Kauno apygardos teismo nutartis

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Albina Rimdeikaitė teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovės J. K. apeliacinį skundą dėl Kauno miesto apylinkės teismo 2011 m. sausio 30 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-428-887/2012 pagal ieškovo D. U. ieškinį atsakovei J. K. dėl išlaikymo padidinimo ir išlaikymo įsiskolinimo priteisimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Ieškinyje nurodyta, kad ieškovui su atsakove J. K. gyvenant nesusituokus, (duomenys neskelbtini) gimė sūnus G. U.. Nuo 2006 m. šalys gyvena atskirai. Kauno miesto apylinkės teismo 2010-07-26 teismo įsakymu civilinėje byloje Nr. L2-18644-52/2010 iš J. K. nepilnamečio G. U. išlaikymui priteista 150 Lt kas mėnesį mokamų periodinių išmokų nuo kreipimosi į teismą dienos (2010-07-26) iki G. U. pilnametystės, šių lėšų tvarkytoju uzurfrukto teise paskiriant kreditorių D. U.. Su ieškovu sūnus G. U. gyvena nuo 2009-08-25. Nuo 2009-08-25 iki 2010-07-26 atsakovė neskyrė lėšų vaiko išlaikymui. Ne tik augant vaikui, bet ir ypatingai brangstant pragyvenimui iš esmės pasikeitė vaiko poreikiai, tačiau atsakovė į tai neatsižvelgia ir pati gera valia nedidina vaikui reikalingo išlaikymo.

Sprendime nurodyta, kad ieškovas, priešingai negu atsakovė savo teiginių, kuriais grindžia sūnaus išlaikymo įsiskolinimą, neįrodė, liudytojų D. U. ir G. U. parodymai teismui abejonių nesukėlė. Teismas, įvertinęs byloje pateiktus įrodymus, šalių bei liudytojų paaiškinimus, padarė išvadą, kad atsakovė laikotarpiu nuo 2009-08-25 iki 2010-07-26 sūnui G. U. teikė pakankamą išlaikymą. Sprendime konstatuota, kad ieškovo prašoma padidinti išlaikymo suma iki 400,00 Lt nepilnamečio vaiko išlaikymui yra reali ir neišdidinta. Teismas įvertino tai, kad G. U. yra 15 metų amžiaus, todėl jo poreikiai yra beveik kaip suaugusio žmogaus, atsakovės turtinė padėtis gera, ji turi nekilnojamojo turto, automobilį, kreditorinių įsipareigojimų neturi, dirba, gauna 2000 Lt darbo užmokestį, turi santaupų, sūnaus išlaikymui realiai skiria nuo 400 iki 600 litų per mėnesį, ir sprendė, kad padidinus išlaikymo dydį iki 400,00 Lt iš esmės niekas nepasikeistų.

Atsiliepimas į apeliacinį skundą negautas.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas atmestinas.

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismo teisėja konstatuoja, kad CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta, todėl pasisako dėl apeliacinio skundo faktinių bei teisinių pagrindų.

CK įtvirtinta tėvų pareiga materialiai išlaikyti savo nepilnamečius vaikus (CK 3.192 str. 1 d.). Jeigu tėvai (ar vienas iš jų) nevykdo šios pareigos, teismas priteisia išlaikymą pagal vieno iš tėvų ar vaiko globėjo (rūpintojo) arba valstybinės vaiko teisių apsaugos institucijos ieškinį (CK 3.194 str. 1 d.). CK 3.201 str. 1 d. įtvirtinta galimybė teismui pakeisti priteisto išlaikymo dydį pagal vaiko, jo tėvo (motinos) arba valstybinės vaiko teisių apsaugos institucijos ar prokuroro ieškinį, jeigu po teismo sprendimo, kuriuo buvo priteistas išlaikymas, priėmimo iš esmės pasikeitė šalių turtinė padėtis. Šią nuostatą sistemiškai aiškinant su CK 3.201 str. 2 d., darytina išvada, kad išlaikymo dydis taip pat gali būti keičiamas, išaugus (pasikeitus) vaiko poreikiams.

