Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Jolantos Malijauskienės, Beatos Martišienės ir Ivetos Pelienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),

atsakovo Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Vilniaus miesto skyriaus atstovams A. R. ir D. K.,

atsakovo Daugiabučio namo (duomenys neskelbtini) savininkų bendrijos atstovui V. L. ir advokatui Andriui Norkūnui,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos asociacijos „Kiemas“ skundo atsakovams Nacionalinės žemės tarnybos Vilniaus miesto skyriui, Vilniaus miesto savivaldybės administracijai, Daugiabučio namo (duomenys neskelbtini) savininkų bendrijai dėl įsakymų panaikinimo priėmimo ir valstybinės žemės nuomos sutarties pripažinimo negaliojančia.

Aprašomoji dalis

nustatė:

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

Skundas atmestinas.

Byloje ginčas kilęs dėl Administracijos direktoriaus 2017-05-29 įsakymo Nr. A30-1565 NŽT Vilniaus miesto skyriaus 2017-10-16 sprendimo Nr. 49SK-2126-(14.49.109.) teisėtumo ir pagrįstumo ir 2017-12-21 valstybinės žemės nuomos sutarties Nr. 49ŽSN-462-(14.49.57.), sudarytos tarp NŽT ir Bendrijos pripažinimo negaliojančia.

Nustatyta, kad Administracijoje 2016-11-16 gautas Bendrijos prašymas organizuoti žemės sklypo (duomenys neskelbtini) formavimo ir pertvarkymo projekto rengimą, esamam pastatui (duomenys neskelbtini) eksploatuoti (1 t., b. l. 143). Administracijos direktoriaus pavaduotojo 2016-12-07 įsakymo Nr. A30-3593 pagrindu pradėtas rengti apie 2517 kv. m. žemės sklypo (duomenys neskelbtini) formavimo ir pertvarkymo projektas, kurio tikslas suformuoti naudojamą kitos paskirties žemės sklypą esamiems statiniams eksploatuoti pagal nekilnojamojo turto kadastre įrašytą jų tiesioginę paskirtį (toliau – Projektas) (1 t. b. l. 147). 2016-12-20 Administracija parengė žemės sklypo (duomenys neskelbtini) formavimo ir pertvarkymo projekto rengimo reikalavimus Nr. A648-661/16(2.14.2.12-MP8) (toliau – Reikalavimai), o 2017-05-11 NŽT surašė Žemėtvarkos planavimo dokumento patikrinimo aktą Nr. FPA-2587-(8.30), kurio 8 punkte nurodoma patikrinimo išvada: „pritariama teikimui tvirtinti su sąlyga: tvirtinti gavus dokumentą apie informaciją paskelbtą namo gyventojams“ (1 t. b. l. 150–151, 127–128).

Administracijos direktoriaus pavaduotojo 2017-05-29 Įsakymu patvirtintas Projektas bei sprendiniai pagal pridedamą brėžinį (1 t., b. l. 115).

Į Administraciją su 2017-06-23 prašymu stabdyti žemės sklypo formavimo gyvenamojo namo (duomenys neskelbtini) bendrijai procedūrą kreipėsi 9 (duomenys neskelbtini) gyventojai (įskaitant R. Š.). Prašyme gyventojai nurodė, kad netikėtai pastebėjo „kad toje vietoje, kur (duomenys neskelbtini) gyventojai parkuoja mašinas (viso labo telpa 5), atsirado riboženkliai. Supratome, jog neinformavus kt. namų gyventojų bandomas suformuoti sklypas (duomenys neskelbtini) namo mašinų parkavimui <...>“ (1 t. b. l. 122–123). Administracijos Miesto plėtros departamentas, atsakydamas į (duomenys neskelbtini) gyventojų 2017-06-23 prašymą, 2019-08-10 raštu Nr. A51-53688/17(2.14.2.12-MP8) informavo, kad 2017-05-29 Įsakymu patvirtintas žemės sklypo (duomenys neskelbtini) formavimo ir pertvarkymo planas, nurodė, šio Įsakymo priėmimo teisinį pagrindą ir pažymėjo, kad žemės sklypas (duomenys neskelbtini) projektuotas vadovaujantis Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2012-01-27 įsakymu Nr. 30-200 „Dėl pritarimo Lazdynų seniūnijos 192 ha teritorijos, Verkių seniūnijos Baltupių rajono 48 ha teritorijos, Fabijoniškių seniūnijos dalies 121 ha teritorijos, Žirmūnų seniūnijos dalies 34 ha teritorijos ir Žirmūnų seniūnijos dalies 224 ha teritorijos schemoms“ patvirtintu specialiuoju planu (1 t., b. l. 125–126).

