Klaipėdos apylinkės teismo sprendimas

Klaipedos miesto apylinkes teismo teisejas Raimondas Dilys, sekretoriaujant Daliai Steponaviciutei, dalyvaujant ieškovems J. J., S. E. ir ju atstovui advokatui Gintautui Daugelai, atsakovui A. L. ir jo atstovui advokatui Raimondui Kivyliui, tretiesiems asmenims Romualdui Jurgiui Stankaiciui, T. K., civilineje byloje pagal ieškovu J. J., S. E., J. K. ieškini atsakovui A. L., tretiesiems asmenims Romualdui Jurgiui Stankaiciui, V. Š., V. A., Z. K., T. K., Kretingos rajono 1-ojo notaru biuro notarei Stasei Danutei Nekrošytei, UAB DK „PZU Lietuva“, del testamento pripažinimo negaliojanciu,

Aprašomoji dalis

nustate:

ieškovai ieškiniu bei patikslintu ieškiniu prašo pripažinti negaliojanciu Palangos miesto notarines kontoros notaro R.Stankaicio patvirtinta K. K. vardu (duomenys neskelbtini) sudaryta testamenta. Nurodo, jog atsakovas A. L. ikalbejo K. K. parašyti jam 2003-10-28 igaliojima, suteikianti jam teise veikti K. K. vardu tvarkant dokumentus ir jos vardu atstatant nuosavybes teises i žeme, o veliau ir gincijama testamenta. K. K., sudarydama (duomenys neskelbtini) testamenta del savo fizines ir psichines sveikatos sutrikimo buvo tokios busenos, kad negalejo suprasti savo veiksmu reikšmes ir ju valdyti, todel testamentas pripažintinas negaliojanciu CK 1.89 str. 1 d. pagrindu. Be to, testamentas buvo sudarytas del atsakovo A. L. apgaules, neteisetu veiksmu bei del piktavališko susitarimo su notaru R.Stankaiciu bei testamente nurodytais liudytojais V. A., V. Š., t.y. testamentas prieštarauja ir viešai tvarkai ir gerai moralei, todel testamentas turi buti pripažintas negaliojanciu ir CK 1.81 str. 1 d., 1.91 str. pagrindais. Testamentas prieštarauja taip pat CK 1.5 str., 1.64 str. 1 d., 1.70 str. 1 d., 1.74 str. 1 d. 3 p., 1.76 str. 1 d., 5.11 str. 1 d. 1 p., 5.12 str., 5.18 str. 1 d., 5.20 str., 5.28 str. 1 d., 3 d., 5.29 str., Notariato istatymo 30 str. – 32 str., 40 str., 47 str., 48 str., todel turi buti pripažintas negaliojanciu ir CK 1.80 str. 1 d. pagrindu (T.1, b.l. 3-9; T.3, b.l. 116-117, 128-134).

Teismo posedžio metu ieškove J. J. paaiškino, kad K. K. fizine ir psichine sveikata pradejo blogeti nuo 2002 metu, ji buvo irzli, viskuo nepatenkinta, su ja nebesusišnekedavo, jos mastymas buvo nenuoseklus, primityvus, prastai mate, o nuo 2004 metu ji jau nebesuprato realybes, nebepažindavo žmoniu, 2005-08-23 ji buvo išvežta i Padvariu slaugos skyriu. Apie ginco testamenta ji sužinojo tik po K. K. mirties. Atsakovas A. L. tvarke K. K. nuosavybes atstatymo klausimus, ji tam neprieštaravo ir šiame procese nedalyvavo, tik veliau sužinojo, kad A. L. pardavineja atgauta nuosavybe, del jo neteisetu veiksmu ji kreipesi i prokuratura. Ginco testamento K. K. sudaryti negalejo, nes ji negalejo suprasti nei testamento turinio, nei kas tai per dokumentas, mano jog A. L. tokiu budu stengesi užvaldyti K. K. turta. Testamenta reikia panaikinti, nes A. L. nesirupino K. K.. Testamentas prieštarauja sveikai moralei todel, kad pašalinis žmogus pasiima visa turta. Prašo ieškini tenkinti (T.3, b.l. 91-94, T.4, b.l. 116, 145, 170, T.5, b.l. 115, T.6, b.l. 48-49).

Teismo posedžio metu ieškove S. E. paaiškino, kad 2003-2004 metais K. K. vaikšciojo sunkiai, ji nusišnekedavo, kalbejo apie gyvulius kuriu jau nebebuvo, taciau visiškos psichines negalios jai nebuvo. Testamenta reikia panaikinti, nes K. K. negalejo dokumentu suprasti ir pasirašyti, testamentas yra netikras, A. L. nesažiningas ir nenori palikti turto K. K. vaikams, svetimas žmogus nori pasisavinti turta. A. L. ji nepažista, apie testamenta nieko nežinojo, K. K. nuosavybes gražinimo procese ji nedalyvavo. Prašo ieškini tenkinti (T.3, b.l. 95-96, T.4, b.l. 116, 146, 171, T.6, b.l. 49).

Teismo posedžio metu ieškovu atstovas advokatas G.Daugela paaiškino, kad K. K. sudarydama (duomenys neskelbtini) testamenta del savo fizines ir psichines sveikatos sutrikimo buvo tokios busenos, kad negalejo suprasti savo veiksmu reikšmes ir ju valdyti, todel testamentas pripažintinas negaliojanciu CK 1.89 str. 1 d. pagrindu. Testamentas buvo sudarytas del A. L. apgaules, neteisetu veiksmu bei del piktavališko susitarimo su notaru R.Stankaiciu bei liudytojais V. A., V. Š., t.y. testamentas prieštarauja ir viešai tvarkai ir gerai moralei, todel testamentas turi buti pripažintas negaliojanciu ir CK 1.81 str. 1 d., 1.91 str. pagrindais. Testamentas prieštarauja taip pat imperatyvioms istatymo normoms, todel turi buti pripažintas negaliojanciu ir CK 1.80 str. 1 d. pagrindu. Prašo ieškini tenkinti.

