- Teismas
- Telšių apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2017-11-10
- Bylos Nr.
- e2-1014-1022/2017
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Auksė Balkaitienė
- Ieškovas
- uždarosios akcinės bendrovės „mogo Lt“, uždarosios akcinės bendrovės „mogoLT“
- Atsakovas
- A. J.
- Advokatai
- Valdas Falkauskas, Laura Augytė
dalyvaujant ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „mogo Lt“ atstovei advokatei Laurai Augytei- Kamarauskienei,
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „mogoLT“ (toliau – UAB „mogoLT“) ieškinį atsakovei A. J. dėl skolos ir netesybų priteisimo.
Žemesnės instancijos teismas
Teismas
Reikalavimų ir atsikirtimų santrauka
UAB „mogoLT“ (toliau – Ieškovė), ieškiniu prašo priteisti iš atsakovės 4089,80 Eur skolą; 49,08 Eur sutartinių netesybų (vėlavimo atlikti mokėjimus palūkanų); 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki visiško teismo sprendimo įvykdymo dienos ir bylinėjimosi išlaidas - 532,23 Eur, kurias sudaro 93,00 Eur žyminio mokesčio ir 21,78 Eur už teisinę pagalbą rengiant pareiškimą dėl teismo įsakymo išdavimo, 36,30 Eur už teisinę pagalbą rengiant ieškinį bei 381,15 Eur advokato atstovavimo teismo posėdyje išlaidas.
Ieškinyje nurodo, kad Ieškovė ir atsakovė A. J. (ankstesnė pavardė – (duomenys neskelbtini) toliau -Atsakovė)) 2015 m. liepos 27 d. pasirašė Atgalinio lizingo (išperkamosios nuomos) sutartį Nr. FL27072015/0025 (toliau – Lizingo sutartis), pagal kurią Ieškovė Lizingo sutartyje nurodytu būdu ir tvarka įsipareigojo suteikti ir suteikė Atsakovei 5 114,75 Eur finansavimą, o Atsakovė, be kita ko, pagal Lizingo sutarties Bendrųjų nuostatų 9.5 p. įsipareigojo laiku ir tinkamai mokėti visas Sutartyje numatytas įmokas ir mokėjimus. Atsakovė pažeidė Lizingo sutarties Bendrųjų nuostatų 9.5 p., todėl Ieškovė 2016 m. rugpjūčio 24 d. raštu įspėjo Atsakovę apie galimą sutarties nutraukimą, o Atsakovei nepašalinus pažeidimų - nuo 2016 m. rugsėjo 5 d. vienašališkai nutraukė Lizingo sutartį. Po Lizingo sutarties nutraukimo transporto priemonė UAB „mogo LT“ pastangomis 2016 m. rugsėjo 13 d. buvo susigrąžinta. Ieškovė transporto priemonę, siekdamas sumažinti patiriamus nuostolius, 2017 m. sausio 11 d. pardavė už 2 550,00 Eur. Pardavus transporto priemonę gautų piniginių lėšų neužteko, jog būtų pilnai įvykdytos visos Atsakovės piniginės prievolės, kylančios iš Lizingo sutarties, o Atsakovė iki šios dienos jų gera valia Ieškovei nėra įvykdžiusi. Ieškovei, nutraukus Lizingo sutartį su Atsakove ir pardavus transporto priemonę, liko pilnai neįvykdyti ir/ar naujai atsirado šie piniginiai reikalavimai: 1) 4865,05 Eur dydžio suteikto ir nepadengto finansavimo suma; 2) 355,21 Eur dydžio mokėjimo palūkanos, skaičiuojamos iki Lizingo sutarties nutraukimo (Lizingo sutarties Bendrųjų nuostatų 7.1. p.); 3) 4,42 Eur dydžio vėlavimo atlikti mokėjimus palūkanos, skaičiuojamos iki Lizingo sutarties nutraukimo (Lizingo sutarties Bendrųjų nuostatų 13.2 p.); 4) 335,02 Eur dydžio vėlavimo atlikti mokėjimus palūkanos, susikaupusias po Lizingo sutarties nutraukimo iki transporto priemonės pardavimo nuo visų reikalaujamų grąžinti įmokų sumos (Lizingo sutarties Bendrųjų nuostatų 13.2 p.); 5) 194,91 Eur transporto priemonės paieškos išlaidos (Lizingo sutarties Bendrųjų nuostatų 6.6. p.); 6) 15,00 Eur administracinės pašto išlaidos (Lizingo sutarties