- Teismas
- Klaipėdos apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2025-11-27
- Bylos Nr.
- e2YT-7413-1025/2025
- Teisminio proceso Nr.
- 2-24-3-00834-2023-3
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Asta Matulevičienė
- Pareiškėjas
- B. G.
- Suinteresuotas asmuo
- Mažosios Lietuvos saugomų teritorijų direkcijos, D. P., D. S., Klaipėdos rajono savivaldybės administracija, Aplinkos apsaugos departamentas prie Aplinkos ministerijos
- Advokatai
- Saulius Tamošaitis
- Kategorijos
- 3.2.6.1Teismo sprendimas, jo priėmimas ir išdėstymas, reikalavimai, kurie keliami teismo sprendimui
- 3.4.5.2pavadinimo nepavyko patikrinti
sekretoriaujant Skaistei Jauniškytei, Laurencijai Lukoševičienei, Mortai Kungienei, Renatai Garuiolienei,
dalyvaujant pareiškėjai B. G., jos atstovams advokatui Sauliui Tamošaičiui, įgaliotam asmeniui E. V.,
žodinio proceso tvarka viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos B. G. patikslintą pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo, suinteresuoti asmenys Mažosios Lietuvos saugomų teritorijų direkcija, Klaipėdos rajono savivaldybės administracija, Aplinkos apsaugos departamentas prie Aplinkos ministerijos, D. S., D. P..
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
1. Pareiškėja 2025-09-24 patikslintu pareiškimu prašo nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, jog pareiškėjai B. G. nuosavybės teise priklausančiame žemės sklype, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) yra buvusi sodyba S3, kurioje buvusio gyvenamojo pastato „C“, pažymėto teismo eksperto G. K. Teismo ekspertizės akto 27 psl. 31 pav. pateiktame plane koordinatės yra nurodytos teismo eksperto G. K. Teismo ekspertizės akto 28 psl. 3 lentelėje (Ekspertizės akto išvada Nr. 2 papunktis „a„) bei nustatyti, kad šis juridinis faktas nustatytas sodybos atstatymo teisei įgyti.
1.1. Nurodo, kad pareiškėjai nuosavybės teise priklauso 8,8000 ha ploto žemės sklypas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini). Šiame žemės sklype pareiškėja siekia pasinaudoti Lietuvos Respublikos saugomų teritorijų įstatymo numatyta teise ir galimybe dėl buvusių sodybų pastatų atstatymo. Pareiškėja 2023-02-27 pateikė prašymą Mažosios Lietuvos saugomų teritorijų direkcijai prašant leisti jai atstatyti buvusias tris sodybas žemės sklype, (duomenys neskelbtini) (toliau – Žemės sklypas), pagal Vilniaus Gedimino technikos universiteto matininkės/geodezininkės prof. dr. J. S. V. 2023-02-09 Kartografinės ekspertizės akto 1 lentelėje, 4 priede pateiktas indeksais S1, S2, S3 pažymėtų sodybų centro stačiakampės koordinates LKS-94 m. koordinačių sistemoje. Mažosios Lietuvos saugomų teritorijų direkcija pareiškėją informavo, kad nėra galimybės atstatyti buvusią sodybą, kadangi prašyme pateikta dokumentacija nepatvirtinta taip, kaip nurodyta Vyriausybės 2020-02-12 nutarimu Nr. 106 patvirtinto „Sprendimų dėl buvusių sodybų atstatymo gamtiniuose ir kompleksiniuose draustiniuose ir valstybiniuose parkuose priėmimo tvarkos aprašo 6 punkte, t. y. nepateikti buvusios sodybos buvimo faktą ir vietą patvirtinantys dokumentai (valstybės archyvų direktorių ar jų įgaliotų asmenų patvirtintos valstybės archyvuose saugomų kartografinių dokumentų kopijos). Užklausus Lietuvoje veikiančius valstybės archyvus, buvo gauti atsakymai, jog archyvuose aktualūs kartografiniai duomenys apie buvusias sodybas Žemės sklype nėra saugomi.
1.2. Teismo ekspertas G. K. identifikavo sodybvietes bei jas koordinavo. Ekspertizės akte yra pateikta išvada, kad pareiškėjai nuosavybės teise priklausančiame žemės sklype, unikalus (duomenys neskelbtini) yra buvusi sodyba S3 su pažymėtais pastatais, kurie kartografuoti 1912 m. ir 1940 m. žemėlapiuose. 1940 m. žemėlapyje kartografuoto gyvenamojo pastato koordinatės nurodytos 3 lentelėje.
Atsiliepimas
2. Suinteresuotas asmuo Mažosios Lietuvos saugomų teritorijų direkcija atsiliepime į pareiškimą nurodo, jog priimant sprendimą būtina vadovautis sukauptų įrodymų ir faktų visuma bei istoriniais-archyviniais ir kartografiniais dokumentais, kuriuose nebūtų daromos prielaidos. Siekiant nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad žemės sklype buvo sodyba, turi būti nustatyta ne tik, kad yra išlikusių sodybos liekanų, bet ir yra duomenys, apibrėžiantys tą pačią sodybą, kurios pagrindinis daiktas yra gyvenamasis namas. Pareiškėjai nuosavybės teise priklausančio žemės sklypo, (duomenys neskelbtini), taškų koordinatės turi būti susietos su kartografine medžiaga, atlikta palyginamoji kartografinių duomenų analizė (tyrimai).
