Klaipėdos apygardos teismo nutartis

Pranešėja D. Martinavičienė Civilinė byla Nr. 2A-121-370/2012

Teisėjas R. Dilys Procesinio sprendimo kategorija 21.4.1.1; 21.4.1.2;

2011 m. sausio 12 d.

Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės Danguolės Martinavičienės, teisėjų Rimvidos Zubernienės, Aušros Maškevičienės, rašytinio proceso apeliacine tvarka išnagrinėjo civilinę bylą Nr. 2-514-676/2011 pagal ieškovų J. J., S. E., J. K. (J. K.) ieškinį atsakovui A. L. dėl testamento pripažinimo negaliojančiu, tretieji asmenys R. J. S., V. Š., V. A., Z. K., T. K., Kretingos rajono 1-ojo notarų biuro notarė S. D. N., UAB DK „PZU Lietuva“, bei ieškovės J. J. apeliacinį skundą dėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2011-05-05 sprendimo.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

Atsakovo atstovas 2012-01-03 teismui pateikė prašymą priimti papildomus įrodymus: Palangos miesto apylinkės prokuratūros 2011-04-22 nutarimą nutraukti ikiteisminį tyrimą Nr. 60-1-401-06, Palangos miesto apylinkės prokuratūros vyriausiosios prokurorės 2011-06-08 nutarimą atmesti J. J. skundą dėl nutarimo, kuriuo buvo nutrauktas ikiteisminis tyrimas, ir Klaipėdos apygardos teismo 2011-09-16 nutartį, kuriuo buvo atmestas J. J. skundas dėl Palangos miesto apylinkės teismo 2011-08-05 nutarties dėl Palangos miesto apylinkės prokuratūros vyriausiosios prokurorės nutarimo.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas netenkintinas.

Atsakovo atstovo teismui 2012-01-03 pateiktus rašytinius įrodymus atsisakytina priimti, kadangi liudytojų parodymai ir apklausos protokolai, kuriais remiamasi 2011-04-22 nutarime nutraukti ikiteisminį tyrimą, civilinėje byloje yra, pats nutarimas priimtas dar iki šioje byloje skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo priėmimo, o kituose dokumentuose išspręsti ikiteisminio tyrimo nutraukimo procedūriniai klausimai, kurie nesisiję su įrodinėjimo dalyku šioje civilinėje byloje, todėl neturi įrodomosios vertės ir nėra būtinybės jų priimti (CPK 176, 180, 314 str.).

Apeliantės prašymas nagrinėti apeliacinį skundą žodinio proceso tvarka išnagrinėtas ir atmestas Klaipėdos apygardos teismo 2012-01-03 nutartimi.

Byloje nustatyta, kad Palangos miesto notarų kontoros notaras R. J. S. 2005-05-30 patvirtino testamentą, reg. Nr. 1973, kuriuo K. K., mirusi 2008-01-22, visą jai priklausantį turtą paliko atsakovui A. L. (t. 2, b. l. 81). Testamentas pasirašytas už negalinčią dėl ligos pasirašyti testatorę (nevaldo rankos), pasirašė V. Š. ir liudytojai Z. K. bei V. A.. Kretingos rajono apylinkės teismo 2006-12-05 sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-1033-666/2006 K. K. pripažinta neveiksnia, jai įsteigta institucinė globa paskiriant ieškovę J. J. K. K. turto administratore (t. 1, b. l. 63, 64). Nustatyta, jog K. K., mirusi 2008-01-22, buvo ieškovų J. J., S. E., trečiojo asmens T. K. močiutė bei ieškovo J. K. ir trečiojo asmens Z. K. motina (t. 1, b. l. 15–28, t. 2, b. l. 106–139).

Ieškovė reikalavo pripažinti negaliojančiu K. K. testamentą keliais pagrindais: 1) testatorė dėl savo fizinės ir psichinės sveikatos sutrikimo buvo tokios būsenos, kad negalėjo suprasti savo veiksmų reikšmės ir jų valdyti (CK 1.89 str. 1 d.), 2) testamentas prieštarauja viešajai tvarkai ir gerai moralei (CK 1.81 str.), 3) testamentas sudarytas dėl atsakovo apgaulės, neteisėtų veiksmų bei dėl piktavališko susitarimo su notaru R. J. S. bei testamente nurodytais liudytojais V. A., V. Š. (CK 1.91 str. 1 d.), 4) testamentas yra negaliojantis dėl imperatyvių įstatymo normų pažeidimo (CK 1.80 str. 1 d.).

