- Teismas
- Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
- Dokumentas
- Papildoma nutartis
- Data
- 2021-01-06
- Bylos Nr.
- eA-2687-415/2020
- Teisminio proceso Nr.
- 3-61-3-03513-2018-6
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Instancija
- Apeliacinė instancija
- Rezultatas
- Sprendimas paliktas nepakeistas
- Teisėjai
- Gintaras Kryževičius (pirm.), Stasys Gagys, Romanas Klišauskas
- Atsakovas
- Daugiabučio, Nacionalinės žemės tarnybos Vilniaus miesto skyriui, Vilniaus miesto savivaldybės administracijai, Daugiabučio namo Kalvarijų g. Nr. 121 savininkų bendrija, Vilniaus miesto savivaldybės administracija, Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos Vilniaus miesto skyrius
- Pareiškėjas
- asociacijos „Kiemas“
- Kategorijos
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Stasio Gagio, Romano Klišausko ir Gintaro Kryževičiaus (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas),
teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovo Daugiabučio namo (duomenys neskelbtini) savininkų bendrijos prašymą dėl teismo išlaidų atlyginimo administracinėje byloje Nr. eA-2687-415/2020 pagal pareiškėjo asociacijos „Kiemas“ apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2019 m. rugpjūčio 27 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo asociacijos „Kiemas“ skundą atsakovams Nacionalinės žemės tarnybos Vilniaus miesto skyriui, Vilniaus miesto savivaldybės administracijai, Daugiabučio namo (duomenys neskelbtini) savininkų bendrijai dėl įsakymų panaikinimo priėmimo ir valstybinės žemės nuomos sutarties pripažinimo negaliojančia.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I.
Pareiškėjas asociacija „Kiemas“ 2018 m. spalio 16 d. kreipėsi į teismą su skundu, jį patikslino, prašydamas: 1) panaikinti Vilniaus miesto savivaldybės administracijos (toliau – ir Administracija) direktoriaus 2017 m. gegužės 29 d. įsakymą Nr. A30-1565 ,,Dėl sklypo (duomenys neskelbtini) formavimo ir pertvarkymo projekto tvirtinimo“ (toliau – ir Įsakymas); 2) panaikinti Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Vilniaus miesto skyriaus (toliau – ir Skyrius) 2017 m. spalio 16 d. sprendimą Nr. 49SK-2126-(14.49.109.) „Dėl žemės sklypo (duomenys neskelbtini), nustatytų kadastro duomenų patvirtinimo (žemės sklypo suformavimo), servituto nustatymo ir Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos (toliau – ir Tarnyba) patikėjimo teisės į šį žemės sklypą įregistravimo Nekilnojamojo turto registre“ (toliau – ir Sprendimas); 3) pripažinti negaliojančia 2017 m. gruodžio 21 d. valstybinės žemės nuomos sutartį Nr. 49ŽSN-462-(14.49.57.) (toliau – ir Sutartis), sudarytą tarp Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos ir Daugiabučio namo (duomenys neskelbtini) savininkų bendrijos (toliau – ir Bendrija).
Žemesnės instancijos teismas
Vilniaus apygardos administracinis teismas 2019 m. rugpjūčio 27 d. sprendimu atmetė pareiškėjo asociacijos „Kiemas“ skundą, tenkino atsakovo Daugiabučio namo (duomenys neskelbtini) savininkų bendrijos prašymą dėl išlaidų atlyginimo, t. y. priteisė atsakovui iš pareiškėjo 353,93 Eur.
Šalies argumentai
Pareiškėjas asociacija „Kiemas“ pateikė apeliacinį skundą, kuriame prašė pakeisti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2019 m. rugpjūčio 27 d. sprendimą ir perduoti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.
Atsiliepimas
Atsakovas Daugiabučio namo (duomenys neskelbtini) savininkų bendrija atsiliepime su pareiškėjo apeliaciniu skundu nesutiko ir prašė jį atmesti, taip pat prašė priteisti 980,10 Eur patirtų bylinėjimosi išlaidų.
Žemesnės instancijos teismas
Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2020 m. lapkričio 18 d. nutartimi pareiškėjo apeliacinį skundą atmetė ir Vilniaus apygardos administracinio teismo 2019 m. rugpjūčio 27 d. sprendimą paliko nepakeistą.
Šalies argumentai
Atsakovas Daugiabučio namo (duomenys neskelbtini) savininkų bendrija Vilniaus apygardos administraciniam teismui 2020 m. lapkričio 25 d. pateikė prašymą dėl teismo išlaidų paskirstymo, bylą nagrinėjant Lietuvos vyriausiame administraciniame teisme, kurį Vilniaus apygardos administracinis teismas persiuntė nagrinėti Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
II.
Nagrinėjamu atveju Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui išnagrinėjus šią administracinę bylą apeliacine tvarka, liko neišspręstas atsakovo prašymas priteisti jam iš pareiškėjo 980,10 Eur bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme, atlyginimą.