3. Suinteresuotas asmuo Klaipėdos rajono savivaldybės administracija atsiliepime į pareiškimą nurodo, jog negali nei patvirtinti, nei paneigti byloje pateiktuose rašytiniuose įrodymuose nurodytų aplinkybių apie galimai buvusią sodybą pareiškėjai priklausančiame žemės sklype. Sprendimą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo palieka priimti teismo nuožiūra.
4. Suinteresuotas asmuo Aplinkos apsaugos departamentas prie Aplinkos ministerijos atsiliepime į pareiškimą nurodo, jog sprendimą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo palieka priimti teismo nuožiūra, atsižvelgiant į byloje surinktus įrodymus.
5. Suinteresuotas asmuo D. P. atsiliepimu į pareiškimą prašo pareiškimo reikalavimus spręsti teismo nuožiūra. Neprieštarauja, kad esant įstatyme nustatytiems pagrindams bei nepažeidžiant jos teisės atstatyti buvusią H. G. gyvenamąją sodybą jos valdomame žemės sklype (duomenys neskelbtini), būtų nustatytas juridinę reikšmę turintis faktas, kad pareiškėjai nuosavybės teise priklausančiame žemės sklype, (duomenys neskelbtini), buvo sodybos pastatai, žymimi S1 ir S3.
Šalies argumentai
6. Pareiškėjos B. G. atstovas teismo posėdžio metu patikslintą pareiškimą palaikė, prašė jį tenkinti. Nurodė, kad teisinis reglamentavimas numato, kad sodybos saugomose teritorijose gali būti atstatomos tik turint kartografinę medžiagą. Pareiškėja tokią medžiagą pateikė. Buvusi sodyba S3 su pažymėtais pastatais kartografuota 1912 m. ir 1940 m. žemėlapiuose. Sodybos buvimo faktą patvirtina taip pat Mažosios Lietuvos kartografinė medžiaga, eksperto išvada, patikslinta istorinė pažyma, istorikės J. V. parodymai.
Atsiliepimas
7. Suinteresuoto asmens Mažosios Lietuvos saugomų teritorijų direkcijos atstovas D. N. teismo posėdyje paaiškino, kad remiantis ekspertizės aktu, negali teigti, kad žemės sklype buvo sodyba S3. Į bylą yra pateikti 1929 metų ir 1938 metų žemėlapiai, kuriuose nebuvo jokių gyvenamųjų pastatų. Pabrėžia, kad 1912 metų ginčo teritorija buvo Vokietijos okupacijoje, tuo tarpu 1940 metų žymėjimai žemėlapyje yra daryti karo metu. Šios aplinkybės galėjo nulemti tam tikrų netikslumų atsiradimą žemėlapiuose. Pastebi, kad S1 sodyba visuose žemėlapiuose yra nuosekliai žymima sutartiniu ženklu. Mano, kad žemės sklype turėtų matytis kažkokios gyvenamojo namo liekanos, tačiau tokių požymių nėra.
8. Suinteresuotas asmuo D. S. teismo posėdyje su pareiškimu nesutiko. Paaiškino, kad byloje nėra nenuginčijamų įrodymų patvirtinančių S3 sodybos buvimą pareiškėjos žemės sklype. H. G. (buvęs žemės sklypų savininkas) jam buvo nurodęs dvi sodybas, tai yra vieną jam buvo parduota, kita buvo gretimame D. P. žemės sklype. Pareiškėjai priklausančiame žemės sklype jokios sodybos nebuvo. Teismo ekspertizės aktu bei parengta istorine pažyma prašo nesivadovauti dėl juose nurodomų duomenų netikslumo.
Šalies argumentai
9. Suinteresuoto asmens D. P. atstovė teismo posėdyje sutiko su pareiškėjos pareiškimu bei prašė jį tenkini.
Žemesnės instancijos teismas
10. Teismo ekspertas G. K. teismo posėdyje paaiškino, kad pareiškėjai priklausančiame žemės sklype buvo anksčiau pastatyta sodyba S3 su gyvenamuoju namu, tai nustatė įvertinęs kartografinės medžiagos sutartinius ženklus. Ekspertizės akto 17 puslapyje 19 pav. pavaizduotas gyvenamasis namas (juodas stačiakampis kvadratas), 20 pav. pažymėta sodyba (juodas kvadratas su apibrėžta teritorija). Sodyba buvo pažymėta 1912 ir 1940 metų žemėlapiuose. 1912 metų žemėlapyje sodyba pažymėta juodu stačiakampiu. 1940 metų žemėlapyje sodyba pažymėta kvadrato formos žyma bei apibrėžta sodybos teritorija. Ar S3 sodyboje buvo gyvenamasis namas galima nustatyti vadovaujantis 1940 metų žemėlapiu, nes šiame žemėlapyje sutartiniu ženklu aiškiai pasakoma kas yra gyvenamasis namas.
11. Liudytoja J. V. teismo posėdyje parodė, kad ji parengė 2007 metų istorinę pažymą bei ją 2025 metais patikslino, susipažinusi su teismo eksperto pateikta išvada. Į ją kreipėsi pareiškėjos įgaliotas asmuo E. V. su prašymu papildyti 2007 metų istorinių tyrimų medžiagą, kadangi buvo pasikeitęs reglamentavimas dėl buvusių sodybų saugomose teritorijose. Tai sudarė galimybę prieiti prie papildomų kartografinių šaltinių. Žemės sklype, (duomenys neskelbtini) iki XX amžiaus buvo P. žvejo sodyba. Karo metu, tai yra 1944 metais, sodyba buvo sudenginta ir neatstatyta. Pokaryje šis žemės sklypas buvo nacionalizuotas.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
patikslintas pareiškimas tenkintinas.
