- Teismas
- Panevėžio apygardos teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2019-05-22
- Bylos Nr.
- e2-302-278/2019
- Teisminio proceso Nr.
- 2-59-3-00251-2018-8
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Birutė Valiulienė
- Atsakovas
- R. M.
- Ieškovas
- Panevėžio apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos
- Advokatai
- Vitalis Venckus
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės Panevėžio apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos (toliau ir VMI) ieškinį atsakovui R. M., trečiajam asmeniui bankrutuojančiai uždarajai akcinei bendrovei (toliau ir UAB) „Vextrus“ dėl žalos atlyginimo priteisimo ir,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
ieškovė Panevėžio apskrities valstybinės mokesčių inspekcija nurodė, kad tikrinant UAB “Vextrus“ pridėtinės vertės mokesčio (toliau ir PVM) ir pelno mokesčio (toliau ir PM) apskaičiavimo teisingumą už laikotarpį nuo 2013-01-01 iki 2014-12-31, įmonės vadovas R. M. nepateikė jokių dokumentų dėl ko 2015-03-30 buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas. Nurodė, kad tyrimo metu nustatyta, jog įmonės vadovas ir akcininkas R. M., būdamas atsakingas už apskaitos organizavimą bei apskaitos dokumentų ir apskaitos registrų išsaugojimą, veikdamas tyčia, paslėpė UAB “Vextrus“ buhalterinės apskaitos dokumentus, dėl ko negalima iš dalies nustatyti UAB “Vextrus“ veiklos, jos turto, įsipareigojimų dydžio bei struktūros už 2013-01-01 - 2014-12-19 laikotarpį. Nurodė, kad Panevėžio miesto apylinkės teismo 2017-11-30 nuosprendžiu konstatuota, jog R. M. padarė nusikalstamas veikas numatytas BK 222 straipsnio 1 dalyje, 220 straipsnio 1 dalyje, 300 straipsnio 1 dalyje ir buvo nuteistas. Teigė, kad R. M., būdamas atsakingas už bendrovės veiklos organizavimą, jos tikslų įgyvendinimą ir už kitų Akcinių bendrovių įstatyme bei kituose teisės aktuose, taip pat bendrovės įstatuose nustatytų pareigų vykdymą, tinkamai nevykdė savo, kaip įmonės vadovo pareigų, t.y., organizavo ir įvykdė fiktyvų bendrovės pardavimą bei tariamą įmonės dokumentų perdavimą, dėl ko bendrovė neapskaičiavo, nedeklaravo ir nesumokėjo į valstybės biudžetą privalomų mokėti mokesčių ir biudžetas patyrė žalą. Nurodė, kad VMI2018-06-14 patikrinimo aktu Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau ir patikrinimo aktas) ir 2018-07-17 Nr. (duomenys neskelbtini) Sprendimu dėl patikrinimo akto tvirtinimo (toliau ir Sprendimas) nustatyta, jog UAB „Vextrus“ padarytos žalos valstybei dydis (nesumokėti mokesčiai bei delspinigiai) sudaro 208 582,14 Eur. Teigė, kad baudžiamojoje byloje VMI R. M. buvo pareiškusi civilinį ieškinį 7 991 Eur ir ši suma įeina į papildomai apskaičiuotą mokėtiną PVM sumą. Tvirtino, kad civilinis ieškinys baudžiamoje byloje buvo atlygintas, todėl nesumokėtų mokesčių suma bei žala valstybei sudaro 200 591,14 Eur. Nurodė, kad UAB “Vextrus“ veiklos nevykdo, turto bei piniginių lėšų neturi, o bylos nagrinėjimo metu įmonei iškelta bankroto byla, todėl 143 900,61 Eur mokesčių (122 558,80 Eur PVM ir 21 341,81 Eur PM) bei 64 681,53 Eur delspinigių nėra galimybės išieškoti. Teigė, kad įvertinus atsakovo veiksmus fiktyviai parduodant UAB „Vextrus“, o bendrovės turtą ir veiklą perkeliant į kitą jo įmonę, atsižvelgus į bendrovės finansinę padėtį bei tai, kad neteisėti veiksmai nukreipti į konkretaus kreditoriaus teisių pažeidimą ir veiksmų neteisėtumas pasireiškia specifiškai, tik konkretaus kreditoriaus atžvilgiu, ieškinys dėl žalos reiškiamas tiesiogiai buvusiam bendrovės vadovui. Kadangi UAB „Vextrus“ nepajėgi įvykdyti savo mokestinės prievolės, todėl kyla bendrovės vadovo atsakomybė. Sutiko, kad esant UAB „Vextrus“ iškeltai bankroto bylai bei VMI pateiktam kreditoriniam reikalavimui dėl sumų, kurios kildinamos iš tos pačios prievolės, pirmiausia žalos atlyginimo klausimas galėtų būti sprendžiamas bankroto byloje, tačiau VMI kreditorinis reikalavimas nebus patenkintas, nes turto bendrovė neturi, todėl žalos atlyginimas privalo būti sprendžiamas šioje civilinėje byloje. Prašo priteisti iš atsakovo R. M., kaip subsidiaraus UAB „Vextrus“ skolininko, 200 591,14 Eur žalos atlyginimą.