Atsižvelgdama į šią aplinkybę ir pasinaudodama Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatyme (toliau – ir ABTĮ) įtvirtinta galimybe teismui proceso dalyvių pareiškimu, taip pat savo iniciatyva priimti papildomą sprendimą (nutartį), jeigu teismas neišsprendė bylinėjimosi išlaidų ar jų dalies atlyginimo ar paskirstymo klausimo (ABTĮ 97 str. 1 d. 3 p.), teisėjų kolegija minėtą Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2020 m. lapkričio 18 d. nutarties trūkumą ištaiso šia papildoma nutartimi.
Atsakovo pateikta 2019 m. spalio 14 d. 980,10 Eur pridėtinės vertės mokesčio sąskaita faktūra serija 2019AN Nr. 35 patvirtina, kad atsakovas patyrė 980,10 Eur išlaidų advokato teisinei pagalbai apmokėti už atsiliepimo į pareiškėjo apeliacinį skundą parengimą.
Pagal ABTĮ 40 straipsnio 1 dalį, proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę gauti iš kitos proceso šalies savo išlaidų atlyginimą.
Atsižvelgiant į tai, kad pirmosios instancijos teismo sprendimas priimtas atsakovo naudai, o pareiškėjo pateiktas apeliacinis skundas buvo atmestas, darytina išvada, kad atsakovas turi teisę į bylinėjimosi išlaidų atlyginimą apeliacinės instancijos teisme. Pažymėtina, kad išlaidų atsiradimą apeliacinės instancijos teisme lėmė pareiškėjo apeliacinio skundo padavimas, todėl už atsakovo apeliacinės instancijos teisme patirtų išlaidų atsiradimą yra atsakingas apeliacinį skundą padavęs pareiškėjas ir iš jo priteistinos atsakovo patirtos išlaidos už atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimą.
ABTĮ 40 straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę reikalauti atlyginti jai išlaidas advokato ar advokato padėjėjo pagalbai apmokėti. Atstovavimo išlaidų atlyginimo klausimas sprendžiamas Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka. CPK 98 straipsnio 1 dalis nustato, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iš antrosios šalies išlaidas už advokato ar advokato padėjėjo, dalyvavusio nagrinėjant bylą, pagalbą, taip pat už pagalbą rengiant procesinius dokumentus bei teikiant konsultacijas. CPK 98 straipsnio 2 dalis nustato, jog šalies išlaidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato ar advokato padėjėjo darbo ir laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės, kaip yra nustatyta teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintose rekomendacijose dėl užmokesčio dydžio.
Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio (redakcija, galiojanti nuo 2015 m. kovo 19 d.) (toliau – ir Rekomendacijos) 7 punkte nustatyta, kad rekomenduojami priteistini užmokesčio už advokato civilinėse bylose teikiamas teisines paslaugas maksimalūs dydžiai apskaičiuojami taikant nustatytus koeficientus, kurių pagrindu imamas Lietuvos statistikos departamento skelbiamas užpraėjusio ketvirčio vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis šalies ūkyje (be individualių įmonių). Pagal Rekomendacijų 2 punktą, nustatydamas priteistino užmokesčio už teikiamas teisines paslaugas dydį, teismas atsižvelgia į šiuos kriterijus: bylos sudėtingumą; teisinių paslaugų kompleksiškumą, specialių žinių reikalingumą; ankstesnį (pakartotinį) dalyvavimą toje byloje; būtinybę išvykti į kitą vietovę, negu registruota advokato darbo vieta; ginčo sumos dydį; teisinių paslaugų teikimo pastovumą ir pobūdį; sprendžiamų teisinių klausimų naujumą; šalių elgesį proceso metu; advokato darbo laiko sąnaudas; kitas svarbias aplinkybes.
Rekomendacijų 8.11 punkte numatyta, kad už atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimą rekomenduojamas priteisti maksimalaus užmokesčio dydžio koeficientais yra 1.3. Atsižvelgiant į Lietuvos statistikos departamento skelbiamą užpraėjusio ketvirčio vidutinio mėnesinio bruto darbo užmokesčio dydį, kuris 2019 m. II ketvirtį (išlaidos už teisines paslaugas apmokėtos 2019 m. spalio 14 d. (2019 m. IV ketv.)) sudarė 1 289 Eur, maksimali rekomenduojama priteisti užmokesčio suma už atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimą yra 1 675,7 Eur (1 289 x 1,3). Atsakovo prašoma priteisti 980,10 Eur suma neviršija maksimalaus galimo priteisti užmokesčio dydžio. Atsižvelgiant į tai, taip pat į Rekomendacijų 2 punkte įtvirtintus kriterijus, atsakovui priteisiama iš apeliacinį skundą pateikusio pareiškėjo 980,10 Eur bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 97 straipsnio 1 dalies 3 punktu, teisėjų kolegija
nutaria:
Priimti papildomą nutartį.
Priteisti atsakovui Daugiabučio namo (duomenys neskelbtini) savininkų bendrijai iš pareiškėjo asociacijos „Kiemas“ 980,10 (devynis šimtus aštuoniasdešimt eurų ir dešimt centų) euro bylinėjimosi išlaidų, patirtų bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme.
Papildoma nutartis neskundžiama.