- Teismas
- Lietuvos Aukščiausiasis Teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2007-04-05
- Bylos Nr.
- 3K-3-135/2007
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Janina Stripeikienė (pirm.), Egidijus Laužikas, Zigmas Levickis (pran.)
- Atsakovas
- J. P.
- Ieškovas
- E. R.
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Janinos Stripeikienės (kolegijos pirmininkė), Egidijaus Laužiko ir Zigmo Levickio (pranešėjas),
rašytinio proceso tvarka teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo J. P. kasacinį skundą dėl Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. rugpjūčio 30 d. nutarties peržiūrėjimo civilinėje byloje pagal ieškovės E. R. ieškinį atsakovui J. P. dėl testamento pripažinimo negaliojančiu ir pripažinimo, kad atsakovas neturi teisės paveldėti mirusiojo turto ir turtinių teisių. Byloje trečiaisiais asmenimis dalyvauja V. P., Kretingos rajono I notarų biuro notarė S. D. N. ir Kretingos rajojo II notarų biuro notarė J. N..
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I. Ieškinio esmė
Ieškovė prašė: 1) pripažinti negaliojančiu 2000 m. liepos 11 d. testamentą, kuriuo pusė ieškovės tėvo J. P. santuokoje įsigyto namo (duomenys neskelbtini), įregistruoto ieškovės motinos V. P. vardu, buvo palikta atsakovui; 2) pripažinti, kad atsakovas neturi teisės paveldėti mirusiojo J. P. turto ir turtinių teisių. Ieškovė atsisakė reikalavimo pripažinti testamentą suklastotu.
Ieškovė nurodė, kad ji ir atsakovas yra J. P., mirusio (duomenys neskelbtini), vaikai. Po mirties tėvas paliko šį turtą: 7,17 ha žemės sklypą (duomenys neskelbtini), 2,12 ha sklypą (duomenys neskelbtini), ir pusę gyvenamojo namo (duomenys neskelbtini), įgyto santuokoje. 2005 m. lapkričio mėn. Kretingos rajono I notarų biure ieškovė sužinojo, kad 2000 m. liepos 11 d. tėvo vardu buvo sudarytas testamentas, kuriuo jis pusę gyvenamojo namo (duomenys neskelbtini), paliko atsakovui. Sudarant šį testamentą, buvo pažeista 1964 m. Civilinio kodekso (toliau – CK) 583 straipsnyje nustatyta tvarka, nes už testatorių notarės prašymu pasirašė kitas asmuo – B. P., liudytojų M. L. ir V. S. akivaizdoje. Prašyti pasirašyti testamentą už testatorių galėjo tik pats testatorius, o ne notarė. Notarė turėjo paskelbti testamento turinį visiems girdint ir tik tada už negalintį pasirašyti testatorių duoti testamentą pasirašyti liudytojams. Be to, nebuvo priežasčių, dėl kurių nebūtų galėjęs pasirašyti pats testatorius. Testamentas surašytas Kretingos mieste, bet nenurodytas testamento sudarymo adresas. 2003 m. buvo sudaryti kiti du testamentai, kuriuose pasirašė pats ieškovės tėvas. 2000 m. liepos 11 d. testamentas į šiuos testamentus nebuvo įtrauktas, todėl, ieškovės nuomone, testatoriui buvo daroma įtaka.
II. Pirmosios ir apeliacinės instancijų teismų sprendimo ir nutarties esmė
Kretingos rajono apylinkės teismas 2006 m. balandžio 24 d. sprendimu ieškinį atmetė; priteisė iš ieškovės atsakovui 1000 Lt advokato pagalbai apmokėti.
Teismas konstatavo, kad ieškovė neįrodė, jog ginčo testamentas neatitinka įstatymo reikalavimų (1964 m. CK 47 straipsnis) ir yra negaliojantis. Ieškovė taip pat neįrodė, kad testamentas buvo sudarytas dėl apgaulės, smurto ar grasinimo (1964 m. CK 57 straipsnis). Teismas konstatavo, kad testamento pasirašymą reglamentuojančios normos nebuvo pažeistos. Vėlesniais dviem sudarytais testamentais testatorius savo valios nekeitė.
Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, apeliacine tvarka išnagrinėjusi ieškovės apeliacinį skundą, 2006 m. rugpjūčio 30 d. nutartimi: 1) panaikino pirmosios instancijos teismo sprendimo dalį, kuria buvo atmestas reikalavimas dėl testamento pripažinimo negaliojančiu, ir patenkino šį reikalavimą – pripažino negaliojančiu 2000 m. liepos 11 d. testamentą, kuriuo J. P. savo mirties dieną jam priklausiusias gyvenamojo namo, ūkinio pastato ir žemės sklypo prie šių pastatų, esančių (duomenys neskelbtini), dalis, kurios yra įregistruotos jo žmonos V. P. vardu, paliko sūnui J. P.; 2) paliko nepakeistą pirmosios instancijos teismo sprendimo dalį, kuria buvo atmestas ieškovės reikalavimas dėl atsakovo J. P. pripažinimo neturinčiu teisės paveldėti mirusiojo J. P. turto ir turtinių teisių; 3) panaikino pirmosios instancijos teismo sprendimo dalį, kuria iš ieškovės J. P. buvo priteista 1000 Lt advokato pagalbai sumokėti, atmetė šalių prašymus dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo; 4) patikslino teismo sprendimo dalį – priėmė ieškovės atsisakymą nuo ieškinio reikalavimo pripažinti testamentą suklastotu ir nutraukė bylos dalį dėl šio reikalavimo.
Teisėjų kolegija konstatavo, kad pirmosios instancijos teismas nesiaiškino ir netyrė teisiškai reikšmingų aplinkybių: ar palikėjas turėjo valią palikti jam priklausančias turto dalis tik savo sūnui ir kad būtent tokia jo valia buvo išreikšta testamente. Teisėjų kolegija konstatavo, kad atsakovas nepateikė įrodymų, jog pareiškėjas buvo išreiškęs valią tik sūnui palikti testamente nurodytą turtą.
Teisėjų kolegija sutiko su teismo sprendimo argumentu, kad dėl testamento sudarymo turėjo būti taikytos 1964 m. CK 583 straipsnyje nustatytos procedūros. Analogiška procedūra nustatyta ir 2000 m. CK 5.29 straipsnyje. Teisėjų kolegija nesutiko su pirmosios instancijos teismo išvada, kad nebuvo pagrindo testamentą pripažinti negaliojančiu. Testamente padarytas įrašas, kad pasirašoma už neįgalintį pasirašyti dėl ligos J. P., jam prašant, neatitinka byloje nustatytų aplinkybių, nes J. P. jokia liga nesirgo, neprašė B. P. testamente už jį pasirašyti. Notarė pakvietė tris atsitiktinai į notarų biurą atvykusius asmenis, nes J. P. drebėjo ranka. Šie asmenys anksčiau testatoriaus J. P. nepažinojo, todėl pasirašiusiajai už J. P. iš viso nebuvo žinoma, kokią valią testatorius norėjo išreikšti testamente.
Teisėjų kolegija konstatavo, kad ieškovė įrodė aplinkybes, kuriomis ji grindė savo reikalavimą dėl testamento pripažinimo negaliojančiu. Teisėjų kolegijos nuomone, sudarant testamentą, buvo pažeistos imperatyviosios materialinės teisės normos: 1964 m. CK 583 straipsnis ir 2000 m. CK 5.29 straipsnis. Pagal CK 1.80 straipsnį imperatyviosioms įstatymo normoms prieštaraujantis sandoris yra niekinis ir negalioja (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo įstatymo 9 straipsnio 2 dalis).
III. Kasacinio skundo teisiniai argumentai
Kasaciniu skundu atsakovas prašė panaikinti apeliacinės instancijos teismo nutartį ir palikti galioti pirmosios instancijos teismo sprendimą; prašė priteisti bylinėjimosi išlaidas. Kasaciniame skunde nurodyti šie argumentai:
1. Apeliacinės instancijos teismas netinkamai taikė ir aiškino 1964 m. CK 583 straipsnio nuostatas. Testatoriaus valios negalima nustatyti kitaip nei testamentu. Testamento turinys negali būti nustatomas pagal aplinkybę, kad kitiems paveldėtojams testamento turinys nebuvo žinomas. Negalima sutikti su teismo motyvu, kad testamento galiojimui būtina, jog palikėjas apie savo testamentą turi būti viešai kažkam pranešęs. Byloje esant testamentui, teismas negalėjo konstatuoti, kad nėra nė vieno įrodymo, jog tėvas būtų norėjęs palikti turtą sūnui. Teismas pažeidė ir Civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 197 straipsnyje įtvirtintą principą, kad notaro patvirtinti dokumentai laikomi oficialiaisiais rašytiniais įrodymais ir turi didesnę įrodomąją galią. Teismo motyvacija leido kitam asmeniui po testatoriaus mirties nustatyti ir keisti testamento turinį, t. y. aiškiai pažeidė vieną esminių testamento sudarymo principų (CK 5.16 straipsnis).
