Šiaulių apylinkės teismo įsakymas

Šiaulių apylinkės teismo Radviliškio rūmų teisėja Daiva Šabanskienė rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo Šiaulių apygardos prokuratūros Šiaulių apylinkės prokuratūros prokuroro (duomenys neskeltini) V. M. pareiškimą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu ir baudžiamąją bylą, kurioje

G. K., asmens kodas (duomenys neskeltini), gimusi (duomenys neskeltini), (duomenys neskeltini) pilietė, faktinė gyv. vieta (duomenys neskeltini), deklaruota gyv. vieta (duomenys neskeltini), ištekėjusi, bedarbė, registruota Užimtumo tarnyboje, teista:

1) 2019-04-19 Šiaulių apylinkės teismo Radviliškio rūmų teismo baudžiamuoju įsakymu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 140 straipsnio 2 dalį (dvi veikos), subendrinus BK 63 straipsnio 1,4 dalių pagrindu bausmes, vienerių metų laisvės apribojimu, paskyrus baudžiamojo poveikio priemone – vieno mėnesius dalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose,

2) 2023-12-18 Šiaulių apylinkės teismo Radviliškio rūmų teismo baudžiamuoju įsakymu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalyje ir skirti jai 1 (vienerių) metų laisvės apribojimo bausmę, įpareigojant tęsti darbą arba būti registruotai Užimtumo tarnyboje. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64-1 straipsniu, paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir skirti galutinę 8 (aštuonių) mėnesių laisvės apribojimo bausmę, įpareigojant tęsti darbą arba būti registruotai Užimtumo tarnyboje. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 42 straipsnio 6 dalimi, 67 straipsnio 3 dalimi, 72² straipsniu, G. K. įpareigoti per 9 (devynis) mėnesius nuo teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos dalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose, bausmės neatlikusi,

kaltinama padariusi nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 2 dalyje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

1. G. K., smurtaudama artimoje aplinkoje, sukėlė fizinį skausmą šeimos nariui, vyrui, tai yra 2024 m. sausio 23 d., apie 21.15 val., (duomenys neskeltini), namuose, kilus nesutarimui su šeimos nariu – vyru I. K., asmeninio konflikto metu, tyčia rankos delnu sudavė vieną smūgį į veido sritį, vieną smūgį rankos kumščiu į galvos sritį ir vieną smūgį rankos kumščiu į ranką nukentėjusiajam I. K. ir taip sukėlė nukentėjusiajam I. K. fizinį skausmą.

2. Pareiškus įtarimą ikiteisminio tyrimo metu apklausta kaltinamoji G. K. kaltę pripažino visiškai ir parodė, kad gyvena adresu (duomenys neskeltini), socialiniame būste. Ji gyvena kartu su vyru I. K. ir jie veda bendrą ūkį, bendrų vaikų neturi. 2024 m. sausio 23 d. ji nuėjo į alaus barą (duomenys neskeltini). apie 17.00 val. ir alaus bare išgėrė du bambalius alaus. Tada apie 20.00 val. sugrįžo į namus adresu (duomenys neskeltini). Jos vyras I. K. buvo namuose, jis buvo blaivas. Jai parėjus išgėrusiai į namus, kilo zlastis, kad jos vyras I. K. padavė skyryboms. Ji dėl to supyko, nes jos vyras I. K. niekur nedirba, jis gauna bedarbio pašalpą. Ji gauna neįgalumo išmoką, kuri yra 300 Eur dydžio. Todėl ji jį išlaiko, sumoka už buto patarnavimus, nuperka valgyti, o jis jos negerbia, jai yra abejingas. Todėl kilus žodiniam konfliktui namuose, nes ji jam dėl to priekaištavo, ir jai vyras I. K. kažką įžeidžiančio pasakė ir todėl ji ir sudavė savo vyrui vieną smūgį delnu per veidą, vieną kartą rankos kumščiu į galvos sritį ir vieną smūgį rankos kumščiu į ranką ir dėl to mano sukėlė fizinį skausmą. Tada jos vyras I. K. paskambino bendruoju pagalbos telefonu ir iškvietė policijos pareigūnus. Atvykę policijos pareigūnai ją sulaikė ir pristatė į areštinę. Konflikto metu nieko daugiau namuose nebuvo ir įvykio nematė.