Iš bylos medžiagos nustatyta, kad nepilnametis G. U., gimęs (duomenys neskelbtini), yra ieškovo D. U. ir atsakovės J. K. sūnus. Kauno miesto apylinkės teismas 2010 m. liepos 26 d. įsakymu civilinėje byloje Nr. L2-18644-52/2010 civilinėje byloje Nr. L2-18644-52/2010 priteisė iš skolininkės J. K. nepilnamečio G. U. išlaikymui 150 Lt kas mėnesį mokamų periodinių išmokų nuo kreipimosi į teismą dienos (2010-07-26) iki G. U. pilnametystės, šių lėšų tvarkytoju uzufrukto teise paskiriant kreditorių D. U.. 2011-08-24 ieškovas kreipėsi į teismą su ieškiniu dėl išlaikymo padidinimo ir išlaikymo įsiskolinimo priteisimo. 2012-01-30 Kauno miesto apylinkės teismas ieškinį tenkino iš dalies. Atsakovė nesutinka su teismo sprendimu ir prašo jį panaikinti.

Aukščiausiasis Teismas laikosi vieningos praktikos, jog teismas, spręsdamas dėl priteistino išlaikymo dydžio, turi nustatyti teisiškai reikšmingus faktus: konkretaus vaiko poreikius, abiejų tėvų turtinę padėtį. Kasacinis teismas yra ne kartą nurodęs, kad pagrindas reikalauti keisti teismo nustatytą išlaikymo vaikui dydį yra svarbios aplinkybės, patvirtinančios tėvo (motinos) turtinės padėties pablogėjimą ar pagerėjimą arba vaiko poreikių pasikeitimą, kurie turi būti esminiai (CK 3.201 straipsnis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. birželio 28 d. nutartis civilinėje byloje R. B. v. V. M., bylos Nr. 3K-3-294/2010; 2010 m. vasario 9 d. nutartis civilinėje byloje D. B. v. K. M., bylos Nr. 3K-3-71/2010; 2009 m. lapkričio 10 d. nutartis civilinėje byloje I. V. v. D. V., bylos Nr. 3K-3-495/2009; 2009 m. rugsėjo 22 d. nutartis civilinėje byloje R. Š. v. V. Š., bylos Nr. 3K-3-331/2009; 2008 m. lapkričio 10 d. nutartis civilinėje byloje M. S. v. A. B., bylos Nr. 3K-3-495/2009; kt.). Įstatyme nekonkretizuota, kokio pobūdžio ir masto tėvų turtinės padėties ar vaiko poreikių pasikeitimas laikytinas esminiu, todėl šią įstatymo nuostatą aiškina ir taiko teismas, atsižvelgdamas į konkrečias bylos aplinkybes, vadovaudamasis prioritetinės vaiko teisių ir interesų apsaugos bei gynimo, teisingumo, protingumo, sąžiningumo principais (CK 3.3, 1.5 straipsniai). Kiekvienu atveju visų pirma turi būti užtikrinti vaiko interesai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. birželio 28 d. nutartis civilinėje byloje R. B. v. V. M., bylos Nr. 3K-3-294/2010; 2010 m. sausio 11 d. nutartis civilinėje byloje D. I. v. R. I., bylos Nr. 3K-3-32/2010; 2009 m. gruodžio 22 d. nutartis civilinėje byloje I. V. v. A. V., bylos Nr. 3K-3-596/2009; kt.). Pažymėtina, kad siekiant, jog vaikas taptų visaverte asmenybe, išlaikymo dydis negali būti ribojamas vien vaiko minimalių poreikių tenkinimu. Visais atvejais svarbu užtikrinti, kad vaikas turėtų materialines sąlygas fiziškai ir socialiai vystytis, ugdyti bei tobulinti savo gebėjimus. Dėl to, nustatant, ar pasikeitė (išaugo) vaiko poreikiai, būtina atsižvelgti į tai, kad visapusiškam vaiko vystymuisi turi būti tenkinami ne tik jo būtinieji poreikiai (maistas, apranga, higiena ir pan.), bet skiriamas dėmesys vaiko laisvalaikio, bendravimo, saviraiškos pomėgiams, lavinami gabumai. Nustatant išlaikymo dydį, turi būti įvertinama ir tai, jog išlaikymas privalo užtikrinti vaikui vystytis būtinas sąlygas. Sprendžiant išlaikymo dydžio nustatymo klausimą turi būti atsižvelgiama į prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos bei gynimo principą, reiškiantį, kad teismas, priimdamas sprendimą, visų pirma turi tai įvertinti vaiko teisių ir interesų atžvilgiu, t. y. prioritetiškai į juos atsižvelgti, užtikrinti jų apsaugą (CK 3.3 straipsnis). Visos abejonės dėl išlaikymo dydžio nustatymo turi būti vertinamos vaiko interesų naudai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2003 m. spalio 29 d. nutartis civilinėje byloje E. D. v. L. D., bylos Nr.3K-3-1017/2003, 2004 m. sausio 7 d. nutartis civilinėje byloje B. M. v. Z. M., bylos Nr.3K-3-5/2004; 2004 m. kovo 29 d. nutartis civilinėje byloje A. P. v. S. P., bylos Nr. 3K-3-231/2004). Tai reiškia, kad tuo atveju, jei yra pagrįstų abejonių dėl tikrosios tėvų turtinės padėties, jų gaunamų pajamų ir pan., teismas ją turi vertinti vaiko interesų naudai, t. y. laikyti, kad padėtis leidžia priteisti vaiko poreikius atitinkantį išlaikymo dydį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2004 m. balandžio 19 d. nutartis civilinėje byloje D. K. v. T. K., bylos Nr. 3K-3-286/2004). Tėvų turtinė padėtis turi būti vertinama, atsižvelgiant į faktinių aplinkybių visumą: tėvų gaunamas pajamas, turimą kilnojamąjį ir nekilnojamąjį turtą, investicijas, sveikatą, išlaikytinių skaičių, taip pat į tėvų elgesį, siekiant uždirbti, gauti pajamas vaikams išlaikyti. Tėvų pareiga teikti vaikui išlaikymą yra imperatyvi ir jos nevykdymas negali būti pateisinamas gaunamomis minimaliomis pajamomis, todėl kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad, nustatant vieno iš tėvų turtinę padėtį, turi būti vertinama ir tai, kokių priemonių jis ėmėsi, kad gautų atitinkančias savo amžių bei profesines galimybes pajamas, iš kurių būtų teikiamas išlaikymas vaikams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. birželio 28 d. nutartis civilinėje byloje R. B. v. V. M., bylos Nr. 3K-3-294/2010; 2010 m. vasario 9 d. nutartis civilinėje byloje D. B. v. K. M., bylos Nr. 3K-3-71/2010).

