprašė, kad ji iškviestų policiją ,nes jos telefonas tuo metu baigė išsikrauti, todėl galvojo nespės pati išsikvieti pagalbos.Tvirtina, kad tą dieną ji nebuvo išėjusi į jokią parduotuvę nupirkti alkoholio. J. alkoholinių gėrimų buvo prisipirkęs iš anksto. D. šio konflikto nematė, nes ji miegojo, tą kartą ji išgėrė nemažai alkoholio. (t.1, b.l.26-28, 38-41).
Tokius parodymus nukentėjusioji A. L. patvirtino akistatos su įtariamuoju J. M. metu. (t.1, b.l. 142-144).
Apklausta liudytoja A. L. – A. L. duktė, parodė, kad įvykio naktį jai paskambino mama A. L. ir pasakė, kad iškvistų policiją, nes ją sumušė J.. Kai pasakė, kad gerai, iškvies, mama pasakė adresą, ji buvo neblaivi, vos pašnekėjo, sakė, kad akim nemato,buvo labia išsigandusi . Sakė, kad ją mušą ir jau sumušė J.. Ji iškvietė policiją, nes nuvažiuoti negalėjo, kadangi turi mažus vaikus namie. Tada jai skambino J. ir sakė, kad mama pavogė 100 eurų. Tuomet ji išgirdo, kad prisistatinėja policijos pareigūnai ir J. numetė ragelį. Kitą dieną nuvažiavus pas mamą aplankyti paklausus už ką ją sumušė, mama pasakė, kad J. ją apklatino pavogus 100 eurų, nors nurengė, patikrino. Paklausus su kuo ją mušė, sake, kad su rankom, kad pas J. ant rankų senoviniai žiedai. Taip pat A. L. parodė, kad, po mamos skambučio ji kvietė tik policijos pareigūnus, taksi nekvietė.
Ikiteisminio tyrimo metu A. L. parodė analogiškai (t. 1, b.l. 50-53).
Apklausta liudytoja D. S. parodė, kad J. M. pažįsta apie 5 metus. Ji įvykio dieną su kitais važiavo J. padėti kasti bulvių. Pas J. į namus po bulviakasio grįžo ji, A. L., S. S.. Po kurio laiko S. išėjo, o J. davė A. 10 eurų kad nupirktų degtinės. Jie išgėrė degtinės, ji nuėjo į tualetą, o A. dar kartą nuėjo degtinės ir grįžo po pusvalandžio sumušta. Sakė, lygtai apsaugininkai ją sumušė. Tą vakarą J. M. pradingo 100 eurų, žino, kad tai A. darbas, nes daugiu nėra kam. J. buvo padėjęs ant stalo 300 eurų. Parodė, kad ji ne viską pamena, nes buvo neblaivi. Ji yra pagyvenusi pas J. ir jis niekada jos nebuvo mušęs.
Ikiteisminio tyrimo metu D. S. parodė, kad J. M. yra jos senas pažįstamas. 2020-09-20 J. jos paprašė padėti jam važiuoti į jo tėvų kaimą ir ten perrinkti nukastas bulves. Kartu su jais važiavo A. su S. Po atliktų darbų J. visiems pasiūlė važiuoti į jo namus ir atsigerti alkoholinių gėrimų. Visi sutiko ir apie 17 val. atvyko į J. butą, esantį (duomenys neskelbtini), Klaipėdoje, kuri keturiese vartojo alkoholinius gėrimus, draugiškai bendravo, niekas nesipyko. Po kiek laiko S. išvažiavo į namus. A. liko su jais. Ji atsisakė važiuoti su S. Išgėrus visą degtinę, J. A. davė 10 eurų, kad ši nueitų kažkur nupirkti degtinės. Apytiksliai po pusvalandžio į J. namus sugrįžo A. su degtinės buteliu. Ant A. kažkurios akies pamatė kraujosruvas. A. pasakė, kad prie jos pristojo kažkokie asmenys ir ją sumušė. Daugiau A. nieko nepasakojo ir ji jos nieko neklausinėjo. Po to jie susėdo visi trys prie stalo ir toliau vartojo alkoholį. Po kiek laiko atvyko policijos pareigūnai ir A. su J. išėjo į lauką kalbėtis su pareigūnais. Ji į lauką nėjo ir į jų pokalbius nesikišo. Kas iškvietė policiją, ji nežino. J. prie jos akių A. nemušė. Tiksliai kokia buvo kalba dėl dingusių J. 100 eurų, ji neprisimena. Tą dieną ji išgėrė nemažai alkoholio, todėl visų aplinkybių neprisimena. A. galėjo susižaloti ir pati. ( t. 1, b.l. 44-47).