Atsiliepimas
Atsakovas R. M. prašė ieškinį atmesti. Nurodė, kad jam pareikštos žalos dydis, kildinamos iš UAB “Vextrus” atžvilgiu surašyto 2018-06-14 patikrinimo akto bei 2018-07-17 Sprendimo dėl patikrinimo akto tvirtinimo, kelia abejonių. Teigė, kad niekada nėra gavęs nei vieno minėtų dokumentų, jie niekada nebuvo įteikti nei jam, nei UAB „Vextrus“, nors ieškinyje teigiama, jog priėmus 2017-11-30 nuosprendį laikytina, kad akcininku bei įmonės vadovu yra jis. Nurodė, kad patikrinimo aktu ir Sprendimu negalima vadovautis, nes žala apskaičiuota neteisingai, patikrinimas atliktas neteisėtai, nes ieškovės atstovas dalyvavo nagrinėjant baudžiamąją bylą, todėl ieškovė žinojo, kad UAB „Vextrus“ dokumentai neišsaugoti, kad jų nebus įmanoma pateikti mokestiniam patikrinimui ir VMI, piktnaudžiaudama mokesčių administratoriui suteikiama teise, tariamai atliko mokestinį patikrinimą, nepranešus apie tai nei UAB „Vextrus“, nei jam ir konstatavo, jog PVM sąskaitos faktūros neišliko, panaikino PVM atskaitą ir priskaičiavo mokėtiną PVM. Atitinkamai perskaičiavo ir mokėtiną pelno mokestį bei kt.. Teigė, jog nuo 2014-12-19 UAB „Vextrus“ jokios veiklos nevykdė. Baudžiamojoje byloje ieškovė buvo pareiškusi civilinį ieškinį dėl nesumokėtų mokesčių ir 7 991 Eur žala yra atlyginta, todėl žalos atlyginimo klausimas yra išspręstas, nes žala turėjo būti paskaičiuota visa ir pakartotinis žalos atlyginimo klausimas negali būti keliamas. Be to, nurodė, kad žala, jos dydis, nėra įrodytas. Tvirtino, jog UAB „Vextrus“ yra iškelta bankroto byla, bankroto procesas nebaigtas, nėra aišku, kuria dalimi ieškovės, kaip kreditorės, reikalavimas nebus patenkintas, be to, nurodė, kad po mokestinio patikrinimo priskaičiuotus mokesčius privalo sumokėti ūkio subjektas, kuriam jie priskaičiuoti, tačiau byloje nėra jokių įrodymų, kad šias sumas buvo bandoma išieškoti, kad reikalavimas dėl to buvo įteiktas UAB „Vextrus“, kad išieškojimas neįmanomas. Nurodė, kad neatlikusi visų būtinų žalos išieškojimo veiksmų, ieškovė siekia perkelti bendrovės skolą jam, fiziniam asmeniui, tačiau jis negali būti už ją atsakingas, nes bendrovė yra ribotos civilinės atsakomybės juridinis asmuo – už savo skolas ji yra atsakinga tik savo turtu. Nurodė, kad neteisėtais veiksmais ieškovė laiko tas aplinkybes, už kurias jis buvo nuteistas – dokumentų praradimą, dokumento klastojimą, netinkamą buhalterinės apskaitos tvarkymą, neteisingų deklaracijų pateikimą. Pripažino, kad šie veiksmai buvo neteisėti, tačiau nei vienas jų nėra priežastiniu ryšiu susijęs su tuo, kad UAB „Vextrus“ turi sumokėti papildomai pagal aktą bei Sprendimą priskaičiuotus mokesčius, sudarančius ieškinio dalyką. Akte nurodyta, jog tikrinimo laikotarpis yra 2013-2014 mokestiniai metai. Visi minėti veiksmai, už kuriuos jis yra nuteistas, buvo atlikti 2014 m. lapkričio-gruodžio mėn., todėl per lapkričio ir gruodžio mėnesį ieškiniu prašoma žala negalėjo susidaryti ir nuosprendyje nurodyti neteisėti veiksmai negali būti priežastimi kilusios žalos. Nurodė, kad UAB „Vextrus“ vykdant veiklą, buvo renkamos ir saugomos visos PVM sąskaitos faktūros, buvo vedama atskaita, teikiamos