12. Iš byloje esančių rašytinių įrodymų nustatyta, kad H. G. nuosavybės teise priklausė žemės sklypas, esantis (duomenys neskelbtini), iš kurio buvo suformuoti trys atskiri žemė sklypai, kurių unikalūs Nr. (duomenys neskelbtini). Pareiškėjai asmeninės nuosavybės teise priklauso 8,8000 ha dydžio žemės sklypas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau – Žemės sklypas 1), suinteresuotam asmeniui D. S. asmeninės nuosavybės teise priklauso 0,25 ha dydžio žemės sklypas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau – Žemės sklypas 2), o suinteresuotam asmeniui D. P. asmeninės nuosavybės teise priklauso 0,4944 ha dydžio žemės sklypas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau – Žemės sklypas 3).
13. Iš civilinės bylos Nr. eA2-1269-1180/2024 ir civilinės bylos Nr. e2YT-5212-1112/2023 nustatyta, jog yra pateikti įvairių metų topografiniai žemėlapiai, topografinių sutartinių ženklų lentelės, taip pat Lietuvos centrinio valstybės archyvo direktoriaus patvirtinta 1941-1945 m. aerofotografinės nuotraukos kopija, 2004 m. ir 2007 m. istorikės J. V. istorinės pažymos, ekspertės prof. Dr. J. S. V. 2023-02-09 kartografinės ekspertizės aktas, taip pat šios ekspertizės 2024-02-12 ir 2024-06-21 patikslinimai, kuriuose ekspertė, be kita ko, nurodo, kad atlikus archyvinės - kartografinės medžiagos pakartotinę analizę nustatyta, kad registro Nr. (duomenys neskelbtini) įregistruoto žemės sklypo, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), ribose 1940-1949 m. laikotarpyje buvo dvi sodybos su gyvenamosios paskirties pastatais; patikslinus identifikuotų sodybų S1, S2, S3 koordinates nustatyta, kad S2 sodyba nėra Nr. 55/19306 įregistruoto žemės sklypo, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini), ribose.
14. Iš 2007 m. autorės J. V. parengtos istorinės pažymos nustatyta, kad joje padaryta išvada, kad sklypas, suplanuotas Karklės šiaurės vakarų dalyje, kuri intensyviau apstatinėta nuo XIX a. II p. arčiau jūros – besikuriančiomis mažomis žvejų sodybėlėmis, atokiau – stambesnėmis ūkininkų sodybomis. Istoriniai kartografiniai XX a. I p. dokumentai, iš Karklininkų kilusių žmonių prisiminimai rodo, kad tiriamo sklypo teritorijoje XX a. I p. skirtingu laiku buvo įsikūrusios 3 žvejų sodybos: 2 iš jų įsikūrė iki XIX a. pab. sklypo vakarinėje dalyje, prie seno vietinio keliuko, I sodyba įsikūrė XX a. 4 dešimtmečio pabaigoje sklypo rytinėje pusėje (1936 m. žemėlapyje dar nežymima). Jos sudegė per baigiamuosius frontų mūšius 1944 m. Ryškesni istorinės sodybvietės požymiai išlikę sklypo pietvakariniame kampe buvusios sodybos vietoje (seni vaismedžiai, medžiai).
15. Iš 2007 m. autorės J. V. parengtos bei 2025 metais patikslintos istorinės pažymos nustatyta, kad remiantis istorinės kartografijos lyginamosios analizės rezultatais ir Karklės senųjų gyventojų 2007 m. žodžiu pateiktais prisiminimais, nustatyta, kad sklypo teritorijos šiaurės vakarų dalyje XX a. pirmoje pusėje stovėjo XIX a. pabaigoje - XX a. pradžioje įsikūrusi žvejo P. (vardas nenustatytas) vieno pastato su daržu sodyba. Pastato ir daržo jam iš pietų pusės aplinką ribojanti linija formuoja nedidelį stačiakampį sklypą, matomą XX a. pirmosios pusės vokiškuose topografiniuose žemėlapiuose Messtischblatt 1. (0192) Nimmersatt, M 1:25000 (Ikonogr. Nr. 16-19/2). XX a. pirmosios pusės žemėlapiuose Messtischblatt 1. (0192.) Nimmersatt, M 1:25000 sodybos šiaurės pakraštyje galu į jūros pusę juodai nuspalvinto stačiakampio sutartiniu ženklu pažymėtas vienintelis sodybos pastatas, pagal 1941 m. Vokietijos oficialių žemėlapių sutartinių ženklų leidinį Bildliche Darstellung der Kartenzeichen in den amtlichen deutschen Karten (Kartenfibel), buvo gyvenamas namas (vok. Wohngebaude; žr. Ikonogr. Nr. 15-15/2). Vieno pastato sodybos buvo būdingos pajūrio gyvenviečių neturtingiems gyventojams žvejams, žemdirbiams. Tradiciškai, pagal savininko poreikius, sodybos gyvenamojo pastato galas būdavo pritaikomas ūkinei paskirčiai. Atsižvelgiant į aplinkybę, kad aptariama vieno pastato sodyba turėjo nedidelį daržą, tikėtina, kad aprašomos sodybos gyvenamo pastato gale taip pat buvo ūkinės patalpos (Ikonogr. Nr. 16-19/2; daržo sutartinį ženklą žr. Ikonogr. Nr. 14, 15/2). Duomenų apie pastato medžiagiškumą, gabaritus, architektūrą neišlikę. Nuomonė, kad vienintelis sodybos pastatas galėjo būti ūkinės paskirties (jauja, daržinė, rūsys ir pan.) ar specifinis pagalbinis statinys (vėjo malūnas, pasienio ar pakrantės postas, navigacijos signalinis bokštas ir kt.), vertintina kaip istoriniu požiūriu nepagrįstos interpretacijos, nes tokie objektai istorinėje kartografijoje žymėti tam tikrais sutartiniais ženklais ir dažnai - pavadinimų vokiečių kalba trumpiniais, pvz. Sch. (Scheune - tvartas), Whs. (Wirtshaus - užeiga), S. W. (Sagewerk - lentpjūvė) ir kt. (žr. Ikonogr. Nr. 14, 19/4-19/5). Aprašoma vieno pastato sodyba sudegė per karą 1944 m. rudenį, atstatyta nebuvo. Istorinėje sodybvietėje buvusio apstatymo liekanų, požymių neišlikę. Pagal šiuo metu atlikto sklypo lokalizavimo istorinėje kartografijoje rezultatus, sklypo riba iš pietvakarių ir vakarų prieina prie dviejų istorinių sodybviečių (buv. L. ir P. sodybos), sudegusių karo pabaigoje. Sklype formuojant apstatymą, istoriniu požiūriu tikslinga tai vertinti kaip sklypo šiaurės vakarų dalyje XX a. pirmoje pusėje stovėjusios vieno gyvenamojo pastato su galimai ūkinei paskirčiai pritaikytu galu sodybos atstatymą, kaimo istorinės urbanistinės struktūros fragmento.