Apklaustas liudytojas S. S. parodė, kad su J. M. santykiai geri. Įvykio dieną padėjo nukasti bulves, po to nuvyko su A. ir D. pas J. M. į butą (duomenys neskelbtini) kur gėrė alų, degtinę. Kai jis nusprendė eiti namo, A. liko dar vartoti alkoholinių gėrimų, o D. buvo neblaivi ir nuėjo miegoti. Kitą dieną A. grįžo visa sudaužyta, sakė, kad ją sumušė J.. Pastarasis ją apkaltino pavogus 100 eurų, už tai sumušė. Jai labai skaudėjo šonas, akys, buvo sužalota lūpa. Parodė, kad jo parodymai, duoti ikiteisminio tyrimo metu teisingi.
Ikiteisminio tyrimo metu S. S. parodymai, kad J. M. yra jo pažįstamas nuo senų laikų. 2020 m. rugsėjo mėnesį, tikslios datos neprisimena, J. M. jį kartu su jo sugyventine A. L. pakvietė pas save į svečius atsigerti alkoholinių gėrimų, kadangi prieš tai jo kaime kartu su A. padėjo jam perrinkti bulves. J. norėjo taip su jais atsiskaityti. Tikslios valandos neprisimena, bet dienos metu, kartu su A. nuėjo pas J. į namus, esančius (duomenys neskelbtini), Klaipėdoje. J. namuose buvo kartu su savo drauge D.. Matėsi, kad D. jau yra neblaivi, nes ji vaikščiodama svirduliavo, kalbėjo nerišliai ir ji nuėjo miegoti. Prie stalo susėdo jis, J. ir A.. J. ant stalo padėjo vieną degtinės butelį, 0,7 l talpos ir alaus 4 butelius, po 1 l talpos. Visi trise gėrė alų kartu su degtine. Išgėrus degtinės butelį su alumi, pradėjo temti, todėl jis nusprendė važiuoti į namus. Tuo metu J. ant stalo padėjo dar vieną degtinės butelį, 0,7 l talpos. Tačiau jis pasakė, kad daugiau nebegers, kad jam užtenka ir A.i pasakė, kad važiuotų kartu į namus, tačiau A., pamačiusi kitą pilną degtinės butelį, nusprendė pasilikti ir pasakė, kad grįš vėliau. Tada jis vienas išvažiavo į namus. Gali pasakyti, kad kol jis buvo J. namuose, D. atsikėlusi nebuvo. Kai jis išvažiavo į namus jau buvo tamsu, galėjo būti apie 20.00 val., tiksliai nežino. Po to A. į namus grįžo su sužalotu veidu ir ji jam pasakė, kad ją sumušė J.. Kadangi pats ne vieną kartą yra matęs neblaivų J. agresyviai nusiteikusį, tai tiki, kad jis sumušė jo sugyventinę A., nes yra girdėjęs, kad J. ne vieną savo sugyventinę buvo sumušęs. Taip pat gali pasakyti, kad kol pas J. gėrė alkoholinius gėrimus, apie jų trūkumą net kalbos nebuvo (t. 1, b.l. 57-60).
