Kauno apygardos teismo nutartis

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus kolegija, susidedanti iš teisėjų Galinos Blaževič (pranešėja), Albinos Rimdeikaitės ir Arvydo Žibo (kolegijos pirmininkas), teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovo A. Š. apeliacinį skundą dėl Alytaus rajono apylinkės teismo 2015 m. rugsėjo 28 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-181-652/2015 pagal ieškovės S. Š. ieškinį atsakovui A. Š., tretiesiems asmenims ,,Swedbank“, AB, ,,Swedbank lizingas“, UAB, UAB ,,Moller Auto Alytus“, AB DNB lizingas dėl santuokos nutraukimo dėl kito sutuoktinio kaltės ir atsakovo A. Š. priešieškinį ieškovei S. Š., tretiesiems asmenims ,,Swedbank“, AB, ,,Swedbank lizingas“, UAB, UAB ,,Moller Auto Alytus“, AB DNB lizingas dėl santuokos nutraukimo dėl abiejų sutuoktinių kaltės.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Ginčo esmė

Ieškovė S. Š. prašė nutraukti santuoką, įregistruotą tarp S. Š. ir A. Š., dėl atsakovo A. Š. kaltės; po santuokos nutraukimo palikti ieškovei pavardę Š.; priteisti iš atsakovo A. Š. 14 481 eurų neturtinei žalai atlyginti; padalinti santuokoje įgytą turtą, priteisiant ieškovei S. Š. 0,1158 ha žemės sklypą su gyvenamuoju namu, esančius (duomenys neskelbtini) , Alytuje, o atsakovui 41725 eurų piniginę kompensaciją; padalinti santuokoje įgytas prievoles.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai

Žemės sklypo ir pastatų, esančių (duomenys neskelbtini), Alytuje, vertinimas neobjektyvus, atliktas neatsižvelgiant į turto savininkams kartu su žemės sklypu ir pastatais priklausančią infrastruktūrą, todėl nustatyta vertė neatitinka realios kainos. Prieš mokant būsto draudimą taip pat buvo atliktas ginčo turto vertinimas. Šiuo metu už būsto draudimą yra mokamos didelės įmokos, nes ekspertai, įvertinę pastatų vertę, nustatė draudimo sumą (276000,00 eurų).

Atlikdama turto vertinimą ieškovė piktybiškai neinformavo atsakovo, kada bus atliekamas ginčo šalių bendrojo turto vertinimas, atsakovas, būdamas vyras, turi daugiau žinių ir patirties namo statyboje ir mano galėjęs išsamiau apibūdinti turto vertintojui, pavyzdžiui, namo šiltinimą (naudotas medžiagas, jų kiekį ir t. t.). Dėl šios priežasties atsakovas prašo prijungti atsakovo prašymu 2015-10-27 nekilnojamojo turto, esančio (duomenys neskelbtini), Alytuje, ataskaitą.

Vadovaujantis LR CK 3.117 str., atsižvelgiant į teismui pateiktus duomenis apie turimą sutuoktinių bendrąja jungtine nuosavybe turimą turtą ir visas bylos aplinkybes, nesąžiningus, savanaudiškus ir vienašališkus ieškovės veiksmus, atsakovui A. Š. ir ieškovei S. Š. nekilnojamasis turtas, t. y. žemės sklypas ir gyvenamasis namas, dalintinas po ½ turto dalį.

Apeliantas sąmoningai iškraipo teismo sprendimo motyvus arba neteisingai juos suvokia. Neturtinės žalos atlyginimo priteisimo pagrindas – teismo sprendimu konstatuotas atsakovo neištikimybės faktas.