Teismo posedžio metu atsakovo atstovas advokatas R. K. paaiškino, kad ieškovai neirode, kad K. K. sudarydama (duomenys neskelbtini) testamenta del savo fizines ir psichines sveikatos sutrikimo galejo buti tokios busenos, kad negaletu suprasti savo veiksmu reikšmes ir ju valdyti. Neirode taip pat, kad sudarant ginco testamenta atsakovas galejo veikti apgaule, neteisetai bei piktavališkai susitarus su notaru R.Stankaiciu bei V. A., V. Š.. Testamentas taip pat neprieštarauja imperatyvioms istatymo normoms. Prašo ieškini atmesti.

Teismo posedžio metu tretysis asmuo R.J.Stankaitis paaiškino, kad iki ginco testamento sudarymo K. K. sudare igaliojima. Sudarant testamenta dalyvavo K. K., Z. K., A. L.. Z. K. nebuvo girtas. Prieš tai jis nustate, kad K. K. nera irašyta i neveiksniu asmenu saraša, patikrino ar gali pati K. K. pasirašyti paduodamas jai popieriaus lapa, taciau ji negalejo pasirašyti, liepe pasirupinti liudytojais. Prieš sudarant testamenta paklause K. K., ar nenori turta palikti sunui, i ka ji atsake, kad ne, nes jis turta iššvaistys. Kai testamentas buvo surašytas, išaiškino K. K., kad ji gali testamenta panaikinti, pakeisti, papildyti. K. K. viska suprato, jis su ja bendravo, abejoniu del K. K. suvokimo ir psichikos jam nekilo, sudaryta testamenta garsiai jai perskaite, garsiai skaite ir A. L., ji sake jog viska suprato. Jokiu neteisetu veiksmu jis neatliko, jokio neteiseto susitarimo su A. L. nebuvo. Prašo ieškini atmesti (T.3, b.l. 99-101, T.4, b.l. 171, T.6, b.l. 51).

Teismo posedžio metu tretysis asmuo Z. K. paaiškino, kad A. L. buvo susitares su jo mama K. K., kad jis sutvarkys jos žemes nuosavybes gražinimo klausimus. Jis su K. K., A. L. 2005-05-30 atvyko pas notara R.Stankaiti, ginco testamenta pasiraše budamas išgeres, ji prieš tai girde šnapsu A. L.. Koki dokumenta jis pasirašo nesuprato, pavadinimo neskaite, liudininkai pasirašant buvo ir su jais jau buvo susitares A. L., jis pasiraše todel, kad mama pati negalejo pasirašyti. Testamento sudaryti jis nieko nepraše, o ka taresi del testamento A. L. su K. K. jis negirdejo ir nežino. Apie testamenta jis sužinojo tik tada, kai kaimynai ji pradejo durninti, kad netenka mamos turto, jei testamento nebutu tai visas mamos turtas butu jo. K. K. bukle prie sudarant testamenta buvo bloga – ja užrakindavo namuose kad išejusi iš namu nepasiklystu, ji nesuprato kas vyksta aplinkui, ji blogai mate. Prašo ieškini tenkinti (T.3, b.l. 102-103, T.4, b.l. 117, 171).

Teismo posedžio metu tretysis asmuo T. K. paaiškino, kad normaliai su K. K. jis nebendravo, nes daktarai nurode, kad jos bukle yra labai bloga. Prašo ieškini tenkinti (T.4, b.l. 117, 146, T.6, b.l. 51).

Ieškinys netenkinamas.

Ieškovai gincija Palangos miesto notarines kontoros notaro R.Stankaicio patvirtinta K. K. vardu (duomenys neskelbtini) sudaryta testamenta (notarinio registro Nr. (duomenys neskelbtini))(toliau – Testamentas), kuriuo K. K., mirusi (duomenys neskelbtini), visa jai priklausanti turta paliko atsakovui A. L. (T.2, b.l. 81). Ieškovai Testamenta gincija CK 1.89 str. 1 d. pagrindu, kad ja sudares asmuo K. K. nesuprato savo veiksmu reikšmes ir negalejo ju valdyti; CK 1.81 str. pagrindu, kad Testamentas prieštarauja viešajai tvarkai ir gerai moralei; CK 1.91 str. 1 d. pagrindu, kad Testamentas sudarytas del atsakovo A. L. apgaules, neteisetu veiksmu bei del piktavališko susitarimo su notaru R.Stankaiciu bei testamente nurodytais liudytojais V. A., V. Š.; CK 1.80 str. 1 d. pagrindu, nes Testamentas prieštarauja imperatyvioms istatymo normoms.