NŽT Vilniaus miesto skyriaus 2017-10-16 Sprendimu Nr. 49SK-2126-(14.49.109.) suformuotas 2509 kv. m ploto žemės sklypas ir patvirtinti jo kadastro duomenys, nustatyti pagal MB „Sklypų projektavimas“ matininko M. K. 2017-06-05 parengtą žemės sklypo kadastro duomenų bylą, nustatė minėtam žemės sklypui 294 kv. m ploto servitutą (tarnaujantis daiktas), suteikiantį teisę važiuoti transporto priemonėmis, naudotis pėsčiųjų taku, žemės sklypo plane M1:500 pažymėtą indeksu S2 (2 t. b. l. 18–19). Bendrija NŽT Vilniaus miesto skyriui 2017-11-06 pateikė prašymą išnuomoti naudojamą kitos paskirties valstybinės žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini) (2 t. b. l. 16–17).

NŽT Vilniaus miesto skyriaus vedėjas 2017-12-21 įsakymu Nr. 49VĮ-2267-(14.49.2.), vadovaudamasis Lietuvos Respublikos žemės įstatymo 9 straipsnio 1 dalies 4 punktu, Naudojamų kitos paskirties valstybinės žemės sklypų pardavimo ir nuomos taisyklėmis, patvirtintomis Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1999-03-09 nutarimu Nr. 260, Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimu Nr. 205 „Dėl žemės įvertinimo tvarkos ir atsižvelgdamas į minėtą Bendrijos prašymą, išnuomojo Bendrijai 2509 kv. m. ploto valstybinės žemės sklypą (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)), (duomenys neskelbtini), pagal valstybinės žemės nuomos sutarties projektą. Valstybinės žemės nuomos sutartis su Bendrija sudaryta 2017-12-21, žemės sklypas išnuomotas 58 metams (2 t., b. l. 15, 13–14).

2018-09-03 Administracijoje gautas Šedbaro APB 2018-08-31 raštas, kuriame nurodoma, kad kreipiamasi atstovaujant ir ginant kolektyvinius daugiabučio gyvenamojo namo (duomenys neskelbtini) interesus ir prašoma pateikti informaciją apie gretimo daugiabučio gyvenamojo namo (duomenys neskelbtini) formavimo dokumentus. Prašyme paaiškinama, kad Gyvenamojo namo (duomenys neskelbtini) gyventojų teigimu, 2018 m. vasarą jų daugiabučio namo kiemo teritorijoje buvo pastatyti ženklai „Privati teritorija“, su įspėjamaisiais kelio ženklais apie transporto priemonių nutempimą. Pradėjus domėtis tokio ženklinimo pagrindu, gretimo namo (duomenys neskelbtini) namo gyventojai nurodė, kad aplink jų namą yra suformuotas žemės sklypas, į kurio ribas patenka ir (duomenys neskelbtini) daugiabučio namo gyventojų automobilių stovėjimo aikštelė ( 1 t. b. l. 131). Į šį Šedbaro APB prašymą atsakyta Administracijos Miesto plėtros departamento 2018-10-16 raštu Nr. A51-89051/18(2.14.2.12-MP8) iš esmės pakartojant tai, kas buvo išdėstyta atsakant į (duomenys neskelbtini) gyventojų 2017-06-23 prašymą, taip pat advokatui pateiktos dokumentų, susijusių su žemės sklypo (duomenys neskelbtini) formavimu kopijos (b. l. 1 t. b. l. 134–135).

2018-10-16 pareiškėja asociacija „Kiemas“ kreipėsi į teismą su skundu, kurio pagrindu pradėta ši administracinė byla.