Bendrųjų nuostatų 6.6. p.); 7) 382,96 Eur transporto priemonės pardavimo išlaidos (Lizingo sutarties Bendrųjų nuostatų 6.6. p.);8) 169,00 Eur transportavimo išlaidos (Lizingo sutarties Bendrųjų nuostatų 6.6. p.); 9) 318,23 Eur transporto priemonės remonto išlaidos (Lizingo sutarties Bendrųjų nuostatų 6.6. p.). Ieškovės teigimu, dėl Lizingo sutarties su Atsakove sudarymo Ieškovė iš viso patyrė 6 639,80 Eur nuostolių, iš kurių 4 865,05 Eur sudaro negrąžinto finansavimo sumą, o 1 774,75 Eur palūkanos, netesybos bei kitos išlaidos. Nurodė, kad transporto priemonė buvo parduota už 2 550,00 Eur, tačiau Atsakovė, po transporto priemonės pardavimo 2017 m. sausio 11 d., atlikus gautos sumos paskirstymą pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau - CK) 6.54 straipsnį bei Lizingo sutarties Bendrųjų nuostatų 6.14. p. nuostatas, Ieškovei vis dar liko nepadengusi 4 089,80 Eur įsiskolinimo sumos (6 639,80 Eur – 2 550,00 Eur).
Atsakovė atsiliepime į ieškinį nurodė, kad su ieškiniu nesutinka ir prašo jo netenkinti bei priteisti jos patirtas bylinėjimosi išlaidas. Anot Atsakovės, jai, kaip lizingo gavėjai buvo pateiktos Ieškovės paruoštos standartinės Lizingo sutarties sąlygos, kurių pakeitimo ji ir norėdama negalėjo tikėtis, Lizingo sutartis sudaryta prisijungimo būdu, dėl sudaromos sutarties sąlygų sutarties sudarymo metu realios derybos nevyko, todėl Lizingo sutarties sąlygos pripažintinos kaip pažeidžiančios šalių interesų pusiausvyros principą, neatitinkančios protingumo, teisingumo ir sąžiningumo standartų. Akivaizdžiai pasireiškė Ieškovės, kaip lizingo davėjos, piktnaudžiavimas savo padėtimi ne tik sudarant Lizingo sutartį, bet ir vėliau, jau nutraukus Lizingo sutartį jai buvo siūloma atnaujinti lizingo sutartį ypatingomis sąlygomis arba grąžinti transporto priemonę, nebuvo sudaryta galimybė surasti transporto priemonei pirkėją ir pan. Atsakovės teigimu, pačios Ieškovės veiksmai nulėmė Ieškovės apskaičiuotus nuostolius, kuriuos Ieškovė reikalauja iš jos priteisti, nes nors nevykdant sutarties ir gali atsirasti sutartinė civilinė atsakomybė už sutartinės prievolės neįvykdymą (CK 6.246 straipsnio 1 dalis, 6.256 straipsnio 1 dalis), tačiau Ieškovė turi įrodyti visas civilinei atsakomybei kilti būtinas sąlygas. Atsiliepime nurodo, kad 2015 metais jai buvo reikalingi pinigai, todėl su Ieškove sudarė lizingo sutartį, pagal kuria iš jos buvo nupirktas automobilis MERCEDES BENZ CL600 už 4990,00 Eur, o Ieškovė Lizingo sutartimi suteikė 5114,75 Eur finansavimą. Nepadengus vienos mokėjimo grafike nurodytos įmokos, kas sudarė 192,04 Eur, gavo pranešimą, kad nepadengus šios įmokos per savaitę, lizingo sutartis bus nutraukta. Galimybių šios skolos nurodytu terminu apmokėti neturėjo. 2016 m. rugsėjo 5 d. elektroniniu paštu buvo informuota, kad Lizingo sutartis jau nutraukta. Įvertinusi tai, kad gražinusi transporto priemone nebus skolinga Ieškovei, transporto priemonę Ieškovei gražino jai pareikalavus. Pažymėjo, kad Ieškovė jokių pastangų neįdėjo dėl transporto priemonės grąžinimo, be to buvo įsitikinusi, kad pardavus transporto priemonę Ieškovė pilnai padengs jos skolą, nes rinkoje transporto priemonės kaina jos realizavimo metu buvo apie 8000,00 Eur. Transporto priemone gražinusi Ieškovei, kaip lizingo gavėja, nebeteko galimybės daryti teisinį poveikį tolesniems dėl lizingo dalyko — transporto priemonės