Motyvuojamoji dalis

3. G. K. kaltė padarius jai inkriminuojamą nusikalstamą veiką įrodyta ne tik jos pačios prisipažinimu, bet ir baudžiamosios bylos medžiaga, ištirta teisme:

3.1. nukentėjusiojo I. K. ikiteisminio tyrimo metu duotais parodymais, kur jis parodė, kad 2024 m. sausio 23 d., buvo savo namuose adresu (duomenys neskeltini). Kartu su juo buvo ir jo sutuoktinė G. K. Butas, kuriame kartu gyvena, yra socialinis, tačiau dėl jo gavimo paraišką tvarkėsi jis asmeniškai. Jiems būnant namuose, kitų pašalinių žmonių nebuvo, buvo dviese, jis gulėjo miegamajame kambaryje, žiūrėjo televizorių, o sutuoktinė buvo virtuvėje ir vartojo alkoholį viena. Apie 21.10 val., ji būdama neblaivi atėjo pas jį į kambarį ir pradėjo jį įžeidinėti įvairiais necenzūriniais žodžiais, tokiais kaip: „gaidys“, „pyderas“ ir kt. Jis neapsikentęs jos tokio elgesio išėjo į virtuvę, kad pabūti nuo jos atskirai, tačiau ji atsekė jam iš paskos ir toliau koneveikė įvairiais necenzūriniais žodžiais. Kadangi buvo blaivus, nes alkoholio nevartojo, bandė visomis priemonės išvengti žodinio konflikto, tačiau jo sutuoktinė būdama neblaivi tampa nestabilios psichikos, agresyvi, priekabi ir jos nuraminti jam nepavyksta. Toliau apie 21.15 val., žodiniam konfliktui įsisiūbavus, ji pradėjo mosikuoti rankomis ir rankos delnu vieną kartą jam sudavė į veido sritį, jis jai sakė, kad ji nusiramintų, klausė ką ji daro, tačiau ji visiškai jo nesiklausė ir toliau vieną kartą rankos kumščiu sudavė į plaukuotos galvos dalį bei vieną kartą rankos kumščiu į ranką, tokiais veiksmais jam sukeldama fizinį skausmą kurį vertina (duomenys neskeltini) balais, skausmo skalėje nuo (duomenys neskeltini) iki (duomenys neskeltini). Praėjus kuriam laikui jis apie įvykį pranešė bendruoju pagalbos telefonu ir iškvietė policijos pareigūnus. Atvykusiems policijos pareigūnams nurodė visas įvykio aplinkybes, jie jam pasiūlė medikų pagalbą, kad jį apžiūrėtų, tačiau jis medikų pagalbos kategoriškai atsisakė, nes nesijautė ant tiek fiziškai sumuštas, kad jų reikėtų. Ji prieš jį fizinį smurtą naudoja pirmą kartą, tačiau kelis kartus, kiek pamena jai buvo išduotas apsaugos nuo smurto artimoje aplinkoje orderis ir ji negalėjo prie jo artintis (duomenys neskeltini) dienų. Pats taip pat yra anksčiau prieš savo sutuoktinę smurtavęs fiziškai, dėl ko buvo pradėti ikiteisminiai tyrimai ir dabar dar nešioja jo judėjimą stebinčią apykoję. Dėl įvykio pareiškimą rašyti atsisako, nes jam jos gaila ir nenori pridaryti dar daugiau problemų, nes pats yra pridavęs dokumentus dėl santuokos nutraukimo - skyrybų ir dabar laukia atsakymo, todėl nori, kuo greičiau nutraukti jų nenusisekusius santykius ir pasukti skirtingais keliais, kad galėtų ją užmiršti, todėl pareiškimo tikrai nerašys. Jie bendrų vaikų neturi, kaip sugyventinai gyveno ir vedė bendrą ūkį (duomenys neskeltini) mėnesių, o santuokoje pragyvenamo tik (duomenys neskeltini) mėnesius. Civilinio ieškinio dėl įvykio taip pat nereiškia, jam turtinė žala nepadaryta, padaryta tik fizinė žala, o pas teismo medicinos ekspertus taip pat nevyks nusistatyti kūno sužalojimo mąsto, nes nesijaučia tiek fiziškai nukentėjęs;