Abi šalys į šio namo statybą, aplinkos sutvarkymą, jo priežiūrą įdėjo daug savo darbo, lėšų ir pastangų. Mokesčius, reikalingus namo išlaikymui, taip pat moka abi šalys: ieškovė moka už dujas (namas yra šildomas dujomis) ir šiukšlių išvežimą, atsakovas – už elektrą ir šaltą vandenį, šios aplinkybės nėra labai svarbios nustatant turto padalijimo būdą, svarbiausia yra tai, kad nutraukus santuoką bendras naudojimasis turtu būtų neįmanomas. Atsakovas, prašydamas padalinti gyvenamojo namo ir žemės sklypo nuosavybę po ½ dalį kiekvienam, neprašo nustatyti naudojimosi tvarkos ir neteikia jokio konkretaus siūlymo, kaip šalys galėtų naudotis namu po santuokos nutraukimo. Vertinant namo išplanavimą pagal byloje pateiktus Nekilnojamojo turto kadastro ir registro bylos duomenis matyti, kad nustatyti tokią naudojimosi tvarką, kad šalims tektų atskiros izoliuotos patalpos, nepaliekant arba paliekant minimalų kiekį bendro naudojimo patalpų, yra neįmanoma. Esant tokioms aplinkybėms, manytina, kad teismas pagrįstai pasirinko kitokį turto padalijimo būdą, priteisdamas turtą ieškovei, o atsakovui priteisdamas piniginę kompensaciją.

Atsakovas, teikdamas apeliacinį skundą, tiesiogiai priteistos piniginės kompensacijos dydžio neginčija, todėl jo teikiamas turto vertinimas byloje, manytina, reikšmės neturi. Atsakovo pateikta J. P. IĮ parengta turto vertinimo ataskaita neturėtų būti prijungta prie bylos, kadangi pirmos instancijos proceso metu atsakovas nesutiko su ieškovės nurodomu turto vertinimu, teismas ne kartą aiškino atsakovui galimybę pateikti įrodymus dėl turto vertės, tačiau tokia teise atsakovas iki pat bylos išnagrinėjimo pirmosios instancijos teisme nepasinaudojo. Turto vertinimą atsakovas užsakė tik 2015-10-27 (jau po pirmos instancijos teismo sprendimo paskelbimo) ir pateikė su apeliaciniu skundu. Kadangi toks naujo įrodymo pateikimas neatitinka CPK 314 str. sąlygų, jis neturėtų būti prijungtas prie bylos.

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Apeliacinio proceso paskirtis, laikantis CPK 320 straipsnyje įtvirtintų bylos nagrinėjimo ribų, patikrinti pirmosios instancijos teismo procesinį sprendimą tiek jo teisėtumo, tiek jo pagrįstumo aspektu. Tai atliekama nagrinėjant faktinę ir teisinę bylos puses, t. y. tiriant byloje surinktus įrodymus patikrinama, ar pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė faktines bylos aplinkybes, ar teisingai nustatytoms faktinėms aplinkybėms taikė materialinės teisės normas. Taip pat apeliacinės instancijos teismas, neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo motyvus bei reikalavimus, ex officio patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnio 2 ir 3 dalyse nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Šioje byloje absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta.

Nagrinėjamoje byloje ieškovė S. Š. kartu su atsiliepimu į atsakovo apeliacinį skundą pateikė 2015-11-12 išduotus ieškovės vardu medicinos dokumentų išrašus (3 t., b. l. 69–70), kuriose nurodyta ieškovės diagnozė ir taikytinas medikamentinis gydymas. Ieškovė šiais dokumentais įrodinėja aplinkybes dėl sveikatos būklės ir gydymo tęstinumą.

Atsakovas kartu su apeliaciniu skundu pateikė Turto 2015-10-27 vertinimo ataskaitą, sąskaitą už atliktą turto vertinimą, būsto draudimo 2014-12-31–2015-12-30 liudijimo kopiją (3 t., b. l. 14–50) Atsakovas šiais įrodymais įrodinėja neobjektyvų ginčo turto vertinimą, kuriuo byloje vadovavosi pirmosios instancijos teismas.

