Panevėžio apylinkės teismo nuosprendis

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje A. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), Rokiškio r., (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, gyvenantis adresu - (duomenys neskelbtini), turintis pradinį išsilavinimą, nevedęs, nedirbantis, registruotas Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ministerijos (toliau - Užimtumo tarnyba), teistas:

1) Panevėžio apylinkės teismo Rokiškio rūmų 2022 m. spalio 28 d. nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 138 straipsnio 2 dalies 8 punktą galutine bausme – laisvės atėmimu 6 mėnesiams, kurios vykdymą BK 92 straipsnio 2, 4, 5 dalies, 82 straipsnio 1 dalies 1 ir 5 punktų pagrindu atidedant 1 metams, taikant auklėjamojo poveikio priemones: įspėjimą ir elgesio apribojimą 8 mėnesiams ir įpareigojant per šį laikotarpį būti namuose nuo 21.00 val. iki 6.00 val., mokytis, pradėti dirbti arba užsiregistruoti Užimtumo tarnyboje, be šios priemonės vykdymo kontroliuojančios institucijos žinios nekeisti gyvenamosios vietos;

2) Panevėžio apylinkės teismo Rokiškio rūmų 2023 m. birželio 8 d. nuosprendžiu pagal BK 138 straipsnio 2 dalies 10 punktą, 286 straipsnį galutine bausme – laisvės atėmimu 6 mėnesiams, kuri subendrinta su Panevėžio apylinkės teismo Rokiškio rūmų 2022 m. spalio 28 d. nuosprendžiu paskirta bausme ir paskirta galutinė subendrinta bausmė – laisvės atėmimas 1 metams 6 mėnesiams. Vadovaujantis BK 92 straipsnio 2, 4, 5 dalimis, 82 straipsnio 1 dalies 1 ir 5 punktais, paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymas atidėtas 2 metams ir taikytos auklėjamojo poveikio priemonės: įspėjimas ir elgesio apribojimas 12 mėnesių, įpareigojant per šį laikotarpį: 1) būti namuose nuo 21.00 val. iki 6.00 val., 2) mokytis, pradėti dirbti arba užsiregistruoti Užimtumo tarnyboje, 3) be šios priemonės vykdymo kontroliuojančios institucijos žinios nekeisti gyvenamosios vietos; 4) uždraudžiant vartoti psichiką veikiančias medžiagas (bausmės vykdymo atidėjimas nepasibaigęs);

kaltinamas, padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 284 straipsnyje.

Aprašomoji dalis

nustatė:

Teismo nustatytos faktinės bylos aplinkybės

A. J. 2023 m. gruodžio 31 d., apie 23.40 val., viešoje vietoje - Rūtų skg., Rokiškyje, matant pašaliniams asmenims, įžūliu elgesiu demonstravo nepagarbą aplinkiniams ir aplinkai bei sutrikdė visuomenės rimtį, o būtent: kilus žodiniam konfliktui, kumščiu vieną kartą sudavė nukentėjusiajai G. K. į apatinį žandikaulį, dėl ko lūžo jos dėvima dantų kapa, kurios vertė 75 Eur; tęsdamas nusikalstamus veiksmus, vieną kartą kumščiu sudavė nukentėjusiajai G. K. į nosį, taip nukentėjusiajai G. K. sukėlė fizinį skausmą, o dėl sulaužytos dantų kapos padarė jai 75 Eur turtinę žalą ir pažeidė viešąją tvarką.

Motyvuojamoji dalis

Įrodymai, kuriais grindžiamos teismo išvados, ir jų vertinimas

Be kaltinamojo A. J. prisipažinimo, padarius jam inkriminuotą nusikalstamą veiką, numatytą BK 284 straipsnyje, jo kaltė, padarius šią nusikalstamą veiką, visiškai įrodyta sekančiai išvardintais bylos duomenimis.

Nukentėjusios G. K. 2024 m. rugpjūčio 5 d. pateiktas 105,00 Eur dydžio civilinis ieškinys (t. 1, b. l. 43).