3.2. asmens apžiūros protokolu, iš kurio matyti, kad apžiūrint I. K. neuždengtas kūno vietas, jokių odos paraudimų, kraujosruvų ar kitų akivaizdžių išorinių kūno sužalojimų nestebime;

3.3. įvykio vietos apžiūros protokolu, iš kurio matyti, kad įvykio vieta yra (duomenys neskeltini).

3.4. tarnybinio pranešim dėl galimo smurto artimoje aplinkoje atvejo matyti, kad nukentėjusiajam I. K. įtariamoji G. K. sudavė ranka į kairę ranką, veido sritį ir bei galvos sritį, sukėlė (duomenys neskeltini) balų fizinį skausmą (duomenys neskeltini) balų skalėje.

3.5. kitų objektų apžiūros protokolu, iš kurio matyti, kad yra apžiūrėti policijos pareigūnų kūno kamerų įrašai. Policijos pareigūnai atvyksta tarnybiniu automobiliu į įvykio vietą, išlipa iš automobilio ir įeina į daugiabučio gyvenamojo namo laiptinę. Policijos pareigūnai lipa laiptinės laiptais į viršų ir prieina prie buto durų pažymėtų Nr. (duomenys neskeltini). Pareigūnai pabeldžia į duris ir buto duris atidaro vyriškis, t. y. I. K. Policijos pareigūnai kartu su I. K. įeina į butą, kuriame juos dar pasitinka ir moteris, t. y. G. K. Policijos pareigūnui paklausus kas nutiko, I. K. nurodo, kad G. K. prieš jį smurtavo, jam sudavė į skruostus ir į ranką. Policijos pareigūnui apžiūrėjus I. K. jokių akivaizdžių sužalojimų nepastebima. Matome kaip policijos pareigūnė alkoholio kiekio matuokliu G. K. nustato 1,71 promilių neblaivumą. Vėliau policijos pareigūnas alkoholio kiekio matuokliu patikrina ir I. K. neblaivumą, kuriam nustato 0,00 promilių neblaivumą. Girdime kaip šalia I. K. stovinti G. K. policijos pareigūnui nurodo, kad sudavė savo vyrui į veido sritį. Policijos pareigūnui paklausus ar jam reikalinga medikų pagalba, I. K. medikų pagalbos atsisako. I. K. pareigūnams nurodo, kur yra įvykio vieta, matome kaip policijos pareigūnė fotografuoja įvykio vietą. Girdime kaip policijos pareigūnas nurodo G. K. apsirengti kadangi ši bus sulaikoma. Matome kaip policijos pareigūnai įsodina G. K. į tarnybinį automobilį.

3.6. specialisto išvados Nr. (duomenys neskeltini) užfiksuota, kad G. K. tikslinga skirti ambulatorinę kompleksinę teismo psichiatrijos ekspertizę

3.7. kitų objektų apžiūros protokolu, iš kurio matyti, kad yra apžiūrėtas garso įrašas iš Bendrojo pagalbos centro.

3.8. teismo psichiatrijos ekspertizės aktu Nr. (duomenys neskeltini), iš kurio matyti, kad iki nusikalstamos veikos padarymo G. K. konstatuotas (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini). G. K. nusikalstamos veikos padarymo metu yra nustatomas (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), kurie įstatymo uždraustos veikos metu netrukdė suvokti savo veiksmų esmės ir jų valdyti. Šiuo metu G. K. yra nustatomas (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), kurie netrukdo suvokti savo veiksmų esmės ir jų valdyti. G. K. priverčiamųjų medicinos priemonių taikymas nereikalingas. G. K. gali dalyvauti atliekamuose ikiteisminio tyrimo veiksmuose ir teisme.

Prokuroro pareiškimas dėl baudžiamojo įsakymo išdavimo tenkintinas.

4. Įvertinęs byloje surinktus įrodymus teismas sprendžia, jog G. K. kaltė visiškai įrodyta, o jos padaryta veika teisingai kvalifikuota pagal BK 140 straipsnio 2 dalį, nes ji smurtaudama sukėlė fizinį skausmą ir padarė nežymų sveikatos sutrikdymą savo šeimos nariui – vyrui.

5. Prokuroras siūlo baudžiamąją bylą užbaigti teismo baudžiamojo įsakymo priėmimu. Esant baudžiamojo proceso įstatymo reikalaujamų sąlygų visumai, baudžiamojo įsakymo priėmimo procesas yra galimas: už kaltinamajai inkriminuotos nusikalstamos veikos padarymą baudžiamajame įstatyme be terminuoto laisvės atėmimo bausmės yra numatytos alternatyvios bausmės rūšys, bylos aplinkybės yra aiškios: teismas pripažino, kad G. K. inkriminuota veika yra įrodyta ir kvalifikuota teisingai; proceso užbaigimui teismo baudžiamuoju įsakymu kaltinamoji neprieštarauja sutinka su prokuroro siūloma bausme, civilinis ieškinys nepareikštas.

6. Skiriant bausmę kaltinamajai, teismas vadovaujasi BK 54 straipsnyje numatytais bendraisiais bausmės skyrimo pagrindais, atsižvelgiama į padarytos nusikalstamos veikos pobūdį, pavojingumo visuomenei laipsnį, kaltinamosios asmenybę bei kitas aplinkybes.

7. Kaltinamoji G. K. padarė vieną nusikalstamą veiką, kuri įstatymo leidėjo priskiriama nesunkių nusikaltimų kategorijai. Jos atsakomybę lengvinanti aplinkybė yra ta, kad ji prisipažino padariusi nusikalstamą veiką ir dėl jos padarymo nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas), jos atsakomybę sunkinanti aplinkybė – kad nusikaltimą padarė būdama neblaivi ir tai turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui (BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punktas). Kaltinamoji G. K. teista, administracine tvarka bausta, turi galiojančią nuobaudą, nedirbanti, bet registruota Užimtumo tarnyboje.

8. Tokios aplinkybės leidžia daryti išvadą, jog bausmės tikslai bus pasiekti G. K. skyrus baudžiamojo įstatymo straipsnio sankcijoje numatytą griežtesnę bausmės rūšį – areštą, kas priverstų ją tinkamai įvertinti savo neteisėtą elgesį (BK 48 straipsnis). Kaltinamajai kaltę pripažinus visiškai ir bylą baigus baudžiamuoju įsakymu, vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, paskirta bausmė mažintina vienu trečdaliu.

9. Vadovaujantis BK 64 straipsnio 1, 3 dalimis šiuo baudžiamuoju įsakymu paskirta bausmė subendrintina su Šiaulių apylinkės teismo Radviliškio rūmų 2023 m. gruodžio 18 d. baudžiamuoju įsakymu paskirtos bausmės 8 mėnesių laisvės apribojimo neatliktos bausmės dalimi, vadovaujantis BK 65 straipsnio taisyklėmis, ir skirtina galutinė subendrinta bausmė – 35 parų areštas.

10. Vadovaujantis BK 65 straipsnio 1 dalimi, 66 straipsniu, į paskirtą bausmę įskaitytinas G. K. laikinajame sulaikyme išbūtas laikas nuo 2024 m. sausio 23 d. 22 val. 06 min. iki 2024 m. sausio 24 d. 15 val. 40 min., t. y. 1 (viena) para.

11. Įvertinęs kaltinamąją charakterizuojančią medžiagą, jos elgesį ikiteisminio tyrimo metu, teismas sprendžia, kad bausmės tikslai gali būti pasiekti kaltinamosios neizoliuojant nuo visuomenės ir arešto bausmės vykdymą atidedant (BK 75 straipsnis). Bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu kaltinamajai skirtina intensyvi priežiūra – buvimo vietos pagal nustatytą laiką kontrolė elektroninėmis priemonėmis 4 mėnesių laikotarpiui.

12. Atsižvelgiant į tai, kad G. K. padarė smurtinį nusikaltimą prieš artimą savo šeimos narį, t. y. vyrą, teismas sprendžia, kad jai tikslinga skirti baudžiamojo poveikio priemonę – dalyvavimą smurtinį elgesį keičiančiose programose (BK 42 straipsnio 6 dalis, 67 straipsnio 3 dalis, 72² straipsnis).

13. Kaltinamajai skirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti – taikytina iki teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 420 straipsniu, 421 straipsniu, 422 straipsniu,

nusprendžia:

G. K. pripažinti kalta padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalyje, ir skirti jai 30 (trisdešimties) parų arešto bausmę.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir skirti 20 (dvidešimties) parų arešto bausmę.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64 straipsnio 1, 3 dalimis šiuo baudžiamuoju įsakymu paskirtą bausmę subendrinti su Šiaulių apylinkės teismo Radviliškio rūmų 2023 m. gruodžio 18 d. baudžiamuoju įsakymu paskirtos 8 mėnesių laisvės apribojimo neatliktos bausmės dalimi, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 65 straipsniu, skirti galutinę subendrintą 35 (trisdešimt penkių) parų arešto bausmę.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 65 straipsnio 1 dalimi, 66 straipsniu, į paskirtą bausmę įskaityti laikinajame sulaikyme išbūtą laiką nuo 2024 m. sausio 23 d. 22 val. 06 min. iki 2024 m. sausio 24 d. 15 val. 40 min., tai yra 1 (viena) para.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 75 straipsnio 1 dalimi, paskirtos bausmės vykdymą atidėti 4 (keturių) mėnesių laikotarpiui ir skirti G. K. intensyvią priežiūrą – nustatant jos buvimo vietą Probacijos tarnybai nurodytu faktiniu gyvenamuoju adresu, buvimo laiką – nuo 23 val. iki 6 val., bei tai kontroliuojant elektroninio stebėjimo priemonėmis, įpareigojant kaltinamąją per visą arešto bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpį neišeiti, jeigu tai nesusiję su darbu, nuo 23 val. vakaro iki 6 val. ryto.

Bausmės vykdymo atidėjimo terminą skaičiuoti nuo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos.

Išaiškinti G. K., kad probuojamoji, kuriai paskirta intensyvi priežiūra, privalo:

1. dėvėti elektroninio stebėjimo įtaisą;

2. laikytis nustatytos dienotvarkės;

3. dalyvauti probuotojo parinktose elgesio pataisos programose;

4. pranešti probuotojui apie bet kokį dienotvarkės nesilaikymo atvejį;

5. pranešti probuotojui apie pastebėtą elektroninio stebėjimo įtaiso gedimą ar praradimą;

6. leisti probuotojui ar kitam asmeniui, vykdančiam elektroninio stebėjimo įtaiso techninę priežiūrą, patikrinti probuojamojo dėvimą elektroninio stebėjimo įtaisą;

7. grąžinti probuotojui ar kitam asmeniui, atliekančiam elektroninio stebėjimo įtaiso techninę priežiūrą, elektroninio stebėjimo įtaisą pasibaigus intensyviai priežiūrai.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 42 straipsnio 6 dalimi, 67 straipsnio 3 dalimi, 72² straipsniu, G. K. įpareigoti per 9 (devynis) mėnesius nuo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos dalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose.

Paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti – taikyti iki baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo, o baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus – panaikinti.

Išaiškinti kaltinamajai, kad nesutikdama su teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta bausme, per 14 dienų nuo šio dokumento gavimo dienos turi teisę pateikti prašymą Šiaulių apylinkės teismo Radviliškio rūmams reikalaudamas surengti bylos nagrinėjimą teisme. Pasinaudojus teise prašyti surengti bylos nagrinėjimą teisme, teismas, išnagrinėjęs bylą ir pripažinęs kaltinamąją kalta, gali skirti kitos rūšies ar dydžio bausmę, nei buvo skirta teismo baudžiamuoju įsakymu. Minėta teise nepasinaudojus, teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja ir yra vykdomas.

Įsiteisėjęs baudžiamasis įsakymas neskundžiamas.