Dėl asociacijos „Kiemas“ suinteresuotumo pateikti skundą

Atsižvelgiant į tai, kad atsakovai tiek procesiniuose dokumentuose, tiek teismo posėdžio metu kėlė klausimą dėl asociacijos „Kiemas“ suinteresuotumo ABTĮ 5 ir 23 straipsnių prasme, pirmiausia šioje byloje spręstinas klausimas, ar pareiškėja – asociacija „Kiemas“ – turi teisę kreiptis į teismą su tokio pobūdžio skundu, t. y. ginant kitų asmenų teises ar teisėtus interesus.

ABTĮ 5 straipsnio 1 dalis nustato, kad kiekvienas suinteresuotas subjektas turi teisę įstatymų nustatyta tvarka kreiptis į teismą, kad būtų apginta pažeista ar ginčijama jo teisė arba įstatymų saugomas interesas. Pagal ABTĮ 23 straipsnio 1 dalį skundą (prašymą) dėl viešojo administravimo subjekto priimto teisės akto ar veiksmo (neveikimo), taip pat dėl viešojo administravimo subjekto vilkinimo atlikti veiksmus turi teisę paduoti asmenys, taip pat kiti viešojo administravimo subjektai, įskaitant valstybės tarnautojus ir pareigūnus, kai jie mano, kad jų teisės ar įstatymų saugomi interesai yra pažeisti. Išvardintos ABTĮ nuostatos garantuoja asmeniui teisę kreiptis į administracinį teismą ir nustato, jog tokiam kreipimuisi pakanka, kad asmuo manytų, jog jo teisės ar įstatymų saugomi interesai yra pažeisti, t. y. pakankamas asmens subjektyvus suvokimas apie jo teisių ar interesų pažeidimą. Tačiau nurodytos nuostatos taip pat reiškia, kad teismas, nagrinėdamas administracines bylas, privalo nustatyti, kuo pasireiškia pareiškėjo nurodytas pažeidimas, t. y. kiekvienu konkrečiu atveju nustatyti, ar asmuo, kuris kreipėsi dėl pažeistos teisės (intereso) gynimo, turi jo nurodytas teises (įstatymų saugomus interesus), ar šios teisės (interesai) objektyviai yra pažeistos asmens nurodytu būdu. Tik nustatęs nurodytas aplinkybes, teismas gali apginti pareiškėjo teises vienu iš ABTĮ 88 straipsnio 2–4 punktuose numatytų būdų. Nenustatęs šių aplinkybių, teismas turi atmesti skundą (prašymą) ABTĮ 88 straipsnio 1 punkto pagrindu (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau – ir LVAT) 2018 m. rugpjūčio 23 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-4740-502/2018, 2019 m. balandžio 17 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-405-525/2019). Tai reiškia, jog kiekvienam subjektui turi būti užtikrinta jo pažeistų teisių ar teisėtų interesų gynimo galimybė, tačiau toks suinteresuotas asmuo, kreipdamasis į teismą, privalo įrodyti, kad jis turi subjektinę teisę, kad šią teisę pažeidžia, kėsinasi pažeisti ar ginčija atsakovas. Taip pat pažymėtina, jog suinteresuoto asmens teisė kreiptis į teismą nereiškia teisės reikalauti ginti nuo pažeidimų bet kieno teisę, o reiškia galimybę kreiptis į teismą tik dėl to, kad būtų apginta jo (pareiškėjo) subjektinė teisė ar įstatymų saugomas interesas (LVAT 2009-10-15 nutartis administracinėje byloje Nr. A662-1157/2009). Administracinių teismų praktikoje asmens suinteresuotumas suvokiamas kaip subjekto materialinis teisinis suinteresuotumas, t. y. asmuo turi turėti aiškiai identifikuojamą siekį apginti materialinės teisės normų saugomą teisę ar interesą (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. birželio 13 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A492-922/2013). Teisme gali būti ginama tik objektyviai egzistuojanti subjektinė teisė, įgyta teisės akto pagrindu, o ne tariama teisė, pagrįsta vien asmens subjektyviu suvokimu (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2014 m. balandžio 17 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A502-364/2014).