Žemesnės instancijos teismas
16. Teismo ekspertas G. K. parengė 2025-06-03 teismo ekspertizės aktą, kuriuo nustatyta, kad Žemės sklypuose 1, 2 ir 3 buvusių sodybų vietas ir buvusius pastatus galima nustatyti 1912 m., 1929 m., 1938 m., 1940 m., ir 1949 m. žemėlapiuose. Įvertinus 1912 m., 1929 m., 1938 m., ir 1940 m. ir 1949 m. žemėlapiuose esančią informaciją nustatyta: 1) Žemės sklype 1 buvusi sodybos S3 teritorija su pažymėtais pastatais yra kartografuota 1912 m. ir 1940 m. žemėlapiuose. 1940 m. žemėlapyje sutartiniais ženklais nurodoma sodyboje buvusio gyvenamojo namo vieta; 2) Žemės sklype 1 ir Žemės sklype 2 buvusi sodybos S1 teritorija su pažymėtais pastatais yra kartografuota 1912 m., 1929 m., 1938 m., ir 1940 m. žemėlapiuose, o 1949 m. toje pačioje vietoje nurodomi griuvėsiai. 1940 m. žemėlapyje sutartiniais ženklais nurodoma sodyboje buvusio gyvenamojo namo vieta, kurio centro koordinatė patenka į Žemės sklypą 2. Sodyboje buvusių pastatų centro koordinatės pateikiamos 1 lentelėje, sodybos centro koordinatė pateikiama 2 lentelėje Sodybos teritorijos ir gyvenamojo namo koordinatės pateikiamos 3 lentelėje. Žemės sklype 2 ir Žemės sklype 3 buvusi sodybos S4 teritorija su pažymėtais pastatais yra kartografuota 1912 m., 1929 m., 1938 m., ir 1940 m. žemėlapiuose, o 1949 m. toje pačioje vietoje nurodomi griuvėsiai. 1940 m. žemėlapyje sutartiniais ženklais nurodoma sodyboje buvusio gyvenamojo namo vieta, kuri patenka į Žemės sklypą 3. Sodyboje buvusių pastatų centro koordinatės pateikiamos 1 lentelėje, sodybos centro koordinatė pateikiama 2 lentelėje Sodybos teritorijos ir gyvenamojo namo koordinatės pateikiamos 3 lentelėje 3. Atlikus ryšio taškų susiejimą, su 1912 m., 1929 m., 1938 m., ir 1940 m. 1949 m, 1958 m žemėlapiais ir 1941-1945 m. aerofotografija įvertinta susiejimo paklaida yra nuo 1 m iki 19 m.
17. Pareiškėja patikslintu pareiškimu prašo nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, jog pareiškėjai nuosavybės teise priklausančiame Žemės sklype 1, esančiame (duomenys neskelbtini) yra buvusi sodyba S3, kurios koordinatės (duomenys neskelbtini) bei nustatyti, kad šis juridinis faktas nustatytas sodybos atstatymo teisei įgyti.
18. Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 444 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad teismas nustato faktus, nuo kurių priklauso asmenų asmeninių ar turtinių teisių atsiradimas, pasikeitimas ar pabaiga.
19. Juridiniai faktai – tai įvairūs įvykiai, asmenų veiksmai ar neveikimas, taip pat kitos aplinkybės, kurių pagrindu atsiranda, pasikeičia ar nutrūksta tam tikri teisiniai santykiai ir atitinkamai atsiranda, pasikeičia ar baigiasi subjektinės teisės ar pareigos. Tais atvejais, kai juridiniai faktai nėra akivaizdūs arba nėra juos patvirtinančių dokumentų, asmuo negali įgyti atitinkamų subjektinių teisių arba įgyvendinti jau esamos subjektinės teisės, todėl įstatymas numato galimybę suinteresuotam asmeniui kreiptis į teismą su prašymu nustatyti faktą. CPK 444 straipsnio 1 dalyje reglamentuojama, kad teismas nustato faktus, nuo kurių priklauso asmenų asmeninių ar turtinių teisių atsiradimas, pasikeitimas ar pabaiga. Pagal CPK XXVI skyriaus nuostatas teismas juridinę reikšmę turinčius faktus gali nustatyti, kai yra šios aplinkybės: 1) prašomas nustatyti faktas turi juridinę reikšmę; 2) pareiškėjas neturi dokumentų, patvirtinančių tą juridinę reikšmę turintį faktą; 3) pareiškėjas negali kitokia, t. y. ne teismo, tvarka gauti dokumentų, patvirtinančių atitinkamą juridinę reikšmę turintį faktą (CPK 444, 445 straipsnis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. birželio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-408-421/2015 ir kt.)