Ištyręs baudžiamojoje byloje esančius įrodymus ir įvertinęs juos BPK 20 straipsnyje nustatyta tvarka, teismas daro išvadą, kad kaltinimas A. J. pasitvirtino. Bylos įrodymai visiškai pagrindžia, kad kaltinime nurodytu metu viešoje vietoje, matant pašaliniams asmenims, įžūliu elgesiu demonstravo nepagarbą aplinkiniams ir aplinkai bei sutrikdė visuomenės rimtį, t. y. kilus žodiniam konfliktui, kumščiu vieną kartą sudavė nukentėjusiajai G. K. į apatinį žandikaulį, dėl ko lūžo jos dėvima dantų kapa ir jai padaryta 75 Eur turtinė žalą, ir dar vieną kartą kumščiu sudavė šiai nukentėjusiajai į nosį, taip jai sukeldamas fizinį skausmą, tokiu būdu kaltinamasis pažeidė viešąją tvarką. Teismui nėra pagrindo abejoti kaltinimo pagrįstumu, kadangi pats kaltinamasis A. J. savo kaltę pripažino visiškai, o jo kaltę pagrindžia dar nukentėjusiosios bei liudytojų parodymai, įvykio vietos ir daiktų apžiūros protokolai bei kiti rašytiniai bylos įrodymai. Teismas, remdamasis išvardintų nuoseklių, neprieštaringų ir vienas kitą papildančių įrodymų visuma, konstatuoja, kad kaltinamojo A. J. neteisėti veiksmai teisingai kvalifikuoti, kaip viešos tvarkos pažeidimas pagal BK 284 straipsnį, todėl jis trauktinas baudžiamojon atsakomybėn.

Skirdamas bausmes kaltinamajam, teismas atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, motyvus ir tikslus, nusikalstamos veikos stadiją, kaltinamųjų asmenybes, kitas bausmės skyrimui svarbias aplinkybes (BK 54 straipsnio 2 dalis).

Kaltinamojo A. J. atsakomybę lengvina tai, kad jis savo kaltę dėl padarytos nusikalstamos veikos pripažino ir dėl to nuoširdžiai gailėjosi, kuo įsitikino ir teismas, nagrinėdamas bylą (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas), taip pat jo atsakomybę lengvina tai, kad jis savo noru atlygino ar pašalino padarytą žalą (BK 59 straipsnio 1 dalies 3 punktas). Tuo tarpu BK 59 straipsnio 1 dalies 6 punkte numatyta atsakomybė lengvinanti aplinkybė, kad kaltinamojo veikos padarymui įtakos turėjo provokuojantis nukentėjusio asmens elgesys, nagrinėjamu atveju nenustatyta, kadangi kaltinamojo nurodytų galimų nukentėjusiosios G. K. provokuojančių veiksmų jo atžvilgiu nepatvirtina jokie kiti bylos duomenys. O kaltinamojo atsakomybę sunkina tai, kad jis nagrinėjamą nusikalstamą veiką padarė, neišnykus teistumui, t. y. būdamas recidyvistu (60 straipsnio 1 dalies 13 punktas).

