Tauragės apylinkės teismo sprendimas

2025-01-28 · Civilinė byla Nr. e2-63-1179/2025

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Tauragės apylinkės teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2025-01-28
Bylos Nr.
e2-63-1179/2025
Teisminio proceso Nr.
2-43-3-00965-2024-0
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Rita Renkytė
Ieškovas
uždarosios akcinės bendrovės „Šilutės vandenys“
Atsakovas
M. N.
Kategorijos
Civilinė byla Nr. e2-63-1179/2025Proceso Nr. 2-43-3-00965-2024-0Procesinio sprendimo kategorijos: 2.6.10.5.2.1; 3.1.7.6; 3.2.6.1; 3.2.6.5 (S)
TAURAGĖS APYLINKĖS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2025 m. sausio 28 d.Šilutė
Tauragės apylinkės teismo Šilutės rūmų teisėja Rita Renkytė,sekretoriaujant Eglei Eidėnienei,

dalyvaujant ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Šilutės vandenys“ atstovei advokatei B. V.,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Šilutės vandenys“ ieškinį atsakovui M. N. dėl nuostolių atlyginimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Šalies argumentai

1. ieškovė kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydama priteisti iš atsakovo 312,84 Eur nuostolių atlyginimą, 5 proc. dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas.

1.1. Nurodė, kad ieškovė Šilutės rajono savivaldybės tarybos 2015 m. rugpjūčio 27 d. sprendimu Nr. Tl-42 yra paskirta viešąja geriamojo vandens tiekėja ir nuotekų tvarkytoja savivaldybės viešojo geriamojo vandens tiekimo teritorijoje bei paviršinių nuotekų tvarkytoja Šilutės rajono savivaldybės teritorijoje. Ieškovė vykdo geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo veiklą pagal Valstybinės energetikos kontrolės komisijos (šiuo metu – Valstybinė energetikos reguliavimo taryba) išduotą Geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo licenciją Nr. L7-GVTNT-10. 2022 m. balandžio 15 d. ieškovės darbuotojai atsakovui priklausančiame žemės sklype, adresu (duomenys neskelbtini), rado prie ieškovės valdomos ir naudojamos geriamojo vandens tiekimo infrastruktūros savavališkai prijungtą vandentiekio tinklą. Minėto vamzdžio skersmuo – 32 mm, pažeidimo laikotarpis – 13 dienų (nuo 2022 m. balandžio 2 d. iki 2022 m. balandžio 14 d). Ieškovės darbuotojai savavališkai prijungtą vandentiekio vamzdį užaklino ir užplombavo. Nustačiusi minėtas aplinkybes, ieškovė parengė 2022 m. balandžio 15 d. pažeidimo aktą, tačiau atsakovas minėtą aktą pasirašyti atsisakė. 2022 m. balandžio 28 d. ieškovė išsiuntė atsakovui PVM sąskaitą – faktūrą 312,84 Eur sumos. Pažymėtina, kad nurodytas nuostolių dydis buvo apskaičiuotas vadovaujantis Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2006 m. gruodžio 29 d. įsakymu Nr. D1-629 patvirtintomis Geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo infrastruktūros naudojimo ir priežiūros taisyklėmis ir jų 50 punkte nurodyta formule, taip pat pagal pažeidimo metu galiojusią Šilutės rajono savivaldybės tarybos 2021 m. gegužės 27 d. sprendimu Nr. T1-699 ieškovei nustatytą geriamojo vandens tiekimo bazinę kainą vartotojams, perkantiems geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo paslaugas individualių gyvenamųjų namų ar kitų patalpų, skirtų asmeninėms, šeimos ar namų reikmėms, įvaduose.

Atsiliepimas

2. Atsakovas atsiliepimu į ieškinį su ieškiniu nesutinka ir prašo jį atmesti kaip nepagrįstą.

2.1. Nurodė, kad geriamojo vandens ir nuotekų valymo įrenginius prie ieškovės infrastruktūros prijungė ne jis, o jo kaimynas E. A.. Pastarasis siekė įsivesti vandenį ir nuotekas į savo žemės sklypą, esantį šalia jo žemės sklypo, ir pasiūlė jam atlikti prijungimo darbus, taip pat pasidalinti išlaidas už šiuos darbus ir traktoriaus nuomą. Jam buvo žinoma, kad pro jo sklypą einantys nuotekų ir geriamojo vandens tinklai priklauso ne ieškovei, o kaimynui D. D., todėl jis paprašė kaimyno leidimo prisijungti prie jam priklausančio vandentiekio tinklo. Pastarasis su šiuo prašymu sutiko. Aplinkybę, kad jis turi gauti tinklų savininko sutikimą, savo išduotose prisijungimo sąlygose buvo nurodžiusi ir pati ieškovė. Jis nežinojo, kad nagrinėjamu atveju minėtą sutikimą jis turi pateikti ieškovei. Pažymėjo, kad ginčo žemės sklype pastatų nėra, todėl faktiškai vandens nenaudojo.

3. Teismo posėdžio metu ieškovės atstovė ieškinį palaikė ir prašė jį tenkinti. Paaiškino, kad 2022 m. balandžio 15 d. ieškovės darbuotojai nustatė, kad atsakovui priklausančiame žemės sklype, adresu (duomenys neskelbtini), esanti vandens tiekimo ir nuotekų šalinimo infrastruktūra yra savavališkai prijungta prie ieškovės valdomos ir naudojamos geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų šalinimo infrastruktūros. 2022 m. balandžio 15 d. buvo surašytas pažeidimo aktas, jis buvo pateiktas atsakovui, tačiau pastarasis jį pasirašyti atsisakė. Ieškovė teisės aktų nustatyta tvarka apskaičiavo patirtus nuostolius. Pažymėjo, jog šiuo atveju ieškovė prašo priteisti nuostolius tik už suvartotą geriamąjį vandenį, t. y. neprašo priteisti nuostolių už nuotekų šalinimą. Be to, teisės aktai numato galimybę apskaičiuoti nuostolius už ilgesnį laikotarpį nei nurodyta ieškinyje, tačiau ieškovė prašo priteisti nuostolius tik už laikotarpį nuo 2022 m. balandžio 2 d. iki 2022 m. balandžio 14 d.