Liudytojas L. P. - policijos pareigūnas, buvęs įvykio vietoje, parodė, kad budėjimo metu skambino nukentėjusiosios dukra ir pranešė, kad sumušė jos mamą, nupasakojo kur atvykti. Atvykus, rado stipriai sumuštą moterį, kuri pasakė, kad ją sumušė šalia esantis vyras. Visi buvo neblaivūs.
Ikiteisminio tyrimo metu L. P. parodė, kad 2020-09-20 dirbant Klaipėdos mieste, 23 val. 59 min. iš Klaipėdos AVPK OVS budėtojo buvo gautas pranešimas, kad Klaipėdoje, (duomenys neskelbtini), pranešėjai paskambino jos mama A. L., kuri pasakė, kad ją ką tik sumušė pažįstamas vyras, kuris jos neišleidžia. Atvykus nurodytu adresu paaiškėjo, kad buto Nr. 1A., buto duris atidarė J. M., kuris įsileido į savo butą. Įėjus į kambarį, pastebėjo ant lovos sėdinčią moterį A. L., kurios veidas buvo sumuštas. A. L. buvo neblaivi. Ji paaiškino, kad ją sumušė J. ir paskui nebeišleido jos iš buto. A. L. buvo iškviesta greitoji med. pagalba, kuri atvykusi ją apžiūrėjo ir išsivežė į ligoninę. J. M. įvykio vietoje pasakojo, kad A. L. į jo namus atėjo jau sumušta. Daugiau asmenys nieko nenurodė. Ar J. M. bute tuo metu buvo daugiau asmenų, jis neprisimena ir tiksliai pasakyti negali. J. M. buvo pristatytas į Klaipėdos apskrities policijos komisariatą tolimesniam aiškinimuisi. (t. 1, b.l. 63-65).
Liudytojas E. Ž. – policijos pareigūnas, buvęs įvykio vietoje patvirtino liudytojo L. P. parodymus, papildomai parodė, kad buto duris atidarė kaltinamasis.
E. Ž. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad 2020-09-20 dirbant Klaipėdos mieste, 23val. 59 min. iš Klaipėdos AVPK OVS budėtojo buvo gautas pranešimas, kad Klaipėdoje, (duomenys neskelbtini), pranešėjai paskambino jos mama A. L., kuri pasakė, kad ją ką tik sumušė pažįstamas vyras, kuris jos neišleidžia. Atvykus nurodytu adresu paaiškėjo, kad buto numeris yra A. B. duris atidarė vyriškis, kuris, kaip išsiaiškino vėliau, buvo J. M., kuris juos įsileido į savo butą. Įėjus į buto vidų, kambaryje pastebėjo ant lovos sėdinčias dvi moteris, daugiau asmenų bute nebuvo. Vienos moters buvo sužalotos ir ištinusios abi akys, kaip vėliau buvo nustatyta, ši moteris- A. L.. A. L. įvykio vietoje pasakojo, kad ją sumušė J., ji skundėsi, kad sunkiai mato, verkė. Tada buvo iškviesta GMP, kuri atvykusi apžiūrėjo nukentėjusiąją ir ją išsivežė į ligoninę. Tuo metu J. M. pasakojo, kad A. į jo namus atėjo jau būdama sumušta. Kita moteris buvusi bute, kiek prisimena, nieko nepasakojo ir į įvykį ji nesikišo. Šios moters duomenų jis neprisimena, kaip suprato, ji buvo J. M. sugyventinė ar draugė. J. M. buvo pristatytas į Klaipėdos apskrities policijos komisariatą tolimesniam aiškinimuisi. Įvykio vietoje, iš visų trijų asmenų elgesio matėsi, kad jie yra neblaivūs, jie kalbėjo nerišliai, nuo jų sklido stiprus alkoholio kvapas. (t. 1, b.l. 68-71).