20. Juridinę reikšmę turinčiam (sodybos buvimo) faktui nustatyti pirmiausia reikia konstatuoti, kad pareiškėjai nuosavybės teise priklausančiame žemės sklype buvo sodyba. Ši aplinkybė – sodybos buvimo žemės sklype faktas, yra esminė ir suteikianti statybos teisę (nustačius juridinę reikšmę turintį faktą). Tokią praktiką (statybos galimybę siejant su sodybos fakto nustatymu) formuoja Lietuvos Aukščiausiasis Teismas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2006 m. gruodžio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-656/2006; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2007 m. spalio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-373/2007; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2007 m. lapkričio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-472/2007; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2009 m. birželio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-268/2009). Sodybos buvimo faktas visų pirma siejamas su gyvenamojo namo sklype buvimu.
21. Pagal Lietuvos Respublikos saugomų teritorijų įstatymo (toliau – STĮ) 9 straipsnio 3 dalies 4, 5 punktus gamtiniuose ir kompleksiniuose draustiniuose leidžiama atstatyti identiškus buvusių sodybų pastatus ir jų inžinerinius statinius pirminėse jų stovėjimo vietose pagal išlikusius archyvinius dokumentus, taip pat leidžiama naujus sodybos pastatus ir inžinerinius statinius statyti buvusios sodybos vietoje, atsižvelgiant į etnografinių regionų architektūros reikalavimus. STĮ 2 straipsnio 52 dalyje pateiktas buvusios sodybos apibrėžimas – tai vieta žemės sklypo dalyje, kurioje faktiškai buvo teisėtai pastatytas vieno arba dviejų butų gyvenamosios paskirties pastatas (namas) su jo priklausiniais ar be jų, tačiau neišliko dėl susidariusių aplinkybių (nugriautas, sugriuvo, sudegė ar kitaip sunyko), kai jo buvimo faktas ir vieta nustatyta pagal valstybės archyvuose saugomus kartografinius dokumentus, o jeigu jie neišlikę, – nustatant juridinį faktą teismo sprendimu.
22. CPK 443–448 straipsniuose, sprendžiant bylą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo, nėra nustatytų išimčių bei ypatumų dėl įrodinėjimo priemonių taikymo, juridinę reikšmę turintis faktas teisme gali būti įrodinėjamas visomis įstatymo leidžiamomis priemonėmis (CPK 177 straipsnis).
23. Pagal CPK 176 straipsnio 1 dalį faktą galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų pagrindu, juos ištyrus ir įvertinus, susiformuoja teismo įsitikinimas fakto buvimu. Įrodymų vertinimas pagal CPK 185 straipsnį reiškia, kad bet kokios ginčui išspręsti reikšmingos informacijos įrodomąją vertę nustato teismas pagal vidinį savo įsitikinimą. Kasacinis teismas ne kartą savo nutartyse yra pabrėžęs, kad teismai, vertindami įrodymus, remiasi įrodymų pakankamumo taisykle, o išvada dėl konkrečios faktinės aplinkybės egzistavimo daroma pagal vidinį teismo įsitikinimą, grindžiamą visapusišku ir objektyviu visų reikšmingų bylos aplinkybių išnagrinėjimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2010 m. balandžio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-155/2010; 2011 m. vasario 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-35/2011; 2011 m. spalio 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-396/2011). Teismas turi įvertinti ne tik kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę, bet ir įrodymų visetą, ir tik iš įrodymų visumos daryti išvadas apie tam tikrų įrodinėjimo dalyku konkrečioje byloje esančių faktų buvimą ar nebuvimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. lapkričio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-428/2010; 2011 m. rugpjūčio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-340/2011; 2011 m. spalio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-415/2011).
24. Pareiškėja sodybos S3 egzistavimą Žemės sklype 1 įrodinėja teismo ekspertizės aktu, teismo eksperto paaiškinimais, istorikės J. V. 2007 metais parengta ir 2025 metais patikslinta istorine pažyma bei pastarosios duotais parodymais teismo posėdyje.
25. Tuo atveju, kai buvusių sodybų faktas įrodinėjamas tos teritorijos planais, žemėlapiais ir panašiais dokumentais, teismas turi vertinti pateiktus įrodymus (istorinius – archyvinius dokumentus bei kitus įrodymus) patikimumo ir pakankamumo aspektais.
26. Nagrinėjamu atveju atliktos teismo ekspertizės metu buvo išanalizuoti 1912 m., 1929 m., 1938 m., 1940 m., 1949 m., 1958 m. sudaryti žemėlapiai bei konstatuota, kad Žemės sklype 1 buvo sodyba S3.