Bylos duomenimis nustatyta, kad asociacija „Kiemas“ Lietuvos Respublikos Juridinių asmenų registre įregistruota nuo 2018-08-01. Asociacijos tikslai: teikti gyvenamojo namo (duomenys neskelbtini) gyventojų pastangas užtirtinant tinkamą, darnų jų sambūvį, kokybiškas ir nežalingas gyvenimo sąlygas, minėto gyvenamojo namo, jo aplinkos, greta esančio žemės sklypo tvarkymą, geranorišką galimų konfliktų sprendimą, atstovauti ir ginti asociacijos narių interesus valstybės, teisėsaugos, teisėtvarkos ir kitose institucijose, teikti pasiūlymus valstybės institucijoms dėl naujai rengiamų ar jau veikiančių aplinkos apsaugą reglamentuojančių įstatymų bei kitų teisės aktų, dalyvauti kuriant atsakingą požiūrį į gyvenamosios aplinkos išsaugojimą, racionalų gamtos turtų naudojimą, skatinant darnų vystymąsi, skleisti aktualią informaciją apie pasiekimus, naujoves gyvenamosios aplinkos apsaugos srityse, prisidėti prie netolerancijos gyvenamosios aplinkos pažeidimams stiprinimo (1 t. b. l. 17–20; 2 t. b. l. 55–56).

Nagrinėjamu atveju pareiškėja asociacija „Kiemas“ savo skunde teismui nurodė, kad kreipiasi atstovaudama ir gindama kolektyvinius daugiabučio gyvenamojo namo (duomenys neskelbtini) interesus. Iš pareiškėjos skundo turinio suprantama, kad gyvenamojo namo (duomenys neskelbtini) gyventojų manymu, jų teisės yra pažeidžiamos, nes į skundžiamais Administracijos Įsakymu ir NŽT Vilniaus miesto skyriaus Sprendimu gretimam namui, esančiam (duomenys neskelbtini), eksploatuoti suformuotą žemės sklypą (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) nepagrįstai patenka gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini), gyventojų naudojama automobilių stovėjimo aikštelė. Šiuo aspektu atkreiptinas dėmesys į tai, kad iki šiol žemės sklypas būtent gyvenamajam namui, esančiam (duomenys neskelbtini), eksploatuoti nėra suformuotas.

Lietuvos Respublikos žemės įstatymo 40 straipsnio 1 dalies 3 punkte nustatytu atveju žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektai rengiami, kai formuojami žemės sklypai esamiems statiniams ir įrenginiams eksploatuoti pagal Nekilnojamojo turto kadastre įrašytą jų tiesioginę paskirtį. Šio straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektų rengimą organizuoja savivaldybių administracijos arba NŽT, o remiantis 3 dalimi, teisę inicijuoti žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektų rengimą turi valstybinės žemės patikėtiniai, statinių, prie kurių formuojami žemės sklypai, savininkai, pastatų bendrojo naudojimo objektų valdytojai, privačios žemės savininkai arba valstybinės žemės naudotojai, valstybės ar savivaldybių institucijos ir kiti asmenys, pageidaujantys ir turintys teisę įsigyti nuosavybėn ar nuomoti valstybinės žemės sklypus ne aukciono tvarka arba juos valdyti patikėjimo teise.

Žemės įstatymo 9 straipsnio 6 dalies 1 punkte įtvirtinta, kad valstybinė žemė išnuomojama be aukciono, jeigu ji užstatyta fiziniams ir juridiniams asmenims nuosavybės teise priklausančiais ar jų nuomojamais statiniais ar įrenginiais (išskyrus laikinuosius statinius, inžinerinius tinklus bei neturinčius aiškios funkcinės priklausomybės ar apibrėžto naudojimo arba ūkinės veiklos pobūdžio statinius, kurie tarnauja pagrindiniam statiniui ar įrenginiui arba jo priklausiniui). Žemės sklypai, užstatyti fizinių ar juridinių asmenų nuomojamais statiniais ar įrenginiais, išnuomojami tik šių statinių ar įrenginių nuomos terminui. Žemės sklypai išnuomojami teritorijų planavimo dokumentuose ar žemės valdos projektuose nustatyto dydžio, kuris būtinas statiniams ar įrenginiams eksploatuoti pagal Nekilnojamojo turto kadastre įrašytą jų tiesioginę paskirtį.