4. Atsakovas M. N. teismo posėdyje nedalyvavo, prašymo atidėti bylos nagrinėjimą nepateikė, priežasčių, sudarančių kliūtis dalyvauti teismo posėdyje, nenurodė ir nepateikė jas pagrindžiančių duomenų. Procesiniai dokumentai atsakovui įteikti Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 123 straipsnio 1 dalyje nustatyta tvarka.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Ieškinys tenkintinas

Dėl nuostolių atlyginimo

5. Ieškovė prašo priteisti iš atsakovo 312,84 Eur nuostolių atlyginimą, nurodydama, kad laikotarpiu nuo 2022 m. balandžio 2 d. iki 2022 m. balandžio 14 d. atsakovui nuosavybės teise priklausančiame žemės sklype, adresu (duomenys neskelbtini), esanti geriamojo vandens tiekimo infrastruktūra buvo neteisėtai prijungta prie ieškovės valdomos ir naudojamos geriamojo vandens tiekimo infrastruktūros.

6. Civilinė atsakomybė – tai turtinė prievolė, kurios viena šalis turi teisę reikalauti atlyginti nuostolius (žalą) ar sumokėti netesybas (baudą, delspinigius), o kita šalis privalo atlyginti padarytus nuostolius (žalą) ar sumokėti netesybas (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.245 straipsnio 1 dalis). Civilinės atsakomybės teisiniai santykiai gali atsirasti tik tuomet, kai nustatomos visos atsakomybės sąlygos – neteisėti veiksmai, žala, priežastinis ryšys tarp neteisėtų veiksmų ir atsiradusios žalos, bei kaltė, tais atvejais, kai ją reikia įrodinėti. Civilinė atsakomybė atsiranda neįvykdžius įstatymuose ar sutartyje nustatytos pareigos (neteisėtas neveikimas) arba atlikus veiksmus, kuriuos įstatymai ar sutartis draudžia atlikti (neteisėtas veikimas), arba pažeidus bendro pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai (CK 6.246 straipsnio 1 dalis). Civilinė atsakomybė atsiranda tik tais atvejais, jeigu įpareigotas asmuo kaltas, išskyrus įstatymų arba sutarties numatytus atvejus, kuriais civilinė atsakomybė atsiranda be kaltės. Skolininko kaltė preziumuojama, išskyrus įstatymų numatytus atvejus (CK 6.248 straipsnio 1 dalis).

7. CK 6.247 straipsnyje nustatyta, kad atlyginami tik tie nuostoliai, kurie susiję su veiksmais (veikimu, neveikimu), nulėmusiais skolininko civilinę atsakomybę tokiu būdu, kad nuostoliai pagal jų ir civilinės atsakomybės prigimtį gali būti laikomi skolininko veiksmų (veikimo, neveikimo) rezultatu. Pagal teisės doktriną ir formuojamą teismų praktiką (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2005 m. lapkričio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-556/2005; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. spalio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-518/2006) priežastinio ryšio nustatymo civilinėje byloje procesą sąlygiškai galima padalyti į du etapus. Pirmame etape, naudojant conditio sine qua non testą (ekvivalentinio priežastinio ryšio teorija), nustatomas faktinis priežastinis ryšys. Šiame etape sprendžiama, ar žalingi padariniai kyla iš neteisėtų veiksmų, t. y. nustatoma, ar žalingi padariniai būtų atsiradę, jeigu nebūtų buvę neteisėto veiksmo. Antrame etape nustatomas teisinis priežastinis ryšys, kai sprendžiama, ar padariniai teisiškai nėra pernelyg nutolę nuo neteisėto veiksmo (deliktinės atsakomybės ribas siaurinanti priežastinio ryšio teorija). Nustatant teisinį priežastinį ryšį reikia įvertinti atsakovo, jeigu jis elgtųsi kaip protingas ir apdairus asmuo, galimybę neteisėtų veiksmų atlikimo metu numatyti žalos atsiradimą, neteisėtais veiksmais pažeistos teisės ar teisėto intereso prigimtį ir vertę bei pažeisto teisinio reglamentavimo apsauginį tikslą. Taip pat svarbi yra atsakomybės prigimtis ir įprasta gyvenimiška rizika.

8. Lietuvos Respublikos geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo įstatymo (toliau – GVTNTĮ) 23 straipsnio 1 dalies 3 punkte (redakcija, galiojusi nuo 2019 m. gegužės 2 d. iki 2022 m. lapkričio 15 d.) nustatyta, kad asmenys, individualiai išgaunantys ir naudojantys geriamąjį vandenį ir (arba) individualiai tvarkantys nuotekas, turi teisę nuosavybės teise ar kitaip valdomus geriamojo vandens išgavimo ir naudojimo įrenginius, geriamajam vandeniui tiekti reikalingas komunikacijas ir (arba) nuotekų tvarkymo, paviršinių nuotekų tvarkymo įrenginius prijungti prie geriamojo vandens tiekėjo ir nuotekų tvarkytojo, vykdančio viešąjį geriamojo vandens tiekimą ir (arba) nuotekų tvarkymą, valdomos geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo infrastruktūros, paviršinių nuotekų tvarkytojo infrastruktūros, kaip nustatyta šio įstatymo 16 straipsnio 13 ir 14 dalyse. Pagal GVTNTĮ 16 straipsnio 14 dalį (redakcija, galiojusi nuo 2021 m. sausio 1 d. iki 2022 m. lapkričio 15 d.) geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo infrastruktūra naudojama, geriamojo vandens naudojimo įrenginiai, geriamajam vandeniui tiekti reikalingos komunikacijos ir (arba) nuotekų tvarkymo įrenginiai prijungiami prie geriamojo vandens tiekėjo ir (arba) nuotekų tvarkytojo, vykdančio viešąjį geriamojo vandens tiekimą ir (arba) nuotekų tvarkymą, nuosavybės teise ar kitaip valdomos ir (arba) naudojamos geriamojo vandens tiekimo ir (arba) nuotekų tvarkymo infrastruktūros vadovaujantis Geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo infrastruktūros naudojimo ir priežiūros taisyklių reikalavimais ir Naujų abonentų ir vartotojų prijungimo prie geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo infrastruktūros reikalavimais.

9. Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2006 m. gruodžio 29 d. įsakymu patvirtintų Geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo infrastruktūros naudojimo ir priežiūros taisyklių (toliau – Taisyklės) 16 punkte (redakcija, galiojusi nuo 2021 m. gruodžio 16 d. iki 2024 m. sausio 17 d.) nustatyta, kad už vartotojų ir (ar) abonentų nuosavybės teise ar kitaip valdomų ir (arba) naudojamų geriamojo vandens naudojimo įrenginių, geriamajam vandeniui tiekti reikalingų komunikacijų ir (arba) nuotekų šalinimo įrenginių prijungimą prie geriamojo vandens tiekėjo ir nuotekų tvarkytojo nuosavybės teise priklausančios ar kitaip valdomos ir (arba) naudojamos infrastruktūros atsakingas geriamojo vandens tiekėjas ir nuotekų tvarkytojas. Pagal Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2015 m. birželio 23 d. įsakymu patvirtintų Naujų abonentų ir vartotojų prijungimo prie geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo infrastruktūros reikalavimų (toliau – Reikalavimai) (redakcija, galiojusi nuo 2019 m. gegužės 2 d. iki 2023 m. birželio 12 d.) 4 punktą asmuo, pageidaujantis prijungti savo geriamojo vandens tiekimo ir (arba) nuotekų išleidimo tinklus, įrenginius prie geriamojo vandens tiekėjui ir nuotekų tvarkytojui nuosavybės teise priklausančios ar kitaip valdomos ir (arba) naudojamos geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo infrastruktūros, geriamojo vandens tiekėjui ir nuotekų tvarkytojui pateikia prašymą raštu, elektroniniu paštu išduoti prisijungimo sąlygas. Geriamojo vandens tiekėjas ir nuotekų tvarkytojas, paviršinių nuotekų tvarkytojas, gavę prašymą ir 6 punkte išvardintų dokumentų kopijas, ne ilgiau kaip per 10 darbo dienų nuo asmens prašymo išduoti prisijungimo sąlygas dienos išduoda šias sąlygas (Reikalavimų 7 punktas, redakcija, galiojusi nuo 2019 m. gegužės 2 d. iki 2023 m. birželio 12 d.). Naujas abonentas ir (ar) abonento pasirinktas statinio statybos rangovas, vadovaudamasis projektu, nutiesia paviršinių nuotekų tinklus iki naujojo abonentui nuosavybės teise priklausančio ar kitaip valdomo ir (arba) naudojamo nekilnojamo turto ribos (sklypo ribos). Abonentui nuosavybės teise priklausančio ar kitaip valdomo ir (arba) naudojamo turto ribos nurodomos projekte. Kai geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų išleidimo tinklai nutiesti, naujo abonento ir vartotojo geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų išleidimo tinklų prijungimą prie geriamojo vandens tiekėjui ir (arba) nuotekų tvarkytojui nuosavybės teise priklausančios ar kitaip valdomos ir (arba) naudojamos geriamojo vandens tiekimo ir (arba) nuotekų tvarkymo infrastruktūros atlieka geriamojo vandens tiekėjas ir nuotekų tvarkytojas per 10 darbo dienų nuo Reikalavimų 16 punkte nustatytų aktų pasirašymo dienos, jei nesutarta kitaip (Reikalavimų 12, 18 punktai, redakcija, galiojusi nuo 2019 m. gegužės 2 d. iki 2023 m. birželio 12 d.). Geriamasis vanduo naujam abonentui ir vartotojui pradedamas tiekti, o nuotekos priimamos tik įvykdžius prisijungimo sąlygose nustatytus reikalavimus, pašalinus išaiškintus defektus, įrengus geriamojo vandens ir (arba) nuotekų apskaitos prietaisus ir sudarius geriamojo vandens tiekimo ir (arba) nuotekų tvarkymo viešąją sutartį (Reikalavimų 20 punktas, redakcija, galiojusi nuo 2019 m. gegužės 2 d. iki 2023 m. birželio 12 d.).