Dėl pirmojo pagrindo.

Apeliantė nurodo, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai įvertino byloje surinktus įrodymus dėl testatorės sveikatos būklės testamento sudarymo dieną ir todėl padarė netinkamą išvadą dėl jos sugebėjimo suprasti savo veiksmų reikšmę ir juos valdyti. Anot apeliantės, byloje apklaustų liudytojų parodymai, rašytiniai įrodymai ir net byloje paskirtos ekspertizės išvados neginčijamai įrodo, kad testatorė testamento sudarymo metu negalėjo suprasti savo veiksmų reikšmės ir jų valdyti.

Su šiais apeliacinio skundo argumentais teisėjų kolegija nesutinka. Byloje apklausti liudytojai nurodė skirtingas aplinkybes testatorės veiksnumo klausimu. Pavyzdžiui, byloje liudiję testatorės gydytojai N. M., V. B. nurodė, kad K. K. buvo ligota, tačiau nebuvo tokios nuolatinės būklės, kad nesuprastų savo veiksmų ir negalėtų jų valdyti (t. 3, b. l. 37, t. 4, b. l. 146–147, 171–172). Socialinė darbuotoja L. F. paliudijo, kad ji su savo kolege 2005-04-05 kalbėjosi su K. K. jos namuose dėl apgyvendinimo Padvarių pensionate jos prašymu, K. K. pasakojo apie savo vaikus, jog yra neprižiūrima, alkana, niekas nesirūpina jos buitimi ir ja pačia, blogai mato, K. K. viską suprato, kas vyksta, pasirašė pati prašymą dėl apgyvendinimo pensionate (t. 4, b. l. 126–127). Liudytojas A. N. paliudijo, kad kalbėjosi su K. K. 2004 m. rudenį ir 2005 m. gegužės mėnesį rimtais reikalais – dėl jos žemių, K. K. sunkiai vaikščiojo, buvo akla, bet pažino liudytoją iš balso, jam nekilo jokių abejonių dėl jos psichinės sveikatos, ji viską suprasdavo, pasakojo apie save, šeimą ir turėtas žemes, nuosavybės teisių atkūrimą (t. 4, b. l. 130–131). Byloje esantys rašytiniai įrodymai taip pat patvirtina, kad K. K. per savo atstovus dalyvavo nuosavybės teisių atkūrimo procese. K. K. dalyvavo Palangos miesto apylinkės teismo posėdyje byloje dėl juridinę reikšmę turinčių faktų nuosavybės teisės atkūrimo tikslu nustatymo ir teikė paaiškinimus (t. 1, b. l. 78–83). Nėra jokių įrodymų, kad pastarieji veiksmai buvo atliekami be jos ar prieš jos valią. K. K. 2005-04-05 prašymu kreipėsi į Palangos miesto savivaldybės administracijos Socialinės rūpybos skyrių, prašydama jai skirti stacionarias socialines paslaugas apgyvendinant ją nuolat Padvarių pensionate dėl sveikatos būklės, pati pasirašė prašymą (t. 1, b. l. 68). K. K. iki 2005-11-22 savarankiškai gyveno savo namuose. Byloje paskirtos teismo psichiatrijos, teismo psichologijos ekspertizės akto 2010-08-13 Nr. 85TPK-163/2010 išvadose (t. 5, b. l. 37–38) nurodyta, kad negrįžtami ir progresuojantys pažintinių funkcijų sutrikimai yra objektyviai fiksuojami nuo 2005-08-23 ir K. K. būsena atitinka demencijos kriterijus, iki to laikotarpio nėra objektyvių duomenų medicininėje dokumentacijoje, kurie liudytų, kad K. K. nebūtų galėjusi suprasti savo veiksmų esmės ir nebūtų galėjusi jų valdyti; medicininėje dokumentacijoje taip pat nėra duomenų, liudijančių apie ūmų galvos smegenų pakenkimą, dėl ko išsivystė silpnaprotystės reiškiniai objektyviai fiksuojami 2005-08-11. Tačiau taip pat nurodyta, jog didelė tikimybė, kad pažintinių funkcijų sutrikimai galėjo turėti įtakos, įgyjant civilines teises ir pareigas, sudarant testamentą 2005-05-30; trūkstant objektyvių duomenų galima pateikti tik tikimybinę išvadą; neturėdamas pakankamai objektyvių duomenų, ekspertas negali atsakyti į teismo pateiktus klausimus.