Minėtos teisminės praktikos kontekste bei vertinant faktines bylos aplinkybes, nėra pagrindo konstatuoti, jog pirmosios instancijos teismo priimtas sprendimas apeliacinio skundo motyvais turėtų būti keičiamas arba naikinamas. Pirmosios instancijos teismas skundžiamame sprendime išanalizavo šalių turtinę padėtį, vaiko poreikius. Apeliacinės instancijos teismo teisėja sutinka su nustatytomis faktinėmis aplinkybėmis, todėl jų nekartoja, juo labiau, kad šiuo aspektu naujų apylinkės teisme neišdėstytų esminių aplinkybių nėra nurodyta ir apeliaciniame skunde. Pažymėtina, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą.

Kaip jau virš minėta, teisminėje praktikoje, sprendžiant išlaikymo dydžio pakeitimo klausimus akcentuojama ne vienintelė – tėvų turtinės padėties (ne)pasikeitimo - aplinkybė, bet ir aplinkybės, susijusios su vaiko poreikių pasikeitimu. Byloje esantis 2010-07-26 Kauno miesto apylinkės teismo įsakymas, ieškovo ieškinys bei atsakovės apeliacinis skundas nagrinėjamoje byloje paneigia apeliantės teiginį, jog tarp šalių niekada nebuvo ginčo dėl vaikų išlaikymo. Apeliantė (atsakovė) apeliaciniame skunde iš esmės neginčija padidinto išlaikymo dydžio, teigdama, jog jos teikiamas pinigais matuojamas išlaikymas faktiškai jau yra didesnis nei 400 Lt, bet lemiamą reikšmę teikia ieškovo turtinės padėties vertinimui, tuo tarpu CK 3.192 straipsnio 2 dalis reikalauja, kad išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams ir užtikrinti būtinas sąlygas vaikui vystytis. Kasacinio teismo praktikoje yra suformuoti orientaciniai kriterijai dėl priteistino išlaikymo dydžio, nustatytini atsižvelgiant į CK 6.461 str. 2 d. nuostatas, kad vieno mėnesio išlaikymo vertė negali būti mažesnė už vieną minimalią mėnesio algą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2004 m. balandžio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-259/2004 ir kt.). Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2007-12-17 nutarimu nuo 2008-01-01 patvirtinta minimali mėnesio alga – 800 Lt. Minima suma yra preziumuojama kaip būtina tinkamam vaiko išlaikymui. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai pažymėjo, kad nors ieškovas ir nepateikė vaiko poreikių skaičiuotės, tačiau prašoma padidinti išlaikymo iki 400 Lt suma yra reali ir neišdidinta. Vaiko išlaikymo prievolė yra tęstinio pobūdžio ir ribota laiku iki vaiko pilnametystės, o pačios prievolės turinys kinta, keičiantis vaiko poreikiams bei jo tėvų galimybėms patenkinti šiuos poreikius, užtikrinti sąlygas, būtinas vaikui vystytis. Augant vaikui, keičiasi jo poreikiai, reikalingos didesnės piniginės lėšos išlaikymui, todėl teismo įsakymu priteistas 150 Lt teiktinas išlaikymo dydis vaikui, kuriam 16 metų, šiuo metu yra nepakankamas. Atsižvelgiant į apeliantės gaunamas pajamas, negalima daryti išvadą, kad priteistas išlaikymo dydis būtų akivaizdžiai neproporcingas jos turtinei padėčiai. Apeliantė byloje yra pateikusi išsamesnius duomenis apie savo turtinę padėtį (turi nekilnojamojo turto, automobilį, gauna apie 2000 Lt darbo užmokestį, neturi kreditorinių įsipareigojimų) nei ieškovas, kas leidžia daryti išvadą, jog jos (apeliantės –atsakovės) turtinė padėtis yra geresnė nei ieškovo, tačiau tai nesudaro pagrindo teigti, kad ieškovas, prisidengdamas sūnaus poreikiais, siekia pagerinti savo buitį; byloje esantys įrodymai rodo, jog ieškovas yra pardavęs automobilį ( b.l. 73, 94), 2011-12-02 yra pardavęs butą ( b.l. 68), jam mokama 495 Lt socialinė pašalpa (b.l. 74). Tėvų turtinės galimybės išlaikyti vaikus gali būti nevienodos (skirtis jų gaunamos pajamos ir kt.). Dėl to CK 3.192 straipsnio 2, 3 dalyse įtvirtinta, kad abu tėvai išlaikymą vaikui privalo teikti proporcingai savo turtinei padėčiai. Didesnes pajamas gaunantis tėvas turi prisiimti ir didesnę dalį vaikui išlaikyti reikalingų išlaidų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. balandžio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr.3K3-154/2011).