10. Pagal Taisyklių 23.1 punktą (redakcija, galiojusi nuo 2021 m. gruodžio 16 d. iki 2024 m. sausio 17 d.) savavališku prijungimu prie geriamojo vandens tiekėjo ir nuotekų tvarkytojo nuosavybės teise ar kitaip valdomos ir (arba) naudojamos geriamojo vandens tiekimo ir (arba) nuotekų tvarkymo infrastruktūros laikomas geriamojo vandens naudojimo įrenginių ar geriamajam vandeniui tiekti reikalingų komunikacijų prijungimas prie geriamojo vandens tiekėjo ir nuotekų tvarkytojo nuosavybės teise ar kitaip valdomos ir (arba) naudojamos geriamojo vandens tiekimo infrastruktūros neturint geriamojo vandens tiekėjo ir nuotekų tvarkytojo išduotų prijungimo sąlygų ir (arba) jam nedalyvaujant. Per savavališkai prijungtą vandentiekio įvadą vanduo netiekiamas ir šį įvadą geriamojo vandens tiekėjas ir nuotekų tvarkytojas atjungia. Savavališkai prijungtas vandentiekio įvadas ir nuotekų išvadas atjungiami po to, kai surašomas geriamojo vandens tiekėjo ir nuotekų tvarkytojo nustatytos formos aktas ir pateikiamas susipažinti ir pasirašyti vartotojui, abonentui ar asmeniui, savavališkai prijungusiam nurodytas komunikacijas ir (arba) įrenginius. Vartotojui, abonentui, asmeniui ar jo atstovui atsisakius dalyvauti surašant šį aktą ir (ar) jį pasirašyti, jis galioja, tačiau geriamojo vandens tiekėjo ir nuotekų tvarkytojo įgaliotas atstovas apie atsisakymą dalyvauti surašant šį aktą ir (ar) jį pasirašyti turi pažymėti abiejuose akto egzemplioriuose, iš kurių vienas lieka geriamojo vandens tiekėjui ir nuotekų tvarkytojui, kitas egzempliorius įteikiamas vartotojui, abonentui, asmeniui ar jo atstovui, savavališkai prijungusiam nurodytas komunikacijas ar įrenginius. Geriamojo vandens tiekėjas ir nuotekų tvarkytojas, fiksuodamas savavališko prisijungimo faktą ir pagal Taisyklių 24 punktą atjungdamas savavališkai prijungtą geriamojo vandens tiekimo ir (arba) nuotekų tvarkymo infrastruktūrą, akte turi įrašyti savavališko prisijungimo nustatymo datą, laiką, vietą, savavališko prisijungimo laikotarpį (jeigu žinomas), per savavališko prisijungimo laikotarpį suvartoto geriamojo vandens ir išleistų nuotekų kiekį (jeigu nustatoma), vamzdyno diametrą, geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo infrastruktūros atjungimo datą ir laiką. Jeigu savavališko prisijungimo laikotarpis, suvartoto geriamojo vandens ir išleistų nuotekų kiekis nežinomas ir nenustatomas, suvartoto geriamojo vandens kiekis apskaičiuojamas vadovaujantis Taisyklių 50 punktu, išleistų nuotekų kiekis – Taisyklių 51 punktu, išleistų paviršinių nuotekų kiekis – Taisyklių 52¹ punktu (Taisyklių 24, 28 punktai, redakcija, galiojusi nuo 2021 m. gruodžio 16 d. iki 2024 m. sausio 17 d.).

11. Remiantis bylos duomenimis, nustatyta, kad Šilutės rajono savivaldybės tarybos 2015 m. rugpjūčio 27 d. sprendimu Nr. Tl-42 ieškovė uždaroji akcinė bendrovė (toliau – UAB) „Šilutės vandenys“ paskirta viešąja geriamojo vandens tiekėja ir nuotekų tvarkytoja savivaldybės viešojo geriamojo vandens tiekimo teritorijoje bei paviršinių nuotekų tvarkytoja Šilutės rajono savivaldybės teritorijoje, jai pavesta vykdyti viešąjį geriamojo vandens tiekimą ir nuotekų tvarkymą savivaldybės viešojo geriamojo vandens tiekimo teritorijoje bei paviršinių nuotekų tvarkymą Šilutės rajono savivaldybės teritorijoje. Valstybinės energetikos reguliavimo tarnybos 2015 m. gegužės 15 d. Geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo veiklos licencija Nr. L7-GVTNT-10 ir 2023 m. balandžio 14 d. nutarimu Nr. O3E-428 ieškovei UAB „Šilutės vandenys“ suteikta teisė verstis geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo veikla Šilutės mieste ir kitose 2023 m. balandžio 14 d. nutarime Nr. O3E-428 nurodytose gyvenvietėse, esančiose Šilutės rajono savivaldybėje. VĮ „Registrų centras“ duomenimis, atsakovui M. N. nuosavybės teise priklauso žemės sklypas, unikalus Nr. 4400-1784-8236, adresu (duomenys neskelbtini). Remiantis UAB „Šilutės vandenys“ 2022 m. balandžio 15 d. pažeidimo akto duomenimis, 2022 m. balandžio 15 d. patikrinimo metu nustatyta, kad atsakovui M. N. priklausančiame žemės sklype, adresu (duomenys neskelbtini), yra savavališkai prisijungta prie geriamojo vandens ir nuotekų šalinimo tinklų neturint tiekėjo išduotų prijungimo sąlygų, be tiekėjo leidimo ir jam nedalyvaujant; savavališkai pajungtas vandentiekio vamzdis užaklintas ir užplombuotas (plombos Nr. 093276). 2022 m. balandžio 15 d. pažeidimo akte nurodyta, kad atsakovas dalyvauti surašant aktą atsisakė ir atsisakė šį aktą pasirašyti. Ieškovė 2022 m. balandžio 20 d. elektroniniu paštu pateikė atsakovui 2022 m. balandžio 15 d. pažeidimo aktą ir 2022 m. balandžio 20 d. PVM sąskaitą faktūrą Serija ŠV Nr. 003197 312,84 Eur sumos. Byloje pateikti duomenys patvirtina, kad atsakovas minėtus dokumentus gavo, tačiau su jais nesutiko.

12. Pagal CPK 176 straipsnio 1 dalį įrodinėjimo tikslas – tai teismo įsitikinimas, pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir įvertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja, t. y. faktą galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų, kuriuos visapusiškai, laikydamasis įrodymų vertinimo taisyklių, įvertino teismas, pagrindu susiformuoja teismo įsitikinimas, kad faktas buvo. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nuosekliai plėtojamoje praktikoje įrodinėjimo ir įrodymų vertinimo klausimais konstatuota, kad sprendimas ar nutartis pripažįstami teisėtais ir pagrįstais, kai teismo išvados atitinka įstatymo nustatytomis priemonėmis ir įstatymo nustatyta tvarka konstatuotas turinčias reikšmės bylai aplinkybes. Išvados apie faktines aplinkybes gali būti grindžiamos tik CPK 177 straipsnio 2 ir 3 dalyse išvardytomis įrodinėjimo priemonėmis, o įrodymai turi būti gauti ir ištirti CPK nustatyta tvarka.