Sprendžiant kaltinamojo A. J. baudžiamosios atsakomybės klausimą ir parenkant skirtinos bausmės rūšį ir dydį už padarytą nusikalstamą veiką, teismas vertina tai, kad nagrinėjama nusikalstama veika yra baigta, tyčinė, priskiriama nesunkių nusikaltimų kategorijai, kuria buvo ne tik sutrikdyta vieša tvarka, tačiau ir intensyviais smurtiniais veiksmais padaryta žala nukentėjusios turtui bei sveikatai, sukeliant jai skausmą, tai padaryta iš esmės be aiškios priežasties, nes aplinkybės dėl provokuojančių nukentėjusios elgesio nepasitvirtino, kas tik pagrindžia padarytos nusikalstamos veikos didesnį pavojingumą. Taip pat kaltinamojo atžvilgiu nustatyta dvi jo atsakomybę lengvinančios aplinkybės ir viena ją sunkinanti aplinkybė. Be to, teismas vertina ir kaltinamojo A. J. itin neigiamai apibrėžiamą asmenybę, t. y. kaltinamasis teisiamas jau trečią kartą, prieš tai jis kelis kartus teistas už smurtines nusikalstamas veikas, jo atžvilgiu taikytos net ir griežčiausios rūšies bausmės (laisvės atėmimo bausmės), kad ir atidedant jų vykdymą, tačiau tai neturėjo esminės įtakos jo elgesiui, jis ir toliau nusikalsta, smurtaudamas prieš aplinkinius, kadangi naują smurtinio pobūdžio nusikalstamą veiką jis padarė dar bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu, nepraėjus nei pusmečiui nuo naujai paskirtos bausmės vykdymo atidėjimo pradžios (t. 1, b. l. 117-121). Be to, kaltinamasis sistemingai baudžiamas administracine tvarka už įvairius administracinius nusižengimus, kadangi vienerių metų laikotarpiu padarė tris administracinius nusižengimus ir turi galiojančių neįvykdytų administracinių nuobaudų (t. 1, b. l. 141-143). Taip pat vertintina tai, kad kaltinamasis neregistruotas psichiatrinio gydymo ir priklausomybės ligų gydymo įskaitose (t. 1, b. l. 148-150), nedirbantis, nors ir registruotas Užimtumo tarnyboje, augina mažametį vaiką. Visos prieš tai aptartos aplinkybės apie padarytą nusikalstamą veiką ir patį kaltinamąjį A. J. leidžia pagrįstai manyti, kad kaltinamasis išvadų iš ankstesnio savo elgesio nedaro, jis nesitaiso, nekeičia savo gyvenimo būdo ir nenori to daryti, anksčiau jam taikytos poveikio priemonės (paskirtų laisvės atėmimo bausmių vykdymo atidėjimai) nepadarė tinkamo poveikio jam ir nepasiekė savo tikslų, nesulaikė kaltinamojo nuo naujų nusikalstamų veikų padarymo ir nauja nusikalstama veika yra ne atsitiktinio pobūdžio, o nulemta susiformavusių neigiamų vertybinių jo nuostatų. Teismo vertinimu, atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, galima daryti išvadą, kad kaltinamąjį A. J. galima pataisyti, tik paskiriant tokią pat griežtą, kaip ir anksčiau taikytos bausmės. Dėl to, teismas, vadovaudamasis bendraisiais bausmių skyrimo pagrindais, numatytais BK 54 straipsnyje, remdamasis minėtomis aplinkybėmis, daro išvadą, kad BK 41 straipsnio 2 dalyje numatyti bausmės tikslai gali būti pasiekti, kaltinamajam A. J. už padarytą nusikalstamą veiką, numatytą BK 284 straipsnyje, paskyrus sankcijoje numatytą griežčiausią bausmę – laisvės atėmimo bausmę, kurios trukmė parinktina mažesnė už baudžiamajame įstatyme numatytą tokios bausmės vidurkį. Taigi, būtent tokios rūšies bei dydžio bausmė pilnai atitiks teisingumo ir proporcingumo principus, taip pat ateityje sulaikys asmenį nuo naujų nusikalstamų veikų darymo.

Kaltinamasis A. J. savo kaltę pripažino pilnai, bylos nagrinėjimo procese buvo atliktas sutrumpintas įrodymų tyrimas, todėl jam skirtinos bausmės dydis mažintinas vienu trečdaliu (BK 64¹ straipsnis).

Atsižvelgus į tai, kad kaltinamasis A. J. naują nusikalstamą veiką padarė dar Panevėžio apylinkės teismo Rokiškio rūmų 2023 m. birželio 8 d. nuosprendžiu paskirtos bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu, tai šiuo teismo nuosprendžiu paskirta bausmė subendrintina su ankstesniu teismo 2023 m. birželio 8 d. nuosprendžiu paskirta laisvės bausme, taikant kaltinamajam palankesnį dalinį bausmių sudėjimo būdą BK 64 straipsnio 1 ir 3 dalyse numatytais pagrindais, t. y. prie ankstesniu teismo 2023 m. birželio 8 d. nuosprendžiu paskirtos griežtesnės laisvės atėmimo bausmės pridedant šiuo teismo nuosprendžiu paskirtos minimalią laisvės atėmimo bausmės dalį (3 mėnesius) (BK 50 straipsnio 2 dalis) ir paskiriant galutinę subendrintą laisvė atėmimo bausmę.