27. Pagal vokiškų žemėlapių sutartinius ženklus, žemėlapyje pavieniai pastatai žymimi juoda spalva užtušuotu stačiakampiu, o ūkių (sodybų) teritorijos, kurios sudarytos iš kelių pastatų žymimos apibrėžiant pastatų teritoriją, bei kitą sodybai naudojamą žemę (kiemą, sodą, daržą) juodos spalvos linija, sudarant uždarą poligoną. Pagal rusiškų žemėlapių sutartinius ženklus pavieniai pastatai žymimi juodos spalvos stačiakampiu arba kvadratu. Tuo tarpu Sodybos buvo žymimos taisyklingais daugiakampiais, stačiakampiais arba kvadratiniais poligonais su juose įbrėžtais juodos spalvos stačiakampiais, arba kvadratais. Užtušuotas pavienio pastato žymėjimas sodybos sutartiniame ženkle žymi gyvenamojo namo vietą, arba didžiausio pastato vietą, jei nėra žinoma gyvenamojo namo vieta.
28. Nustatyta, kad 1912 m. žemėlapyje Žemės sklype 1 pagal tuo metu naudotus vokiškus sutartinius ženklus pažymėta sodyba S3, sodybą sudarė vienas pastatas. Pastatas pažymėtas juoda spalva užtušuotu stačiakampiu. Žemės sklypo 2 teritorijoje pažymėta sodyba S1, kurią sudarė du pastatai. Žemės sklypo 2 ir Žemės sklypo 3 teritorijoje pažymėta sodyba S4, kurią sudarė du pastatai.
29. Pagal 1929 m. žemėlapį Žemės sklypo 1 teritorijoje pagal tuo metu naudotus vokiškus sutartinius ženklus sodyba S3 nepažymėta. Žemės sklypo 1, ir Žemės sklypo 2 teritorijoje pažymėta sodyba S1, kurią sudarė du pastatai. Žemės sklypo 2 ir Žemės sklypo 3 teritorijoje pažymėta sodyba S4, kurią sudarė du pastatai.
30. Pagal 1938 m. žemėlapį, Žemės sklypo 1 teritorijoje pagal tuo metu naudotus sutartinius ženklus, nėra pažymėta sodyba S3. Žemės sklypo 1, ir Žemės sklypo 2 teritorijoje pažymėta sodyba S1. Žemės sklypo 2 ir Žemės sklypo 3 teritorijoje pažymėta sodyba S4.
31. Pagal 1940 m. žemėlapį Žemės sklypo 1 teritorijoje pagal tuo metu naudotus rusiškus sutartinius ženklus, pažymėta sodyba S3. S3 sodyba pažymėta kvadratiniu juodos spalvos poligonu su jame įbrėžtu ir užtušuotu juodos spalvos kvadratu. Žemės sklypo 1, ir Žemės sklypo 2 teritorijoje pažymėta sodyba S1, gyvenamasis namas arba didžiausias pastatas sodyboje, randasi Žemės sklypo 2 teritorijoje. Žemės sklypo 3 teritorijoje ir į pietus už šio žemės sklypo ribos pažymėta sodyba S4.
32. Pagal 1949 m. žemėlapį Žemės sklypo 1 teritorijoje sutartiniais ženklais nėra pažymėta sodyba S3. Žemės sklypo 1, ir Žemės sklypo 2 teritorijoje pažymėti sodybos S1 griuvėsiai. Žemės sklypo 2 ir Žemės sklypo 3 teritorijoje pažymėti sodybos S4 griuvėsiai. Pagal 1958 m. žemėlapį Žemės sklypo 1, 2 ir 3 teritorijose sutartiniais ženklais pažymėtų sodybų nėra.
33. Taigi šiuo atveju iš aptartų žemėlapių Žemės sklype 1 sodybos S3 egzistavimo XX amžiuje faktą patvirtinta 1912 ir 1940 metų žemėlapiai.
34. Remiantis istorikės J. V. parengtos istorinės pažymos duomenimis nustatyta, kad Žemės sklypo 1 teritorijos šiaurės vakarų dalyje XX a. pirmoje pusėje stovėjo XIX a. pabaigoje – XX a. pradžioje įsikūrusi žvejo P. (pateikiama asmens pavardė, vardas nenustatytas) vieno pastato su daržu sodyba. Pastato ir daržo jam iš pietų pusės aplinką ribojanti linija formuoja nedidelį stačiakampį sklypą, matomą 1912 m. Vokiškame topografiniame žemėlapyje – sodybos šiaurės pakraštyje galu į jūros pusę juodai nuspalvinto stačiakampio sutartiniu ženklu pažymėtas vienintelis sodybos pastatas, pagal 1941 m. Vokietijos oficialių žemėlapių sutartinių ženklų leidinį Bildliche Darstellung der Kartenzeichen in den amtlichen deutschen Karten (Kartenfibel), buvo gyvenamas namas (vok. Wohngebäude; žr. Ikonogr. Nr. 15–15/2). Vieno pastato sodybos buvo būdingos pajūrio gyvenviečių neturtingiems gyventojams žvejams, žemdirbiams. Tradiciškai, pagal savininko poreikius, sodybos gyvenamojo pastato galas būdavo pritaikomas ūkinei paskirčiai. Atsižvelgiant į aplinkybę, kad aptariama vieno pastato sodyba turėjo nedidelį daržą, tikėtina, kad aprašomos sodybos gyvenamo pastato gale taip pat buvo ūkinės patalpos. Aprašoma vieno pastato sodyba sudegė per karą 1944 m. rudenį. Sodybos savininkas pavarde P., tikėtina, karo metu pasitraukė iš šalies. Tarpukaryje sodyba neatstatyta, žemės sklypas nacionalizuotas.