Specialisto išvadoje Nr. 1632/2020 (03) konstatuota, kad A. L. nustatyta: odos nubrozdinimai kaktos dešinėje, poodinės kraujosruvos dešinės ir kairės akių vokuose, veido dešinėje ir kairėje skruostinėse ir žandinėse srityse, viršutinės lūpos odoje, kairės ausies kaušelyje, kairio užausio srityje, kraujosruvos po dešinės ir kairės akių junginėmis, viršutinės lūpos gleivinėje, pagal makroskopinį vaizdą ir lokalizaciją, padaryti paveikus kietu buku daiktu (-ais), 1-3 parų laikotarpiu iki objektyvios teismo medicininės apžiūros, kvalifikuojami nežymiu sveikatos sutrikdymu. A. L. nustatyti sužalojimai padaryti mažiausiai septyniais trauminiais poveikiais. (t.1, b.l. 86-87).
Iš 2020-11-04 kitų objektų apžiūros protokolo matyti, kad apžiūrėtas Bendrojo pagalbos centro Klaipėdos skyriaus pateiktas garso įrašas, kuriame užfiksuota, kad A. L. pranešė apie motinos sumušimą bute, esančiame (duomenys neskelbtini), Klaipėda. (t. 1, b.l. 80-83).
Iš asmens apžiūros protokolo matyti, kad apžiūrėtos įtariamojo J. M. rankos. Ant J. M. kairės rankos bevardžio piršto stebimas užmautas masyvus, pilkos spalvos žiedas, ant kurio pavaizduota iškilusi kaukolė su įvairiais ornamentais. J. M. nurodo, kad šį žiedą jis nešioja kiekvieną dieną nuo jaunystės. (t. 1, b.l. 134-136).
Klaipėdos teritorinė ligonių kasa byloje pareiškė ieškinį dėl žalos atlyginimo, kuriuo prašo priteisti iš J. M., jei šis bus pripažintas kaltu, priteisti 75 Eur 87 ct. žalą už nukentėjusiosios gydymą ( t1., b. l. 95-97). 2020 m. spalio 21 d. nutarimu Klaipėdos teritorinė ligonių kasa pripažinta civiline ieškove ( t.1, b. l. 98).
2020 m. lapkričio 17 d. A. L. pareiškė ieškinį dėl neturtinės žalos atlyginimo, kuriuo prašo iš J. M. priteisti neturtinės žalos atlyginimą – 500 eurš sumai (t. 1 b.l. 74).
2020-11-17 Klaipėdos AVPK Klaipėdos miesto PK 2-ojo veiklo skyriaus nutarimu A. L. pripažinta civiline ieškove ( t. 1 b.l. 75).
Iš ikiteisminio tyrimo metu surinktų ir teisiamojo posėdžio metu ištirtų įrodymų visumos matyti kad kaltinamasis J. M. kaltės nepripažįsta, nurodydamas, jog A. L. po bulviakasio pas jį vartojusi alkoholinius gėrimus, išėjo į parduotuvę nupirkti dar alkoholinio gėrimo ir grįžo sumušta. Tačiau A. L. nurodo, kad ji niekur nebuvo išėjusi, buvusi neblaivi, J. M. alkoholio buvo parūpinęs iš anksto, J. M. ją sumušė, nes tapo agresyvus dėl dingusių 100 eurų. Atkreiptina, kad visi į butą (duomenys neskelbtini), Klaipėdoje atvykę ir vėliau girtavę asmenys patvirtino, kad A. L. po bulviakasio į įvykio vietą atvyko nesumušta, o vėliau per dukrą A. L. telefonu prašė pagalbos, kad skubiai iškviestų policijos pareigūnus, nes ją sumušė J.. Nukentėjusioji nuo pat tyrimo pradžios nuosekliai nurodė, kad iš buto ji nebuvo išėjusi, o ją sumušė J. M., pasigedęs 100 eurų ir dėl jų dingimo apkaltinęs ją. Nukentėjusiosios parodymai, logiški, nuoseklūs, atitinka byloje nustatytoms faktinėms įvykio aplinkybėms. Jos parodymus patvirtina nuoseklūs ir vienodi dukters A. L. parodymai, būtent tokias pat įvykio aplinkybes ji nurodė iškart po įvykio atvykusiems policijos pareigūnams E. Ž. ir L. P., kurie ir išsivežė J. M. į PK, bei S. S.. Vienintelė liudytoja D. S., kuri, nustatyta, įvykio metu buvo stipriai neblaivi, ir