Įrodymai, kuriais grindžiami ieškinio reikalavimai, pateikiami kartu su ieškiniu (CPK 135 straipsnio 2 dalis), esant poreikiui jie gali būti renkami ir teikiami iki bylos pirmosios instancijos teisme nagrinėjimo iš esmės pabaigos (CPK 251 straipsnis). Papildomų įrodymų pateikimas apeliacinės instancijos teisme ribojamas, net jei jų pateikimą inicijuoja bylos šalis (CPK 314 straipsnis). Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad pagal CPK 314 straipsnį, apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teismui, tačiau yra dvi išimtys: 1) kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisako priimti įrodymus; 2) kai įrodymų pateikimo būtinybė iškyla vėliau.

Teisėjų kolegijos vertinimu, ieškovė duomenis apie ieškovės sveikatos būklę ir gydymo trukmę, o atsakovas apeliacinės instancijos teismui turto vertinimo ataskaitą, duomenis apie nekilnojamo turto draudimo liudijimą galėjo pateikti pirmosios instancijos teismui iki bylos išnagrinėjimo iš esmės pabaigos. Todėl teisėjų kolegijos vertinimu, minėti įrodymai pateikti į bylą pavėluotai, šių įrodymų surašymo data nesudaro pagrindo pripažinti būtinybės minėtus įrodymus pateikti į bylą vėliau, nes kaip nurodyta anksčiau, rašytiniai įrodymai galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teismui. Pažymėtina, kad turto draudimo liudijimą atsakovas turėjo nuo 2014-12-31, o tai paneigia, kad šis įrodymas naujas, taigi ir nepatvirtina galimybės jį priimti. Esant tokioms aplinkybėms šalių prašymas dėl papildomų dokumentų priėmimo į bylą netenkintinas.

Įrodinėjimo ir įrodymų vertinimo taisyklės, kurių pažeidimo klausimas keliamas apeliaciniame skunde, suformuluotos CPK 176–185 straipsniuose ir išplėtotos kasacinio teismo jurisprudencijoje (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. spalio 18 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje J. M. ir kt. v. UAB „Skaidula“ ir kt., bylos Nr. 3K-3-396/2011; 2015 m. gegužės 15 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje UAB Medicinos bankas v. BUAB „Liturta“ir kt., bylos Nr. 3K-3-290-706/2015; kt.).

Atmestinas apelianto argumentas, jog pirmosios instancijos teismas netinkamai nustatė faktines aplinkybes, kad atsakovas negalėjo išsamiai paaiškinti byloje visų ginčo aplinkybių. Kaip matyti iš bylos medžiagos, ginčo šalys teikė paaiškinimus teismui procesiniuose dokumentuose raštu (atsiliepime į ieškovės ieškinį, priešieškinio pareiškime) ir žodžiu teismo posėdžiuose (2015-06-15, 2015-08-31). Atsakovo teisės pažeidimo nepatvirtina jokie įrodymai, taip pat ir byloje esantys garso įrašai, iš kurių matyti, kad atsakovas teikė paaiškinimus teismui keliuose teismo posėdžiuose. Atsakovas turėjo byloje atstovę, jo interesams byloje atstovavo advokato padėjėja R. U. (1 t., b. l. 82), taigi tikėtina, kad atsakovas buvo tinkamai atstovaujamas byloje ir įgyvendino savo procesines teises taip, kaip numato įstatymas (CPK 5 str. 1 d., 42 str.).

Bylos medžiaga patvirtina, kad 2015-05-07 ieškovė pateikė daug dokumentų, patikslino ieškinio reikalavimus, todėl teismas tenkino atsakovo atstovės prašymą, bylos nagrinėjimą atidėjo (b. l. 91, 2 t.) ir apklausė atvykusias į teismo posėdį liudytojas G. S., L. A., R. T., tai, teisėjų kolegijos vertinimu, nėra draudžiama įstatymu (CPK 162 str. (2) 3 d.) Atsakovas ir jo atstovė advokato padėjėja teismo posėdyje dalyvavo, todėl galėjo užduoti liudytojams klausimus, imtis kitų įstatyme numatytų procesinių teisių reikalingų svarbiems klausimams išaiškinti (CPK 12, 13, 17, 42 str.), esant reikalui apeliantas galėjo prašyti teismą iškviesti liudytojus pakartotinai į kitą teismo posėdį, tačiau tokių prašymų atsakovas ir jo atstovė teismui nepateikė. Todėl apelianto argumentas dėl procesinės teisės pažeidimų yra visiškai abstraktus.