deklaracijos, mokami mokesčiai, todėl ieškinio teiginiai, kad PVM atskaita buvo negalima, nepagrįsti. Tvirtino, kad bendrovė negali veikti nepatirdama sąnaudų, neapskaičiuodama ir nemokėdama PVM, neteikdama deklaracijų, todėl nepagrįstai reikalaujama iš jo, kaip fizinio asmens, atlyginti juridinio asmens neva padarytą mokestinę nepriemoką, nustatytą retrospektyviai, nors mokestinė prievolė kyla būtent juridiniam asmeniui. Teigė, jog neegzistuoja nei viena iš būtinųjų civilinės atsakomybės taikymo sąlygų, todėl ieškinys atmestinas. Be to, nurodė, kad ieškinys pareikštas ne tik netinkamam atsakovui, bet ir netinkamo ieškovo – esant iškeltai juridinio asmens bankroto bylai, visi kreditoriai bet kokius reikalavimus bankrutuojančiam asmeniui reiškia bankroto byloje ir tik administratorius, veikdamas visų kreditorių naudai bei vardu, reiškia atitinkamus ieškinius teismuose. Nurodė, kad Sprendimas yra priimtas nepagrįstai, mokėtinos sumos apskaičiuotos nesivadovaujant bendrovės dokumentais, o tik atsižvelgiant į tai, kad dokumentai yra dingę, todėl reikalavimas dėl 208 582,14 Eur yra paremtas tik spėjimais, nes apskaičiuota tariama žala yra paremta tik mokesčių administratoriaus subjektyviu vertinimu. Teigė, jog vien tai, kad akcijų pirkimo-pardavimo sutartis buvo pripažinta fiktyvia, nesudaro pagrindo iš jo reikalauti visų UAB „Vextrus“ kreditorinių reikalavimų atlyginimo, nes bendrovės bankrotas nėra pripažintas tyčiniu.
Motyvuojamoji dalis
Ieškinys tenkintinas.
Bylos duomenimis nustatyta, kad nuo 2009 metų UAB „Vextrus“ deklaravo veiklos nuostolius: už 2009 m. – 95 376 Lt, už 2010 m. - 197 369 Lt, už 2011 m.- 281 139 Lt, už 2012 m. - 434 317 Lt, už 2013 m. - 190 658 Lt. Panevėžio apskrities Valstybinė mokesčių inspekcija nustatė, kad pagal UAB „Vextrus“ pateiktus Juridinių asmenų duomenis apie fiziniams asmenims suteiktas, jų grąžintas, iš fizinių asmenų gautas ir jiems grąžintas paskolas (FR0711) vienintelis UAB „Vextrus“ akcininkas ir direktorius R. M. 2010 m. paskolino bendrovei 224 500 Lt, 2011 m. - 215 500 Lt, 2012 metais bendrovė grąžino 43 000 Lt, o 2012 metais paskolino 225 300 Lt. Siekiant nustatyti iš kokių šaltinių yra finansuojama bendrovės veikla, ieškovės reikalavimu, R. M. nepateikė duomenų dėl nuostolių susidarymo ir jo kaip akcininko suteiktų paskolų šaltinio. Nustatyta, kad Panevėžio apskrities valstybinė mokesčių inspekcija 2015-03-06 kreipėsi į Panevėžio apygardos prokuratūrą nurodydama apie galimai fiktyvų UAB „Vextrus“ akcijų pardavimą ir dokumentų klastojimą (baudžiamoji byla, 1 t., b.l. 27). Be to, byloje nustatyta, kad 2018-06-14 VMI atliko UAB “Vextrus“ pridėtinės vertės mokesčio ir pelno mokesčio apskaičiavimo teisingumo patikrinimą už 2013-01-01 - 2014-12-31 laikotarpį. Patikrinimo metu buvo nustatyta, kad PVM deklaracijose UAB “Vextrus“ 2013 m. deklaravo 206 339 Lt, o 2014 m. – 216 832 Lt pirkimo PVM, tačiau mokestiniam patikrinimui nepateikė 2013-2014 m. dokumentų, kuriuose nurodytas PVM sumas galima įtraukti į PVM atskaitą. Nustačius, kad PVM mokėtojas nepagrįstai sumažino apskaičiuotą mokėtiną į biudžetą PVM sumą (padidino apskaičiuotą