13. CPK 185 straipsnis įtvirtina laisvo įrodymų vertinimo principą, kuris reiškia, kad galutinai ir privalomai įrodymus vertina teismas pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu. Įvertindamas įrodymus, teismas turi įsitikinti, ar pakanka įrodymų reikšmingoms bylos aplinkybėms nustatyti, ar tinkamai buvo paskirstytos įrodinėjimo pareigos, ar įrodymai turi ryšį su įrodinėjimo dalyku, ar jie yra leistini ir patikimi. Teismas turi įvertinti kiekvieną įrodymą atskirai ir kartu įrodymų visetą. Teismas gali konstatuoti tam tikros aplinkybės buvimą ar nebuvimą, kai tokiai išvadai padaryti pakanka byloje esančių įrodymų. Įrodymų pakankamumas byloje reiškia, kad jie tarpusavyje neprieštarauja vieni kitiems ir jų visuma leidžia padaryti pagrįstą išvadą apie įrodinėjamų faktinių aplinkybių buvimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. liepos 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-316/2010).

14. Įrodymų pakankamumo taisyklė civiliniame procese grindžiama tikimybių pusiausvyros principu, pagal kurį išvadą apie faktų buvimą teismas civiliniame procese gali daryti ir tada, kai tam tikrų abejonių dėl fakto buvimo lieka, tačiau byloje esančių įrodymų visuma leidžia manyti esant labiau tikėtina atitinkamą faktą buvus, nei jo nebuvus. Taigi įrodinėjimas civiliniame procese turi savo specifiką ir pagal įtvirtintą teisinį reguliavimą bei susiformavusią Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktiką nenustatyta, kad teismas gali daryti išvadą apie tam tikrų aplinkybių buvimą tik tada, kai dėl jų nėra absoliučiai jokių abejonių (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2001 m. kovo 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-260/2001; 2002 m. balandžio 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-569/2002). Pabrėžtina, kad jokie įrodymai teismui neturi iš anksto nustatytos galios, išskyrus oficialiuosius rašytinius įrodymus (prima facie), kuriais patvirtintos aplinkybės laikomos visiškai įrodytomis, iki jos nebus paneigtos įstatymų nustatyta tvarka (CPK 197 straipsnio 2 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2005 m. vasario 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-48/2005).

15. Taigi, įrodinėjimo ir įrodymų vertinimo taisyklės pagal įstatymą reikalauja, kad prieštaravimai, tiriant bei vertinant byloje surinktus įrodymus ir jų pagrindu nustatant faktines bylos aplinkybes, būtų pašalinti, prieinant teismo vidiniu įsitikinimu pagrįstą išvadą dėl vienų ar kitų teisiškai reikšmingų aplinkybių, kuriomis grindžiamas priimamas galutinis teismo sprendimas. Tačiau pabrėžtina, kad vien tik ta aplinkybė, kad šalies nurodytos aplinkybės, argumentai nepripažįstami įrodytais, nesudaro pagrindo išvadai, jog bylos nagrinėjimo metu teisme buvo padaryta CPK 176, 185 straipsnių pažeidimų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. gegužės 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-243/2010). Reikalavimas vertinti įrodymus, vadovaujantis vidiniu įsitikinimu, yra teismo nepriklausomumo principo išraiška, nes niekas negali nurodyti teismui, kaip vertinti vieną ar kitą įrodymą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. balandžio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-156/2009).

16. Kaip matyti iš anksčiau nurodyto teisinio reglamentavimo, atsakovas, siekdamas prijungti savo geriamojo vandens tiekimo tinklus, įrenginius prie ieškovės, kaip geriamojo vandens tiekėjos, infrastruktūros, turėjo kreiptis į ieškovę, prašydamas išduoti prisijungimo sąlygas. Byloje duomenų apie tai, kad atsakovas iki 2022 m. balandžio 15 d. patikrinimo būtų atlikęs šiuos veiksmus, taip pat įvykdęs kitus teisės aktuose nustatytus reikalavimus, nėra. Teismo posėdžio metu liudytoju apklaustas ieškovės darbuotojas G. M. paaiškino, kad ieškovė gavo fizinio asmens pranešimą apie tai, kad žemės sklype, esančiame (duomenys neskelbtini), buvo savavališkai prisijungta prie ieškovės geriamojo vandens tiekimo infrastruktūros. Dėl šios priežasties jis kartu su kolega 2022 m. balandžio 15 d. nuvyko atlikti patikrinimo. Minėto patikrinimo metu jie nustatė, kad atsakovui priklausančiame žemės sklype, adresu (duomenys neskelbtini), esantys vandens tiekimo tinklai savavališkai prijungti prie ieškovės infrastruktūros – žemės sklype atvestas vanduo, ant geriamojo vandens vamzdžio uždėtas kranas, iš jo bėgo vanduo, apskaitos prietaisai nebuvo įrengti. Šias aplinkybes jie užfiksavo fotonuotraukomis, surašė pažeidimo aktą, tačiau atsakovas su aktu nesutiko, atsisakė jį pasirašyti, teigdamas, kad tinkamu vandens tiekimo tinklų prijungimu prie ieškovės infrastruktūros turėjo pasirūpinti jo kaimynas. Po atlikto patikrinimo jie gavo (duomenys neskelbtini), gyventojo paaiškinimą apie tai, jog pastarasis matė, kad minėti vandentiekio tinklai buvo pajungti jau 2022 m. balandžio 2 d., todėl atsakovui nuostoliai buvo apskaičiuoti už laikotarpį nuo 2022 m. balandžio 2 d. iki 2022 m. balandžio 14 d., nors, vadovaudamiesi teisės aktais, jie galėjo apskaičiuoti nuostolius už ilgesnį laikotarpį. Iš byloje pateiktų fotonuotraukų matyti, jog 2022 m. balandžio 15 d., žemės sklype, adresu (duomenys neskelbtini), atvestas vandens tiekimas, faktiškai tiekiamas vanduo. Pažymėtina, jog aplinkybę, kad atsakovas savo geriamojo vandens tiekimo tinklus, įrenginius prie ieškovės infrastruktūros prijungė pažeisdamas teisės aktų nustatytus reikalavimus, atsiliepimu į ieškinį patvirtino ir pats atsakovas.