Iš Testamento matosi, jog K. K. visa jai priklausanti turta paliko atsakovui A. L., Testamentas pasirašytas už negalincia del ligos pasirašyti K. K. (nevaldo rankos) asmeniškai jai prašant V. Š. ir liudytoju Z. K., V. A., Testamentas tvirtintas Palangos miesto notaru biuro notaro R.Stankaicio, tvirtinusio ir tai, kad už K. K. jai negalint pasirašyti del ligos ir jos asmeniškai prašant pasiraše V. Š. jo akivaizdoje (T.2, b.l. 81), Testamentas iregistruotas Testamentu registre (duomenys neskelbtini) (T.1, b.l. 61). Notaras R.J.Stankaitis 2008-07-09 teisingumo ministro isakymu Nr. 9P-16 atleistas iš notaro pareigu nuo 2008-07-14 (T.3, b.l. 19). Paveldejimo bylos, mirus K. K., vykdymas buvo perduotas Palangos miesto 1-ojo notaru biuro notarei A.Bluškienei, veliau – Kretingos rajono 2-ojo notaro biurui J.Neverdauskaitei, veliau ir šiuo metu perduota – Kretingos rajono 1-ojo notaru biuro notarei S.D.Nekrošytei.

Fizinio asmens, kuris nors ir budamas veiksnus, sandorio sudarymo metu buvo tokios busenos, kad negalejo suprasti savo veiksmu reikšmes ar ju valdyti, sudarytas sandoris gali buti pripažintas negaliojanciu (CK 1.89 str. 1 d.). Nurodoma asmens busena gali buti del ilgalaikio ar trumpalaikio sveikatos sutrikimo ar kitu priežasciu, kurios iš esmes paveikia asmens gebejima suvokti savo atliekamus veiksmus. Ar asmuo iš tikruju buvo tokios busenos sandorio sudarymo metu, nustatoma vadovaujantis ne vien medicininiais duomenimis. Ar asmuo sandorio sudarymo metu buvo tokios busenos, kad nesuvoke savo veiksmu reikšmes ar negalejo ju valdyti, teismas vertina iš asmens sveikatos, psichikos bukles, sudaromo sandorio pobudžio ir reikšmes, asmens konkretaus elgesio, rodancio, jog atliekamu veiksmu jis nesupranta. Taip pat ivertinama, ar sudaromas sandoris atitinka protingumo ir teisingumo kriterijus. Sprendžiant del to, ar tam tikros aplinkybes, susijusios su ginco dalyku, egzistavo arba neegzistavo, iš teismo nereikalaujama absoliutaus isitikinimo (CPK 185 str.). Jeigu pateikti irodymai leidžia teismui padaryti išvada, kad yra didesne tikimybe, jog tam tikri faktai egzistavo, negu neegzistavo, tai teismas pripažista tuos faktus nustatytais.

Teismo posedžio metu apklausti liudytojai S. M. (T.4, b.l. 126), Z. A. (T.4, b.l. 127-128), D. J. (T.4, b.l. 128-129), V. T. (T.4, b.l. 129), B. C. (T.4, b.l. 130), E. R. (T.4, b.l. 131-132), V. K. (T.4, b.l. 132), A. K. (T.4, b.l. 133-134), P. M. (T.4, b.l. 134) liudijo apie testatores K. K. fizine bei psichine bukle laikotarpiu iki Testamento sudarymo – K. K. keistai elgesi, vaikšciodavo basa ar neapsirengusi, išejusi iš namu pasiklysdavo, su ja nesusikalbedavo ar ji kalbedavo apie nebutus dalykus, jai kažkas buvo negerai su psichika, ji blogai mate, pokalbiuose su liudytojais bendravo nors ne visada juos pažindavo. Liudytoja N. M. parode, kad K. K. buvo ligota, taciau gydymo laikotarpiu nesiunte pas psichiatrus konsultacijai ar gydymui del jos psichines bukles, nes tam nebuvo poreikio ir butinumo, jai paciai kaip gydytojai del to nekilo abejoniu (T.4, b.l. 146-147). Liudytojas V. B. parode, kad gyde K. K., taciau ar ji nurodytu laikotarpiu buvo veiksni, jis negali paaiškinti, tai gali nustatyti tik gydytojai psichiatrai (T.3, b.l. 38, T.4, b.l. 171-172). Liudytoja L. F. parode, kad ji su savo kolege, kaip socialine darbuotoja 2005-04-05 kalbejosi su K. K. jos namuose del apgyvendinimo Padvariu pensionate jos prašymu, K. K. pasakojo apie savo vaikus, jog yra neprižiurima, alkana, niekas nesirupina jos buitimi ir ja pacia, blogai mato, K. K. viska suprato kas vyksta, pasiraše pati prašyma del apgyvendinimo pensionate (T.4, b.l. 126-127). Liudytojas A. N. parode, kad kalbant su K. K. nekilo jokiu abejoniu, jog ji galetu buti psichiškai nesveika, ji viska suprasdavo, pasakojo apie save ir turetas žemes, buvo ligota moteris, blogai mate (T.4, b.l. 130-131).