35. Suinteresuotas asmuo D. S. su padarytomis tiek teismo eksperto G. K., tiek istorikės J. V. išvadomis kategoriškai nesutinka bei šiuo klausimu teismui pateikė 2025-10-11, 2025-10-13, 2025-10-31 bei 2025-11-06 rašytinius paaiškinimus.
36. Suinteresuotas asmuo D. S. 2025-10-11 rašytiniais paaiškinimais prašo remtis leidinio „Karklės atlasas“ Nr. 1 tyrimais, kur, anot suinteresuoto asmens, nurodoma, kad Karklės kaime egzistavo du pagrindiniai sodybų tipai: žvejų sodybos, kurios paprastai susidarydavo iš dviejų pastatų – gyvenamojo namo ir pagalbinio pastato tinklams, valčių rakandams bei kitai žvejybos įrangai; žemdirbių sodybos, kurios dažnai buvo sudarytos iš keleto ar net keliolikos pastatų, kadangi jose galėjo būti vykdyta mišri veikla – tiek žemdirbystė, tiek žvejyba. Pagal teismo eksperto G. K. ekspertizės aktą bei istorikės J. V. istorinę išvadą Žemės sklype 1 sodyba S3 susidėjo iš 1 pastato. Teismas pažymi, kad „Karklės atlasas“ Nr. 1 tyrime iš esmės pateikiami Karklės kaime daugiausia vyravusių sodybų XX amžiuje apibendrinimai, o ne baigtinis tokių sodybų sąrašas. Joje nėra nurodoma, kad Karklės kaime sodyba negalėjo susidėti iš vieno pastato-gyvenamojo namo, taip pat kad vienas pastatas negalėjo susidėti iš gyvenamųjų ir ūkio paskirties patalpų. Todėl teismo eksperto bei istorikės padarytos išvados laikytinos nepaneigtomis.
37. Suinteresuotas asmuo D. S. 2025-10-13 paaiškinimuose nurodo, kad 1912 m. vokiečių topografiniame žemėlapyje pateikiamas S3 sodybos pažymėjimas galimai reiškia reljefo pakilimą ar šlaitą ir rodo, kad pastatas stovėjo ant kalvos ar pylimo. Pabrėžia, kad tokie objektai dažniausiai buvo techninės, o negyvenamosios paskirties. Tuo tarpu 1940 m. žemėlapyje S3 sodybos atvaizdavimą apibūdina „kartografiniu inertiškumu“ – reiškiniu kai žemėlapiai redaguojami pagal senesnius duomenis be vietos patikrinimo. Suinteresuotas asmuo tokias išvadas padaro po tiesioginių konsultacijų su Mažosios Lietuvos Muziejaus direktoriumi J. G., muziejaus fondo saugotoju D. P., muziejaus istorike Z. G. bei kitų įrodymų analize. Pirmiausia akcentuotina, kad teismo ekspertas, vertindamas žemėlapių kartografinius ženklinimus, rėmėsi galiojančiais jų paaiškinimais. Šioje proceso stadijoje negalima patikrinti ar suinteresuotas asmuo bendravo su paminėtais muziejaus darbuotojais, ar tų pokalbių metų jam buvo nurodytos aplinkybės, kurias suinteresuotas asmuo aiškina teismui, kokiais duomenimis remiantis buvo nukrypta nuo sutartinio kartografinio ženklinimo. Kiti suinteresuoto asmens duomenų šaltiniai paaiškinimuose nekonkretizuojami, į bylą nepateikiami, tiesiog užsimenama, kad tokie yra.
38. 2025-10-31 paaiškinimais suinteresuotas asmuo D. S. reiškia abejones dėl istorikės J. V. parodymų bei istorinės pažymos objektyvumo. Pabrėžtina, kad teismas įvertina byloje esančius įrodymus pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos teismo proceso metu, išnagrinėjimu vadovaudamasis įstatymais; jokie įrodymai teismui neturi iš anksto nustatytos galios, išskyrus CPK numatytas išimtis (CPK 185 straipsnis). Vertindamas kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę, teismas, be kita ko, turi nustatyti įrodymo ryšį su byla (įrodymo sąsajumą), ar tas įrodymas yra leistinas, patikimas. Vertindamas įrodymų visetą, teismas turi įsitikinti, kad pakanka duomenų išvadai, jog tam tikri faktai egzistavo ar neegzistavo, taip pat kad nėra esminių prieštaravimų, paneigiančių tokią išvadą. Įrodymų sąsajumas reiškia, kad informacija (faktiniai duomenys), sudaranti įrodymų turinį, turi patvirtinti arba paneigti reikšmingas bylai išspręsti aplinkybes. Jokie įrodymai teismui neturi iš anksto nustatytos galios, todėl teismas įvertina byloje esančią informacinę medžiagą laikydamasis CPK nustatytų įrodymų sąsajumo, leistinumo ir įrodymų vertinimo taisyklių. Byloje nenustatyta aplinkybių, kurios teismui neleistų vadovautis istorikės J. V. parengta išvada ar parodymais duotais teisme.