17. Atsakovas atsiliepime į ieškinį nurodo, kad jis minėtus veiksmus atliko dėl suklydimo, kadangi manė, jog šiuo atveju jam reikalingas tik gretimo žemės sklypo savininko sutikimas. Vis dėlto šios aplinkybės nesudaro pagrindo atleisti atsakovą nuo prievolės atlyginti žalą. Visų pirma, pagal CK 6.248 straipsnio 2 dalį skolininko kaltė preziumuojama, išskyrus įstatymų numatytus atvejus. Kaltė gali pasireikšti tyčia arba neatsargumu (CK 6.248 straipsnio 3 dalis). Antra, CK 6.248 straipsnio 3 dalyje numatyta, jog laikoma, kad asmuo kaltas, jeigu atsižvelgiant į prievolės esmę bei kitas aplinkybes jis nebuvo tiek rūpestingas ir apdairus, kiek atitinkamomis sąlygomis buvo būtina. Nagrinėjimu atveju atsakovas turėjo būti atidus ir rūpestingas, domėtis ginčo klausimą reglamentuojančiais teisės aktais ir vykdyti juose nustatytas reikalavimus. Be to, byloje nėra duomenų apie tai, kad atsakovas iki 2022 m. balandžio 15 d. būtų kreipęsis į ieškovę, siekdamas sudaryti geriamojo vandens tiekimo sutartį, įsirengti geriamojo vandens apskaitos prietaisus, informuoti ieškovę apie tai, kad žemės sklype, adresu (duomenys neskelbtini), vykdomi vandentiekio pajungimo darbai yra baigti, ir pan. Taigi, nors akivaizdu, jog atsakovas turėjo ir galėjo suprasti, kad ieškovė turi būti informuota apie faktinį jo vandens tiekimo tinklų prijungimą prie jos infrastruktūros, taip pat tai, jog, atlikus minėtus darbus, turi būti vedama geriamojo vandens suvartojimo apskaita, jokių aktyvių veiksmų šiuo klausimu neatliko. Esant šioms aplinkybėms, teismas vertina, jog atsakovas turėjo ir galėjo suprasti, kad jis savo geriamojo vandens tiekimo tinklus prie ieškovės infrastruktūros prijungė savavališkai, t. y. pažeisdamas teisės aktų nustatytus reikalavimus.

18. Atsižvelgęs į tai, kas išdėstyta, teismas konstatuoja, jog byloje esantys duomenys patvirtina, kad atsakovas savavališkai prijungė savo geriamojo vandens tiekimo tinklus prie ieškovės infrastruktūros, ieškovė tinkamai informavo atsakovą apie nustatytą pažeidimą, surašė ir pateikė atsakovui susipažinti 2022 m. balandžio 15 d. pažeidimo aktą. Esant šioms aplinkybėms, teismas vertina, kad atsakovas turi prievolę atlyginti ieškovei patirtą žalą.

19. Vienas iš būtinųjų civilinės atsakomybės pagrindų yra žala. Nesant žalos, neįmanomas ir civilinės atsakomybės taikymas. CK 6.249 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad žala yra asmens turto netekimas arba sužalojimas, turėtos išlaidos (tiesioginiai nuostoliai), taip pat negautos pajamos, kurias asmuo būtų gavęs, jeigu nebūtų buvę neteisėtų veiksmų. Piniginė žalos išraiška yra nuostoliai. Jeigu šalis nuostolių dydžio negali tiksliai įrodyti, tai jų dydį nustato teismas. Padaryti nuostoliai turi būti atlyginti visiškai, išskyrus atvejus, kai įstatymai ar sutartis nustato ribotą atsakomybę. Teismas, atsižvelgdamas į atsakomybės prigimtį, šalių turtinę padėtį ir jų tarpusavio santykius, gali sumažinti nuostolių atlyginimo dydį, jeigu dėl visiško nuostolių atlyginimo atsirastų nepriimtinų ir sunkių pasekmių (CK 6.251 straipsnis).

20. Pagal Taisyklių 28 punktą (redakcija, galiojusi nuo 2021 m. gruodžio 16 d. iki 2024 m. sausio 17 d.), jeigu savavališko prisijungimo laikotarpis, suvartoto geriamojo vandens ir išleistų nuotekų kiekis nežinomas ir nenustatomas, suvartoto geriamojo vandens kiekis apskaičiuojamas vadovaujantis Taisyklių 50 punktu. Geriamojo vandens tiekėjui ir nuotekų tvarkytojui geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo infrastruktūros priežiūros metu nustačius, kad asmuo savavališkai prijungė savo geriamojo vandens naudojimo įrenginius, geriamajam vandeniui tiekti reikalingas komunikacijas prie geriamojo vandens tiekėjo ir nuotekų tvarkytojo nuosavybės teise priklausančios ar kitaip valdomos ir (arba) naudojamos geriamojo vandens tiekimo infrastruktūros, asmens sunaudoto ir neapmokėto geriamojo vandens kiekis nustatomas skaičiuojant, kad vanduo tekėjo 0,35 (trisdešimt penkių šimtųjų) metro per sekundę greičiu visu įvado skersmeniu per visą savavališko prijungimo laikotarpį, pagal formulę: Q =?D2/4×v×l, kur: 1) Q – sunaudoto geriamojo vandens kiekis, kub. metrai parą; 2) ? – pi, matematinė konstanta –3,14; 3) D – vamzdyno diametras, metrai; 4) v – vandens tekėjimo greitis (0,35 m/s), metrai per sekundę; 5) l – pažeidimo laikotarpis, sekundės. Jei savavališko prijungimo datos neįmanoma nustatyti, asmens sunaudoto ir neapmokėto geriamojo vandens kiekis skaičiuojamas nurodytu būdu, tačiau per ne ilgesnį kaip vieno mėnesio laikotarpį.

21. Kaip matyti iš pateikto ieškinio, 2022 m. balandžio 15 d. pažeidimo akto ir 2022 m. balandžio 20 d. PVM sąskaitos – faktūros, ieškovė patirtų nuostolių dydį apskaičiavo Taisyklių 50 punkte nustatyta tvarka, pritaikiusi Šilutės rajono savivaldybės tarybos 2021 m. gegužės 27 d. sprendimu Nr. T1-699 nustatytą 0,82 Eur / m³ be PVM (0,99 Eur / m³ su PVM) geriamojo vandens tiekimo bazinę kainą vartotojams, perkantiems geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo paslaugas individualių gyvenamųjų namų ar kitų patalpų, skirtų asmeninėms, šeimos ar namų reikmėms, įvaduose. Šiuo atveju ieškovė patirtus nuostolius apskaičiavo už laikotarpį nuo 2022 m. balandžio 2 d. iki 2022 m. balandžio 14 d. (13 d.). Teismo posėdžio metu liudytojas G. M. paaiškino, kad, ieškovės darbuotojams aiškinantis įvykio aplinkybes, buvo gautas (duomenys neskelbtini), gyventojo pranešimas apie tai, jog pastarasis matė, kad ginčo vandentiekio tinklai buvo pajungti jau 2022 m. balandžio 2 d. Byloje pateiktas K. G. pranešimas apie tai, kad geriamąjį vandenį E. A. (duomenys neskelbtini), pasijungė 2022 m. balandžio 2 d. Esant šioms aplinkybėms, teismas vertina, jog ieškovė pagrįstai apskaičiavo nuostolius už laikotarpį nuo 2022 m. balandžio 2 d. iki 2022 m. balandžio 14 d. (13 d.). Be to, pažymėtina, jog pagal Taisyklių 50 punktą tuo atveju, jeigu savavališko prijungimo datos būtų neįmanoma nustatyti, sunaudoto ir neapmokėto geriamojo vandens kiekis skaičiuotinas už ne ilgesnį kaip vieno mėnesio laikotarpį. Taigi šiuo atveju nuostolių dydis apskaičiuotas teisės aktų nustatyta tvarka, vadovaujantis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais.

22. Atsakovas kartu su atsiliepimu į ieškinį pateikė teismui E. A. rašytinius paaiškinimus, juose nurodyta, kad pastarasis laikotarpiu nuo 2022 m. balandžio 2 d. iki 2024 m. balandžio 14 d. tvarkėsi savo žemės sklype, adresu (duomenys neskelbtini), ir matė, jog priešais esančiame atsakovui priklausančiame žemės sklype, adresu (duomenys neskelbtini), vanduo nebuvo vartojamas. Vis dėlto, teismo vertinimu, šios aplinkybės, nesudaro pagrindo atmesti ieškovės reikalavimą dėl nuostolių atlyginimo. Visų pirma, minėtas asmuo nebuvo apklaustas kaip liudytojas teismo posėdžio metu. Atsakovas į teismo posėdį neatvyko, prašymo apklausti minėtą liudytoją taip pat nepateikė. Antra, kaip minėta anksčiau, savavališko prisijungimo atveju nuostolių apskaičiavimo tvarka yra reglamentuojama GVTNTĮ ir Taisyklėse. Kitų duomenų, pagrindžiančių nurodytas aplinkybes, atsakovas nepateikė.

23. Esant šioms aplinkybėms, konstatuotina, kad ieškovė dėl atsakovo veiksmų patyrė 312,84 Eur nuostolių, todėl ieškinys tenkintinas, ieškovei iš atsakovo priteistina 312,84 Eur nuostolių atlyginimo.

24. Ieškovei iš atsakovo priteistinos 5 procentų dydžio metinės palūkanos nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo (CK 6.210 straipsnio 1 dalis).

Dėl bylinėjimosi išlaidų

25. Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai (CPK 93 straipsnio 1, 2 dalis).

26. Remiantis bylos duomenimis nustatyta, kad ieškovė patyrė 1 123,10 Eur bylinėjimosi išlaidų, kurias sudaro 22 Eur žyminio mokesčio ir 1 101,10 Eur išlaidų už advokato teisinę pagalbą. Išlaidos advokato pagalbai apmokėti yra vienos iš išlaidų, susijusių su bylos nagrinėjimu, rūšių (CPK 88 straipsnio 1 dalies 6 punktas). Teismas, taikydamas CPK 98 straipsnį, pagal realumo, būtinumo ir pagrįstumo kriterijus pripažinęs, kad šalis turėjo bylinėjimosi išlaidų ir kad jos turi būti apmokamos, sprendžia, ar visos advokatui už teisinę pagalbą civilinėje byloje asmens sumokėtos sumos turi būti atlyginamos. Tai reiškia, jog teismui yra suteikta teisė, vadovaujantis sąžiningumo, teisingumo principais bei realumo, būtinumo ir pagrįstumo kriterijais, įvertinti šalių patirtas išlaidas advokato pagalbai apmokėti bei nustatyti jų dydį, kad nebūtų pažeistas šalių lygiateisiškumo principas. Spręsdamas dėl advokato pagalbai apmokėti išleistos išlaidų dalies dydžio, teismas turi vadovautis CPK 98 straipsnio 2 dalimi ir atsižvelgti į tokias aplinkybes: 1) Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) nurodytus maksimalius dydžius bei šiame teisės akte nurodytus kriterijus; 2) bylos sudėtingumą; 3) advokato darbo ir laiko sąnaudas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008-10-28 nutartis civilinėje byloje 3K-3-533/2008).

27. Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio (toliau – Rekomendacijos) 7 punkte numatyta, kad rekomenduojami priteistini užmokesčio už advokato civilinėse bylose teikiamas teisines paslaugas maksimalūs dydžiai apskaičiuojami taikant nustatytus koeficientus, kurių pagrindu imamas Lietuvos statistikos departamento skelbiamas užpraėjusio ketvirčio vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis šalies ūkyje (be individualių įmonių).

28. Pagal Rekomendacijų 8.2. punktą už ieškinio parengimą numatytas koeficientas 2,5, todėl laikytina, jog maksimalios išlaidos už ieškinio parengimą galėtų būti 5 275,75 Eur (2 110,30 Eur x 2,5). Nagrinėjamu atveju ieškovė patyrė 943,80 Eur išlaidų už ieškinio parengimą. Šios bylinėjimosi išlaidos neviršija maksimalaus Rekomendacijose numatyto dydžio, yra net 5 kartus mažesnės už nustatytą maksimalų dydį, todėl laikytinos pagrįstomis.

29. Pagal Rekomendacijų 8.19 punktą už vieną teisinių konsultacijų, atstovavimo teisme, pasirengimo teismo ar parengiamajam posėdžiui valandą koeficientas 0,1. Atstovavimo laikas skaičiuojamas nuo faktinio bylos nagrinėjimo pradžios iki pabaigos, neįskaitant pertraukų, ir vienoje byloje sumuojamas. Jeigu teisinių paslaugų teikimo laiko suma skaičiuojama su minutėmis, ji apvalinama: iki 30 minučių atmetama, 30 ir daugiau minučių laikoma kaip valanda (Rekomendacijų 9 punktas). Bendra teisme vykusių posėdžių civilinėje byloje trukmė yra 26 min. Ieškovės atstovė PVM sąskaitoje – faktūroje nurodė, jog pasirengimo teismo posėdžiams ir bylos nagrinėjimo teismo posėdžiuose trukmė yra 1 val. Vadovaujantis Rekomendacijomis, laikytina, jog maksimalios išlaidos už pasirengimą ir atstovavimą teisme galėtų būti 219,64 Eur (2 196,40 Eur 1 val. x 0,1). Byloje esančiais duomenimis nustatyta, kad ieškovė patyrė 157,30 Eur išlaidų už pasirengimą ir atstovavimą teisme, kurios neviršija maksimalaus Rekomendacijose numatyto dydžio.

30. Esant išdėstytoms aplinkybėms, ieškinį patenkinus, iškovei iš atsakovo priteistina 1 123,10 Eur bylinėjimosi išlaidų.

31. Pagal Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir finansų ministro 2023 m. gruodžio 20 d. įsakymą Nr. 1R-386/1K-411 minimali valstybei priteistina bylinėjimosi išlaidų suma yra 8 Eur. Nustatyta, kad byloje patirta 15,86 Eur bylinėjimosi išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, todėl, ieškinį patenkinus, iš atsakovo į valstybės biudžetą 15,86 Eur bylinėjimosi išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu (CPK 92 straipsnis).

Kiti procesiniai klausimai

32. Tauragės apylinkės teisme 2025 m. sausio 23 d. gautas ieškovės prašymas pridėti prie bylos papildomus dokumentus. Atsižvelgiant į tai, kad minėtas prašymas pateiktas teismui baigus bylos nagrinėjimą iš esmės ir atidėjus teismo sprendimo priėmimą ir paskelbimą, prašymą su papildomais dokumentais atsisakytina priimti (CPK 181, 183 straipsniai). Teismas taip pat pažymi, kad minėti dokumentai teismui jau buvo pateikti 2023 m. sausio 9 d. (DOK-834), t. y. bylos nagrinėjimo iš esmės teisme metu, teismas juos 2023 m. sausio 9 d. rezoliucija priėmė ir pridėjo prie bylos.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 100, 259, 260, 268, 270 straipsniais, teismas

nusprendžia:

ieškinį tenkinti.

Priteisti iš atsakovo M. N. 312,84 Eur (trijų šimtų dvylikos eurų 84 ct) nuostolių atlyginimą, 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą 312,84 Eur sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2024 m. gegužės 16 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 1 123,10 Eur (vieno tūkstančio vieno šimto dvidešimt trijų eurų 10 ct) bylinėjimosi išlaidas ieškovei uždarajai akcinei bendrovei „Šilutės vandenys“.

Priteisti iš atsakovo M. N. 15,86 Eur (penkiolikos eurų 86 ct) bylinėjimosi išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu, valstybei.

Išaiškinti, kad bylinėjimosi išlaidos valstybei turi būti sumokėtos į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos sąskaitą (įmokos kodas 5662).

Atsisakyti priimti ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Šilutės vandenys“ 2025 m. sausio 23 d. prašymą dėl dokumentų pridėjimo (DOK-2331) ir grąžinti su priedais jį pateikusiam asmeniui.

Sprendimas per 30 dienų nuo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui, paduodant apeliacinį skundą per Tauragės apylinkės teismo Šilutės rūmus.

Teisėja Rita Renkytė