Nustatyta, kad K. K. 2003-10-28 Igaliojimu yra igaliojusi atsakova A. L. tvarkyti dokumentus del žemes gražinimo Palangos mieste, igaliojime nurodyta, jog ji pasiraše K. K. (T.1, b.l. 121). Taip pat K. K. 2005-04-05 Igaliojimu yra suteikusi igaliojimus atsakovui A. L. tvarkyti visus klausimus susijusius su nuosavybes teises atstatymu i žeme Palangos mieste, už K. K., negalincia pasirašyti del ligos (dreba rankos), asmeniškai jai prašant pasiraše Z. K. (T.1, b.l. 118). Palangos miesto apylinkes teismo 2004-06-23 sprendimu, dalyvaujant pareiškejai K. K. bei jai paciai teikiant teisme paaiškinimus, nustatytas juridine reikšme turintys faktai nuosavybes teises atkurimo tikslu, kad K. K. buvo A. V. ivaikis, kad K. K. 1991 metais nuosavybes teise atkurianciai institucijai padave prašyma del nuosavybes teisiu atkurimo jai i A. V. iki 1940 metu Butingeje nuosavybes teise valdyta žeme (T.1, b.l. 78-83). Iš Klaipedos apygardos administracinio teismo 2005-10-04 teismo posedžio protokolo matosi, jog K. K. interesus atstovaujantys G. S. bei atsakovas A. L. apie paskirto teismo posedžio laika ir vieta K. K. yra informaves žodžiu (T.1, b.l. 91-92). Pareiškeja K. K. 2005-08-10 skundu del nuosavybes teisiu atkurimo kreipesi i Klaipedos apygardos administracini teisma, 2005-10-25 atskiruoju skundu kreipesi i Lietuvos Vyriausiaji administracini teisma, abiejuose skunduose nurodoma, jog juos pasiraše K. K. (T.1, b.l. 86-90). Byloje pateikti taip pat K. K. ir atsakovo 2003-05-10 Susitarimas ir 2005-09-14 Sutartis, kuriuose nurodyta, jog šiuos dokumentus pasiraše K. K. (T.1, b.l. 122-123). K. K. 2005-04-05 prašymu kreipesi i Palangos miesto savivaldybes administracijos Socialines rupybos skyriu, prašydama jai skirti stacionarias socialines paslaugas apgyvendinant ja nuolat Padvariu pensionate del sveikatos bukles (T.1, b.l. 68). Palangos miesto savivaldybes asmenu nukreipimo ir priemimo i stacionarias socialines globos istaigos komisijos 2005-05-31 nutarimu „Del stacionariu socialiniu paslaugu skyrimo K. K.“, išnagrinejus K. K. prašyma del stacionariu socialiniu paslaugu skyrimo, nuspresta skirti K. K. stacionarias socialines paslaugas ir pavesta Palangos miesto savivaldybes administracijos Socialines rupybos skyriui kreiptis i Klaipedos apskrities viršininko administracija del K. K. apgyvendinimo Padvariu pensionate (T.1, b.l. 66-67). K. K. nuo 2005-11-22 gyveno ir buvo prižiurima Padvariu pensionate (T.1, b.l. 65). Išvardinti rašytiniai irodymai parodo, jog K. K. aktyviai pati dalyvavo visuomeniniuose santykiuose, teismo posedžiuose, pati pasirašinedavo ivairius dokumentus, jos valia ir norus vykde teismo procesuose advokatai ir ju padejejai bei atsakovas, jokiu duomenu apie K. K. nesuvokima, nesupratima apie vykstancius procesus minimuose oficialiuose rašytiniuose irodymuose, nenurodoma (CPK 185 str.). Tik Kretingos rajono apylinkes teismo 2006-12-05 sprendimu civilineje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) K. K. pripažinta neveiksnia (T.1, b.l. 64), šioje civilineje byloje paskirtos ir atliktos 2006-10-12 Teismo psichiatrijos, teismo psichologijos ekspertizes akto Nr. (duomenys neskelbtini) išvadomis K. K. negali suprasti savo veiksmu esmes, ju valdyti (T.1, b.l. 62). Kretingos rajono apylinkes teismo 2006-12-20 nutartimi civilineje byloje Nr. 2(duomenys neskelbtini) K. K. steigta institucine globa paskiriant ieškove J. J. K. K. turto administratore (T.1, b.l. 63). Byloje pateikti duomenys apie K. K. gydyma (T.1, b.l. 69-77, T.2, b.l. 142-183).

Asmens psichikos sveikatos bukle ir del psichikos sutrikimu pasireiškiancius asmens valios defektus gali nustatyti tik specialistai, turintys specialiu medicinos (psichiatrijos) žiniu. Nagrinejamoje byloje duomenu ar irodymu, kad K. K. ginco laikotarpiu butu gydyta psichiatru, byloje duomenu taip pat nera (CPK 185 str.). Siekiant nustatyti ar K. K., sudarydama Testamenta, išreiške savo tikraja valia, t.y. ar tuo metu ji galejo visiškai suvokti savo veiksmu reikšme ir juos valdyti, teismo 2010-01-15 nutartimi buvo paskirta pomirtine psichiatrine ekspertize, ekspertams pateikiant atsakyti i klausimus : 1.) Ar (duomenys neskelbtini) K. K. sirgo psichine liga, jei taip, ar galejo suprasti savo veiksmu reikšme ir juos valdyti ?; 2.) Ar (duomenys neskelbtini) sudarydama testamenta (notarinio registro N. (duomenys neskelbtini)), K. K. galejo suprasti savo veiksmu reikšme bei ar galejo juos valdyti ? (T.4, b.l. 181-182). Teismo psichiatrijos, teismo psichologijos ekspertizes akto 2010-08-13 Nr. (duomenys neskelbtini) išvadomis, negrižtami ir progresuojantys pažintiniu funkciju sutrikimai yra objektyviai fiksuojami nuo (duomenys neskelbtini) ir K. K. busena atitinka demencijos kriterijus, iki to laikotarpio nera objektyviu duomenu medicinineje dokumentacijoje, kurie liudytu, kad K. K. nebutu galejusi suprasti savo veiksmu esmes ir nebutu galejusi ju valdyti; medicinineje dokumentacijoje taip pat nera duomenu, liudijanciu apie umu galvos smegenu pakenkima, ko pasekoje išsivyste silpnaprotystes reiškiniai objektyviai fiksuojami (duomenys neskelbtini); didele tikimybe, kad pažintiniu funkciju sutrikimai galejo tureti itakos, igyjant civilines teises ir pareigas, sudarant testamenta (duomenys neskelbtini); trukstant objektyviu duomenu galima pateikti tik tikimybine išvada; neturedamas pakankamai objektyviu duomenu, ekspertas negali atsakyti i teismo pateiktus klausimus (T.5, b.l. 37-38). Taigi iš nurodyto teismo psichiatrijos ekspertizes akto matosi, kad apie K. K., jos psichine busena, kuri butu ribojusi tiriamosios gebejima išreikšti savo valia, pilnai suprasti savo veiksmu esme, juos valdyti Testamento sudarymo metu, nera. Ivertinus surinktus irodymus, teismas daro išvada, kad byloje nenustatyta, kad testatore K. K. buvo tokios busenos, jog nesuprato savo veiksmu reikšmes ir negalejo ju valdyti (CPK 185 str.). Šiu teismo išvadu nepaneigia byloje pateiktos (duomenys neskelbtini) teismo medicinos specialisto konsultacine išvada Nr. (duomenys neskelbtini) (T.1, b.l. 149-159), 2008-02-14 Teismo ekspertizes aktas Nr. (duomenys neskelbtini) (T.2, b.l. 72-73). Taigi testatore suprato Testamento reikšme ir jo turini bei Testamentas buvo pasirašytas kito asmens esant testatores valiai del tokio veiksmo, todel Testamento pripažinti negaliojanciu ir ji panaikinti nera pagrindo.