grąžintiną iš biudžeto PVM sumą), vadovaujantis LR Pridėtinės vertės mokesčio įstatymo (toliau ir PVMĮ) 123 straipsnio 2 dalimi buvo apskaičiuota papildomai mokėtina PVM suma bei nustatyta, kad bendrovė 2013 m. į biudžetą nesumokėjo 206 339 Lt (59 759,91 Eur), o 2014 m. – 216 832 Lt (62 798,89 Eur), viso 423 171 Lt (122 558,80 Eur) pridėtinės vertės mokesčio. Patikrinimo metu nustatyta, kad VMI pateiktoje 2013 m. metinėje pelno mokesčio deklaracijoje įmonė deklaravo 1 064 486 Lt įtrauktų į pelno mokesčio bazę pajamų ir 190 658 Lt nuostolį. Kadangi išlaidos, kurių pagrindu pripažįstamos sąnaudos, gali būti grindžiamos tik juridinę galią turinčiais dokumentais, o bendrovė nepateikė 2013 m. išlaidų dokumentų, todėl, įvertinus VMI duomenų bazėje metinės deklaracijos (FR0573) A klasės išmokų, nuo jų išskaičiuoto ir sumokėto pajamų mokesčio duomenis (2013 m. apskaičiuotas 153 398,07 Lt darbo užmokestis), nuo kurios bendrovė turėjo apskaičiuoti 47 522,72 Lt socialinio draudimo įmokų, 200 920,79 Lt ieškovė pripažino sąnaudomis ir metinėje pelno mokesčio deklaracijoje deklaruotas 1 064 486 Lt apmokestinamas pajamas sumažino šia suma (LR Pelno mokesčio įstatymo (toliau ir PMĮ) 11 straipsnio 4 d.). Be to, nustatė, kad įmonė nepateikė 2014 m. metinės pelno mokesčio deklaracijos, tuo pažeidžiant PMĮ 51 straipsnio 2 dalies nuostatas. Patikrinimo metu nustatyta, kad 2014 m. sausio-gruodžio mėn. PVM deklaracijose UAB „Vextrus“ deklaravo 851 006 Lt tiekiamų prekių ir paslaugų apmokestinamąją vertę, bet nepateikė 2014 m. išlaidų dokumentų. Byloje nustatyta, kad mokestinio patikrinimo metu buvo įvertinti VMI duomenų bazėje metinės deklaracijos (FR0573) A klasės išmokų, nuo jų išskaičiuoto ir sumokėto pajamų mokesčio duomenys (2014 m. apskaičiuotas 164 229,75 Lt darbo užmokestis, nuo kurios įmonė turėjo apskaičiuoti 50 878,38 Lt), todėl 215 108,13 Lt pripažino sąnaudomis ir 851 006 Lt apmokestinamas pajamas sumažino šia suma. Nustačius 635 898 Lt apmokestinamas pajamas bei atkėlus ankstesnių metų veiklos nuostolį, nuo nustatytų apmokestinamųjų pajamų 491 262 Lt, už 2014 metus bendrovei priskaičiuota 73 689 Lt (21 341,81 Eur) pelno mokesčio. Iš pateiktų duomenų matyti, kad atlikus UAB „Vextrus“ mokestinį patikrinimą, 2018-06-14 patikrinimo aktu Nr. (duomenys neskelbtini) bendrovei papildomai apskaičiuota mokėtina 143 900,61 Eur mokesčių suma (122 558,80 Eur PVM ir 21 341,81 Eur PM). Be to, Panevėžio apskrities VMI 2018-07-17 priimtu Sprendimu dėl patikrinimo akto tvirtinimo Nr. (duomenys neskelbtini), kuriuo patvirtinta patikrinimo aktu papildomai apskaičiuota mokėtina į biudžetą 143 900,61 Eur PVM ir PM suma, apskaičiuota 64 681,53 Eur delspinigių (PVMĮ 123 straipsnio 1 dalis, MAĮ 96 straipsnio 1 dalies 2 punktas, 97 straipsnio 2 dalis). Įvertinus, jog dalį žalos (7 991 Eur) atsakovas R. M. yra sumokėjęs, ieškovė Panevėžio apskrities VMI prašė teismo priteisti iš atsakovo 200 591,14 Eur žalos atlyginimą, kurį sudaro mokestinio patikrinimo metu įmonei apskaičiuotos ir į valstybės biudžetą UAB „Vextrus“ nesumokėtos mokestinės prievolės (143 900,61 + 64 681,53 - 7 991 = 200 591,14 Eur).