Taigi įvertinus visus byloje surinktus įrodymus matyti, kad K. K. nors ir turėjo sveikatos sutrikimų, kurie galėjo turėjo įtakos jos psichinei būklei, tačiau šie įrodymai neleidžia padaryti išvados, kad K. K. būklė buvo nuolat bloga iki testamento sudarymo, ir svarbiausia – testamento sudarymo metu. Ekspertų tikimybę dėl testatorės būklės konkrečiu testamento sudarymo metu paneigia testamento sudarymo procese dalyvavusių asmenų: testamentą tvirtinusio notaro R. J. S., testamentą už testatorę pasirašiusios V. Š. ir testamentą pasirašiusio liudytojo V. A. parodymai. Vadovaujantis tuo, kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas išsamiai išanalizavo ir tinkamai įvertino byloje surinktus testatorės sveikatos būklę patvirtinančius įrodymus ir jų pagrindu padarė pagrįstą išvadą.

Dėl antrojo pagrindo.

Apeliantė nurodo, kad ginčijamas testamentas prieštarauja viešajai tvarkai ir gerai moralei, nes testamentu visas turtas buvo paliktas svetimam asmeniui ir atimta paveldėjimo teisė iš testatorės įpėdinių pagal įstatymą, netgi iš tų, kurie galėtų pretenduoti į privalomąją palikimo dalį.

Su šiais apeliacinio skundo argumentais teisėjų kolegija nesutinka. Testatoriaus teisė palikti savo turtą asmenims, kurie nėra įpėdiniai pagal įstatymą, taip pat valstybei, savivaldybėms, juridiniams asmenims, taip pat teisė palikti savo turtą juridiniams asmenims, kurie turės būti įsteigti vykdant testamentą, taip pat dar nepradėtiems, negimusiems fiziniams asmenims, teisė testamentu atimti paveldėjimo teisę iš vieno, kelių ar visų įpėdinių yra įtvirtinta įstatyme (CK 5.19 str. 1–3 d.), testatoriaus pasinaudojimas įstatyme nustatytomis teisėmis pats savaime negali būti vertinamas kaip viešosios tvarkos ar geros moralės nuostatų pažeidimas. Byloje yra neginčijamai nustatyta, kad tarp atsakovo ir testatorės nuo 2003 metų buvo susiklostę pavedimo teisiniai santykiai, atsakovui tvarkant testatorės nuosavybės teisių atkūrimo reikalus, taigi testatorė atsakovą pažinojo ir juo pasitikėjo. Atsižvelgiant į byloje nustatytas ir į pačios apeliantės patvirtinamas aplinkybes, kad su testatore kartu gyvenęs Z. K. tuo metu turėjo rimtų problemų dėl nesaikingo alkoholio vartojimo, testatorės kiti giminaičiai su ja glaudžių ryšių nepalaikė, testatorės pasirinkimas palikti savo turtą atsakovui yra protingai paaiškinamas.

Dėl trečiojo pagrindo.

Apeliantė nurodo, kad testamentas sudarytas dėl atsakovo apgaulės, neteisėtų veiksmų bei dėl piktavališko susitarimo su notaru R. J. S. bei testamente nurodytais liudytojais V. A., V. Š.. Šias aplinkybes iš esmės apeliantė įrodinėjo Z. K. paaiškinimais, jog prieš sudarant testamentą atsakovas jį girdė alkoholiu, notaras nieko neaiškino K. K., testamento neperskaitė (t. 1, b. l. 53–56, t. 3, b. l. 47, 102–103, t. 4, b. l. 117, 171), taip pat įvairiais, apeliantės nuomone, nesąžiningais ir niekiniais atsakovo sandoriais iki ir po testamento sudarymo.