Naudojamų kitos paskirties valstybinės žemės sklypų pardavimo ir nuomos taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1999 m. kovo 9 d. nutarimu Nr. 260 (toliau – Taisyklės) 2.1 papunktis nustato, kad asmenys pagal Taisykles gali įsigyti nuosavybėn naudojamus namų valdų žemės sklypus. Namų valdų žemės sklypai juose esančių statinių ir įrenginių savininkams parduodami neatsižvelgiant į jų nuolatinę gyvenamąją vietą. Namų valdų žemės sklypams priskiriami žemės sklypai prie daugiabučių namų. Šie žemės sklypai parduodami bendrosios dalinės nuosavybės teise daugiabučio namo savininkams (butų ir negyvenamųjų patalpų savininkams).

Taisyklių 27 punktas nustato, kad naudojamus kitos paskirties valstybinės žemės sklypus gali išsinuomoti Lietuvos Respublikos fiziniai ir juridiniai asmenys, užsieniečiai, užsienio juridiniai asmenys ir kitos užsienio organizacijos. Taisyklių 28 punkte įtvirtinta, kad vdovaujantis Taisyklėmis išnuomojami Taisyklių 2.1, 2.2 ir 2.4 punktuose nurodyti naudojami žemės sklypai, užstatyti šiuose punktuose nurodytais asmenims nuosavybės teise priklausančiais arba jų nuomojamais statiniais ar įrenginiais, išskyrus žemės sklypus, kuriuose nutiesti tik inžineriniai tinklai ar (ir) pastatyti tik laikinieji statiniai arba neturintys aiškios funkcinės priklausomybės ar apibrėžto naudojimo arba ūkinės veiklos pobūdžio statiniai, kurie tarnauja pagrindiniam statiniui (jo priklausiniui) ar įrenginiui. Valstybinės žemės sklypo, reikalingo daugiabučiam namui eksploatuoti, nuomos sutartį gali sudaryti daugiabučio namo savininkų bendrija, jeigu daugiabučio namo savininkų bendrija susirinkime priima sprendimą pavesti bendrijai sudaryti valstybinės žemės nuomos sutartį. Jeigu toks sprendimas kartu su prašymu išnuomoti žemės sklypą nepateikiamas, valstybinės žemės sklypas prie daugiabučio namo išnuomojamas daugiabučio namo savininkams (butų ir negyvenamųjų patalpų savininkams).

Iš aprašyto teisinio reglamentavimo matyti, kad teisę inicijuoti žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektų rengimą, formuojant žemės sklypų esamiems statiniams ir įrenginiams eksploatuoti pagal Nekilnojamojo turto kadastre įrašytą jų tiesioginę paskirtį, o taip pat sudaryti šiuo tikslu suformuotų valstybinės žemės sklypų nuomos ar pirkimo–pardavimo sutartis turi tik minėtose teisės normose aiškiai įvardinti subjektai. Šiuo konkrečiu atveju, tokią teisę turėtų gyvenamojo namo (duomenys neskelbtini) savininkai (butų ir negyvenamųjų patalpų savininkai) arba šio daugiabučio gyvenamojo namo savininkų bendrija, jeigu tokia būtų įsteigta. Teisėjų kolegijos vertinimu, iš paminėto teisinio reguliavimo seka, kad asociacija neturi teisės nei inicijuoti žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), formavimo ir pertvarkymo projekto rengimo Žemės įstatymo 40 straipsnio 1 dalies 3 punkte numatytu atveju, nei sudaryti valstybinės žemės nuomos ar pirkimo–pardavimo sutarties.