2. 1964 m. CK 583 straipsnyje nurodyta sąlyga, kad turi būti nurodyta priežastis, dėl ko testatorius negali pasirašyti testamento, nustatoma testatoriaus pareiškimu, o ne notaro iniciatyva. Testamento tvirtinimo instituto tikslas yra suteikti testatoriui, dėl fizinių sunkumų – ligos simptomų – negalinčiam pasirašyti, galimybę sudaryti testamentą ir kitam asmeniui leidžiant pasirašyti už testatorių liudytojų akivaizdoje. Klausimą, ar fizinis trūkumas laikytinas pakankama, ar nepakankama kliūtimi pasirašyti, sprendžia pats testatorius, o ne kiti asmenys. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2003 m. gegužės 28 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3-637/2003 nurodė, kad tuo atveju, kai asmuo, atvykęs sudaryti testamentą, notarui pareiškia, jog jis yra neraštingas, notarui neatsiranda pareigos išsiaiškinti šią tik su testatoriaus asmeniu susijusią aplinkybę.
Testatorius nurodė, kad dėl savo rankos drebėjimo jis negali pasirašyti testamento, todėl notaras turėjo pagrindą taikyti 1964 m. CK 583 straipsnyje nustatytą procedūrą.
3. 1964 m. CK 583 straipsnyje nustatyta tvarka nesieja testatoriaus prašymo, kad už jį pasirašytų kitas asmuo, su aplinkybe, ar testatorius pažįstą tą asmenį. Asmens, kuris tuo metu buvo notarų biure, pakvietimas į notaro kambarį pasirašyti už testatorių, testatoriui su tuo sutinkant, yra tinkamas šios procedūros įgyvendinimas.
4. Testamentas negali būti pripažintas negaliojančiu vien dėl formos trūkumų. Pagal 1964 m. CK 58 straipsnio 1 dalį įstatymo reikalaujamos formos nesilaikymas sandorį daro negaliojantį tik tuo atveju, kada tokia pasekmė yra įsakmiai nurodyta įstatyme. Šis principas detalizuotas 2000 m. CK 5.18 straipsnyje. CK 5.16 straipsnyje nustatyti testamento ir jo dalių negaliojimo pagrindai.
Teismas, pripažindamas testamentą negaliojančiu, rėmėsi įstatymuose nenurodytu negaliojimo pagrindu.
IV. Atsiliepimo į kasacinį skundą teisiniai argumentai
Atsiliepimu į kasacinį skundą ieškovė prašė atmesti kasacinį skundą ir palikti nepakeistą apeliacinės instancijos teismo nutartį. Atsiliepime nurodyti šie argumentai:
1. CPK 197 straipsnio 2 dalyje nustatytas draudimas panaudoti liudytojų parodymus netaikomas, jeigu tai prieštarautų sąžiningumo, teisingumo ir protingumo principams. Šie principai yra vertinamieji, ir teismas, įvertinęs bylos aplinkybes, turi teisę savo nuožiūra panaudoti liudytojų parodymus. Apeliacinės instancijos teismas turėjo įstatyminę teisę remtis liudytojų parodymais.
Be to, testatoriaus valia testamente gali būti laikoma tinkamai išreikšta, tik jeigu ir pats testamentas buvo sudarytas tinkamai. Teismas nustatė, kad testamentas buvo sudarytas pažeidžiant jo sudarymo tvarką.
2. Visi liudytojai patvirtino, kad testatoriaus sveikata 2000 m. buvo gera, atitiko jo amžių. Iki 2004 m. gruodžio testatorius buvo visiškai veiksnus, tvarkė savo piniginius reikalus, visur pasirašydavo pats.
3. 1964 m. CK 583 straipsnyje nustatytos sąlygos, kada testamentą galėjo pasirašyti kitas asmuo. Nė vienas iš ginčo testamentą pasirašiusių asmenų nepatvirtino aplinkybių, kurios atitiktų įstatymo reikalavimus.
4. Atsakovo pateikta Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2003 m. gegužės 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-637/2003 šiuo atveju netinka, nes šiuo atveju testamentas buvo pasirašytas nesant testatoriaus prašymo, kad už jį pasirašytų kitas asmuo.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
V. Byloje teismų nustatytos aplinkybės
Teismai nustatė, kad 2000 m. liepos 11 d. testamentą, kuriuo pusė ieškovės tėvo J. P. santuokoje įsigyto namo (duomenys neskelbtini), įregistruoto ieškovės motinos V. P. vardu, buvo palikta atsakovui, pasirašė ne testatorius. Notarės prašymu už testatorių testamente pasirašė kitas asmuo dviejų liudytojų akivaizdoje.
