Alytaus apylinkės teismo sprendimas

2018-11-08 · Civilinė byla Nr. 2YT-6527-805/2018

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Alytaus apylinkės teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2018-11-08
Bylos Nr.
2YT-6527-805/2018
Teisminio proceso Nr.
2-34-3-00762-2018-8
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Loreta Radzevičienė
Pareiškėjas
N. M.
Suinteresuotas asmuo
E. M., R. M., V. M., Valstybės įmonės Turto bankas, Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos, Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos
Advokatai
Gintautas Malaveckas
Kategorijos
Civilinė byla Nr. 2YT-6527-805/2018Teisminio proceso Nr. 2-34-3-00762-2018-8Procesinio sprendimo kategorijos: 2.5.3; 2.10.12; 3.1.7.8; 3.2.4.9.1.1; 3.2.4.9.3.1; 3.2.6.1; 3.2.6.13 (S)
ALYTAUS APYLINKĖS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2018 m. lapkričio 8 d.Prienai
Alytaus apylinkės teismo Prienų rūmų teisėja Loreta Radzevičienė,sekretoriaujant Gailinai Jankauskienei,dalyvaujant pareiškėjai N. M., jos atstovui advokatui Gintautui Malaveckui,nedalyvaujant suinteresuotam asmeniui E. M.,suinteresuotam asmeniui R. M.,suinteresuotam asmeniui V. M.,suinteresuoto asmens Valstybės įmonės Turto bankas atstovui,suinteresuoto asmens Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos atstovui,

suinteresuoto asmens Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos atstovui,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos N. M. patikslintą pareiškimą suinteresuotiems asmenims R. M., V. M., E. M., Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, valstybės įmonei Turto bankas, Nacionalinės žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Šalies argumentai

Pareiškėja N. M. patikslintu pareiškimu (b. l. 36-38) prašo nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad ji priėmė palikimą pagal įstatymą po sutuoktinio R. M. (duomenys neskelbtini) mirties iš karto faktiškai pradėdama valdyti paveldimą turtą: gyvenamąjį namą, ūkinius pastatus, esančius (duomenys neskelbtini); dalį žemės sklypų, esančių (duomenys neskelbtini), ir valdo jį šiuo metu.

Nurodė, kad jos sutuoktinis R. M., mirė (duomenys neskelbtini) Po sutuoktinio mirties liko bendra sutuoktinių nuosavybės teise priklausantis turtas: pastatas - gyvenamasis namas, unikalus daikto numeris (duomenys neskelbtini), pastatas - ūkio pastatas, unikalus daikto numeris (duomenys neskelbtini) pastatas - ūkio pastas unikalus daikto numeris (duomenys neskelbtini), pastatas - ūkio pastatas, unikalus daikto numeris (duomenys neskelbtini), pastatas - ūkio pastatas, unikalus daikto numeris (duomenys neskelbtini), esantys (duomenys neskelbtini), 13328/18294 dalis 1.8294 ha žemės sklypo, unikalus daikto numeris (duomenys neskelbtini), esančios (duomenys neskelbtini), 37420/51361 dalis 5.1361 ha žemės sklypo, unikalus daikto numeris (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini). Mirus sutuoktiniui pareiškėja jį palaidojo, iki šiol prižiūri jo kapą, keleto savaičių bėgyje pasidarė namo vidaus remontą, kaip ir esant gyvam sutuoktiniui augino kiaules, karvę, paukščius, atšilus orams, pradėjo rūpintis žemės sklypais - sėjo javus, augino bulves, daržoves. Nors nustatytu laiku ir nesikreipė į notarinę kontorą dėl palikimo, manė, kad jai bus išduotas paveldėjimo teisės liudijimas į sutuoktinio R. M. palikimą, kadangi iš karto po jo mirties faktiškai pradėjo turtą valdyti.