Atmestinas apeliantės argumentas dėl uzufrukto teisės nustatymo valdyti išlaikymui skirtas lėšas nustatymo tik vienam iš tėvų, su kuriuo vaikas nelieka gyventi. Išlaikymas yra priteisimas vaikui, o ne vienam iš tėvų, kuris kreipiasi dėl išlaikymo priteisimo. Taigi ir vaikas (asmuo iki 18 m. amžiaus) gali įgyti turto (gaunamas išlaikymas). Nepilnamečių vaikų turtą tvarko jų tėvai uzufrukto teisėmis (CK 3.185 str. 1 d.). Uzufruktas –asmens gyvenimo trukmei ar apibrėžtam terminui, kuris negali būti ilgesnis už asmens gyvenimo trukmę, nustatyta teisė (uzufrukto teisė) naudoti svetimą daiktą ir gauti iš jo vaisius, produkciją ir pajamas (CK 4.141 str. 1 d.). Tėvai privalo tvarkyti savo nepilnamečių vaikų turtą išimtinai vaikų interesais (CK 3.186 str. 1 d.). Ištuokos ar gyvenimo skyrium atveju turto tvarkymo teisė priklauso tam iš tėvų, su kuriuo lieka gyventi vaikas (CK 3.190 str. 1 d.). Jau minėtu 2010-07-26 Kauno miesto apylinkės teismo įsakymu, iš skolininkės (apeliantės) priteisto išlaikymo nepilnamečiui G. U. lėšų tvarkytoju uzufrukto teise buvo paskirtas kreditorius D. U. (ieškovas). Iš bylos medžiagos matyti, jog apeliantė (įsakyme –skolininkė), vykdydama teismo įsakymą, perveda pinigus sūnaus išlaikymui (b.l. 84-87). Lėšų tvarkytojo uzufrukto teise pakeitimas galimas tik pakeitus vaiko gyvenamąją vietą. Pažymėtina, kad esant ginčui, šalys (tėvas, motina) turi teisę kreiptis į teismą dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo (CK 3.174 str. 1 d.).

Dėl aukščiau nurodytų aplinkybių nepripažintini pagrįstais apeliacinio skundo argumentai, kurių pagrindu prašoma panaikinti 2012-01-30 Kauno miesto apylinkės teismo sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškinį dėl išlaikymo padidinimo atmesti. Apeliacinis skundas netenkintinas, pirmosios instancijos teismo sprendimas paliktinas galioti nepakeistas (CPK 326 str. 1 d. 1 p.).

Rezoliucinė dalis

Teisėja, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

Kauno miesto apylinkės teismo 2012 m. sausio 30 d. sprendimą palikti nepakeistą.