Civilinio kodekso (toliau ir CK) 2.50 straipsnio 1 dalis nustato, kad juridinis asmuo atsako pagal savo prievoles jam nuosavybės ar patikėjimo teise priklausančiu turtu, todėl ir pareiga vykdyti mokestinę prievolę (mokėti mokesčius) yra nustatyta juridiniam asmeniui. Neįvykdyta UAB „Vextrus“ mokestinė prievolė kaip žala civilinės atsakomybės požiūriu, vertinama tik nustačius, kad ją lėmė nusikalstami veiksmai ir dėl to nėra galimybės ją įvykdyti mokesčio įstatymo nustatyta tvarka ir pagrindais. Iš bylos duomenų, šalių paaiškinimų matyti, kad atsakovas R. M. nuo 2002-06-27 buvo vienintelis UAB Vextrus“ akcininkas ir vadovas. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad juridinio asmens valdymo organų (įskaitant vienasmenį valdymo organą, t. y., vadovą) civilinė atsakomybė yra deliktinė (CK 6.263 straipsnis, pvz.: Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. balandžio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-214/2011), todėl juridinio asmens vadovo civilinė atsakomybė, t. y., pareiga atlyginti žalą, atsiranda tik nustačius visas būtinas šiai atsakomybei kilti sąlygas – neteisėtus veiksmus ir kaltę, žalą, jų priežastinį ryšį (CK 6.246–6.249 straipsniai). CK 6.246 straipsnio 1 dalis nustato, kad civilinė atsakomybė atsiranda neįvykdžius įstatymuose ar sutartyje nustatytos pareigos (neteisėtas neveikimas) arba atlikus veiksmus, kuriuos įstatymai ar sutartis draudžia atlikti (neteisėtas veikimas), arba pažeidus bendro pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai. Ieškovė byloje įrodinėjo, kad atsakovo neteisėti veiksmai dėl VMI atsiradusios žalos pasireiškė tuo, jog atsakovas R. M. aplaidžiai tvarkė UAB „Vextrus“ buhalterinę apskaitą, neteikė ir neišsaugojo bendrovės dokumentų bei veikdamas tyčia, imitavo dokumentų perdavimą ir įmonės akcijų pardavimą kitam asmeniui ir tai nulėmė aplinkybę, jog bendrovė neapskaičiavo, nedeklaravo ir į valstybės biudžetą nesumokėjo 122 558,80 Eur PVM ir 21 341,81 Eur PM.
Byloje nustatyta, kad Panevėžio miesto apylinkės teismo 2017-11-30 nuosprendžiu R. M. buvo pripažintas kaltu padaręs nusikalstamas veikas, numatytas BK 222 straipsnio 1 dalyje, 220 straipsnio 1 dalyje, 300 straipsnio 1 dalyje, t.y., kad jis, laikotarpiu nuo 2010-01-01 iki 2014-12-19, būdamas UAB „Vextrus“ direktoriumi ir akcininku, šių pareigų pagrindu, pagal Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos 21 straipsnio 2 dalį būdamas atsakingas už apskaitos organizavimą bei apskaitos dokumentų ir apskaitos registrų išsaugojimą, pažeisdamas įstatymo 19 straipsnį, veikdamas tyčia, siekdamas, kad nebūtų galima nustatyti įmonės veiklos, jos turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio bei struktūros, imitavo UAB „Vextrus" buhalterinių dokumentų perdavimą E. D., žinodamas, kad jis E. D. jokių UAB „Vextrus" buhalterinių dokumentų neperduos, 2014 metų gruodžio mėnesį Panevėžio mieste, tyrimo tiksliai nenustatytoje vietoje, savo parašu patvirtino melagingus duomenis, t.y., 2014-12-19 UAB „Vextrus" akcijų pirkimo - pardavimo sutartį Nr.01, kuria įmonės akcijos neva buvo parduotos E. D. bei 2014-12-19 bendrovės perduodamų dokumentų perdavimo - priėmimo aktą Nr.1, kuriuo UAB „Vextrus" buhalterinės apskaitos dokumentai tariamai buvo perduoti E. D.. Minėtu nuosprendžiu konstatuota, kad 2014-12-19 VĮ Registrų centre buvo įregistruoti duomenys apie UAB „Vextrus“ akcininko ir vadovo pasikeitimą ir tokiu būdu R. M. paslėpė UAB „Vextrus" buhalterinės apskaitos dokumentus, dėl ko negalima iš dalies nustatyti UAB „Vextrus“ veiklos, jos turto, įsipareigojimų dydžio bei struktūros už 2010-01-01 - 2014-12-31 laikotarpį. Iš minėtos baudžiamosios bylos Nr. 1-101-830/2017 duomenų matyti, kad R. M. dėl jam pareikštų nusikalstamų veikų pilnai prisipažino, be to, padengė VMI civilinį ieškinį 7 991 Eur sumai dėl į biudžetą nesumokėto PVM už 2014 m. lapkričio, gruodžio mėnesiais įmonės parduotą turtą (automobilius ir komercines patalpas; baudžiamoji byla Nr. 1-101-830/2017, 4 t., b.l. 16-17, 6 t., b.l. 35, 50-64).