Atsakovas kritikuoja apklaustų teismo posėdyje liudytojų G. S., L. A. ir R. T. parodymus, tačiau iš esmės atsakovas neginčija, kad liudytojų teismo posėdyje paliudytos faktinės aplinkybes apie liudytojos I. D. atvykimą į atsakovo namą iš esmės buvo galimos dėl atsakovo ir liudytojos I. D. bendravimo tarpusavyje dėl atsakovo užklasinės veiklos su moksleivio motina. Liudytojų G. S., L. A. ir R. T. paaiškinimai dėl liudytojos I. D. lankymosi ginčo šalių name byloje patvirtinti vaizdo medžiaga, kurioje matyti atsakovas ir liudytoja I. D.. Todėl šių įrodymų visuma visgi labiau įtikina teisėjų kolegiją, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino ieškovės pateiktus į bylą įrodymus, liudytojų G. S., L. A., R. T. paaiškinimus ir pagrįstai nustatė, kad atsakovas nebuvo ištikimas ieškovei ir kad dėl atsakovo neištikimybės iširo ginčo šalių šeima. Teisėjų kolegija nekartoja pirmosios instancijos teismo sprendimo motyvų, laiko juos teisingais.

Apelianto netinkamo elgesio šeimoje nepaneigia atsakovo argumentai dėl užimtumo darbe. Iš atsakovo pateikto darbo (duomenys neskelbtini) mokykloje grafiko (2 t., b. l. 119) matyti, kad atsakovo darbas ne kiekvieną dieną prasidėdavo nuo 8 val., taip pat tai, kad atsakovas turėjo laisvo laiko tarp pamokų, taigi esant poreikiui atsakovas galėjo tam tikram laikui išvykti už mokyklos ribų. Todėl atmestinas apelianto argumentas, kad atsakovas negalėjo dažnai ryte susitikti savo name su liudytoja I. D., nes rytais dirbo mokykloje nuo 8 val.

Teisėjų kolegija sutinka su ieškovės atsiliepimo į apeliacinį skundą motyvais, kad byloje nepateikta jokių įrodymų, patvirtinančių, kad ieškovė draugiškai bendravo su liudytojos I. D. šeima, priešingai – ieškovės paaiškinimu, būtent dėl liudytojos I. D. ir atsakovo pašlijo ginčo šalių santykiai. Todėl atsižvelgiant į visumą surinktų byloje įrodymų, teisėjų kolegijos vertinimu, labiau tikėtina, jog liudytoja I. D. ginčo šalių namą lankė kitais tikslais, o ne dėl draugiškų santykių su ieškovės šeima.

Teisėjų kolegija laiko neįrodyta byloje, kad ieškovė nedėjo pastangų išsaugoti šalių santuoką. Priešingai, nei teigia atsakovas, byloje nenustatyta jokių aplinkybių, patvirtinančių ieškovės nelojalų elgesį šeimai ir pačiam atsakovui. Ieškovės paaiškinimas, kad rūpinosi ginčo šalių vaiku, namų tvarka, maisto ruošimu, kad savo darbu prisidėjo prie bendro turto sukūrimo, byloje nenuginčytas. Taip pat bylos duomenimis nustatyta, kad atsakovas ilgą – nuo 2013 metų, bendrauja su liudytoja I. D., yra neištikimas ieškovei, taigi šių įrodymų pagrindu pirmosios instancijos teismas pagrįstai nustatė, kad dėl šeimos iširimo kaltas atsakovas, o ne ieškovė. Teisėjų kolegija šiai išvadai pritaria.