davė nenuoseklius, nevienodus parodymus, teigia, kad A. L. buvo išėjusi pirkti degtinės ir grįžo sumušta, nors tiek A. L., tiek S. S. tvirtino, kad d. S. miegojo, buvo stipriai neblaivi. Kadangi ir pati D. S. patvirtino, jog buvo stipriai neblaivi, todėl painiojasi su parodymais, ją sieja su J. M. draugiški ryšiai, todėl jos nenuosekliais parodymais teismas neturi pagrindo tikėti, nes ji siekia padėti išvengti J. M. atsakomybės už jo įvykdytą nusikalstamą veiką. Tuo tarpu nukentėjusioji A. L. įvykio aplinkybes, nors ir buvo vartojusi alkoholio, vienodai ir nuosekliai nurodė tiek savo dukrai A. L., tiek policijos pareigūnams E. Ž. ir L. P., tiek S. S., tiek vienodai parodė ir viso bylos tyrimo metu. Akivaizdu ir tai, kad A. L., būnant įvykio vietoje stipriai sumuštai, ji negalėjo kreiptis ir nesikreipė pagalbos į šalia esančius žmones- J. M. ar D. S., o išsigandusi skambino dukrai A. L., kurios prašė skubios pagalbos – iškviesti policijos pareigūnus. Toks nukentėjusiosios elgesys rodo, kad ji ieškojo pagalbos išorinėmis priemonėmis, nes ji patyrė smurtą nuo šalia esančio žmogaus ir jai grėsė naujas smurtas iš vienintelio aktyvaus asmens, buvusio bute ir ją kaltinusio 100 eurų vagyste – J. M.. Atkreiptina, kad po įvykio J. M. rankos buvo sužalotos, o S. S. nurodė, kad ir anksčiau yra girdėjęs, jog J. ne vieną savo sugyventinę yra sumušęs. Visuma aptartų įrodymų teismui leidžia daryti pagrįstą išvadą, kad tik J. M., vienintelis asmuo buvęs įvykio vietoje aktyvus su A. L., pasigedęs 100 eurų, manydamas, kad pinigus pavogė A. L. ją sumušė - sudavė jai ne mažiau dešimt kartų į veido sritį, padarė nukentėjusiajai odos nubrozdinimus kaktos dešinėje, poodines kraujosruvas dešinės ir kairės akių vokuose, veido dešinėje ir kairėje skruostinėse ir žandinėse srityse, viršutinės lūpos odoje, kairės ausies kaušelyje, kairio užausio srityje, kraujosruvas po dešinės ir kairės akių junginėmis viršutinės lūpos gleivinėje ir taip nežymiai sužalojo A. L..
Motyvuojamoji dalis
Tokia J. M. veika atitinka nusikaltimo, numatyto Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 1 dalies sudėtį.
J. M. atsakomybę lengvinančių aplinkybių nėra. Jo atsakomybę sunkina tai, kad nusikalstamą veiką padarė apsvaigęs nuo alkoholio ir ši aplinkybė turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui (BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punktas).
Teismas, skirdamas bausmę, vadovaujasi bendraisiais bausmių skyrimo pagrindais ir atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį ir pobūdį, kaltės formą, padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, kaltininko asmenybę, atsakomybę lengvinančių aplinkybių nebuvimą, į atsakomybę sunkinančią aplinkybę.
J. M. padarė vieną tyčinę smurtinę nusikalstamą veiką, kuri priskiriama nesunkių nusikaltimų kategorijai (BK 11 straipsnio 3 dalis). Neteistas, nedirba (t.1, b.l. 103-104), nesiregistruoja darbo biržoje ( t. 1 b.l. 102), turi galiojančių administracinių nuobaudų ( t. 1 b.l. 105-108), iš kurių matyti, kad jis baustas ir už viešosios tvarkos pažeidimus. Žalos, padarytos nusikalstama veika, neatlygino, savo elgesio nevertina neigiamai. Kitos neigiamai jį charakterizuojančios medžiagos byloje nėra.