Teismas daro išvadą, kad ieškovės ketinimas pradėti UAB „Vextrus“ mokestinį tyrimą lėmė neteisėtus R. M. veiksmus, jo siekį fiktyviai perleisti įmonės akcijas, paslėpti galimai apgaulingai vestos buhalterinės apskaitos dokumentus, kas iš dalies konstatuota įsiteisėjusiu nuosprendžiu, ir tokiu būdu išvengti bendrovės mokėtų mokesčių teisingumo patikrinimo bei prievolių vykdymo. Be to, byloje nepaneigti ieškovės atstovo teiginiai, jog galimai UAB „Vextrus“ turtas buvo perkeltas į kitą atsakovo vadovaujamą įmonę (UAB „Vekstrus“), ką patvirtina byloje pateikti duomenys (kilnojamojo ir nekilnojamojo turto pardavimas, baudžiamoji byla, 2 t., b.l. 33-38, 99-103). Verslo perkėlimas iš vienos bendrovės į kitą taip pat vertintinas kaip neteisėtas atsakovo veiksmas, nes neatmestina, kad tai sukėlė įmonės nemokumą, įmonė neteko turto ir negali atsiskaityti su ieškove. Minėti duomenys leidžia daryti išvadą, kad neteisėti įmonės vadovo veiksmai buvo nukreipti į konkretaus kreditoriaus teisių pažeidimą, buvo atlikti valstybės atžvilgiu, siekiant išvengti UAB „Vextrus“ privalomų mokėti mokesčių sumokėjimo, t.y., tyčia padarant žalą valstybei. Nustačius R. M. neteisėtus veiksmus, lėmusius žalos atsiradimą, jo kaltė preziumuojama ir ši prezumpcija atsakovo nepaneigta (CK 6.248 straipsnio 1 dalis, CPK 178 straipsnis, 182 straipsnio 4 punktas). Ieškovės atlikto patikrinimo metu nustatyti nesumokėti 143 900,61 Eur mokesčiai bei 2018-07-17 Sprendimu dėl patikrinimo akto tvirtinimo priskaičiuota 64 681,53 Eur delspinigių suma atsakovo nėra nuginčyta, todėl nėra pagrindo konstatuoti, jog žala, jos dydis, nėra įrodytas. Be to, atsakovas R. M. dalį žalos (7 991 Eur) yra sumokėjęs, ieškovei pareiškus ieškinį baudžiamoje byloje, tuo pripažindamas, jog jo vadovaujama bendrovė nevykdė pareigos mokėti įstatymų nustatytus mokesčius, kurią jis, kaip bendrovės vadovas ir privalėjo užtikrinti (ABĮ 19, 37 straipsniai). Nors atsakovas ir nesutinka su žalos dydžiu, teigia, jog nėra gavęs ieškovės patikrinimo akto, Sprendimo, tačiau byloje nepaneigti duomenys, jog VMI bendrovei siunčiami laiškai grįždavo neįteikti, todėl dokumentai mokesčių mokėtojui buvo įteikti 2018-06-15 (patikrinimo aktas) ir 2018-07-18 (Sprendimas dėl patikrinimo akto tvirtinimo) viešojo įteikimo būdu, t.y., viešai paskelbiant, todėl atsakovo R. M. teiginiai, kad jis niekada nėra gavęs nei vieno iš minėtų dokumentų ir jais negalima vadovautis apskaičiuojant žalą, nes patikrinimas atliktas neteisėtai, yra nepagrįsti. Be to, atsakovas ir žinodamas apie jam pareikštą ieškinį (ieškinį ir jo priedus atsakovas gavo 2018-12-28), VMI atlikto patikrinimo akto, Sprendimo neginčijo, o teigdamas, kad vykdydama veiklą įmonė turėjo išlaidų, todėl galimai bendrovės nesumokėti mokesčiai yra ženkliai mažesni, jokių duomenų nei ieškovei, nei teismui neteikė. Bylos nagrinėjimo metu liudytoja R. G., įmonėje dirbusi buhaltere, nurodė, kad UAB „Vextrus“ turėjo daug sąnaudų, duomenys buvo deklaruojami, o mokesčiai mokami tvarkingai, tačiau jokių įrodymų apie patirtas išlaidas R. M. nepateikė, nors tokius duomenis turėjo galimybę gauti iš įmonių, UAB „Vextrus“ pardavusių medžiagas ir kt. prekes (CPK 178 straipsnis).