Imperatyvioms istatymo normoms prieštaraujantis sandoris yra niekinis ir negalioja (CK 1.80 str. 1 d.). Teismu praktikoje suformuota pozicija, jog sandoris nurodytu pagrindu yra niekinis ir negalioja, jei konstatuojama salygu visuma : pirma, teises norma, kuriai prieštarauja sandoris, yra imperatyvi; antra, ginco sandoris pažeidžia nurodytoje normoje itvirtinta imperatyva ir kad šio pažeidimo padarinys yra tikrai yra sandorio negaliojimas (LAT Civiliniu bylu skyriaus teiseju kolegijos 2008-09-30 nutartis civ. byloje Nr. 3K-3-432/2008). Imperatyviasias teises normas identifikuoja jos griežtai formuluojamas paliepimas neleidžiantis jos suprasti dviprasmiškai. Teises normoje nesant aiškiai išreikšto imperatyvo, sprendžiant del jos imperatyvumo, ivertinami teises normos tikslai, objektas, interesai, kuriuos ta norma gina (CK 1.9 str.). Nagrinejamu atveju ieškovai imperatyviomis teises normomis, kurioms, ju teigimu prieštarauja Testamentas, ivardijo CK 1.5 str., 1.64 str. 1 d., 1.70 str. 1 d., 1.74 str. 1 d. 3 p., 1.76 str. 1 d., 5.11 str. 1 d. 1 p., 5.12 str., 5.18 str. 1 d., 5.20 str., 5.28 str. 1 d., 3 d., 5.29 str., Notariato istatymo 30 str. – 32 str., 40 str., 47 str., 48 str.

Mirusio asmens turtines teises, pareigos pereina jo ipediniams pagal istatyma arba (ir) ipedinimams pagal testamenta (CK 5.1 str. 1 d.). Paveldima pagal istatyma ir pagal testamenta (CK 5..2 str.). Nustatyta, jog K. K., mirusi (duomenys neskelbtini), buvo ieškovu J. J., S. E., treciojo asmens T. K. mociute bei ieškovo J. K. ir treciojo asmens Z. K. motina (T.1, b.l. 15-28, T.2, b.l. 106-139)(CK 5.5 str., 5.11 str. 1 d. 1 p., 5.12 str.). Pagal istatyma paveldima, kada tai nepakeista ir kiek nepakeista testamentu (CK 5.2 str. 2 d.). Byloje nustatyta, jog K. K. visa jai priklausanti turta paliko atsakovui, Testamentas pasirašytas už negalincia del ligos pasirašyti testatores asmeniškai jai prašant V. Š. ir liudytoju Z. K., V. A., Testamentas tvirtintas notaro, tvirtinusio ir tai, kad už K. K. jai negalint pasirašyti del ligos ir jos asmeniškai prašant pasiraše V. Š. jo akivaizdoje (T.2, b.l. 81).

Notaras privalo išaiškinti atliekamu notariniu veiksmu prasme ir pasekmes asmenims, kurie nori juos atlikti (Notariato istatymo 30 str. 1 d.). R.Stankaitis, ginco metu buves notaras, paaiškino, kad istatymo reikalavimu laikesi – išaiškino testatorei Testamento sudarymo prasme ir esme, išsiaiškino testatores valia del ipedinio, išsiaiškino paklausdamas K. K., kodel ji nenori Testamentu palikti turta savo sunui. Taip pat nustate asmenu tapatybes, isitikino fiziniu asmenu veiksnumu, patikrino testatores teisnuma, matydamas K. K. amžiu ir fizines sveikatos bukle – rankos drebejima, išsiaiškino testatores galimybe pasirašyti Testamenta bei negalint jai paciai pasirašyti Testamenta išsiaiškino jos valia pasirašyti už ja kitam fiziniam asmeniui, patvirtino Testamenta dalyvaujant dviems liudytojams prieš tai patikrines ju tapatybe (Notariato istatymo 30-32 str., 40 str., 47 str.). Šias aplinkybes taip pat nurode ir atsakovas A. L. (T.2, b.l. 62-65, T.3, b.l. 96-99, 161-162, T.4, b.l. 116-117, 145-146, 171, T.5, b.l. 115, T.6, b.l. 49-51),V. Š. (T.3, b.l. 101, T.4, b.l. 40-41, 100, 160), V. A. (T.2, b.l. 187, T.3, b.l. 41-42, 82, T.4, b.l. 37-38, T.5, b.l. 106-109, 160-168). Priešingai šias aplinkybes nurodo Z. K., nurodydamas, jog prieš nurodytas proceduras A. L. ji girde alkoholiu, notaras nieko neaiškino K. K., Testamento neperskaite (T.1, b.l. 53-56, T.3, b.l. 47, 102-103, T.4, b.l. 117, 171). Teismas, vertindamas byloje pateiktus irodymus šias Z. K. nurodomas aplinkybes vertina kritiškai, kadangi byloje nepateikta tai patvirtinanciu irodymu (CPK 178 str., 185 str.), ivertindamas ir tai, kad nei Testamento sudarymo metu bei po jo sudarymo nei testatore, nes Testamento sudarymo metu dalyvave asmenys, tuo labiau ir pats Z. K. jokiu pareiškimu, pastabu ar pretenziju nurodytais pagrindais del Testamento sudarymo proceduru nei notarui, nei kitiems asmenims nereiške. Bylos nagrinejimo metu nurodoma aplinkybe, kad Z. K. mego išgerti, neirodo, jog Z. K. Testamento sudarymo metu galejo buti girtas ir nieko nesuvokti (CPK 185 str.).