Asociacija nagrinėjamu atveju į teismą kreipėsi ne dėl savo kaip juridinio asmens teisių ar įstatymų saugomo intereso pažeidimo, kadangi asociacija, kaip jau minėta, nėra tas subjektas, kuris laikytinas teisėtu valstybinės žemės naudotoju ar valdytoju, su kuriuo, laikantis teisės aktų reikalavimų, galėtų būti sudaroma valstybinės žemės nuomos ar pirkimo–pardavimo sutartis dėl valstybinės žemės, reikalingos gyvenamajam namui (duomenys neskelbtini) eksploatuoti, o dėl kitų fizinių asmenų, kurie yra minėto gyvenamojo namo savininkai, galimų teisių ar teisėtų interesų pažeidimo. Šiuo aspektu pažymėtina, kad viešą interesą gali ginti tik įstatymuose numatyti subjektai ir tik įstatymų nustatytais atvejais.

ABTĮ 5 straipsnio 3 dalies 3 punkte ir 55 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad įstatymų nustatytais atvejais prokuroras, viešojo administravimo subjektai, organizacijos ar fiziniai asmenys gali kreiptis į teismą su pareiškimu, kad būtų apgintas viešasis interesas arba apgintos valstybės, savivaldybės ir asmenų teisės bei įstatymų saugomi interesai. Viešuoju interesu Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje laikoma tai, kas yra objektyviai reikšminga, reikalinga, vertinga visai visuomenei ar jos daliai, tačiau viešuoju interesu laikytinas ne bet koks teisėtas asmens ar grupės asmenų interesas, o tik toks, kuris atspindi ir išreiškia pamatines visuomenės vertybes, kurias įtvirtina, saugo ir gina Lietuvos Respublikos Konstitucija. Bylą nagrinėjantis teismas, spręsdamas dėl viešojo intereso pažeidimo, kiekvienu atveju patikrina, ar subjektas, kuris kreipiasi į teismą, turi įstatyme numatytus įgaliojimus ginti viešąjį interesą. Jeigu tokia teisė įstatymu nesuteikta, teismas negali konstatuoti į teismą besikreipusio asmens materialinio suinteresuotumo ir tenkinti jo reikalavimą apginti viešąjį interesą (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išplėstinės teisėjų kolegijos 2013 m. rugpjūčio 19 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A502-580/2013 ir kt.).

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išplėstinė teisėjų kolegija 2013 m. rugpjūčio 19 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. A502-580/2013 yra nurodžiusi, jog vien pareiškėjo teisinė forma, suponuojanti tikslą ginti į asociaciją susibūrusių asmenų daugeto interesus, jam teisės ginti viešąjį interesą nesuteikia. Vien tai, jog Asociacijų įstatymo 2 straipsnio 1 dalies normoje, kuri savo pobūdžiu yra definicinė (apibrėžiančioji), yra nurodoma, jog asociacija, kaip tokia, turi tikslą (ir yra sutelkta) tenkinti viešuosius interesus, negali būti prilyginama įstatymo numatytiems viešojo intereso gynimo atvejams. Be to, kaip yra nurodęs Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2013 m. balandžio 25 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. A602-597/2013, definicinėmis teisės normomis nėra siekiama suformuluoti konkrečių elgesio taisyklių (taigi, ir įgalinimų), adresuotų atitinkamo teisinio santykio subjektams. Pažymėtina, kad Asociacijų įstatymas suteikia teisę asociacijoms įstatymų nustatyta tvarka kreiptis į teismą, kad būtų apgintos jo narių pažeistos ar ginčijamos teisės arba įstatymų saugomi interesai, tačiau teisė kreiptis į teismą vien tik dėl viešojo intereso gynimo nėra numatyta (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. liepos 2 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A858-610/2013).

Kaip jau minėta, viešasis interesas gali būti ginamas tik įstatymų numatytais atvejais. Nagrinėjamu atveju pareiškėja kitų įstatymų nuostatų, eksplicitiškai suteikiančių jam teisę ginti viešąjį interesą, nenurodė, jų nenustatė ir teismas. Įvertinus tai, darytina išvada, jog pareiškėja kreipėsi į teismą, siekdamas apginti viešąjį interesą, neturėdamas tam teisinio pagrindo, t. y. nesant įstatyme nustatyto atvejo, leidžiančio ginti viešąjį interesą nagrinėjamoje byloje.