sudaromiems sandoriams, tačiau įsiskolinimo padengimu domėjosi, ir gavusi elektroninį laišką iš „Mano Creditinfo“, kad kreditoriui įsiskolinimas 6265,29 Eur yra padengtas, buvo įsitikinusi, kad Ieškovei nėra skolinga. Atsakovės teigimu, jei Ieškovė lizingo dalyką — transporto priemonę visgi realizavo neekonomišku būdu, t. y. tik po 4 mėnesių perėmus transporto priemonę, už mažiau nei 1/3 rinkos kainos (2550,00 Eur), tai savo veiksmais nulėmė padidėjusius nuostolius, tokiu būdu pati Ieškovė tinkamai nevykdė iš bendrosios prievolių teisės kylančios pareigos vykdyti prievolę sąžiningai ir tinkamai, kuo ekonomiškesniu kitai šaliai būdu (CK 6.38 straipsnio 1 dalis 6.200 straipsnis). Ieškovė veikė netinkamai - nepakankamai rūpestingai ir apdairiai, netgi galimai specialiai realizuojant už mažesnę nei 1/3 rinkos kainos, nes turtas - susigrąžinta transporto priemonė nebuvo nuvertėjusi, todėl turėtų prisiimti ir su tuo atsiradusius nuostolius.
Teismo posėdžio metu Ieškovės atstovė advokatė Laura Augytė – Kamarauskienė palaikė ieškinį visa apimtimi ieškinyje nurodytais argumentais, prašė jį tenkinti visa apimti ir priteisti bylinėjimosi išlaidas. Papildomai pažymėjo, kad dėl sutarties teisėtumo ir jos galiojimo ginčo nėra, ginčas dėl jos vykdymo ir su tuo susijusių teisinių pasekmių, ginčo dėl konkrečios sutarties nuostatos, kuri būtų neaiški ir reikėtų ją vertinti vienos ar kitos šalies naudai, nėra. Pažymėjo, kad būtent Atsakovė buvo suinteresuota sutarties sudarymu ir ji kreipėsi į Ieškovę, ir tai yra esminė sąlyga. Be to, visos Ieškovės sutartys (standartinės sutarties sąlygos) yra prieinamos viešais, su jomis asmeniui susipažinti pateikiama ir prieš sudarant sutartį, jokių nuslėptų sutarties sąlygų nėra. Pačios Atsakovės aktyvūs veiksmai įrodo, kad Atsakovė aktyviai ieškojo internete ir domėjosi sutarties sudarymo ir suteikimo galimybėmis, važiavo ir įvertino automobilį, sutiko su jai suteiktinu finansavimo dydžiu, pasikeitus Atsakovės asmeninėms aplinkybėms ir negalint vykdyti sutarties, nesikreipė į Ieškovę, atidėti mokėjimus, išsidėstyti mokėjimus, pasikeisti mokėjimų grafiką ir pan. Iš pačios Atsakovės pozicijos, matyti, kad Atsakovė suprato esmines sutarties sąlygas. Prisijungimas laisva valia ir savo noru, todėl tai negali būti pagrindu, nevykdyti prisiimtinų įsipareigojimų. Atsakovei netinkamai vykdant sutarties sąlygas ir nesumokant grafike numatytos įmokos, Iškovė, siekdama nedidinti skolos dydžio, operatyviai reagavo ir raštu pasiūlė Atsakovei susimokėti susidariusią skolą, priešingu atveju įspėjo apie vienašališką sutarties nutraukimą. Nutraukus lizingo sutartį, Atsakovės, kaip sutarties bendradarbiavimo pareigos pažeidimas pasireiškė Atsakovės vengimu grąžinti Ieškovei transporto priemonę, o būtent Atsakovei laišku bei elektoriniu adresu pasiūlyta per dvi dienas, sugrąžinti transporto priemonę, nurodant vietas, į kurias turėtų būti pristatomas automobilis, tačiau pati Atsakovė nesiėmė jokių aktyvių veiksmų, todėl Atsakovei to nepadarius, Ieškovei teko imtis veiksmų transporto priemonės susigrąžinimui, kreiptis į atitinkamą bendrovę užsiimančią tokių paslaugų suteikimu, sudaryti sutartį, vykti į Atsakovės gyvenamąją vietą. Ieškovė, Susigrąžinusi transporto priemonę, atliko tam tikras remontą, kad jį realizuoti už maksimaliai didžiausią kainą, vėliau automobilis buvo pardavinėjamas, naudojamos visos įmanomos priemonės. Ieškovės teigimu, aplinkybę nurodyti realizuotos transporto priemonės vertę turi Atsakovė, tokių duomenų Atsakovė byloje nėra pateikusi. Nedidinant automobilio eksploatavimo, išlaikymo išlaidų, Ieškovė dėjo visas įmanomas pastangomis realizuoti už didžiausią kainą. Transporto priemonės pardavimo išlaidas, sudaro ir tarpininkavimo išlaidos ir kitos išlaidos, tai yra ir žmogiškieji ištekliai, ryšio paslaugos, paslaugų samdymas iš kitų asmenų, tai yra atlyginimai, patiriami administruojant su skolos išieškojimu.
Atsakovė, atstovaujama advokato Valdo Falkausko, teismo posėdžio metu su ieškiniu nesutiko ir prašė jį kaip nepagrįstą, atmesti. Nurodė, kad 2015 m. metais jai buvo reikalingi pinigai, todėl internetu suradusi ją dominantį Ieškovės pasiūlymą, užpildė paraišką, netrukus po to Ieškovės darbuotojai susisiekė, buvo paaiškinti, kad finansavimo suteikimui reikia atvykti į Ieškovės atstovybę, transporto priemonės įvertinimui. Sudarant sutartį, jai detaliai nebuvo aiškinamos sutarties nuostatos, tačiau į ją dominančius klausimus sutartį sudariusi vadybininkė, atsakė. Sutarties nuostatos iki Ieškovės kreipimosi į teismą, neatrodė nesąžiningos. Teiravosi, kas nutiktų, jei negalėtų grąžinti sumos, jai buvo nurodyta, kad grąžinus transporto priemonę, ji neliks skolinga bendrovei. Nurodė, kad nei sutarties sudarymo metu, nei vėliau į Ieškovę dėl neaiškių ar jai nesuprantamų sutarties sąlygų nesikreipė. Atsakovei nesumokėjus laiku vienos įmokos, Ieškovė pareikalavo sumokėti visą neišmokėtą sumą ir palūkanas, to nepadarius vienašališkai nutrauks sutartį. Nurodytu terminu nesumokėjus visos sumos, Ieškovė vienašališkai nutraukė sutartį ir pareikalavo grąžinti transporto priemonę. Anot Atsakovės transporto priemonės grąžinti nevengė, tiesiog, kadangi tuo metu automobilis buvo nevažiuojantis, jai pačiai būtų buvę brangiau transportuoti automobilį, todėl susisiekė su Ieškovės atstovu ir susitarė, kad Ieškovės atstovas pats atvyks pasiimti transporto priemonę. Lizinguotas turtas buvo parduotas itin žemomis kainomis, su tokiu turto įvertinimu Atsakovė nesutinka, ji nebuvo supažindinta, kaip buvo nustatyta parduoto turto vertė, nebuvo pasiūlyta jai įsigyti transporto priemonę ar surasti jai pirkėją, todėl nesutinka su Ieškovės prašomais priteisti nuotoliais. Mano, jog lizinguotas turtas buvo parduotas už nepagrįstai mažą kainą, turtą pardavus už tuometinę automobilio rinkos kainą, būtų atlyginti visi Ieškovės nuostoliai, tarp jų ir Atsakovės neįvykdyti finansiniai įsipareigojimai. Atsakovės nuomone, Ieškovė pasielgė nesąžiningai parduodama transporto priemonę už 1/3 rinkos kainos, anot Atsakovės, jos pateikta viešosios įstaigos „Emprekis“, užsiimančios transporto priemonių įvertinimu pažyma, patvirtina, kad net ir šiai dienai tokios transporto priemonės vidutinė rinkos vertė yra 6160 Eur, tai rodo, kad Ieškovė nesiėmė priemonių realizuoti sugrąžintą transporto priemonę už įmanomai didžiausią kainą. Taip pat Atsakovė nurodė, kad teismui nėra pateikta įrodymų, kuriais remiantis Ieškovė prašo priteisti nuostolius, pastarojo patirtus už transporto priemonės paieškos ir pardavimo išlaidas, nepateikti įrodymai patvirtinantys transporto priemonės pardavimą ir kt. Anot Atsakovės, pačios Ieškovės veiksmai nulėmė padidėjusius nuostolius, dėl kurių Atsakovei negali kilti atsakomybė.
Atsakovės atstovas advokatas Valdas Falkauskas nurodė, kad nagrinėjamu atveju, Atsakovė yra vartotoja ir silpnesnioji sutarties šalis, todėl teismas ex officio turi įvertinti šalių sudarytos sutarties nuostatas sąžiningumo aspektu. Atsakovė kaip silpnesnioji sutarties šalis neturėjo jokių pastangų derėtis dėl sutarties sąlygų, ji prisijungimo būdu prisijungė prie sutarties ir sutarties nuostatos vertintinos sąžiningumo aspektu silpnesniosios šalies naudai. Atstovo teigimu, Ieškovė įrodinėdama nuostolių dydį, remiasi pačios Ieškovės pateikta buhalterine pažyma, kuri nėra tinkamas įrodymas. Ieškovei nepateiktus pirkimo pardavimo sutarties, neįrodyta, kad už tokią sumą parduota minėta transporto priemonė. Tuo tarpu, Atsakovė pateikė teismui pažymą, patvirtinančią, kad vidutinė rinkos vertė tokio automobilio yra 6160 Eur, todėl Ieškovė realizuodama transporto priemonę už 1/3 rinkos vertės, ne tik, kad pažeidė sutarties šalių bendradarbiavimo pareigą, bet elgėsi nesąžiningai silpnesniosios šalies atžvilgiu, todėl reikalaudama šių nuostolių, Ieškovė siekia pasipelnyti. Be to, atstovo teigimu, Ieškovė neįrodė ir kitų, prašomų nuostolių, tokių kaip transporto priemonės paieškos, išlaidos, administracinės pašto išlaidos, transporto priemonės pardavimo išlaidos, todėl Ieškovei neįrodžius prašomų priteisti išlaidų, ieškinys atmestinas.
2015 m. liepos 27 d. Ieškovė su Atsakove sudarė Atgalinio lizingo (išperkamosios nuomos) sutartį Nr. FL27072015/0025 (toliau – Sutartis; e. b. l. 18-29), pagal kurią Ieškovė suteikė Atsakovei 5114,75 Eur finansavimą, o Atsakovė įsipareigojo sutartyje nustatyta tvarka ir terminais vykdyti įsipareigojimus Ieškovei – mokėti sutartyje numatytas įmokas ir mokėjimus (Sutarties bendrųjų nuostatų 9.5 punktas). Sutarties bendrųjų sąlygų 7.1 punkte numatyta, kad lizingo gavėjas moka Mogo Lizingo (išperkamosios nuomos) įmokas (t. y. fiksuotą įmokų dalį ir palūkanas) nuo neišmokėtos Lizingo (išperkamosios nuomos) sumos per visą Lizingo terminą. Lizingo terminas ir lizingo (išperkamosios nuomos) įmokų dydis visą Lizingo terminą yra nurodyti grafike. Ieškovei pasitraukus iš sutarties (nutraukus sutartį ir pan.), Atsakovė privalo ne vėliau kaip per 7 dienas sumokėti visas pagal sutartį priklausančias įmokas, ir jeigu nepasinaudoja savo teise įsigyti transporto priemonę, privalo nedelsdama perduoti transporto priemonę Ieškovei ar jo įgaliotam asmeniui (Sutarties 14.4 punktas). Atsakovė netinkamai vykdė savo sutartinius įsipareigojimus, todėl 2016 m. rugpjūčio 24 d. įspėjo Atsakovę apie galimą sutarties nutraukimą, o Atsakovei nepašalinus pažeidimų –nuo 2016 m. rugsėjo 5 d. vienašališkai sutartį su Atsakove nutraukė (e. b. l. 38, 43). Transporto priemonė UAB „mogo LT“ pastangomis 2016 m. rugsėjo 13 d. buvo susigrąžinta. Siekdamas sumažinti patiriamus nuostolius, Ieškovė 2017 m. sausio 11 d. pardavė transporto priemonę už 2 550,00 Eur ir įskaitė parduoto automobilio kainą į grąžintiną Atsakovės pagal sudarytą sutartį sumą. Ieškovė dėl Lizingo sutarties su Atsakove sudarymo iš viso patyrė 6 639,80 Eur nuostolių, iš kurių 4 865,05 Eur sudaro negrąžinto finansavimo sumą, o 1 774,75 Eur palūkanos, netesybos bei kitos išlaidos, kurias sudaro 1) 4 865,05 Eur dydžio suteikto ir nepadengto finansavimo suma; 2) 355,21 Eur dydžio mokėjimo palūkanos, skaičiuojamos iki Lizingo sutarties nutraukimo (Lizingo sutarties Bendrųjų nuostatų 7.1. p.); 3) 4,42 Eur dydžio vėlavimo atlikti mokėjimus palūkanos, skaičiuojamos iki Lizingo sutarties nutraukimo (Lizingo sutarties Bendrųjų nuostatų 13.2 p.); 4) 335,02 Eur dydžio vėlavimo atlikti mokėjimus palūkanos, susikaupusias po Lizingo sutarties nutraukimo iki transporto priemonės pardavimo nuo visų reikalaujamų grąžinti įmokų sumos (Lizingo sutarties Bendrųjų nuostatų 13.2 p.); 5) 194,91 Eur transporto priemonės paieškos išlaidos (Lizingo sutarties Bendrųjų nuostatų 6.6. p.); 6) 15,00 Eur administracinės pašto išlaidos (Lizingo sutarties Bendrųjų nuostatų 6.6. p.); 7) 382,96 Eur transporto priemonės pardavimo išlaidos (Lizingo sutarties Bendrųjų nuostatų 6.6. p.); 8) 169,00 Eur transportavimo išlaidos (Lizingo sutarties Bendrųjų nuostatų 6.6. p.) (priedas Nr. 4); 9) 318,23 Eur transporto priemonės remonto išlaidos (Lizingo sutarties Bendrųjų nuostatų 6.6. p.) (priedas Nr. 5). Po transporto priemonės realizavimo, Ieškovei atlikus gautos sumos paskirstymą pagal CK 6.54 str. bei Lizingo sutarties Bendrųjų nuostatų 6.14. p. nuostatas, Ieškovei Atsakovė liko nepadengusi 4 089,80 Eur įsiskolinimo sumos (6 639,80 Eur – 2 550,00 Eur) (e. b. l. 14-17)
Aplinkybių teisinis įvertinimas
Dėl vartojimo lizingo sutarties sąlygų vertinimo sąžiningumo aspektu
Sutartys sudaromos ir vykdomos jų šalims bendradarbiaujant, kiekviena šalis privalo elgtis sąžiningai (CK 6.158, 6.200 straipsniai). Sąžiningumo principas yra fundamentalus sutarčių teisės principas, kuriuo turi būti vadovaujamasi visuose sutartinių santykių etapuose; šalys negali jo atsisakyti ar apriboti jo taikymą (CPK 6.158 straipsnio 2 dalis). Sąžiningumo principas ypač aktualus vartojimo sutartiniuose santykiuose, nes vartotojas dėl patirties, specialių žinios stokos turi palyginti mažesnes galimybes tinkamai įgyvendinti savo interesų apsaugą. Nesąžiningų sąlygų vartojimo sutartyse draudimą ir sąžiningumo kontrolę įtvirtina CK 6.188 straipsnis (CK 6.188 straipsnis (2000 m. liepos 18 d. įstatymo Nr. VIII-1864 redakcija, galiojusi iki 2014 m. birželio 13 d.), CK 6.228⁴ straipsnio 9 dalis). Lietuvos Aukščiausiojo Teismų praktikoje suformuota nuostata, kad bylą nagrinėjantis teismas visais atvejais ex officio turi įvertinti iš vartojimo teisinių santykių kylančios sutarties sąlygas pagal CK 6.188 straipsnyje įtvirtintus sąžiningumo kriterijus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. vasario 22 d. nutartis, priimta civilinėje byloje V. S. ir kt. v. UAB „Abuva“, bylos Nr. 3K-3-141/2006; 2008 m. vasario 29 d. nutartis, priimta civilinėje byloje 791-oji daugiabučio namo savininkų bendrija ir kt. v. AB Grigiškės, bylos Nr. 3K-3-211/2008).
Nagrinėjamu atveju, šalių sudaryta Lizingo sutartis kvalifikuotina kaip vartojimo sutartis, ginčo dėl to nėra. Pažymėtina, kad Atsakovė nagrinėjamojoje byloje nepareiškė reikalavimo pripažinti Lizingo sutartį prieštaraujančia sąžiningumo kriterijams, neginčijo atskirų sutarties sąlygų, tačiau savo atsikirtimų pagrindu nurodė, kad sudarytos sutarties sąlygos (ne konkrečios, o abstrakčiai), jos kaip vartotojos atžvilgiu yra nesąžiningos, todėl teismo turėtų būti įvertintos sąžiningumo aspektu.
Negaliojančiomis gali būti pripažintos sąžiningumo kriterijams prieštaraujančios vartojimo sutarčių sąlygos, kurios šalių nebuvo individualiai aptartos ir kuriomis dėl sąžiningumo reikalavimo pažeidimo iš esmės pažeidžiama šalių teisių ir pareigų pusiausvyra vartotojo nenaudai (CK 6.228⁴ straipsnio 1, 2 dalys). CK 6.228⁴straipsnio 8 dalyje nustatyta, kad, teismui sutarties sąlygą (sąlygas) pripažinus nesąžininga, ji negalioja nuo sutarties sudarymo, tačiau likusios sutarties sąlygos šalims lieka privalomos, jeigu tolesnis sutarties vykdymas yra galimas panaikinus nesąžiningas sąlygas.
Nagrinėjamu atveju atgalinio lizingo (išperkamosios nuomos) sutartis yra nutraukta, sutarties nutraukimo Atsakovė neginčija, todėl nėra būtinybės vertinti sąžiningumo aspektu tas sutarties sąlygas, kurios, nors ir buvo įtrauktos į sutartį, tačiau Atsakovei pritaikytos nebuvo ir nebus, nes tolesnis sutarties vykdymas su jomis nesusijęs, dėl to šių sąlygų pripažinimas nesąžiningomis Atsakovei nesukeltų jokių teisinių padarinių. Vis dėlto pažymėtina ir tai, kad Lizingo sutarties nutraukimas neatleidžia Atsakovės nuo pareigos vykdyti prievolę – sumokėti neišmokėtą lizingo sumą ir sumokėti sutartimi sulygtas palūkanas bei netesybas (atlyginti nuotolius). Sutarties sąlygos, turinčios įtakos vykdytinos prievolės dydžiui, įvertintinos atitikties sąžiningumo kriterijams aspektu.
Viena iš tokių sąlygų – 14.4 punkte įtvirtinta, jei Mogo Lt pasitraukia iš šios sutarties ( pvz. nutraukdamas sutartį/atsisakydamas Sutarties ar kitaip), (nagrinėjamu atveju sutartis nutraukta 14.3.1. punkto pagrindu - vienašališkai) lizingo gavėjas privalo ne vėliau kaip per 7 darbo dienas sumokėti visas pagal šią Sutartį Mogo priklausančias pinigų sumas ir jeigu, nepasinaudoja savo teise įsigyti transporto priemonę, privalo nedelsdamas perduoti transporto priemonę MogoLt arba jo įgaliotam asmeniui. Visais atvejais greta kitų Mogo priklausančių sumų Lizingo gavėjas privalo sumokėti neišmokėtą Lizingo (išperkamosios nuomos) sumą, susikaupusiais lizingo įmokas (tai yra tokias įmokas, kurios turėjo būti, bet nebuvo sumokėtos) bei pridėtinės vertės mokestį, tačiau šiomis įmokomis neapsiribojant.