Teisėjų kolegija atmesdama apeliantės argumentus sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada šiais klausimais. Z. K. paaiškinimai apie sandorio sudarymo aplinkybes, kur jis teigia, jog nesupratęs sandorio esmės, nes buvo apsvaigęs nuo alkoholio, tačiau prisimena, kad notaras neperskaitė testamento, yra neįtikinantys, ir nenurungia notaro – nepriekaištingos reputacijos valstybės įgalioto asmens, atliekančio įstatymo nustatytas funkcijas, užtikrinančias, kad civiliniuose teisiniuose santykiuose nebūtų neteisėtų sandorių ir dokumentų (Notariato įstatymo 2 str. 1 d., 3 str. 2 d. 4 p.) – ir kitų sudarant testamentą dalyvavusių asmenų liudijimų. Apeliantės kvestionuojami atsakovo sandoriai iki testamento sudarymo, ar juo labiau – po, niekaip nepatvirtina atsakovo piktavališko susitarimo su notaru, testamentą pasirašiusiu asmeniu ir kitu liudytoju. Plačiai apeliaciniame skunde analizuojamas 2005-04-05 įgaliojimo teisėtumo klausimas nėra šios bylos nagrinėjimo dalykas. Aplinkybė, kad atsakovas daugelį sandorių tvirtindavo pas tą patį notarą – taip pat, nes tai yra įprasta praktika, kadangi pas notarą išlieka sandorio šalių ir sandorių objektus identifikuojantys duomenys. Greičiau įtarimus galėtų sukelti priešingas elgesys. Apeliantės argumentas, kad nelogiška ir neįtikėtina, kad einant gatve, V. Š., paprašyta paliudyti ir pasirašyti testamentą už kitą asmenį, ima ir šiaip sau padaro tokią paslaugą, grįstas vien apeliantės konkrečios situacijos subjektyviu tikimybės vertinimu. Apeliantės nurodoma aplinkybė, kad atsakovas siekė užvaldyti testatorės turtą, nesudaro pagrindo konstatuoti atsakovo nesąžiningumą, nes nedraudžiama siekti turto teisėtais būdais. Apeliantės argumentas, kad testamentą pasirašė ir liudijo atsakovui pažįstami asmenys, nereiškia, kad jie buvo nesąžiningi, nes įstatymas nenumato reikalavimų, kad testamentas būtų pasirašytas ir paliudytas testamentiniam įpėdiniam nepažįstamų asmenų ar apskritai dalyvaujant šiam įpėdiniui (CK 5.29 str.), testatorės valia notarui ir kitiems dalyvavusiems asmenims buvo aiški.

Taigi iš esmės be nepatikimų Z. K. parodymų ieškovė nepateikė jokių įrodymų, galinčių patvirtinti notaro ir kitų testamento sudaryme dalyvavusių asmenų piktavališką susitarimą ar apgaulę, galėjusią turėti įstatymo draudžiamos įtakos testatorės valiai (CK 5.18 str. 1 d.).

Dėl ketvirtojo pagrindo.

Apeliantė nurodo, kad testamento sudarymo metu buvo pažeistos imperatyvios įstatymo nuostatos, konkrečiai: 1) notaras iš anksto susitiko su atsakovu ir šiam nurodė susirasti liudytojus ir asmenį, kuris pasirašytų už testatorę, 2) notaras neišaiškino sandorio sudarymo pasekmių, tačiau, jei ir būtų išaiškinęs, jų nei testatorė, nei Z. K. nebūtų supratę, 3) testamente nėra parašyta, kad testatorė nemato ar kad jai dreba rankos, o neteisingai nurodyta, jog ji nevaldo rankos, 4) testamente melagingai nurodyta, kad testamentas testatorės suprastas ir, kaip atitinkantis jos valią, priimtas ir pasirašytas, nes K. K. testamento nepasirašė ir neprašė V. Š. jo pasirašyti.

Su šiais apeliacinio skundo argumentais teisėjų kolegija nesutinka. Pripažinus nepagrįstais apeliacinio skundo argumentus dėl testatorės nesugebėjimo suvokti savo veiksmų reikmės ir juos valdyti ir sandorio sudaryme dalyvavusių asmenų nesąžiningumo bei apgaulės, atmestini apeliantės argumentai, kad notaras neperskaitė testamento, neišaiškino sandorio sudarymo pasekmių, o testatorė ir kiti dalyvavę asmenys jų nesuprato. Notaras gali nemokamai ar už atlygį teikti konsultacijas, rengti sandorių projektus (Notariato 19 str. 1 d., 37 str. 4 p.). Iš anksto konsultuotis su advokatu prieš sandorį yra protinga, taip taupomas laikas ir tinkamai sandoriui pasiruošiama. Įpėdinių dalyvavimo sudarant testamentą faktas savaime nesudaro pagrindo teigti, kad testatoriaus valiai buvo daromas poveikis. Įstatyme nenustatyta, kada, kaip ir kokia forma turi būti pareikštas testatoriaus prašymas dėl įpėdinių dalyvavimo. Nesant įstatyminio reguliavimo, yra leidžiamos įvairios faktinės situacijos, prašymas žodžiu, raštu ar kitokia asmens valią leidžiančia nustatyti forma gali būti išreikštas tiek prieš testamento pasirašymą, tiek jį sudarant. Įpėdinio dalyvavimas sudarant testamentą paprastai rodo, kad įpėdinis yra informuotas apie testamento surašymą, ir tai yra su testatoriumi suderinti veiksmai. Jeigu nenustatyta, kad įpėdinio dalyvavimas įvyko prieš testatoriaus valią, nėra pagrindo teigti, jog Notariato įstatymo 48 str. 2 dalis buvo pažeista (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010-06-30 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-303/2010). Apeliantė nepateikė įrodymų, kad atsakovas su notaru tarėsi be ar prieš testatorės valią. Atmetus apeliantės argumentus dėl testatorės valios trūkumų sudarant testamentą, atmestinas kaip nepagrįstas apeliantės argumentas, kad aplinkybė, jog atsakovas su notaru konsultavosi dėl sandorio sudarymo tvarkos, reiškia imperatyvių įstatymo normų pažeidimą. Testamento teksto klaidos, netikslus asmenų įvardijimas neturi reikšmės, jeigu iš testamento turinio testatoriaus valia aiški (CK 5.18 str.). Testamento sudarymo tvarką reglamentuojančiomis teisės normomis visų pirma siekiama užtikrinti tinkamą testatoriaus teisės palikti testamentu turtą savo nuožiūra įgyvendinimą. Gero elgesio (moralės) taisyklės reikalauja gerbti testatoriaus valią. Ši moralinė nuostata taikant testamento sudarymo tvarką reglamentuojančias normas įtvirtinama per civilinių teisinių santykių subjektų teisinę pareigą įgyvendinant savo teises bei atliekant pareigas veikti pagal teisingumo, protingumo ir sąžiningumo reikalavimus (CK 1.5 str. 1 d.) bei įstatyme nustatytą teismo pareigą vadovautis šiais principais ir aiškinant įstatymus bei juos taikant (CK 1.5 str. 4 d.). Byloje nėra ginčo, kad K. K. labai blogai matė, t. y. buvo beveik akla, todėl yra teisiškai nereikšminga, kad testamente minėta aplinkybė nebuvo įrašyta. Byloje nėra ginčo, kad K. K. nuo 2003 metų sirgo lėtinėmis ligomis – ateroskleroze ir hipertonine demencija, jai tino galūnės, tačiau byloje taip pat nustatyta, kad jos sveikatos būklė nebuvo visą laiką vienoda, todėl protingai paaiškinama aplinkybė, kad testamento pas notarą sudarymo dieną jai dėl rankos drebėjimo buvo sunku ar neįmanoma pačiai įskaitomai pasirašyti testamento. Aplinkybė, kad testamente įrašyta, jog testatorė nevaldo rankos, o ne kad jai dreba ranka, yra teisiškai nereikšminga nustačius, kad ji objektyviai negalėjo pati pasirašyti savo ranka. Aplinkybė, kad ne pati testatorė susirado asmenį, galintį už ją pasirašyti testamente, ir jo asmeniškai neprašė pasirašyti, taip pat yra teisiškai nereikšminga, kai notaras pagarsina testamento turinį ir testatorius su juo sutinka bei neprieštarauja dėl už jį pasirašančio asmens kandidatūros. Tokią teismų praktiką formuoja ir Lietuvos Aukščiausiasis Teismas išaiškindamas, kad vertinant, ar testamentas buvo sudarytas laikantis įstatymų nustatytos tvarkos, nėra teisiškai reikšminga, kaip šis procesas buvo organizuotas – testatoriui tiesiogiai paprašius liudytojų ir pasirašančio asmens, ar tai padarius per kitus asmenis. Tokiais atvejais svarbu yra nustatyti, kad testamentas buvo pasirašomas liudytojų bei jį pasirašančio asmens testatoriui dalyvaujant. Nenustačius, kad tokių asmenų dalyvavimas neatitiko testatoriaus valios, nėra pagrindo konstatuoti CK 5.29 straipsnio pažeidimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010-06-30 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-303/2010).