Teismo posėdyje pareiškėja N. M. pareiškimą palaikė jame nurodytais motyvais, prašė jį tenkinti. Nurodė, kad sutuoktinis R. M. mirė (duomenys neskelbtini) Pareiškėja su R. M. susituokė 1970 metais, jiedu gyveno santuokoje iki pastarojo mirties. R. M. testamento nepaliko, nekilnojamasis turtas buvo registruotas jos vardu, po vyro mirties liko 30 arų sklypas (duomenys neskelbtini), gyvenamasis namas ir ūkiniai pastatai, likusi žemės dalis yra (duomenys neskelbtini). Pareiškėja prižiūrėjo ir slaugė vyrą, jį palaidojo, prižiūri kapavietę, įstatymo nustatytais terminais į notarą ji nesikreipė, nes pergyveno po vyro mirties, lydėjo depresinė nuotaika, be to, tik atlikusi geodezinius matavimus suprato, kad ne visas nekilnojamasis turtas priklauso jai vienai, todėl kreipėsi teismą pareiškimu prašydama nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą. Palikėjas testamento nepaliko. Mirus vyrui pareiškėja ir toliau prižiūrėjo gyvulius, dirbo žemę, atliko namo vidaus remonto darbus, keitė langus, kamino įdėklą, (duomenys neskelbtini) teritorijos sklypuose įsteigė ekologinį ūkį. Pareiškėja mokėjo už elektrą, skolų nėra, mokesčiai už šiukšles atsirado vėliau, pradžioje kūreno malkomis, vėliau kietu kuru, briketais, kurių įsigijimą organizuodavo pati.

Pareiškėjos atstovas advokatas Gintautas Malaveckas teismo posėdyje pareiškimą palaikė jame nurodytais motyvais ir pareiškėjos paaiškinimas, duotais teismo posėdžio metu, ir prašė jį tenkinti.

Suinteresuotas asmuo V. M. prašo bylą nagrinėti nedalyvaujant, žino apie teismo posėdžio datą, vietą ir laiką, su pareiškimu sutinka (b. l. 26, 70, 74).

Suinteresuotas asmuo E. M. prašo bylą nagrinėti nedalyvaujant, žino apie teismo posėdžio datą, vietą ir laiką, su pareiškimu sutinka (b. l. 27, 69, 75).

Suinteresuotas asmuo R. M. su pareiškėjos pareiškimu sutiko (b. l. 28), apie bylos nagrinėjimo vietą, datą ir laiką informuotas tinkamai (b. l. 71), prašymo bylos nagrinėjimo atidėti nepateikė.

Atsiliepimas

Suinteresuotas asmuo Valstybės įmonė Turto bankas per teismo nustatytą terminą pateikė atsiliepimą į pareiškimą (b. l. 51-52), kuriame nurodė, kad tuo atveju, jei, visapusiškai išnagrinėjus byloje esančius įrodymus, teismas įsitikintų, kad pareiškėja priėmė palikimą faktiškai pradėdama valdyti paveldimą turtą, suinteresuotas asmuo neprieštaraus pareiškimo patenkinimui. Prašo bylą nagrinėti suinteresuoto asmens atstovui nedalyvaujant. Byla nagrinėtina nedalyvaujant atstovui, kuris tinkamai informuotas apie posėdžio datą, vietą ir laiką.

Suinteresuotas asmuo Nacionalinės žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos per teismo nustatytą terminą pateikė atsiliepimą į pareiškimą (b. l. 56-58), kuriame nurodė, kad pareiškėjai pateikus įrodymus, patvirtinančius, kad po R. M. mirties ji aktyviais veiksmais pradėjo valdyti likusio turto dalis, suinteresuotas asmuo neprieštaraus prašomo juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymui. Prašo bylą nagrinėti suinteresuoto asmens atstovui nedalyvaujant. Byla, esant tinkamam informavimui, nagrinėtina nedalyvaujant suinteresuoto asmens atstovui.

Suinteresuotas asmuo Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos per teismo nustatytą terminą atsiliepimo byloje nepateikė. Apie teismo posėdžio vietą, laiką ir datą suinteresuotas asmuo informuotas tinkamai (b. l. 64). Byla nagrinėtina nedalyvaujant atstovui, kuris tinkamai informuotas apie posėdžio datą, vietą ir laiką.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Pareiškimas tenkintinas.