Istatymas nustato, kad jei testatorius del fiziniu trukumu, ligos ar kitokiu priežasciu negali pats pasirašyti testamento, jo prašymu testamenta gali už ji pasirašyti notaro ar kito turincio teise patvirtinti testamenta pareiguno ir ne mažiau kaip dvieju liudytoju akivaizdoje kitas veiksnus fizinis asmuo, kuris nera ipedinis pagal testamenta, kartu nurodydamas priežasti, del kurios testatorius negalejo pats pasirašyti testamento. Liudytojai taip pat turi pasirašyti testamente (CK 5.29 str.). Pagal Notariato istatymo 48 str. 2 d. testamentai gali buti tvirtinami dalyvaujant asmenims, kuriems paliekamas turtas, jeigu šiu asmenu dalyvavimo prašo testatorius. Nurodytomis testamento sudarymo tvarka reglamentuojanciomis normomis visu pirma siekiama užtikrinti tinkama testatoriaus teises palikti testamentu turta savo nuožiura teises igyvendinima. Testatoriaus valia privalo buti gerbiama. Ši moraline nuostata taikant testamento sudarymo tvarka reglamentuojancias normas igyvendinama per civiliniu teisiniu santykiu subjektu teisine pareiga igyvendinant savo teises bei atliekant pareigas veikti pagal teisingumo, protingumo ir sažiningumo reikalavimus (CK 1.5 str. 1 d.) bei istatyme nustatyta pareiga vadovautis šiais principais ir teismui aiškinant istatymus bei taikant juos (CK 1.5 str. 4 d.). Bylos nagrinejimo metu nenustatyta, kad Testamente išreikšta testatores valia neatitiko jos tikrosios valios (CPK 185 str.). Istatymo nustatytas reikalavimas, kad testamentai gali buti tvirtinami dalyvaujant asmenims, kuriems paliekamas turtas, jeigu šiu asmenu dalyvavimo prašo testatorius, yra susijes su testatoriaus teises i testamento turinio slaptuma užtikrinimu (Notariato istatymo 48 str. 2 d.). Ipedinio dalyvavimo faktas savaime nesudaro pagrindo teigti, kad testatoriaus valiai buvo daromas poveikis. Iprastinis suinteresuotu ipediniu ikalbinejimas ar prašymas sudaryti jam palanku testamenta nelaikomi prievarta ir neturi itakos testamento galiojimui (CK 5.18 str. 1 d.). Istatyme nenustatyta, kada ir kaip turi buti pareikštas testatoriaus prašymas del ipedinio dalyvavimo bei kokia forma jis turi buti išreikštas. Nesant istatyminio reguliavimo yra leidžiamos ivairios faktines situacijos, toks prašymas žodžiu, raštu ar kitokia asmens valia leidžiancia nustatyti forma gali buti išreikštas tiek prieš testamento pasirašyma, tiek ir sudarant ji. Testamentas yra vienašalis sandoris. Ipedinio dalyvavimas sudarant testamenta paprastai rodo, kad ipedinis yra informuotas apie testamento surašyma ir tai yra suderinti su testatoriumi veiksmai. Bylos nagrinejimo metu nenustatyta, o ir ieškovai neirodinejo, kad testatore Testamento sudarymo ir pasirašymo metu, bei po šiu veiksmu atlikimo butu prieštaravusi ar tai del Testamento sudarymo bei pasirašymo fakto, ar tai del jo turinio, formos, ar del to, kad už ja pasirašo kitas asmuo, ar kad šioje proceduroje dalyvauja testamentinis ipedinis bei liudytojai (CPK 178 str., 185 str.). Nenustacius, kad ipedinio dalyvavimas ivyko prieš testatoriaus valia, taip pat nera pagrindo išvadai, jog Notariato istatymo 47 str., 48 str. buvo pažeisti.