Dėl BK 75 straipsnio galimo taikymo nagrinėjamu atveju pažymėtina, kad atidėdamas paskirtosios bausmės vykdymą, teismas turi spręsti, ar pritaikytų baudžiamųjų teisinių priemonių ir teismo paskirtų įpareigojimų visuma turės poveikį kaltininkui ir kad ateityje jis laikysis įstatymų bei nedarys naujų nusikaltimų (BK 75 straipsnio 4 dalis). Baudžiamasis įstatymas nenurodo aplinkybių, į kurias teismas turėtų atsižvelgti, svarstydamas BK 75 straipsnyje numatytas nuostatas. Spręsdamas, ar bausmės tikslai kaltininkui bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo, teismas vadovaujasi bendraisiais bausmės tikslais, nustatytais BK 41 straipsnio 2 dalyje. Pagal teismų praktiką, teismui sprendžiant bausmės vykdymo atidėjimo klausimą, turi būti vertinamos visos bylos aplinkybės, susijusios ir su padaryta nusikalstama veika, ir su kaltinamojo asmenybe, t. y. nusikalstamos veikos pavojingumo pobūdis, laipsnis, kaltinamojo asmenybės teigiamos ir neigiamos savybės, jo elgesys šeimoje ir visuomenėje, polinkiai, nusikalstamos veikos padarymo priežastys, elgesys po nusikalstamos veikos padarymo ir kt. (kasacinio teismo nutartys baudžiamosiose bylose 2K-132-942/2016, 2K-372-697/2017). Kartu pažymėtina, kad bausmės vykdymo atidėjimas yra išimtinė bausmės realizavimo forma, galima tada, kai bylos aplinkybių visuma neleidžia abejoti, kad laisvės atėmimo bausmė realiai gali būti neatliekama, tačiau iškilus pagrįstai abejonei šis institutas neturi būti taikomas. BK 75 straipsnio taikymas galimas tik byloje esant tam tikrai įstatymo numatytai sąlygų visumai, be to, net ir esant šių sąlygų visumai, bausmės vykdymo atidėjimas yra teismo teisė, nes tik teismas sprendžia, ar yra pakankamas pagrindas manyti, kad konkrečiam nuteistajam bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo (kasacinio teismo 2013 m. lapkričio 12 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-431/2013, 2014 m. balandžio 22 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-208/2014 ir kt.)

Tuo tarpu nagrinėjamu atveju teismas jau nebekartoja prieš tai detaliai išdėstytų duomenų, apibrėžiančių tiek kaltinamojo A. J. padarytos nusikalstamos veikos didesnį pavojingumą, tiek ir jo paties kaltinamojo itin neigiamai apibrėžiančią asmenybę, bei kitų duomenų, reikšmingų bausmės individualizavimo procese, kas leido spręsti, kad kaltinamojo nusikalstamas poelgis nebuvo atsitiktinis, o yra nulemtas susiformavusių neigiamų kaltinamojo vertybinių nuostatų. Pastebėtina, kad kaltinamąjį prieš tai net kelis kartus nuteistus laisvės atėmimo bausme ir jo atžvilgiu net kelis kartus taikius bausmės vykdymo atidėjimo institutą, jis vis tiek nėra linkęs taisytis ir laikytis teisės normų reikalavimų, toliau daro naujus teisės pažeidimus, o naujai nusikalto dar paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu. Tad galima daryti išvadą, kad dabartinė nusikalstama veika yra nuoseklus kaltinamojo netinkamo gyvenimo būdo ir jo, kaip linkusio smurtauti asmens, elgesio padarinys. Teismo vertinimu, tokiam asmeniui ir valstybės taikomas poveikis turi būti adekvatus bei proporcingas jo visų padarytų veikų pavojingumui, kad jį paveiktų ir sulaikytų nuo nusikalstamų sumanymų realizavimo, o ne sudarytų nebaudžiamumo iliuziją. Tokios išvados negali pakeisti ir gynėjo svarstymai dėl kaltinamojo sunkios vaikystės, kadangi tai negali pateisinti jo smurtinio elgesio, kurio užkardymo ir siekiama skiriama bausme, kaip ir gynėjo nurodyti pozityvūs kaltinamojo ateities planai ar poreikis pasirūpinti savo kūdikiu, jį išlaikyti, nors kaltinamasis iki šiol nedirba, o pastaroji aplinkybė egzistavo ir iki nagrinėjamos veikos padarymo, bet tai nesulaikė kaltinamojo nuo nusikalstamo poelgio. Tuo tarpu tai, kad šiam kaltinamajam anksčiau buvo taikyti tik BK 92 straipsnio nuostatos, jam atidedant paskirtų bausmių vykdymus kaip nepilnamečiui, nesudaro pagrindo teigti, kad tokia priemonė (bausmės vykdymo atidėjimas) yra efektyvi ir bausmės tikslai gali būti pasiekti be realaus bausmės atlikimo. Dėl to, nėra pagrindo vertinti, kad teismo rodomas pasitikėjimas ir taikant bausmės vykdymo atidėjimą, galėtų padėti kaltinamajam pakeisti jau susiformavusias įstatymo reikalavimams priešingas nuostatas ir prisidėti prie jų nusikalstamo elgesio užkardymo (BK 75 straipsnio 4 dalis). Dėl to, kaltinamajam A. J. paskirtos galutinės subendrintos laisvės atėmimo bausmės vykdymas neatidedamas ir ši bausmė vykdytina realiai.