Įvertinus visas nustatytas aplinkybes, atsižvelgiant į kaltinamojo atsakomybę lengvinančių aplinkybių nebuvimą, į nustatytą sunkinančią aplinkybę, teismas mano, jog teisingumas ir bausmės paskirtis bus pasiekti kaltinamajam paskyrus BK 140 straipsnio 1 dalies sankcijoje, numatytą bausmės rūšį – laisvės apribojimą, kurio dydį apsprendžia kaltinamąjį charakterizuojanti medžiaga, atsakomybę sunkinanti aplinkybė, lengvinančių nebuvimas.
Vadovaujantis BK 48 straipsnio 4 dalies 2 ir 4 punktais, J. M. skirtini įpareigojimai – bausmės atlikimo laikotarpiu pradėti dirbti arba užsiregistruoti Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, bei neatlygintinai išdirbti per šešis mėnesius 60 val. sveikatos priežiūros, socialinių paslaugų įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi senyvo amžiaus asmenimis, neįgaliaisiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis. Teismo nuomone, šie įpareigojimai teigiamai paveiks kaltinamojo elgesį, skatins laikytis įstatymų ateityje, bei sudarys prielaidas siekti ir kitų BK 41 straipsnio 2 dalyje nustatytų tikslų.
Dėl pareikštų civilinių ieškinių
Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 109 straipsnis nurodo, kad asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę baudžiamajame procese pareikšti įtariamajam ar kaltinamajam arba už įtariamojo ar kaltinamojo veikas materialiai atsakingiems asmenims civilinį ieškinį. Teismas jį nagrinėja kartu su baudžiamąja byla. Civilinis ieškinys, pareikštas baudžiamojoje byloje, įrodinėjamas pagal Baudžiamojo proceso kodekso nuostatas, tačiau kai nagrinėjant civilinį ieškinį baudžiamojoje byloje kyla klausimų, kurių sprendimo šis kodeksas nereglamentuoja, taikomos atitinkamos civilinio proceso normos, jeigu jos neprieštarauja baudžiamojo proceso normoms. Pagal BPK 115 straipsnio 1 dalies prasmę, ieškinio patenkinimas ir jo dydis priklauso nuo to, kiek jis yra įrodytas. Civilinį ieškinį baudžiamojoje byloje gali pareikšti tiek fiziniai, tiek juridiniai asmenys, kuriems nusikalstama veika padaryta turtinė ar neturtinė žala.
Klaipėdos teritorinė ligonių kasa pareiškė civilinį ieškinį dėl 75,87 Eur turtinės žalos, susijusios su nukentėjusios A. L. , kurį sužalojo kaltinamasis J. M., gydymu, atlyginimo (t.1, b.l.95-96,97, 98) . Šis civilinis ieškinys tenkintinas visiškai, kadangi pagrįstas gydymo paslaugų apskaitos išrašais, kurių turiniu teismui nėra pagrindo abejoti, nes jie atitinka standartinius gydymo įkainius, yra teisėti, pagrįsti.
Nukentėjusioji A. L. byloje pareiškė 500,00 Eur civilinį ieškinį neturtinei žalai atlyginti, nurodydama, kad dėl įvykio metu padaryto kūno sužalojimo patiria galvos svaigimą, jai padidėjo kraujo spaudimas, kuris nuolat kinta, po įvykio tvinksi kairė akis, ji patyrė didelį išgąstį, nerimą, fizinį skausmą, buvo sutrikdyta jos sveikata, (t. 1., b. l. 74).
Teisiamojo posėdžio metu nukentėjusioji A. L. patvirtino, jog jos spaudimas „šokinėja“, akis tvinksi, ko nebuvo iki įvykio, ji patyrė didelių išgyvenimų, stresą, prašo priteisti 500,00 Eur neturtinei žalai atlyginto.