Motyvuojamoji dalis

Byloje nustatyta, jog liudytojus pasirašyti Testamente pakviete atsakovas A. L.. Formaliai šioje situacijoje galima ižvelgti CK 5.29 str. pažeidima, nes kitas asmuo turi teise pasirašyti tada, kai jo prašo pats testatorius, taciau testamentas negali buti pripažintas negaliojanciu, jeigu, kitam asmeniui pasirašant testamenta ir dalyvaujant dviems liudytojams, dalyvavo ir pats testatorius (LAT Civiliniu bylu skyriaus teiseju kolegijos 2007-04-05 nutartis civ. byloje Nr. 3K-3-135/2007). Testamento sudarymo proceduroms užtikrinti testatorius gali pasitelkti ir kitus asmenis, iskaitant ir busima ipedini ar notara. Vertinant, ar testamentas buvo sudarytas laikantis istatymu nustatytos tvarkos, nera teisiškai reikšminga, kaip šis procesas buvo organizuotas – testatoriui tiesiogiai paprašius liudytoju ir pasirašancio asmens, ar tai padarant per kitus asmenis. Tokiais atvejais svarbu nustatyti, kad testamentas buvo pasirašomas liudytoju bei ji pasirašancio asmens testatoriui dalyvaujant. Bylos nagrinejimo metu nustatyta, kad notaras R.Stankaitis, isitikines, kad testatore K. K. del regejimo ir sveikatos bukle (drebejo rankos) negali pasirašyti Testamento, dalyvaujant testatorei K. K., nurodytiems liudytojams bei atsakovui, Testamentas buvo pateiktas pasirašyti, esant testatores K. K. valiai del tokio veiksmo (CPK 178 str., 185 str.). Nenustacius, kad V. Š., V. A., Z. K. bei atsakovo dalyvavimas neatitiko testatores K. K. valios, nera pagrindo konstatuoti CK 5.28 str. 1 d., 3 d., 5.29 str. pažeidimo (CPK 185 str.). Bylos nagrinejimo metu nustatytos aplinkybes, jog V. A. buvo pažistamas su atsakovu ir atvyko dalyvauti Testamento sudarymo procedurose, aukšciau nurodytu išvadu nepaneigia (CPK 185 str.)(T.5, b.l. 106-109, 160-168).

Viešajai tvarkai ar gerai moralei prieštaraujantis sandoris yra niekinis ir negalioja (CK 1.81 str. 1 d.). Bylos nagrinejimo teisme, irodymu vertinimo ir irodinejimo ribas lemia ieškinio pagrindas ir dalykas. Ieškovai irodineja, kad yra pažeidžiami istatyminiu ipediniu teises, nes Testamentu K. K. turtas paliekamas visiškai svetimam asmeniui, t.y. atsakovui. Teismas vertina šaliu reikšmingas nurodytas bei bylos nagrinejimo metu nustatytas faktines aplinkybes iki Testamento sudarymo – atsakovo ilgalaiki bendravima su testatore K. K. del jos nuosavybes teisiu atkurimo i nekilnojamaji turta (T.1, b.l. 78-144, 161-162, T.2, b.l. 90-92, 130-134), kurios paaiškina testatores nora ir išreikšta valia palikti Testamentu visa savo turta butent atsakovui (CPK 178 str., 185 str.). Be to, istatymas nedraudžia testatores atliktu gincijamu veiksmu. Ieškovu irodinejamos faktines aplinkybes, kad Testamento sudarymo metu buvo kitu asmenu teise i privalomaja palikimo dali pareikšto reikalavimo apimtyje teisines reikšmes bei galimu pasekmiu Testamento sudarymo teisetumui, neturi (T.1, b.l. 27-28, 41-42)(CK 5.20 str., CPK 178 str., 185 str.), nurodomos faktines aplinkybes galetu buti vertinamos tolimesniame paveldejimo procese jame dalyvaujanciu subjektu (T.2, b.l. 106-136)(CK 5.2 str. 1 d., 5.5 str., 5.11 str., 5.20 str., 5.50 str., 5.66 str. ir kt.). Ieškovai apsiribojo taip pat teigdami del šio pagrindo buvimo irodinedami imperatyviuju teises normu pažeidima, taciau teismui konstatavus, jog Testamentas neprieštarauja imperatyvioms teises normoms, nera pagrindo tuo remiantis išvadai del Testamento prieštaravimo viešajai tvarkai ar gerai moralei (CPK 185 str.). Byloje esanti medžiaga nesudaro pagrindo konstatuoti niekinio sandorio fakto ieškovu nurodytu CK 1.81 str. 1 d. pagrindu (CPK 185 str.).