Vadovaudamasi tuo, kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas teisingai įvertino testamento sudarymo ir pasirašymo aplinkybes, nenukrypo nuo šiuo klausimu suformuotos teismų praktikos ir pagrįstai ieškovės reikalavimą pripažinti testamentą negaliojančiu dėl imperatyvių įstatymo nuostatų pažeidimo atmetė.

Dėl teismų praktikos.

Teismų praktikos klausimu teisėjų kolegija pažymi, kad Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas 2007-10-24 nutarime yra nurodęs, jog teismų precedentų, kaip teisės šaltinių, reikšmės negalima pervertinti, juo labiau suabsoliutinti. Remtis teismų precedentais reikia itin apdairiai. Teismams sprendžiant bylas precedento galią turi tik tokie ankstesni teismų sprendimai, kurie buvo sukurti analogiškose bylose, t. y. precedentas taikomas tik tose bylose, kurių faktinės aplinkybės yra tapačios arba labai panašios į tos bylos, kurioje buvo sukurtas precedentas, faktines aplinkybes ir kurioms turi būti taikoma ta pati teisė kaip toje byloje, kurioje buvo sukurtas precedentas. Precedentų konkurencijos atveju (t. y. kai yra keli skirtingi analogiškose bylose priimti teismų sprendimai) turi būti atsižvelgta į precedento sukūrimo laiką ir į kitus turinčius reikšmės veiksnius, kaip antai: į tai, ar atitinkamas precedentas atspindi susiformavusią teismų praktiką, ar yra pavienis atvejis; į sprendimo argumentacijos įtikinamumą; į sprendimą priėmusio teismo sudėtį (į tai, ar atitinkamą sprendimą priėmė vienas teisėjas, ar teisėjų kolegija, ar išplėstinė teisėjų kolegija, ar visa teismo (jo skyriaus) sudėtis); į tai, ar dėl ankstesnio teismo sprendimo buvo pareikšta teisėjų atskirųjų nuomonių; į galimus reikšmingus pokyčius (socialinius, ekonominius ir kt.), įvykusius priėmus atitinkamą precedento reikšmę turintį teismo sprendimą, ir kt.

Apeliantė nurodo, jog pirmosios instancijos teismas netinkami įvertino testamento sudarymo aplinkybes ir jo turinį bei nepagrįstai vadovavosi Lietuvos Aukščiausiojo Teismo išaiškinimais civilinėje byloje Nr. 3K-3-135/2007, kurios aplinkybės neatitinka nagrinėjamos bylos aplinkybių, be to, apeliantės nurodytoje civilinėje byloje Nr. 3K-3-814/2002 išaiškinta priešingai. Teisėjų kolegija atmeta šiuos apeliantės argumentus, kadangi Lietuvos Aukščiausiojo Teismo civilinėje byloje Nr. 3K-3-135/2007 padarytus teisės išaiškinimus testamento sudarymo ir turinio klausimais atitinka ir išaiškinimai, padaryti Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010-06-30 nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3-303/2010. Pastarojoje nutartyje buvo išaiškinta būtent dėl CK 5.29 straipsnio nuostatų aiškinimo ir taikymo bei dėl įpėdinio dalyvavimo sudarant testamentą, nutartis publikuota „Teismų praktikoje“ Nr. 34, 2011 m.

Esant tokioms aplinkybėms, pirmosios instancijos teismo sprendimo apeliacinio skundo motyvais naikinti ar keisti nėra pagrindo (CPK 326 str. 1 d. 1 p.).

Rezoliucinė dalis

nutaria:

grąžinti atsakovui A. L. 2012-01-03 pateiktus dokumentus.

Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2011 m. gegužės 5 d. sprendimą palikti nepakeistą.