Nusikalstama veika asmeniui padarytos neturtinės žalos samprata ir jos apskaičiavimo kriterijai nustatyti CK 6.250 straipsnio 1 ir 2 dalyse. Neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita. Teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, atsižvelgia į jos padarinius, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo teisingumo ir protingumo kriterijus
Atsižvelgiant į tai, kad teismas konstatavo, jog J. M. kaltė dėl jam inkriminuoto nusikaltimo padarymo yra įrodyta, teismas neturi pagrindo abejoti, kad būtent kaltinamasis yra atsakingas už A. L. padarytą neturtinę žalą.
Byloje nustatyta, kad dėl patirtų sužalojimų A. L. buvo gydyta – jai teikta skubi med. pagalba, atliktos procedūros, teiktas neurochirurgo gydymas ( t. 1 b.l. 97), iš nuotraukos po įvykio (t.1 b.l.54) matyti, kad A. L. buvo stipriai sutinęs veidas, akių vokai stipriai užkritę. Todėl suprantama, kad nukentėjusioji dėl veido sužalojimų ne tik juto skausmą, tačiau buvo apribotas ir jos bendravimas, galimybė matyti. Taigi, akivaizdu, kad dėl smurtinių tyčinių kaltinamojo veiksmų ir padarytų sužalojimų A. L. patyrė tam tikrų nepatogumų, emocinį diskomfortą, fizinių ir dvasinių išgyvenimų, kuriuos privalu kompensuoti.
Teismas, įvertinęs išdėstytas aplinkybes, formuojamą teismų praktiką dėl neturtinės žalos tyčinio nežymaus sveikatos sutrikdymo atvejais ( Nr. 2K-15/2013, 2K-190/2010, 2K-249/2010, 2K-29/2011, 2K-78-693/2015, 2K-5/2014, 2K-303/2013, 2K-300/2014, 2K-68/2014, 2K-258-699/2015, 2K-36-895/2017), taip pat atsižvelgiant į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus, į pragyvenimo lygį, daro išvadą, kad nukentėjusiosios civilinis ieškinys tenkinamas ir iš kaltinamojo priteistinas 500,00 Eur neturtinės žalos dydis.
Kaltinamajam paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti (t.1., b. l. 146-148) – paliktina iki nuosprendžio vykdymo pradžios.
CD laikmena nuosprendžiui įsiteisėjus, paliktini saugoti byloje (BPK 94 straipsnio 1 dalies 3 punktas).
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297-298, 302-305, 307 straipsniais, 303 straipsnio 1 ir 2 dalimis,
nusprendžia:
J. M. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 1 dalyje ir jam paskirti bausmę - laisvės apribojimą 1 (vieneriems) metams, įpareigojant J. M. bausmės atlikimo laikotarpiu dirbti arba užsiregistruoti Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, bei neatlygintinai išdirbti per šešis mėnesius 60 (šešiasdešimt) valandų sveikatos priežiūros, socialinių paslaugų įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi senyvo amžiaus asmenimis, neįgaliaisiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis.
Klaipėdos teritorinės ligonių kasos civilinį ieškinį tenkinti visiškai ir priteisti Klaipėdos teritorinei ligonių kasai iš J. M. 75,87 Eur (septyniasdešimt penkis eurus 87 ct) turtinei žalai atlyginti.
Nukentėjusiosios A. L. civilinį ieškinį tenkinti visiškai ir priteisti iš J. M. A. L. 500,00 Eur (penkis šimtus eurų 00 ct) neturtinei žalai atlyginti.
Kaltinamajam J. M. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, – panaikinti pradėjus vykdyti bausmę.
Daiktus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – CD laikmeną, esančią byloje, nuosprendžiui įsiteisėjus palikti saugoti byloje.
Nuosprendis per 20 dienų nuo nuosprendžio paskelbimo dienos apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui, skundą paduodant Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmams.