Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų nutartis

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo T. V. skundą dėl antstolio veiksmų vykdomosiose bylose Nr. 0161/10/00150, Nr. 0161/18/00683, Nr. 0161/18/01787, suinteresuoti asmenys antstolė J. Ž., Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, uždaroji akcinė bendrovė „Palink“,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Antstolė 2021 m. kovo 5 d. patvarkymu Nr. S21-6084 netenkino pareiškėjo skundo ir skundą persiuntė teismui. Antstolė nurodė, kad antstolės kontoroje vykdomas Kauno rajono apylinkės teismo 2010 m. sausio 28 d. išduotas nutarimas Nr. A2.2-46-540/2010 dėl 144,81 Eur išieškojimo iš skolininko išieškotojai Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (vykdomoji byla Nr.0161/10/00150); Kauno apylinkės teismo 2018 m. vasario 8 d. išduotas vykdomasis raštas Nr. 1-387-825/2018 dėl 180,68 Eur išieškojimo iš skolininko išieškotojai uždarajai akcinei bendrovei „Palink“ (vykdomoji byla Nr. 016/18/00683); Kauno apylinkes teismo 2018 m. birželio 26 d. išduotas vykdomasis raštas Nr. 1-967-667/2018 dėl 995,60 Eur išieškojimo iš skolininko išieškotojai uždarajai akcinei bendrovei „Palink“ (vykdomoji byla Nr. 0161/18/01787). Pareiškėjo skunde nurodomi vykdymo proceso klausimai, susiję su išieškojimu iš skolininkui priklausančių piniginių lėšų, esančių laisvės atėmimo vietos įstaigos sąskaitoje, bylose, kuriose pareiškėjas yra skolininkas, buvo išspręsti 2018 m. rugsėjo 3 d. patvarkymu Nr. S1-37620. Skundas dėl antstolio veiksmų turėjo būti paduodamas ne vėliau kaip per 20 dienų nuo tos dienos, kai skundą pateikiantis asmuo sužinojo arba turėjo sužinoti apie skundžiamo veiksmo atlikimą arba atsisakymą jį atlikti, bet ne vėliau kaip per 90 dienų nuo skundžiamo veiksmo atlikimo. Antstolė nurodė, kad suėjo terminas skundui dėl šio patvarkymo paduoti. Pagrindo sustabdyti išieškojimą iš skolininkui priklausančių piniginių lėšų, esančių įkalinimo įstaigose nėra (b. l. 4–5).

Byla dėl antstolio veiksmų nagrinėjama rašytinio proceso tvarka (CPK 443 straipsnio 5 dalis). Apie teismo posėdžio datą, laiką, vietą ir teismo sudėtį paskelbta specialiame interneto tinklalapyje www.teismai.lt (CPK 133 straipsnio 3 dalis).

Motyvuojamoji dalis

Skundas atmetamas.

Iš vykdomųjų bylų nustatyta, jog antstolės kontoroje vykdomi Kauno rajono apylinkės teismo 2010 m. sausio 28 d. išduotas nutarimas Nr. A2.2-46-540/2010 dėl 144,81 Eur išieškojimo iš skolininko išieškotojai Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (vykdomoji byla Nr.0161/10/00150); Kauno apylinkės teismo 2018 m. vasario 8 d. išduotas vykdomasis raštas Nr. 1-387-825/2018 dėl 180,68 Eur išieškojimo iš skolininko išieškotojai uždarajai akcinei bendrovei „Palink“ (vykdomoji byla Nr. 016/18/00683); Kauno apylinkes teismo 2018 m. birželio 26 d. išduotas vykdomasis raštas Nr. 1-967-667/2018 dėl 995,60 Eur išieškojimo iš skolininko išieškotojai uždarajai akcinei bendrovei „Palink“ (vykdomoji byla Nr. 0161/18/01787). Antstolė 2018 m. rugsėjo 3 d. priėmė patvarkymą Nr. S18-37620 vykdyti išieškojimą iš skolininkui priklausančių lėšų, esančių laisvės atėmimo vietos įstaigos sąskaitoje ir areštavo 1 321,09 Eur skolos ir 538,13 Eur vykdymo išlaidų, iš viso 1 859,22 Eur iš skolininkui priklausančių lėšų, esančių jam priklausančioje sąskaitoje, kurią administruoja pataisos namai ar įkalinimo įstaiga. Antstolė patvarkyme pažymėjo, kad Sprendimų vykdymo instrukcijoje įtvirtintas draudimas nukreipti išieškojimą į pinigų sumą, neviršijančią Respublikos Vyriausybės nustatytą vieną minimalų mėnesio atlyginimą (toliau - MMA), taikytinas kaip vienkartinis apribojimas nustačius visą skolininko turto masę ir nukreipiant išieškojimą į skolininko turtą, t. y. jeigu skolininko sąskaitoje patvarkymo gavimo dieną yra suma, viršijanti vieną MMA, šią sumą prašė pervesti į antstolės depozitinę sąskaitą, atliekant nurodyto dydžio išskaitas, t. y. skolininkui į laisvės atėmimo įstaigoje esančią sąskaitą gaunant iš kitų asmenų pervedamas lėšas, iš šių lėšų sumos kiekvieną mėnesį išskaityti 70 procentų nuo skolininko pajamų dalies, viršijančios vieną MMA ir 20 procentų nuo pajamų dalies, neviršijančios vieno MMA. Jeigu išieškoma pagal kelis vykdomuosius dokumentus – ne daugiau kaip 50 procentų nuo dalies, neviršijančios vieno MMA. Sumas išskaityti ir pervesti reguliariai iki visos sumos išieškojimo arba antstolio nurodymo. Vykdomosiose bylose antstolė 2018 m. lapkričio 21 d. priėmė patvarkymus Nr. S18-50053, Nr. S18-50054 ir Nr. S18-50055 dėl išskaitų dydžio nuo 2018 m. gruodžio 1 d., kuriuose nurodė, kad nuo 2018 m. gruodžio 1 dienos iš skolininkui priklausančios darbo užmokesčio ir jam prilygintų išmokų bei davinių dalies, neviršijančių Vyriausybės nustatytos MMA, turi būti išskaitoma pagal vykdomuosius dokumentus tol, kol bus visiškai padengtos išieškomos sumos: 1) išieškant išlaikymą periodinėmis išmokomis, žalos, padarytos suluošinimu ar kitokiu sveikatos sužalojimu, taip pat maitintojo gyvybės atėmimu, atlyginimą – trisdešimt procentų, jeigu kitaip nenustatyta pačiame vykdomajame rašte arba ko kita nenustato įstatymai ar teismas; 2) visų kitų rūšių išieškoms, jeigu kitaip nenustatyta pačiame vykdomajame rašte arba ko kita nenustato įstatymai ar teismas, - dvidešimt procentų; 3) pagal kelis vykdomuosius dokumentus – trisdešimt procentų. Iš darbo užmokesčio ir jam prilygintų išmokų bei davinių dalies, viršijančios Vyriausybės nustatytą MMA dydį, išskaitoma penkiasdešimt procentų, jeigu ko kita nenustato įstatymai ar teismas.

Pažymėtina, kad antstolis vykdymo procese privalo imtis visų teisėtų priemonių, kad sprendimas būtų kuo greičiau ir realiai įvykdytas, tuo pačiu tinkamai apginti išieškotojo interesai nepažeidžiant kitų vykdymo proceso dalyvių teisių bei teisėtų interesų (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 634 straipsnio 2 dalis, Lietuvos Respublikos antstolių įstatymo 3 straipsnio 1 dalis). Siekiant kuo efektyviau ir sparčiau įvykdyti vykdomuosius dokumentus, vykdymo procese antstoliui suteikta teisė išieškojimą nukreipti į skolininko pinigų sumas ar kitokį turtą, esantį pas trečiuosius asmenis, taip pat į pinigų sumas ir kitokį turtą, priklausančius skolininkui iš kitų asmenų (CPK 688 straipsnio 1 dalis). Nustatęs, kad skolininkas atlieka bausmę laisvės atėmimo vietoje, antstolis siunčia patvarkymą vykdyti išieškojimą iš skolininkui priklausančių lėšų, esančių laisvės atėmimo vietos įstaigos sąskaitoje (Sprendimų vykdymo instrukcijos (toliau - SVI) 4 punkto nuostatos).

Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – BVK) 98 straipsnis numato nuteistųjų teisę gauti pinigines perlaidas, taip pat numato teisę atnešti grynus pinigus nuteistiesiems į pataisos įstaigą. Vadovaujantis šio straipsnio nuostatomis, perlaidomis gauti ir atnešti pinigai įrašomi į nuteistojo asmeninę sąskaitą. Piniginės lėšos, įrašytos į nuteistojo asmeninę sąskaitą, yra nuteistojo asmeninė nuosavybė, kurias nuteistasis gali naudoti BVK ir kitų bausmės vykdymą reglamentuojančių norminių teisės aktų nustatyta tvarka, įskaitant ir savo būtiniausiems poreikiams patenkinti. Pažymėtina, kad nei CPK, nei SVI nuostatos nenumato draudimo nukreipti išieškojimo į bausmę atliekančiam nuteistajam priklausančias pinigines lėšas, esančias laisvės atėmimo įstaigos sąskaitoje. Skunde keliamas klausimas dėl antstolio veiksmų, vykdant išieškojimą iš piniginių lėšų, esančių laisvės atėmimo įstaigos sąskaitoje, neviršijančių vienos MMA, teisėtumo.

Siekiant apsaugoti skolininkų interesus ir užtikrinti minimalius, būtiniausius asmenų kasdieninius poreikius, CPK 668 straipsnyje numatyti tam tikri apribojimai išieškojimui iš fizinių asmenų turto. Šio straipsnio 1 dalyje numatyta, kad vykdant išieškojimą iš fizinių asmenų, išieškojimas negali būti nukreipiamas į buities, ūkio, darbo, mokymosi reikmenis ir kitą turtą, kurie būtini skolininko ar jo šeimos pragyvenimui, darbui pagal jo profesiją ar mokymuisi, visus būtinus vaikų ir neįgaliųjų reikmenis. Šio turto sąrašas nustatytas SVI. Be to, išieškojimas negali būti nukreipiamas į pinigų sumą, neviršijančią MMA. Įgyvendinant pastarąją nuostatą, analogiškas draudimas įtvirtintas ir SVI 93.6 punkte.

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinė teisėjų kolegija 2017 m. gruodžio 20 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. 3K-7-315-421/2017 išaiškino, kad antstolis, nukreipdamas išieškojimą į skolininko fizinio asmens turtą, įskaitant jam priklausančius pinigus – tiek pas skolininką ar kitus asmenis esančius grynuosius pinigus (esančius teisėta atsiskaitymo priemone), tiek ir lėšas sąskaitose, privalo laikytis CPK nustatytų išieškojimo iš skolininko turto taisyklių, įskaitant ir CPK 668 straipsnio 1 dalyje nustatytą apribojimą, draudžiantį nukreipti išieškojimą į pinigų sumą, neviršijančią vienos MMA. Pastarasis draudimas apima tiek grynuosius pinigus, tiek lėšas sąskaitose ir taikytinas kaip vienkartinis apribojimas nustačius visą skolininko turto masę ir nukreipiant išieškojimą į skolininko turtą.

Išieškojimo iš skolininko darbo užmokesčio ar kitų pajamų tvarką reglamentuoja CPK LI skyriaus normos. Pagal CPK 736 straipsnio, nustatančio išskaitų iš skolininko darbo užmokesčio ar kitų pajamų dydį, 1 dalies nuostatą, išieškant išlaikymą periodinėmis išmokomis, žalos, padarytos suluošinimu ar kitokiu sveikatos sužalojimu, taip pat maitintojo gyvybės atėmimu, atlyginimą – 30 procentų, jeigu kitaip nenustatyta pačiame vykdomajame rašte arba ko kita nenustato įstatymai ar teismas, visų kitų rūšių išieškoms – 20 procentų, jeigu kitaip nenustatyta pačiame vykdomajame rašte arba ko kita nenustato įstatymai ar teismas (CPK 736 straipsnio 1 dalies 1, 2 punktai). Išieškant iš darbo užmokesčio ir kitų pajamų dalies, viršijančios Vyriausybės nustatytą MMA dydį, išskaitoma 50 procentų, jeigu ko kita nenustato įstatymai ar teismas (CPK 736 straipsnio 2 dalis). Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad skolininkui į laisvės atėmimo įstaigoje esančią sąskaitą kitų asmenų pervedamos lėšos yra priskiriamos kitų pajamų (neįskaitant darbo užmokesčio ar jam prilygintų pajamų) kategorijai, iš kurių vykdomam išieškojimui yra taikomos išieškojimą iš skolininko darbo užmokesčio ir kitų pajamų reglamentuojančios CPK LI skyriaus normos, įskaitant CPK 736 straipsnio, reglamentuojančio iškaitų dydį, nuostatas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. gruodžio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-315-421/2017).

Taigi, pradedant išieškojimą iš skolininkui priklausančių lėšų, esančių laisvės atėmimo vietos įstaigos sąskaitoje (ar asmeninėje laisvės atėmimo vietoje esančio skolininko sąskaitoje), antstolis neturi teisės nukreipti išieškojimo į vienos MMA dydžio neviršijančią sumą ir savo patvarkyme nurodyti CPK 668 straipsnio 1 dalyje nustatytą apribojimą (Kauno apygardos teismo 2018 m. vasario 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2S-390-436/2018). Kasacinis teismas išaiškino, jog CPK 668 straipsnio 1 dalyje nustatytas apribojimas, draudžiantis nukreipti išieškojimą į pinigų sumą, neviršijančią vienos MMA, taikytinas kaip vienkartinis apribojimas, nustačius visą skolininko turto masę ir nukreipiant išieškojimą į skolininko turtą, ir kad skolininkui į laisvės atėmimo įstaigoje esančią sąskaitą kitų asmenų pervedamos lėšos yra priskiriamos kitų pajamų (neįskaitant darbo užmokesčio ar jam prilygintų pajamų) kategorijai, iš kurių išieškojimas gali būti vykdomas pagal CPK LI skyriaus nuostatas.

Nagrinėjamu atveju antstolė 2018 m. rugsėjo 3 d. patvarkymu dėl skolos išieškojimo iš skolininkui priklausančių lėšų, laisvės atėmimo vietos įstaigos sąskaitoje, areštavo 1 859,22 Eur skolininkui priklausančių lėšų, esančių jam priklausančioje sąskaitoje, kurią administruoja pataisos namai ar įkalinimo įstaiga ir nurodė, kad Sprendimų vykdymo instrukcijoje įtvirtintas draudimas nukreipti išieškojimą į pinigų sumą, neviršijančią Respublikos Vyriausybės nustatytą vieną minimalų mėnesio atlyginimą (toliau - MMA), taikytinas kaip vienkartinis apribojimas nustačius visą skolininko turto masę ir nukreipiant išieškojimą į skolininko turtą, t. y. jeigu skolininko sąskaitoje patvarkymo gavimo dieną yra suma, viršijanti vieną MMA, ir šią sumą prašė pervesti į antstolės depozitinę sąskaitą, atliekant nurodyto dydžio išskaitas, t. y. skolininkui į laisvės atėmimo įstaigoje esančią sąskaitą gaunant iš kitų asmenų pervedamas lėšas, iš šių lėšų sumos kiekvieną mėnesį išskaityti 70 procentų nuo skolininko pajamų dalies, viršijančios vieną MMA ir 20 procentų nuo pajamų dalies, neviršijančios vieno MMA. Jeigu išieškoma pagal kelis vykdomuosius dokumentus – ne daugiau kaip 50 procentų nuo dalies, neviršijančios vieno MMA.

Teismas, įvertinęs nurodytas aplinkybes, konstatuoja, kad antstolės 2018 m. rugsėjo 3 d. patvarkymas nepažeidžia vykdymo procesą reglamentuojančių teisės normų, o patvarkymų dėl skolos išieškojimo iš skolininkui priklausančių lėšų, esančių laisvės atėmimo vietos įstaigos sąskaitoje, kuriais apribojama skolininko teisė įsigyti maisto produktų ir būtinųjų reikmenų įkalinimo įstaigos parduotuvėje nuteistiesiems, vykdomojoje byloje nėra priimta, todėl pareiškėjo skundas atmetamas kaip nepagrįstas (CPK 510-513 straipsniai).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 290–291 straipsniais, 510 straipsniu, 513 straipsniu,

nutaria:

pareiškėjo T. V. skundą dėl antstolės J. Ž. veiksmų vykdomosiose bylose Nr. 0161/10/00150, Nr. 0161/18/00683, Nr. 0161/18/01787 atmesti.

Nutarties patvirtintas kopijas išsiųsti pareiškėjui ir suinteresuotiems asmenims.

Nutartis per 7 dienas nuo kopijos įteikimo dienos gali būti skundžiama atskiruoju skundu Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismo Kauno rūmus.