Juridinę reikšmę turinčius faktus teismas gali nustatyti tik tada, kai yra tam tikrų aplinkybių visuma: 1) prašomas nustatyti faktas turi būti juridiškai reikšmingas, t. y. nuo šio fakto priklauso asmenų asmeninių ir turtinių teisių atsiradimas, pasikeitimas ar pabaiga (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 444 straipsnio 1 dalis); 2) pareiškėjas neturi dokumentų, patvirtinančių tą juridinę reikšmę turintį faktą; 3) pareiškėjas negali kitokia, t. y. ne teismo, tvarka gauti dokumentų, patvirtinančių atitinkamą juridinę reikšmę turintį faktą arba kai negalima atkurti prarastų dokumentų (CPK 445 straipsnis), o tam, kad asmens asmeninės ar turtinės teisės atsirastų, pasikeistų ar pasibaigtų, reikalinga turėti ir pateikti atitinkamus faktus patvirtinančius dokumentus. Vienas iš juridinę reikšmę turinčių faktų yra palikimo priėmimas (CPK 444 straipsnio 2 dalies 8 punktas). Palikimo priėmimu įgyvendinami paveldėjimo teisiniai santykiai, kurių metu mirusio fizinio asmens turtinės teisės, pareigos ir kai kurios asmeninės neturtinės teisės pereina jo įpėdiniams. Palikimo priėmimo faktas nustatomi vadovaujantis palikimo atsiradimo momentu (palikimo atsiradimo laiku laikomas palikėjo mirties momentas) paveldėjimo santykius reglamentavusiais įstatymais.

Asmuo, grindžiantis savo reikalavimus palikimo priėmimu, faktiškai pradėjus jį valdyti, turi įrodyti, kad jis kaip įpėdinis atliko aktyvius veiksmus, išreiškiančius jo valią įgyti nuosavybės teisę į paveldimą turtą, ir pradėjo valdyti palikėjo turtą kaip savo. Vertinant, buvo ar ne palikimas Kiekvienas palikimo priėmimo faktiniu valdymu atvejis yra individualus, todėl įpėdinio, siekiančio įrodyti, jog jis palikimą yra priėmęs šiuo būdu, nurodytos aplinkybės turi būti vertinamos konkrečios bylos aplinkybių kontekste ir sprendžiama, ar konkrečioje situacijoje įpėdinio elgesys atitinka kasacinio teismo praktikoje suformuluotus kriterijus, kuriais remiantis pripažįstama, jog įpėdinis siekė paveldimą turtą įgyti nuosavybėn (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. gruodžio 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-687-690/2015).

Kasacinis teismas yra pasisakęs, kad dėl aplinkybės, ar asmuo priėmė palikimą, pradėjęs jį faktiškai valdyti, teismas sprendžia iš veiksmų fakto ir veiksmų pobūdžio. Veiksmų faktas reiškia, kad palikimo priėmimo veiksmai yra atlikti faktiškai – įpėdinis perima mirusiojo turtą ir pradeda jį valdyti. Veiksmų pobūdis – tai įpėdinio aktyvūs veiksmai, iš kurių matyti, kad jis perimtą turtą valdo kaip savo ir laiko save turto savininku (tvarko turtą, juo naudojasi, moka už jį mokesčius, atlieka kitus panašaus pobūdžio veiksmus). Įpėdinio aktyvūs veiksmai, kurie sudaro pagrindą nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad palikimas priimtas faktiškai pradėjus valdyti turtą, gali būti palikimą sudarančių daiktų paėmimas ir naudojimas kaip savininko. Tokie įpėdinio veiksmai patvirtina, kad jis aktyviai dalyvauja priimant palikimą, kaip palikimo savininkas visą palikimą užvaldo ar pasidalija jį su kitais įpėdiniais, gaudamas dalį daiktų, kad ir nors vieną iš jų. Aktyvūs palikimo priėmimo veiksmai gali būti atlikti su visu palikimu arba dalimi palikimą sudarančių daiktų, net ir su vienu daiktu. Nustatant šią aplinkybę reikia įvertinti įrodymus, kokį konkretų turtą pareiškėjas užvaldė po palikėjo mirties, ar šis turtas sudaro palikimo dalį, ar turtu pareiškėjas naudojosi kaip savo nuosavybe.

Bylos duomenimis nustatyta, kad R. M. mirė (duomenys neskelbtini) (b. l. 6, 9). R. M. ir pareiškėja, gyvendami santuokoje (b. l. 6), susilaukė trijų vaikų – R. M., V. M. ir E. M. (b. l. 16). Pirmosios eilės įstatyminiai įpėdiniai, suinteresuoti asmenys, į R. M. palikimą nepretenduoja (b. l. 26-28). Valstybės įmonės Registrų centras duomenimis po R. M. mirties liko pareiškėjai ir R. M. bendra sutuoktinių nuosavybės teise priklausantis nekilnojamasis turtas: pastatas - gyvenamasis namas, unikalus daikto numeris (duomenys neskelbtini), pastatas - ūkio pastatas, unikalus daikto numeris (duomenys neskelbtini) pastatas - ūkio pastas unikalus daikto numeris (duomenys neskelbtini), pastatas - ūkio pastatas, unikalus daikto numeris (duomenys neskelbtini), pastatas - ūkio pastatas, unikalus daikto numeris (duomenys neskelbtini), esantys, (duomenys neskelbtini), 13328/18294 dalis 1.8294 ha žemės sklypo, unikalus daikto numeris (duomenys neskelbtini), esančios (duomenys neskelbtini), 37420/51361 dalis 5.1361 ha žemės sklypo, unikalus daikto numeris (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini) (b. l. 17-25). (duomenys neskelbtini) duomenys patvirtina, jog pareiškėja nuo 1980 m. kovo 12 d. gyvenamąją vietą deklaravusi (duomenys neskelbtini) (b. l. 13). Pažymoje apie šeimos sudėtį nurodyta, kad minėtu adresu ji gyvena viena (b. l. 14). Paveldėjimo byla į R. M. palikimą nepradėta (b. l. 15). Pareiškėja po R. M. mirties per teismo nustatą terminą nesikreipė į notaro biurą dėl palikimo priėmimo. Tikslu gauti paveldėjimo teisės liudijimą pareiškėja kreipėsi į teismą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo, kad ji tuoj po R. M. mirties priėmė jo palikimą faktiškai pradėdama jį valdyti. Atsižvelgiant į šias teisiškai reikšmingas aplinkybes konstatuotina, kad prašomas nustatyti juridinę reikšmę turintis faktas sukels pareiškėjai teisines pasekmes kaip įpėdinei gaunant paveldėjimo teisės liudijimą (CPK 444 straipsnio 2 dalies 8 punktas, 445 straipsnis, 448 straipsnis).

Mirus fiziniam asmeniui atsiranda paveldėjimo teisiniai santykiai. Tam, kad įpėdinis įgytų palikimą, jis turi jį priimti (CK 5.50 straipsnio 1 dalis). Palikimo priėmimas yra aktyvūs valiniai įpėdinio veiksmai, kuriais įpėdinis išreiškia savo valią įgyti nuosavybės teisę į visą palikimą, o esant įpėdinių daugetui – į įpėdiniui tenkančią visą jo palikimo dalį sudarantį turtą (t. y. turtą, turtines teises, pareigas ir kai kurias asmenines neturtines palikėjo teises). Įstatymų leidėjas įtvirtino nuostatą, jog įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, kai įpėdinis padavė palikimo atsiradimo vietos notarui pareiškimą apie palikimo priėmimą (CK 5.50 straipsnio 2 dalis). Tačiau jei įpėdinis nurodytu būdu palikimo nepriėmė įstatymas įtvirtino dar vieną, lygiavertį paminėtam palikimo priėmimo būdą – palikimo priėmimas faktiškai pradėjus turtą valdyti. Pagal CK 5.51 straipsnio 1 dalies nuostatas įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, jeigu jis pradėjo valdyti turtą, juo rūpintis kaip savo turtu (valdo, naudoja ir juo disponuoja, prižiūri, moka mokesčius ir pan.). Įpėdinis, pradėjęs valdyti kokią nors palikimo dalį ar net kokį nors daiktą, laikomas priėmusiu visą palikimą. Valdymu laikomas faktinis daikto turėjimas savo žinioje.

Pareiškėjos nurodytas aplinkybes, jog ji tuoj pat po sutuoktinio R. M. mirties (duomenys neskelbtini) priėmė jo palikimą faktiškai pradėdama jį valdyti, kadangi jai liko visi palikėjo daiktai, ji pasiliko gyvento tuose pačiuose namuose, kuriuose iki šiol gyvena, ir toliau rūpinosi palikėjui priklausiusiais daiktais, patvirtino liudytojų V. K. ir A. Ž. paaiškinimai ir parodymai teismo posėdyje (CPK 178, 186 straipsniai). Teismo posėdžio metu apklausta liudytoja V. K. paaiškino, kad pažinojo pareiškėjos šeimą pagal gyvenamąją vietą Mokyklos gatvėje, Stakliškėse. Nurodė, kad pareiškėja ir R. M. iki mirties gyveno santuokoje, pažinojo šios šeimos tris sūnus. Po pareiškėjos vyro mirties liko sodyba, namas, kiek tiksliai liko žemės, liudytoja nežino. Pareiškėja, mirus vyrui, pasiliko gyventi ten pat, gyveno ūkiškai, sodino daržus, prižiūrėjo sodą. Teismo posėdžio metu apklaustas liudytoju A. Ž. paaiškino, kad R. M. mirė (duomenys neskelbtini), pareiškėja palaidojo vyrą, prižiūrėjo kapavietę, rūpinosi namais, pasidarė remontą. Liudytojui teko padėti kaimynystėje gyvenančiai pareiškėjai remonto ir ūkio darbuose. Nurodė, kad pareiškėja rūpinosi ir kitu likusiu turtu, t. y. Pakrovų ir Stakliškių kaime esančiais žemės sklypais, juose augino daržoves, sėjo. Patvirtino, jog pareiškėja turi tris sūnus. Mirus sutuoktiniui pareiškėja gyveno ūkiškai, dirbo žemę.

Kaip minėta, pagal kasacinio teismo praktiką asmens, įrodinėjančio, jog jis palikimą priėmė faktiškai pradėjęs valdyti turtą, veiksmai vertinami individualiai kiekvienoje byloje, konkrečių bylos aplinkybių kontekste, taip pat turi būti atsižvelgiama į palikimą sudarančio turto pobūdį. Įrodymai civilinėje byloje yra bet kokie faktiniai duomenys, kuriais remdamasis teismas įstatymų nustatyta tvarka konstatuoja, kad yra aplinkybių, pagrindžiančių šalių reikalavimus ir atsikirtimus, ir kitokių aplinkybių, turinčių reikšmės bylai teisingai išspręsti, arba kad jų nėra (CPK 177 straipsnio 1 dalis). Faktiniai duomenys nustatomi šiomis priemonėmis: šalių ir trečiųjų asmenų (tiesiogiai ar per atstovus) paaiškinimais, liudytojų parodymais, rašytiniais įrodymais, daiktiniais įrodymais, apžiūrų protokolais, ekspertų išvadomis, nuotraukomis, vaizdo ir garso įrašais, padarytais nepažeidžiant įstatymų, ir kitomis įrodinėjimo priemonėmis (CPK 177 straipsnio 2 dalis). Taigi, pareiškėjos pareiškime nurodyti argumentai, pateikti rašytiniai įrodymai, žodiniai paaiškinimai teismo posėdžio metu dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo palikimo priėmimo tikslu yra įstatymo nustatyta įrodinėjimo priemonė (CPK 177 straipsnio 2 dalis, 186 straipsnis). Jeigu pareiškimo nagrinėjimo metu nepateikiami priešingi įrodymai, nekyla ginčas dėl fakto, tuomet detalūs, logiški ir nuoseklūs pareiškėjos parodymai dėl palikimo priėmimo fakto faktiniu valdymu vertinami kaip patikimi. Įrodymų pakankamumas byloje reiškia, kad įrodymai neprieštarauja vieni kitiems ir jų visuma leidžia daryti pagrįstą išvadą apie įrodinėjamų faktinių aplinkybių buvimą. Įvertinant keletą įrodymų, lemia ne tik kiekvieno iš įrodymų patikimumas, bet ir įrodomųjų duomenų tarpusavio santykis – ar nėra prieštaravimų tarp jų, ar šalutiniai duomenys patvirtina pagrindinius, ar pakankami yra tiesioginiai duomenys, ar nuoseklūs yra šalutiniai įrodomieji faktai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. sausio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-150/2007; 2008 m. sausio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-18/2008). Šios nuostatos taikomos ir civilinėse bylose dėl juridinę reikšmę turinčio fakto, kad palikimas priimtas pradėjus faktiškai valdyti turtą, nustatymo.