Atsakovas teigia, jog pirmosios instancijos teismas netinkami išaiškino ieškovės sveikatos būklę, jog ieškovės sveikata nepašlijo iki santuokos nutraukimo taip, kaip aiškina ieškovė, kad atsakovo manymu, labiau tikėtina, kad ieškovė yra sveika. Tačiau su šiais atsakovo argumentais, teisėjų kolegijos vertinimu, sutikti negalima. Išrašas iš medicininių dokumentų patvirtina, jog dėl sveikatos sutrikimų ieškovė į gydytojus kreipėsi 2014-03-28, iki santuokos nutraukimo bylos iškėlimo. Ieškovės liga konstatuota medicinos įstaigoje (12-tės žarnos opa diagnozuota atlikus specialų tyrimą), dėl to ieškovei buvo paskirtas gydymas. Pateikti byloje ieškovės vardu išrašyti receptai, vaistų įsigijimas, žymos pačiuose receptuose apie įsigyjamo vaisto kainą patvirtina, kad ieškovei taikytas medikamentinis gydymas (1 t., b. l. 52–60). Todėl atsakovo argumentas dėl tariamai girdėtų ieškovės paaiškinimų apie jos kūno svorį, kad ieškovė tariamai pastorėjo, minėtų rašytinių įrodymų dėl ieškovės ligos nepaneigia (CPK 197 str. 2 d.). Taigi iš šis atsakovo argumentas atmestinas kaip nepagrįstas.

Taip pat byloje nenuginčytas ieškovės argumentas, kad jos sveikatos būklė pablogėjo dėl pablogėjusių santykių su atsakovu ir iki šiol neatsistatė. Iš pateiktų byloje medicinos dokumentų matyti, kad ieškovė skundėsi gydytojai problemomis šeimoje (1 t., b. l. 52), ten pat medicinos dokumentuose pažymėta, kad ieškovę kankina nemiga, svorio kritimas, kad ieškovė patiria nuolatinį stresą. Todėl labiau tikėtina, kad visgi ieškovė patyrė neigiamas pasekmes sveikatai dėl atsakovo netinkamo elgesio šeimoje, kuris prasidėjo iki ištuokos bylos iškėlimo teisme.

Atmestinas atsakovo motyvas, jog pirmosios instancijos teismas neteisingai motyvavo paskirtos atsakovui sumokėti ieškovei neturtinės žalos dydį ir pagrindą taikyti neturtinei atsakomybei. Teisėjų kolegija sutinka su ieškovės atsiliepimo į atsakovo apeliacinį skundą argumentu, kad neturtinės žalos atlyginimo priteisimo pagrindas – teismo sprendimu konstatuotas atsakovo neištikimybės faktas. Pirmosios instancijos teismas įvertino ieškovės patirtus dvasinius sukrėtimus ir atsiradusias pasekmės, kurios yra objektyviai įmanomos ir galimos bei adekvačios, nustačius atsakovo neištikimybės faktą. Todėl šiuo atveju nėra tiek svarbu, kur atsakovas su I. D. artimai bendravo, svarbu yra tas faktas, kad atsakovas buvo ieškovei neištikimas. Pirmosios instancijos teismas aiškiai skundžiamame sprendime nurodė, kad atsakovo bendravimas su I. D. išėjo už santuokinio gyvenimo leistinų ribų ir pažeidė Civilinio kodekso 3.27 straipsnio nuostatas, kad sutuoktiniai privalo būti vienas kitam lojalūs ir gerbti vienas kitą, remti vienas kitą moraliai ir materialiai. Teisėjų kolegija nekartoja pirmosios instancijos teismo sprendimo motyvų, jiems pritaria ir konstatuoja, kad teismas tinkamai išaiškino ginčo aplinkybes, jas kvalifikavo ir pagrįstai priteisė ieškovei tinkamo dydžio neturtinę žalą (3000 Eur) iš atsakovo.

Bylos duomenimis, Povedybinės sutarties 3.2 punkte (1 t., b. l. 31) ginčo šalys susitarė dėl santuokos nutraukimo ar separacijos pasekmių. Todėl aiškinant ginčo šalių susitarimą sprendžiama, kad santuokos nutraukimo atveju šalys susitarė žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini), Alytuje, ir tame žemės sklype esantį gyvenamąjį namą per protingą laiką parduoti rinkos kaina ir gautus pinigus pasidalinti įstatymo nustatyta tvarka, jos turinį reikia suprasti taip, kad pradėjus santuokos nutraukimo bylą atsiranda šiame punkte numatyta aplinkybė (santuokos nutraukimo proceso pradžia), kas sąlygoja kiekvienos iš šalių pareigos rūpintis gyvenamojo namo ir žemės sklypo pardavimu atsiradimą.