VI. Kasacinio teismo argumentai ir išaiškinimai
1. Testamentas sudarytas 2000 m. liepos 11 d., todėl teismai teisingai konstatavo, kad, sprendžiant ieškovės reikalavimo pagrįstumą dėl testamento pripažinimo negaliojančiu, taikomos jo sudarymo metu galiojęs 1964 m. CK. Šio kodekso 583 straipsnyje buvo nustatyta, kad jeigu testatorius dėl fizinių trūkumų, ligos ar kitokių priežasčių negali pats pasirašyti testamento, tai jo prašymu testamentą gali už jį pasirašyti notaro ar kito pareigūno, turinčio teisę patvirtinti testamentą (582 straipsnis), ir ne mažiau kaip dviejų liudytojų akivaizdoje kitas veiksnus fizinis asmuo, nesąs testamentinis įpėdinis, kartu nurodant priežastį, dėl kurios testatorius negalėjo pats pasirašyti testamento. Liudytojai taip pat turi pasirašyti testamente.
Šioje byloje esminis ginčas yra dėl tinkamo testamento pasirašymo ir tikrosios testatoriaus valios išreiškimo. Teismai nustatė, kad už testatorių testamente pasirašė kitas asmuo dviejų liudytojų akivaizdoje. Pagal CK 583 straipsnio normą tokia testamento pasirašymo procedūra yra leidžiama. Teismai taip pat nustatė, kad asmenį pasirašyti ir liudytojus pakvietė notaras. Formaliai tokiame notaro veiksme galima įžvelgti nurodytoje normoje nustatyto reikalavimo pažeidimą, nes kitas asmuo turi teisę pasirašyti tada, kai jo prašo pats testatorius. Tačiau šiuo atveju pagal teismų nustatytą aplinkybę testamentas negali būti pripažintas negaliojančiu, nes, kitam asmeniui pasirašant testamentą ir dalyvaujant dviem liudytojams, dalyvavo ir pats testatorius. Testatorius neprieštaravo, kad už jį pasirašytų kitas asmuo. Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad testatorius nesugebėjo pasirašyti testamento, nes jam drebėjo rankos. Klausimą, ar liga, t. y. testamento sudarymo ir pasirašymo testatoriaus fizinė būklė laikytina pakankama ar nepakankama kliūtimi pasirašyti, sprendžia pats testatorius ir notaras. Testatorius nurodė, kad dėl savo rankos drebėjimo jis negali pasirašyti testamento, todėl notaras turėjo pagrindą taikyti 1964 m. CK 583 straipsnyje nustatytą testamento pasirašymo procedūrą.
Byloje nenustatyta, kad testatorius buvo tokios būsenos, jog nesuprato savo veiksmų reikšmės ir negalėjo jų valdyti. Taigi testatorius suprato testamento reikšmę ir jo turinį. Pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad po šio ginčijamo testamento testatorius sudarė dar du testamentus ir pats juos pasirašė. Šiais vėlesniais testamentais konkretus turtas paliktas atskirai tiek ieškovei, tiek atsakovui. Sudarydamas vėlesnius testamentus, testatorius neatliko 1964 m. CK 584 straipsnyje nustatytų veiksmų, kuriais galėjo įgyvendinti savo teisę panaikinti ir pakeisti savo sudarytą ankstesnį testamentą. Tai reiškia, kad jis nekeitė ir nenorėjo keisti ginčijamame testamente savo išreikštos valios. Pagal byloje nustatytas aplinkybes pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, kad ginčijamas testamentas kito asmens buvo pasirašytas esant testatoriaus valiai dėl tokio veiksmo.