Konstatuotina, jog būdamas bendrovės vadovu, veikdamas bendrovės vardu R. M. privalėjo laikytis įstatymų reikalavimų, sudaryti teisėtus sandorius ir būtent dėl jo, kaip UAB „Vextrus“ vadovo tyčinių, nesąžiningų veiksmų, nukreiptų į konkretų kreditorių (vengimą mokėti privalomus mokesčius, fiktyviai parduodant įmonę, galimai perkeliant įmonės turtą kitai įmonei, teikiant neteisingas deklaracijas, įrašant žinomai neteisingus duomenis apie bendrovės į biudžetą mokėtiną PVM, tyčia prarandant įmonės buhalterinius duomenis), VMI atsirado žala, kurios įmonė negali atlyginti (CK 6.247 straipsnis). Kadangi dėl atsakovo tyčinių veiksmų, kuriais siekta išvengti UAB „Vextrus“ priklausančių mokesčių mokėjimo ir atsiradusios žalos yra priežastinis ryšys, teismas daro išvadą, kad byloje nustatytos visos atsakovo R. M. civilinei atsakomybei kilti būtinosios sąlygos ir jis turi atlyginti valstybei padarytą žalą, kurios, įmonei nevykdant jokios veiklos, UAB „Vextrus“ negali atlyginti.
Iš Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenų nustatyta, kad Vilniaus apygardos teismo 2018-12-19 nutartimi UAB „Vextrus“ iškelta bankroto byla, įmonės bankroto administratoriumi paskirta UAB “Įmonių bankroto administravimo ir teisinių paslaugų biuras“ (civilinė byla Nr. eB2-1692-619/2019). Minėtoje nutartyje teismas nurodė, kad pagal paskutinį įmonės VĮ Registrų centrui pateiktą įmonės balansą už 2013 m. UAB „Vextrus“ turėjo 389 933 Eur turto, o per vienerius metus mokėtinos sumos ir įsipareigojimai sudarė 629 856 Eur. Be to, teismas nurodė, kad 2013 m. atsakovė turėjo 190 658 Eur nuostolio. Iš minėtos bylos duomenų matyti, kad 2019-04-17 nutartimi teismas patvirtino vienintelio kreditoriaus VMI prie Finansų ministerijos 256 965,90 Eur finansinį reikalavimą įmonei, 2019-04-17 nutartimi įmonei taikė supaprastintą bankroto procesą, o 2019-05-07 nutartimi - įmonę pripažino bankrutavusia ir likviduojama dėl bankroto bei patvirtino 6 mėnesių supaprastinto bankroto trukmę. Minėta nutartimi teismas konstatavo, jog byloje nėra duomenų, kad įmonė turėtų turto ar pajamų iš kurių galėtų būti tenkinami kreditorių reikalavimai, padengiamos teismo ir administravimo išlaidos (CPK 179 straipsnio 3 dalis). Be to, bankrutavusios UAB „Vextrus“ administratorius UAB „Įmonių bankroto administravimo ir teisinių paslaugų biuras“ teismui nurodė, kad bendrovės dokumentai neperduoti ir apie įmonės turimą turtą nėra žinoma. Įvertinus Vilniaus apygardos teismo civilinėje byloje dėl UAB „Vextrus“ bankroto bylos iškėlimo nustatytas aplinkybes, tai, jog įmonė jau 2013 m. galimai buvo nemoki bei Panevėžio miesto apylinkės teismo 2017-11-30 nuosprendžiu nustatytus R. M. neteisėtus veiksmus, teismas daro išvadą, jog byloje įrodyta, kad neteisėti atsakovo veiksmai buvo nukreipti išimtinai prieš ieškovę ir dėl jų ieškovei atsirado individuali žala (pvz.: Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017-05-04 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-211-469/2017).
Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra nurodęs, kad kreditorius gali tiesiogiai nukreipti savo reikalavimą į juridinio asmens vadovą tais atvejais kaip žala padaryta individualiam kreditoriui konkrečiai į jį nukreiptais neteisėtais veiksmais (pvz.: Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. rugsėjo 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-389/2014), taip pat ĮBĮ 20 straipsnio 7 dalies pagrindu, kai vadovas yra kaltas dėl tyčinio bankroto ir aišku, kad su kreditoriais bendrovė nebeatsiskaitys (pvz.: Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. balandžio 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-7-115-915/2017). Be to, kasacinis teismas yra nurodęs, kad jeigu akcininko ar valdymo organo neteisėti veiksmai nukreipti į konkretaus kreditoriaus teisių pažeidimą, jei toks veiksmų neteisėtumas atitinka bendrąjį deliktinei atsakomybei taikomą neteisėtumo kriterijų, kreditorius gali reikšti ieškinį tiesiogiai akcininkui ar įmonės vadovui ir jo reikalavimo pareiškimo momento bei tvarkos neriboja bankroto stadija, išskyrus teisinį reguliavimą dėl prievolės subsidiarumo. Šiuo atveju turi būti nustatytas įmonės dalyvio ar vadovo veiksmų neteisėtumas konkretaus kreditoriaus atžvilgiu. Jis gali pasireikšti kreditoriaus klaidinimu, apgaulingos informacijos teikimu bendrovei, sudarant sutartį su konkrečiu kreditoriumi ar sutartį vykdant, taip pat kitais į konkretų kreditorių nukreiptais nesąžiningais veiksmais. Tai reiškia, jog kreditorius, esant pagrindiniam skolininkui iškeltai bankroto bylai, yra laisvas pasirinkti, reikšti tiesioginį ieškinį dėl jam individualiai padarytos žalos atlyginimo ar netiesioginį ieškinį dėl žalos atlyginimo bankrutuojančios įmonės vardu. Tačiau tokio individualaus kreditoriaus ieškinio tenkinimui turi būti įrodytos bendrosios civilinės atsakomybės sąlygos, kurios kreditoriaus pareikšto ieškinio atveju reiškia į konkretų kreditorių nukreiptų nesąžiningų veiksmų atlikimą ir būtent dėl tų veiksmų kreditoriui atsiradusią žalą, o ne bendro juridinio asmens nemokumo sukėlimą ar mokumo sumažėjimą, kuris vienodai paveikia tiek ieškinį pareiškusį kreditorių, tiek ir visus likusius juridinio asmens kreditorius (pvz: Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. rugsėjo 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-389/2014).
Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad Panevėžio apskrities VMI ieškinys atsakovui R. M. dėl žalos atlyginimo teismui buvo paduotas 2018-10-08, t.y., iki įmonei buvo iškelta bankroto byla, tačiau ieškinio priėmimo metu (2018-12-27), Vilniaus apygardos teismas 2018-12-19 nutartimi jau buvo iškėlęs UAB „Vextrus“ bankroto bylą, kurioje 2019-04-17 nutartimi patvirtino vienintelio kreditoriaus VMI prie Finansų ministerijos 256 965,90 Eur finansinį reikalavimą atsakovei. Kaip minėta, byloje nustatyta, kad įmonė jokio turto neturi, bendrovei taikytas 6 mėnesių trukmės supaprastinto bankroto procesas, todėl, esant minėtiems duomenims, kad VMI finansinis reikalavimas nebus patenkintas, valstybės institucijai esant vienintele kreditore bankroto byloje, atsakovo R. M. teiginiai, kad ieškovė neturi pagrindo jam savarankiškai reikšti ieškinį atmestini. Nepagrįsti atsakovo teiginiai, jog VMI reiškiamą reikalavimą turėjo jam teikti baudžiamoje byloje ir jis yra atlyginęs padarytą žalą, nes baudžiamojoje byloje įtarimai R. M. buvo pareikšti tik dėl veikų, dėl kurių padarymo buvo nesumokėta tik dalis iš papildomai priskaičiuotų mokesčių (7 991 Eur), todėl reikšti ieškinio visai žalos sumai ieškovė neturėjo juridinio pagrindo.
Dėl aukščiau paminėtų motyvų ieškinys tenkintinas.
Kadangi ieškovė yra atleista nuo žyminio mokesčio mokėjimo paduodant ieškinį, minėtas mokestis priteistinas valstybės naudai iš atsakovo (CPK 80 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 80 straipsnio 7 dalis, 83 straipsnio 1 dalies 4 punktas, 96 straipsnio 1 dalis).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 260, 263, 270 straipsniais teismas
nusprendžia:
ieškovės Panevėžio apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos (j.a.k. 188729357) ieškinį tenkinti.
Priteisti iš atsakovo R. M. (a.k. (duomenys neskelbtini) 200 591,14 Eur (du šimtus tūkstančių penkis šimtus devyniasdešimt vieną eurą 14 centų) žalos atlyginimo Panevėžio apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos (j.a.k.188729357) naudai ir 2 479 Eur (du tūkstančius keturis šimtus septyniasdešimt devynis eurus) žyminio mokesčio valstybės naudai (įmokos kodas 5660).
Sprendimas per 30 d. nuo jo paskelbimo gali būti skundžiamas Lietuvos apeliaciniam teismui per šį teismą.