Taip pat sutinkama su ieškovės atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentu, kad Povedybinės sutarties 3.2 p. nenumato, jog kiekvieną veiksmą dėl turto pardavimo abu sutuoktiniai turėtų atlikti bendrai (ieškoti pirkėjų, kartu duoti skelbimus dėl turto pardavimo, atlikti turto vertinimą turto rinkos kainai nustatyti ir pan.), kas, kaip teisingai nurodė ieškovė, būtų faktiškai neįmanoma, turint omenyje tai, kad santuokos nutraukimo ieškinine teisena vykstančiame procese paprastai tarp šalių tvyro įtampa ir racionalus bei dalykiškas bendravimas yra sunkiai įmanomas. Todėl ieškovei pradėjus santuokos nutraukimo procesą, abiem šalims atsirado pareiga rūpintis gyvenamojo namo ir žemės sklypo pardavimu.

Bylos medžiaga patvirtina, kad atsakovui apie santuokos nutraukimo bylos iškėlimą tapo žinoma gavus ieškinį, kuris atsakovui įteiktas 2014-11-21 (1 t., b. l. 73), taigi atsakovas nuo to momento galėjo rūpintis Povedybinės sutarties 3.2 p. numatytų sąlygų įgyvendinimu. Tačiau atsakovas, kaip nustatyta byloje, nekilnojamojo turto pardavimu nesirūpino, neieškojo pirkėjų ginčo turtui, priešingai, nei tai darė ieškovė, pradėjusi ieškoti potencialių pirkėjų per skelbimų portalus, o šiai paieškai nedavus rezultatų, nuo 2015 m. sausio mėnesio pradėjo dėti skelbimus į „Alio Alytus“ ir „Alytaus Naujienos“, bendravo su potencialiais pirkėjais (2 t., b. l. 73–80). Taigi teisėjų kolegijos vertinimu, atsakovas galėjo gauti pakankamą informaciją apie parduodama ginčo nekilnojamąjį turtą iš ieškovės paskelbtų spaudoje skelbimų, be to, pats atsakovas galėjo imtis aktyvių veiksmų kaip įmanoma geriau parduoti nekilnojamąjį turtą, taip pat teikti įrodymus dėl ginčo turto vertės, tačiau elgėsi pasyviai, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai bylą išsprendė pagal byloje surinktus įrodymus ir nurodė, kad atsakovas nedėjo pastangų vykdyti susitarimą dėl turto pardavimo ir kad ši sutarties sąlyga nebuvo įvykdyta per protingą terminą.

Esant tokioms aplinkybėms ginčo šalims turto nepardavus, pirmosios instancijos teismas, nutraukdamas šalių santuoką, bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise priklausančio turto padalijimo klausimą išsprendė tinkamai.

Atsakovo argumentai dėl sumokėtų mokesčių už naudojimąsi komunalinėmis paslaugomis, dėl pastangų, įdėtų į namo statybą, aplinkos sutvarkymą, jos priežiūros nėra svarbios nustatant turto padalijimo būdą, kadangi byloje nenuginčyta aplinkybė, kad nutraukus santuoką bendras naudojimasis turtu būtų neįmanomas.