Taigi teisėjų kolegija, įvertinusi teisinį reguliavimą, byloje esančius įrodymus, neturi teisinio pagrindo konstatuoti, kad pareiškėja asociacija „Kiemas“ turi konkretų materialinį interesą dėl nagrinėjamo administracinio ginčo, kitaip tariant, pareiškėja šioje administracinėje byloje neturi subjektinės teisės, atitinkamai nėra pagrindo vertinti, ar ji buvo pažeista. Pareiškėjos skundžiami Įsakymas, Sprendimas ir Sutartis, neturi jokios įtakos jos teisėms, pareigoms ar įstatymo saugomiems interesams. Taigi byloje nenustatytas pareiškėjos materialinis teisinis interesas dėl nagrinėjamo administracinio ginčo, todėl jos reikalavimas negali būti tenkinamas. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, pareiškėjos skundas atmestinas kaip nepagrįstas.

Pareiškėjos skundą atmetus kaip nepagrįstą tuo pagrindu, kad pareiškėja šiuo atveju neturi subjektinės teisės ginčyti teismui skundžiamų Įsakymo, Sprendimo ir Sutarties, pareiškėjos prašymo dėl Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2012-01-27 įsakymo Nr. 30-200 „Dėl pritarimo Lazdynų seniūnijos 192 ha teritorijos, Verkių seniūnijos Baltupių rajono 48 ha teritorijos, Fabijoniškių seniūnijos dalies 121 ha teritorijos, Žirmūnų seniūnijos dalies 34 ha teritorijos ir Žirmūnų seniūnijos dalies 224 ha teritorijos schemoms“ teisėtumo ištyrimo šioje administracinėje byloje nėra pagrindo nagrinėti.

Dėl bylinėjimosi išlaidų

Šioje byloje prašymus dėl bylinėjimosi išlaidų pateikė pareiškėjos asociacijos „Kiemas“ atstovas advokatas Kristijonas Paliutis (3 t. , b. l. 154–160) ir atsakovės Bendrijos atstovas advokatas Algis Norkūnas (3 t. b. l. 161–164).

Pagal ABTĮ 40 straipsnio 1 dalį, proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę gauti iš kitos proceso šalies savo išlaidų atlyginimą. ABTĮ 40 straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę reikalauti atlyginti jai išlaidas advokato ar advokato padėjėjo pagalbai apmokėti. Kitų atstovų pagal pavedimą pagalbai apmokėti patirtos išlaidos atlyginamos, jeigu teismas pripažįsta, kad jos buvo būtinos ir pagrįstos ir jos nėra susijusios su teisinių paslaugų teikimu proceso šaliai. Atstovavimo išlaidų atlyginimo klausimas sprendžiamas Civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka.

Atsižvelgiant į tai, kad nagrinėjamu atveju pareiškėjos skundas atmestas kaip nepagrįstas, konstatuotina, kad asociacija „Kiemas“ neįgijo teisės į bylinėjimosi išlaidų atlyginimą, priešingai negu atsakovė Bendrija, todėl toliau nagrinėjamas Bendrijos prašymo priteisti bylinėjimosi išlaidas pagrįstumas.

CPK 98 straipsnio 1 dalis nustato, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iš antrosios šalies išlaidas už advokato ar advokato padėjėjo, dalyvavusio nagrinėjant bylą, pagalbą, taip pat už pagalbą rengiant procesinius dokumentus bei teikiant konsultacijas.

CPK 98 straipsnio 2 dalis nustato, jog šalies išlaidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato ar advokato padėjėjo darbo ir laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės, kaip yra nustatyta teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintose rekomendacijose dėl užmokesčio dydžio.

ABTĮ 41 straipsnio 1 dalis nustato, kad dėl išlaidų atlyginimo suinteresuota proceso šalis iki bylos nagrinėjimo iš esmės pabaigos teismui pateikia prašymą raštu su išlaidų apskaičiavimu ir pagrindimu.