Nagrinėjamoje byloje nenustatyta aplinkybių, kurios paneigtų ar darytų nepatikimus tiek pareiškėjos, tiek ir liudytojų žodinius paaiškinimus ir suinteresuotų asmenų rašytinius paaiškinimus dėl aplinkybių, kad pareiškėja (duomenys neskelbtini) mirus vyrui R. M. priėmė palikimą faktiškai pradėdama paveldimą turtą valdyti. Pareiškėjos ir palikėjo vaikai su pareiškimu sutinka, pareiškime nurodytos aplinkybės jiems žinomos ir aiškios, patvirtina, jog viena pareiškėja po tėvo mirties tvarkė ir prižiūrėjo likusį kilnojamąjį ir nekilnojamąjį turtą, sūnūs nepretenduoja į tėvo palikimą, savo dalies atsisako motinos naudai. Bylos nagrinėjimo metu pareiškime nurodytos aplinkybės ir pačios pareiškėjos, suinteresuotų asmenų, liudytojų paaiškinimai dėl aktyvių veiksmų pradėjus faktiškai valdyti po vyro mirties likusį turtą buvo vienodi, nuoseklūs ir logiški. Įrodymų vertinimo prasme tai reiškia, kad nėra pagrindo jų vertinti kaip nepatikimų, turinčių suinteresuotumą bylos baigtimi ar pan., ir jais nesivadovauti. Suinteresuoti asmenys jokių aktyvių veiksmų palikimo priėmimo tikslu po tėvo mirties neatliko, sutinka, kad pareiškėjos prašymas pagrįstas ir jam neprieštarauja, todėl ir šiuo aspektu nėra pagrindo abejoti pareiškėjos paaiškinimais ir liudytojų parodymais kaip patikimais įrodymais visų bylos duomenų kontekste. Teismo posėdyje apžiūrėti pareiškėjos pateikti mokesčių mokėjimo dokumentai taip pat patvirtina pareiškėjos nurodytas aplinkybes. Taigi, spręsdamas dėl įrodymų pakankamumo teismas vertina visumą duomenų, pateiktų ir ištirtų byloje. Teismo vertinimu pirmiau aptarti duomenys suponuoja išvadą, kad pareiškėja (duomenys neskelbtini) mirus sutuoktiniui R. M. priėmė mirusiojo turtą, jį valdė, naudojo, prižiūrėjo, turtu rūpinosi kaip savu, t. y. aktyviais veiksmais išreiškė valią įgyti palikėjo R. M. turtą nuosavybės teise, todėl patikslintas pareiškimas tenkintinas kaip pagrįstas ir įrodytas (CK 5.50 straipsnis, 5.51 straipsnis, CPK 442 straipsnio 1 punktas, 444 straipsnio 2 dalies 8 punktas, 446 – 448 straipsniai).

Pareiškėja pareiškimu prašė nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad ji priėmė palikimą pagal įstatymą po sutuoktinio R. M. mirties (duomenys neskelbtini) faktiškai pradėdama valdyti nekilnojamąjį turtą pareiškimo rezoliucinėje dalyje konkrečiai detalizuodama paveldimo turto sudėtį, tačiau atkreiptinas dėmesys, kad Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra pažymėjęs, jog teismas, nagrinėjantis bylą dėl palikimo priėmimo fakto nustatymo, sprendime nenurodo paveldimo turto apimties, kadangi palikimą sudarantį konkretų paveldimą turtą, jo kiekį, dalis ir kitus duomenis nustatys paveldėjimo bylą administruojantis notaras. Dėl šių aplinkybių teismas nepasisako dėl paveldimo turto ir teisių apimties, o nustato tik patį palikimo priėmimo faktą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2013 m. spalio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-512/2013, Kauno apygardos teismo 2016 m. gruodžio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2A-2122-773/2016).

Valstybė šioje byloje patyrė 13,00 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu. Atsižvelgiant į tai, kad šios išlaidos yra didesnės už nustatytą minimalią valstybei priteistiną bylinėjimosi išlaidų sumą, todėl priteistinos iš pareiškėjos (CPK 88 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 92 straipsnis, 96 straipsnis).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259 – 268 straipsniais, 270 straipsniu, 444 straipsnio 2 dalies 8 punktu, 448 straipsniu,

nusprendžia:

Patikslintą pareiškimą tenkinti.

Nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą paveldėjimo tikslu, kad pareiškėja N. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) po sutuoktinio R. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) mirties (duomenys neskelbtini) priėmė palikimą, pradėdama faktiškai paveldimą turtą valdyti.

Priteisti iš pareiškėjos N. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 13,00 Eur (trylika eurų 00 ct) bylinėjimosi išlaidų valstybei. Ši suma turi būti įmokėta į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (kodas 188659752) biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą pareiškėjo pasirinktame banke, įmokos kodas 5660.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per Alytaus apylinkės teismo Prienų rūmus.

Teisėja Loreta Radzevičienė