Taip pat negalioja sudarytas sandoris del apgaules, vienos šalies atstovo piktavališko susitarimo su antraja šalimi (CK 1.91 str. 1 d.). Ieškovai irodineja atsakovo A. L. ir buvusio notaro R.Stankaicio apgaule bei ju piktavališka susitarima. A. L. ir R.Stankaitis apgaule bei ju piktavališka susitarima neigia. Apgaule - tai sandori sudarancio asmens suklaidinimas del esminiu sudaromo sandorio aplinkybiu, kurios turini sudaro aktyvus veiksmai teigiant tai ko nera, taip pat nuslepiant svarbias sandorio aplinkybes, taip pat, taip pat asmeniui paciam neteisingai suvokiant savo sudaromo sandorio esme bei aplinkybes ir kitai sandorio šaliai žinant tai ir naudojantis suklydimu. Bylos nagrinejimo metu nustatyta, kad sudarant Testamenta dalyvavo pati testatore K. K., atsakovas A. L., notaras R.Stankaitis, bei Z. K., V. Š., V. A.. Taip pat nustatyta, kad notaras R.Stankaitis sudarydamas Testamenta laikesi istatymo reikalavimu, dalyvaujanciu asmenu pretenziju del Testamento proceduros nebuvo pareikšta. Z. K. paaiškinimai del Testamento sudarymo aplinkybiu teismo vertinti kritiškai, nes kaip matosi iš jo paaiškinimu bylos nagrinejimo metu, jis yra suinteresuotas šiuo metu paveldeti visa K. K. turta, o jo nurodytu aplinkybiu nepatvirtina byloje esantys irodymai (CPK 185 str.). Ieškovai A. L. ir R.Stankaicio apgaule byloje irodineja ikiteisminio tyrimo medžiaga. Iš šiu rašytiniu irodymu matosi, jog ieškovai kreipesi del baudžiamojo persekiojimo A. L. atžvilgiu atlikus jam neteisetus veiksmus iššvaistant svetima turta (T.1, b.l. 35, T.2, b.l. 66-71, 93, T.3, b.l. 36-54, T.5, b.l. 24-30, 49, 60, 74, 76-83, 123, 134, 160-168, T.6, b.l. 4-9), pateiktuose rašytiniuose irodymuose iš esmes fiksuota tik ieškovu pozicija ir A. L. atliktu veiksmu vertinimas, taip pat atliekami ikiteisminio tyrimo pareigunu veiksmai. Procesiniai sprendimai bei asmenu apklausu protokolai ikiteisminio tyrimo eigoje prejudicines galios neturi, o yra vertinami kaip paprasti rašytiniai irodymai, galintys nustatyti civilinio ginco išsprendimui reikšmingas aplinkybes (CPK 177 str., 180 str.). Vertinant pateiktus rašytinius irodymus nera pagrindo teigti, jog ieškovai irode nurodytu asmenu apgaule (CPK 178 str., 185 str.). Vadovaujantis išdestytu taip pat daroma analogiška išvada ir del ieškovu irodinejamo piktavališko A. L. ir R.Stankaicio susitarimo, tuo labiau, jog šiuo pagrindu sandoris gali buti pripažistamas negaliojanciu tik del šalies atstovo piktavališko susitarimo su antraja šalimi, kai tuo tarpu bylos nagrinejimo metu nustatyta, kad sudarant vienašali sandori – Testamenta dalyvavo ir pati testatore K. K. (CPK 185 str.). Ivertinus byloje esancius irodymus bei vadovaujantis aukšciau nurodytais motyvais taip pat daroma išvada, jog bylos nagrinejimo metu nenustatyta ieškovu irodinejamas sandorio negaliojimas CK 1.91 str. 1 d. pagrindu (CPK 185 str.).

Ieškinio pagrinda sudarancias aplinkybes turi irodyti ieškovas (CPK 12 str., 178 str.). Remiantis išdestytu, teismas daro išvada, jog ieškove neirode ieškinio pagrinda sudaranciu aplinkybiu, todel jos reikalavimas negali buti tenkinamas.

Ieškinio netenkinus, iš ieškovu priteistina atsakovui jo turetos bylinejimosi išlaidos (CPK 93 str.). Atsakovas byloje pateike duomenis, jog jis sumokejo 2500,00 Lt advokato pagalbai apmoketi (T.2, b.l. 75), ivertinus bylos apimti, trukme, sudetinguma, ieškinio kaina, advokato dalyvavima procese, ši suma priteistina (CPK 88 str. 1 d. 6 p., 93 str.). Valstybei iš ieškovu lygiomis dalimis priteistina 352,45 Lt pašto išlaidu.

Sprendimui isiteisejus gražintina Palangos miesto pirmajam notaru biurui gincijamo (duomenys neskelbtini) testamento originalas (1 lapas)(T.2, b.l. 81), VI Klaipedos universitetinei ligoninei K. K. gydymo stacionare istorija Nr. (duomenys neskelbtini) (T.2, b.l. 141), Padvariu pensionatui K. K. medicinines dokumentacijos byla bei asmens dokumentacijos byla (T. 2, b.l. 78). Teismo 2008-08-13 nutartimi taikytos laikinosios apsaugos priemones – draudimas Kretingos rajono 2 notaru biurui išduoti A. L. bei kitiems asmenims paveldejimo teises liudijima pagal A. L. pateikta (duomenys neskelbtini) testamenta, paliktinas galioti iki teismo sprendimo isiteisejimo (T.2, b.l. 3).

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

ieškini atmesti.

Priteisti atsakovui A. L. iš ieškovu J. J., S. E., J. K. lygiomis dalimis 2500,00 Lt bylinejimosi išlaidu.

Priteisti iš ieškovu J. J., S. E., J. K. lygiomis dalimis valstybei 352,45 Lt pašto išlaidu.

Gražinti ieškovei J. J. iš Klaipedos miesto apylinkes teismo saskaitos 165,50 Lt, likusius po teismo psichiatrijos ekspertizes atlikimo apmokejimo.

Sprendimui isiteisejus gražinti i Klaipedos miesto apylinkes teismo civiliniu bylu raštine civiline byla Nr. 2-820³⁸ /2004m.(2 tomai).

Klaipedos miesto apylinkes teismo 2008-08-13 nutartimi taikytas laikinasias apsaugos priemones – draudima Kretingos rajono 2 notaru biurui išduoti A. L. bei kitiems asmenims paveldejimo teises liudijima pagal A. L. pateikta (duomenys neskelbtini) testamenta, palikti galioti iki teismo sprendimo isiteisejimo.

1.Palangos miesto pirmajam notaru biurui gincijamo (duomenys neskelbtini) testamento originala;

2.VI Klaipedos universitetinei ligoninei K. K. gydymo stacionare istorija Nr. (duomenys neskelbtini);

3.Klaipedos apskrities viršininko administracijos Padvariu pensionatui K. K. medicinines dokumentacijos byla bei asmens dokumentacijos byla.

Sprendimas per 30 dienu nuo jo paskelbimo gali buti skundžiamas Klaipedos apygardos teismui per Klaipedos miesto apylinkes teisma.