Nagrinėjamu atveju atsakovės bendrijos atstovas 2019-08-08 t. y. iki bylos išnagrinėjimo iš esmės pabaigos, pateikė teismui prašymą priteisti iš pareiškėjos 353,93 Eur patirtas bylinėjimosi išlaidas už pasirengimą bylos nagrinėjimui ir atstovavimui 2019-08-08 teismo posėdyje, prašymo dėl bylinėjimosi išlaidų parengimą, trukusius 3,25 valandos (sąskaitoje nurodomas valandos įkainis – 90 Eur). Remiantis šios administracinės bylos duomenimis advokatas Andrius Norkūnas dalyvavo 2019-08-08 vykusiame teismo posėdyje. Pagal šio teismo posėdžio informacinės pažymos duomenis, teismo posėdis prasidėjo 9.44 val. ir tęsėsi iki 10.51 val. (3 t., b. l. 176 - 178), 1 valandą ir 6 minutes.

Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą maksimalaus dydžio (toliau – Rekomendacijos) 7 punkte nustatyta, kad rekomenduojami priteistini užmokesčio už advokato civilinėse bylose teikiamas teisines paslaugas maksimalūs dydžiai apskaičiuojami taikant nustatytus koeficientus, kurių pagrindu imamas Lietuvos statistikos departamento skelbiamas užpraėjusio ketvirčio vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis šalies ūkyje (be individualių įmonių). Šių Rekomendacijų 8.19 papunktyje numatyta, kad už vieną valandą atstovavimo teisme ar pasirengimo teismo posėdžiui skirtą valandą rekomenduojamas priteisti maksimalus užmokesčio dydis koeficientais yra 0,1, o pagal 8.16 papunktį rekomenduojamas priteisti maksimalus užmokesčio dydis koeficientais už kitą dokumentą, kuriame pareikštas prašymas yra 0,4. Kadangi prašyme dėl bylinėjimosi išlaidų konkrečiau nėra detalizuota, kiek užtruko prašymo dėl bylinėjimosi išlaidų parengimas, teisėjų kolegija, vadovaudamasi protingumo ir proporcingumo principais laiko, kad prašymui parengti advokatas galėjo skirti pusę valandos, o 1,5 valandos skyrė pasirengimui dalyvauti teismo posėdyje ir 1 valandą atstovavo teismo posėdyje.

Atsižvelgiant į Lietuvos statistikos departamento skelbiamą užpraėjusio ketvirčio vidutinio mėnesinio bruto darbo užmokesčio dydį, kuris 2019 m. I ketvirtį sudarė 1262,70 Eur, rekomenduojama priteisti maksimali užmokesčio suma už 2,5 valandų trukmės pasirengimą teismo posėdžiui ir atstovavimą teismo posėdyje yra 315,66 Eur (1262,70 Eur x 0,1 x2,5). Rekomenduojama priteisti maksimali užmokesčio suma už prašymo dėl bylinėjimosi išlaidų parengimą (trukusį 0,5 valandos) yra 252,54 Eur (1262,70 Eur x 0,4 x 0,5). Pareiškėjo prašomos priteisti už prašymo dėl bylinėjimosi išlaidų parengimo ir pasirengimą teismo posėdžiui bei atstovavimą jame sumos neviršija maksimalių galimų priteisti užmokesčio dydžių. Už advokato suteiktas teisines paslaugas advokatui atsakovė Bendrija sumokėjo, todėl atsižvelgiant į tai, kad pareiškėjo skundas buvo atmestas visa apimtimi, jam iš pareiškėjos asociacijos „Kiemas“ priteistini 353,93 Eur bylinėjimosi išlaidų.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84, 86–87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu, 132 straipsnio 1 dalimi ir 133 straipsniu,

nusprendžia:

Pareiškėjos asociacijos „Kiemas“ skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Atsakovės Daugiabučio namo (duomenys neskelbtini) savininkų bendrijos prašymą dėl išlaidų atlyginimo tenkinti visiškai.

Iš pareiškėjos asociacijos „Kiemas“ (juridinio asmens kodas 304886447) Daugiabučio namo (duomenys neskelbtini) savininkų bendrijos (juridinio asmens kodas (duomenys neskelbtini)) naudai priteisti 353,93 Eur (tris šimtus penkiasdešimt tris eurus 93 euro centus) bylinėjimosi išlaidų.

Sprendimas per trisdešimt kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus apygardos administracinį teismą.