Ginčo namas buvo statytas gyventi vienai šeimai, o dėl naudojimosi namu po santuokos nutraukimo teismo posėdyje atsakovas paaiškino, kad ginčo namu naudojimosi tvarka nenustatytina, nes namu norėtų naudotis kaip ir naudojasi – bendrai su ieškove. Taigi atsakovas, prašydamas padalinti nekilnojamą turtą, neprašė nustatyti naudojimosi ginčo turtu tvarką, neteikė į bylą jokio konkretaus siūlymo, kaip buvę sutuoktiniai galėtų naudotis namu po santuokos nutraukimo. Iš esančių byloje duomenų (2 t., b. l. 60–72) apie namo išplanavimą pagal byloje pateiktus Nekilnojamojo turto kadastro ir registro bylos duomenis, matyti, kad nustatyti tokią naudojimosi tvarką, kad šalims tektų atskiros izoliuotos patalpos, nepaliekant arba paliekant minimalų kiekį bendro naudojimo patalpų, yra neįmanoma. Todėl teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas pagrįstai priteisė natūra turtą ieškovei, o atsakovui – piniginę kompensaciją. Toks teismo turto padalinimo būdas išmokant atsakovui piniginę kompensaciją užtikrins atsakovui realią galimybę įsigyti tinkamą būstą Alytaus mieste.

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje yra pripažįstama, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą. Atmesdamas apeliacinį arba atskirąjį skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo arba nutarties motyvams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2008 m. kovo 14 d. nutartis, priimta civilinėje byloje generalinis prokuroras, ginantis viešąjį interesą v. Vilniaus miesto savivaldybės taryba ir kt., bylos Nr. 3K-7-38/2008;teisėjų kolegijos 2010 m. kovo 16 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB „Vakarų krova“ v. UAB „Litforina“, bylos Nr. 3K-3-107/2010 ir kt.).

Atsižvelgiant į išdėstytus motyvus, konstatuotina, jog pirmosios instancijos teismas tinkamai nustatė faktines bylos aplinkybes, tinkamai įvertino byloje esančius įrodymus ir jų visetą, tinkamai taikė materialinės teisės normas, todėl remiantis apeliacinio skundo argumentais nėra pagrindo naikinti ar keisti pirmosios instancijos teismo sprendimo (CPK 326 str. 1 d. 1 p., 328 str.).

Atmetus atsakovo apeliacinį skundą, iš atsakovo A. Š. priteistina dalis nesumokėto žyminio mokesčio – 822 Eur (b. l. 52, 3 t.) valstybei ir ieškovės turėtų teisinių paslaugų išlaidos (CPK 93 str., 96 str. 1 d., 98 str.). Ieškovei, vadovaujantis teisinių paslaugų 2015-11-16 sutartimi, apeliacinės instancijos teisme atstovavo advokatė S. J. (3 t., b. l. 71). Ieškovė už advokatės parengtą atsiliepimą į apeliacinį skundą, remiantis pinigų priėmimo kvitu Nr. 832081, sumokėjo 500 Eur (b. l. 72, 3 t.). Teisėjų kolegija sutiko su ieškovės atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentais, byla yra sudėtinga, advokatė išsamiai atsakė į visus apeliacinio skundo argumentus, todėl ieškovės turėtos apeliacinės instancijos teisme išlaidos priteistinos iš atsakovo, nes yra protingo dydžio, neviršija Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio, patvirtintų Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 ir Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu (redakcija, galiojanti nuo 2015 m. kovo 20 d.), 8.11. punkte nurodyto rekomenduojamo priteisti užmokesčio dydžio.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326–333 straipsniais, kolegija

nutaria:

Alytaus rajono apylinkės teismo 2015 m. rugsėjo 28 d. sprendimo nekeisti.

Priteisti iš atsakovo A. Š., (asmens kodas (duomenys neskelbtini) gyv. Alytaus mieste, (duomenys neskelbtini)):

teisinių paslaugų apmokėjimo išlaidas – 500 (penkis šimtus) eurų ieškovei S. Š. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) gyv. Alytuje, (duomenys neskelbtini));

822 (aštuonis šimtus dvidešimt du) eurus žyminio mokesčio valstybės naudai, sumokant šią sumą į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą Nr. LT24 7300 0101 1239 4300, esančią „Swedbank“, AB, banko kodas 73000, mokėjimo dokumente nurodant įmokos kodą 5660. Mokėjimą patvirtinantį dokumentą būtina pristatyti į Alytaus rajono apylinkės teismo Civilinių bylų raštinę (206 kab.).