Byloje nukentėjusioji G. K. 2024 m. rugpjūčio 5 d. pateikė 105,00 Eur dydžio civilinį ieškinį, siekiant kompensacijos dėl nusikalstama veika padarytos turtinės žalos atlyginimo (t. 1, b. l. 43). Pagal BPK 113 straipsnį, 115 straipsnio 1 dalį, teismas, priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį, remdamasis įrodymais dėl civilinio ieškinio pagrįstumo ir dydžio, visiškai ar iš dalies patenkina pareikštą civilinį ieškinį arba jį atmeta. Tuo tarpu BPK 107 straipsnyje nurodyta, kad kai gaunamas pareiškimas, kad nusikalstama veika padaryta žala atlyginta, procesas dėl civilinio ieškinio baudžiamojoje byloje nepradedamas. Nagrinėjamu atveju bylos nagrinėjimo metu nustatyta ir iš gynėjo pateikto 2024 m. spalio 23 d. pinigų pavedimo dokumento matyti, kad nukentėjusiajai G. K. yra sumokėta jos civiliniu ieškiniu reikalaujama priteisti pinigų suma (t. 2, b. l. 44). Esant šioms aplinkybėms procesas dėl nukentėjusiosios pareikšto civilinio ieškinio nutraukiamas BPK 107 straipsnio pagrindu.

Kaltinamajam A. J. ikiteisminio tyrimo metu paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti (t. 1, b. l. 164-167), paliktina galioti iki šio teismo nuosprendžio įsiteisėjimo, o jam įsiteisėjus – panaikintina.

BPK 103 straipsnio 6 punkto, 105 straipsnio 1 dalies pagrindu iš kaltinamojo A. J. valstybei išieškoma 31,72 Eur suma pašto išlaidoms padengti (BPK 105 straipsnio 3 dalis).

Rezoliucinė dalis

Remdamasis išdėstytu ir vadovaudamasis BPK 303 straipsnio 2 dalimi, teismas

nusprendžia:

A. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini) pripažinti kaltu, padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 284 straipsnyje, ir paskirti jam bausmę – laisvės atėmimą 6 (šešiems) mėnesiams.

Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, A. J. paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir paskirti jam galutinę bausmę – laisvės atėmimą 4 (keturiems) mėnesiams.

Vadovaujantis BK 64 straipsnio 1 ir 3 dalimis, A. J. paskirtą bausmę subendrinti su Panevėžio apylinkės teismo Rokiškio rūmų 2023 m. birželio 8 d. nuosprendžiu paskirta laisvės atėmimo bausme, prie ankstesniu teismo nuosprendžiu paskirtos griežtesnės laisvės atėmimo bausmės pridedant šiuo teismo nuosprendžiu paskirtos laisvės atėmimo bausmės dalį, ir A. J. paskirti galutinę subendrintą bausmę – laisvės atėmimą 1 (vieneriems) metams 9 (devyniems) mėnesiams.

Bausmės pradžią skaičiuoti nuo A. J. sulaikymo, vykdant šį teismo nuosprendį dienos.

Procesą pagal byloje nukentėjusiosios G. K. pareikštą civilinį ieškinį dėl 105,00 Eur turtinės žalos atlyginimo nutraukti (BPK 107 straipsnis).

Išieškoti iš kaltinamojo A. J. 31,72 Eur (trisdešimt vieną eurą 72 ct) proceso išlaidų į valstybės pajamas (valstybei priteistos proceso išlaidos turi būti sumokėtos, jas pervedant į vieną iš Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos surenkamųjų sąskaitų pavedime nurodant juridinio asmens kodą -188659752, ir įmokos kodą – 5662).

A. J. ikiteisminio tyrimo metu paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti palikti galioti iki šio teismo nuosprendžio įsiteisėjimo, o jam įsiteisėjus – panaikinti.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Panevėžio apygardos teismui per Panevėžio apylinkės teismo Rokiškio rūmus.