Testamento sudarymo metu galiojusiame Notariato įstatyme buvo nustatyta notarų pareiga išsaugoti notarinių veiksmų paslaptį (Įstatymo 6 straipsnio 5 dalis, 14 straipsnio 6 dalis). Taigi apeliacinės instancijos teismo motyvai, kuriais remiantis teigiama, kad už testatorių pasirašančiam asmeniui turi būti žinoma testatoriaus valia, išreikšta testamente, nepagrįsti įstatymu. Asmeniui, pasirašančiam testamentą, ir liudytojams, dalyvaujantiems pasirašymo metu, galėjo būti žinoma tik asmens valia sudaryti testamentą, bet ne testamento turinys. Taigi apeliacinės instancijos teismas, remdamasis tuo, kad už testatorių pasirašančiam asmeniui ir liudytojams nebuvo žinomas testamento turinys, padarė nepagrįstas išvadas dėl testatoriaus valios trūkumo. Taip pat nepagrįstas motyvas, kad atsakovas turi įrodyti testatoriaus valią, jog šis paliko turtą vienam atsakovui, nes pagal CPK 178 straipsnį šalys turi įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus bei atsikirtimus, išskyrus atvejus, kai yra remiamasi aplinkybėmis, kurių CPK nustatyta tvarka nereikia įrodinėti. Pagal šią įstatymo normą būtent ieškovė turėjo įrodyti savo reikalavimų pagrįstumą, t. y. tokias aplinkybes, kurios būtų pagrindas testamentą pripažinti negaliojančiu. Kartu apeliacinės instancijos teismas nepagrįstai rėmėsi trečiojo asmens paaiškinimais bei liudytojų parodymais nustatant testatoriaus valią. Šie asmenys nedalyvavo sudarant testamentą. Jų žinios paremtos palikėjo išreikštais ketinimais dar iki testamento sudarymo, kuriuos testatorius bet kada gali pakeisti ar jų nevykdyti.
Apeliacinės instancijos teismas taip pat remiasi 2000 m. CK normomis. Šio kodekso normų taikymas neturi teisinės reikšmės, nes, minėta, testamentas sudarytas iki jo įsigaliojimo.
Remdamasis išdėstytais motyvais kasacinis teismas konstatuoja, kad apeliacinės instancijos teismas materialinės teisės normas išaiškino ir pagal nustatytas faktines bylos aplinkybes jas taikė netinkamai, todėl šios instancijos teismo sprendimo dalis, kuria panaikintas pirmosios instancijos sprendimas, naikintina.
2. Kasaciniame skunde atsakovas prašo priteisti bylinėjimosi išlaidas. Prie kasacinio skundo yra pridėtas 2006 m. lapkričio 29 d. pinigų priėmimo kvitas, iš kurio matyti, kad atsakovas sumokėjo advokatui 3300 Lt už kasacinio skundo surašymą. Pagal CPK 98 straipsnio 2 dalį šalies išlaidos, susijusios su advokato pagalba, priteisiamos atsižvelgiant į bylos sudėtingumą, advokato darbo ir laiko sąnaudas, bet ne didesnės, kaip yra nustatyta teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintose Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio. Šių Rekomendacijų 7 ir 8.12 punktuose nustatyta, kad rekomenduojamas už kasacinį skundą maksimalus priteistinas dydis yra minimali mėnesinė alga, taikant koeficientą 3,5. Atsižvelgiant į tai, kad byla nėra sudėtinga, už kasacinio skundo surašymą iš ieškovės priteistina atsakovui 1500 Lt.
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi CPK 359 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 362 straipsnio 1 dalimi,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
1. Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. rugpjūčio 30 d. nutarties dalį, kuria panaikinta Kretingos rajono apylinkės teismo 2006 m. balandžio 24 d. sprendimo dalis atmesti ieškovės E. R. ieškinį atsakovui J. P. dėl testamento pripažinimo negaliojančiu ir iš ieškovės priteista atsakovui 1000 Lt išlaidų advokato pagalbai apmokėti (nutarties rezoliucinės dalies 1, 3 punktai), panaikinti ir palikti galioti šią Kretingos rajono apylinkės teismo 2006 m. balandžio 24 d. sprendimo dalį.
2. Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. rugpjūčio 30 d. nutarties dalį, kuria palikta nepakeista Kretingos rajono apylinkės teismo 2006 m. balandžio 24 d. sprendimo dalis atmesti ieškovės E. R. ieškinio reikalavimą atsakovui J. P. dėl pripažinimo neturinčiu teisės paveldėti mirusiojo J. P. turto ir turtinių teisių ir patikslinta pirmosios instancijos teismo sprendimo rezoliucinė dalis (nutarties rezoliucinės dalies 2, 4 punktai), palikti galioti.
3. Priteisti iš ieškovės E. R. atsakovui J. P. 1500 Lt (vieną tūkstantį penkis šimtus litų) išlaidų advokato pagalbai apmokėti.
Ši Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis yra galutinė, neskundžiama ir įsiteisėja nuo priėmimo dienos.