39. 2025-11-06 paaiškinimais suinteresuotas asmuo toliau reiškia abejones su teismo eksperto atliktomis vokiškų žemėlapių kartografinių žymėjimų interpretacijomis. Suinteresuotas asmuo kartu su rašytiniais paaiškinimais teismui pateikia vokiečių žemėlapių sutartinius žymėjimus vokiečių kalba, be kita ko, nuorodas į įvairias vokiškas internetines svetaines. CPK 113 straipsnio 3 dalis numato, kad visi procesiniai dokumentai ir jų priedai teismui pateikiami valstybine (lietuvių) kalba, išskyrus šiame Kodekse ir kituose teisės aktuose numatytas išimtis. Kai dalyvaujantys byloje asmenys, kuriems turi būti įteikti procesiniai dokumentai, nemoka valstybinės kalbos, teismui turi būti pateikti šių dokumentų vertimai į jiems suprantamą kalbą. Pabrėžtina, kad suinteresuoto asmens į bylą pateikti duomenys neatitinka jų formai keliamų reikalavimų, jais remtis byloje negalima.
40. Suinteresuoto asmens Mažosios Lietuvos saugomų teritorijų direkcijos atstovas D. N. byloje taip pat išreiškė nesutikimą su pareiškimu. Nesutikimas iš esmės motyvuojamas tuo pagrindu, jog iš byloje išanalizuotų penkių žemėlapių, tik dviejuose iš jų (1912 m., ir 1940 m.) sodyba S3 yra pažymėta, todėl mano, kad tai gali būti apsirikimo pasekmė. Šiame kontekste pažymėtina, kad suinteresuotas asmuo į bylą nepateikė jokių įrodymų, kurie rodytų rašymo klaidos padarymą 1912 ir 1940 m., o ne 1929 m., 1938 m., 1949 m. žemėlapiuose.
41. Atsižvelgiant į tai kas išdėstyta, teismo vertinimu, byloje surinktų įrodymų visuma leidžia daryti išvadą apie pareiškėjos įrodinėjamų faktinių aplinkybių buvimą. Teismas pažymi, kad byloje nebuvo gauta duomenų, kurie leistų abejoti ir daryti išvadą, jog Žemės sklype 1 nėra buvę sodybos S3, todėl patikslintas pareiškimas tenkintinas ir nustatytinas juridinę reikšmę turintis faktas, kad pareiškėjai B. G. nuosavybės teise priklausančiame žemės sklype, (duomenys neskelbtini) yra buvusi sodyba S3, kurios koordinatės (duomenys neskelbtini), kurioje buvusio gyvenamasis pastatas „C“, kurio koordinatės X reikšmė - (duomenys neskelbtini), Y reikšmė - (duomenys neskelbtini).
42. Juridinę reikšmę turintis faktas nustatytinas sodybos atstatymo teisei įgyti.
Dėl bylinėjimosi išlaidų
43. Pareiškėja pateikė prašymą dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo, kuriuo prašo iš priešingo suinteresuotumo suinteresuotų asmenų D. S. ir Mažosios Lietuvos saugomų teritorijų direkcijos pareiškėjai priteisti 6357,40 Eur bylinėjimosi išlaidų, kurios susidarė nagrinėjant civilinę bylą Nr. e2YT-7413-1025/2025 bei 2262,00Eur išlaidas susidariusias nagrinėjant pirmą kartą civilinę bylą, kurioje procesas atnaujintas.
44. Teismas nurodo, jog bylinėjimosi išlaidų atlyginimą reglamentuoja CPK V dalies ,,Ypatingoji teisena“ bendrosios normos. Pagal CPK 443 straipsnio 6 dalį dalyvaujančių byloje asmenų bylinėjimosi išlaidos neatlyginamos, tačiau tais atvejais, kai dalyvaujančių byloje asmenų suinteresuotumas bylos baigtimi yra skirtingas arba jų interesai yra priešingi, teismas gali proporcingai padalyti turėtas bylinėjimosi išlaidas arba jų atlyginimą priteisti iš dalyvavusio byloje asmens, kurio pareiškimas atmestas.
45. Teismas šiuo sprendimu patenkino pareiškėjos patikslintą prašymą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo. Pažymėtina, kad suinteresuoti asmenys Mažosios Lietuvos saugomų teritorijų direkcija bei D. S. byloje su pareiškimu nesutiko, todėl laikytini turinčiais priešingą suinteresuotumą bylos baigtimi.
46. Tačiau teismas, įvertinęs tai, kad civilinė byla buvo iškelta pareiškėjos iniciatyva, kad juridinio fakto nustatymu yra suinteresuota pati pareiškėja, nei vienas iš priešingą suinteresuotumą bylos baigtimi turinčių suinteresuotų asmenų nekėlė byloje savarankiškų reikalavimų bei tokiu būdu nenulėmė papildomų pareiškėjos bylinėjimosi išlaidų susidarymo, iš esmės visos pareiškėjos patirtos bylinėjimosi išlaidos susijusios su įrodymų pagrindžiančius sodybos buvimo faktą surinkimu bei jos atstovavimu, kurias ji patyrė, nusprendusi kreiptis į teismą dėl juridinio fakto nustatymo, todėl vadovaujantis tuo kas išdėstyta, taip pat protingumo, teisingumo, sąžiningumo principais, pareiškėjos prašymas dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo atmestinas.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 268, 270, 444, 448 straipsniais,
nusprendžia:
patikslintą pareiškimą tenkinti.
Nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, jog pareiškėjai B. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini) nuosavybės teise priklausančiame žemės sklype (duomenys neskelbtini) yra buvusi sodyba S3, kurios koordinatės X reikšmė (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), koordinatės Y reikšmė (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), kurioje buvusio gyvenamojo pastato „C“ koordinatės X reikšmė - (duomenys neskelbtini), Y reikšmė - (duomenys neskelbtini).
Juridinę reikšmę turintį faktą nustatyti sodybos atstatymo teisei įgyti.
Sprendimas per 30 dienų apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui per Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rūmus.