Kita sutarties sąlyga, nuo kurios priklauso vykdytina prievolė - 14.7 punkte įtvirtinta nuostata, kad jei sutartis nutraukiama dėl Lizingo gavėjo kaltės, nuo jo priklausančių priežasčių, jam priskirtų rizikų, įskaitant priežastis ir rizikas nurodytas Bendrųjų nuostatų 14.3 punkte (nagrinėjamu atveju sutartis nutraukta 14.3.1. punkto pagrindu), lizingo gavėjas greta kitų tokių atveju taikomų Lizingo gavėjo pareigų, įskaitant pareigą mokėti 13.5 punkte įtvirtintas netesybas, Lizingo gavėjas taip pat privalo sumokėti (atlyginti) Mogo netesybas viršijančius tokio dydžio nuostolius / kompensaciją, kurias sumokėjus Mogo būtų grąžintas į tokią padėtį, kurioje jis būtų buvęs, jeigu Lizingo gavėjas būtų tinkamai įvykdęs sutartį.
Pagal CK 6.186 straipsnio 1 dalį negalioja netikėtos (siurprizinės) sutarčių standartinės sąlygos, t. y. tokios, kurių kita šalis negalėjo protingai tikėtis būsiant sutartyje. Netikėtomis (siurprizinėmis) nelaikomos sutarties sąlygos, su kuriomis šalis aiškiai sutiko, kai jos tai šaliai buvo tinkamai atskleistos.
Pažymėtina, kad nagrinėjamu atveju vertinant Ieškovės ir Atsakovės sudarytos Lizingo sutarties minėtas sąlygas sąžiningumo aspektu pirmiausia būtina paminėti, kad būtent Atsakovė sutartį sudariusi pagal Ieškovės paruoštas standartines sutarties sąlygas prisijungimo būdu buvo šios sutarties sudarymo iniciatorė. Ieškovės atstovės ir Atsakovės teismo posėdžio metu paaiškinimais nustatyta, kad 2015 metais Atsakovei buvo reikalingi pinigai, anot Atsakovės ji intensyviai internete domėjosi pinigų skolinimosi galimybėmis. Radusi internete Ieškovės internetiniame puslapyje atitinkantį ją dominantį pasiūlymą dėl finansavimo suteikimo, Ieškovei įsigyjant jai nuosavybės teise priklausančią transporto priemonę, užpildė Ieškovės internetiniame puslapyje pateiktą paraišką dėl finansavimo suteikimo, nurodydama kokio finansavimo norėtų, kokią transporto priemonę nuosavybės teise valdo (jos techninius duomenis). Ieškovės atstovui susiekus su Atsakove, bei nurodžius, kad Atsakovei galėtų būti suteiktas jos pageidaujamas finansavimą, tik Atsakovei atvykus į Ieškovės atstovybę transporto priemonės įvertinimui. Atsakovė pristatė į Ieškovės atstovybę, jai nuosavybės teise priklausančią transporto priemonę, kurią Ieškovės atstovas apžiūrėjęs bei įvertinęs jos techninę būklę, paaiškino, kad Atsakovės transporto priemonę galėtų nupirkti už 4990 Eur sumą, atitinkamai šiai sumai suteikiant Atsakovei finansavimą. Atsakovei toks pasiūlymas tiko ir ji laisva valia nusprendė sudaryti ir pasirašyti minėtą atgalinio lizingo (išperkamosios nuomos) sutartį, kuria Ieškovė suteikė Atsakovei transporto priemonėms pirkimo kainos finansavimą, o Atsakovė įsipareigojo pagal pateiktą Lizingo sutarties mokėjimo grafiką mokėti lizingo įmokas ir palūkanas su galimybe išmokėjus mokėjimo grafike nurodytas sumas įgyti (atgauti) transporto priemonę. Atsakovei atvykus sudaryti Lizingo sutarties, jai buvo pateikti sutarties ir jos priedų projektai, atsakyta į jai rūpimus klausimus pasirašydama sutartį, ji kiekviename lape pasirašė. Byloje nėra duomenų, leidžiančių manyti, kad Atsakovei būtų nežinomos ar nesuprantamos sutarties sąlygos, kad Atsakovė būtų kreipusi į bendrovę, prašydama paaiškinti jai nežinomas (neaiškias) sąlygas arba ėmusi kitų priemonių nesuprantamoms sutarties sąlygoms, išsiaiškinti (kreipusi į teisininkus), be to Ieškovė, kaip vartotoja, nepasinaudojo Lizingo sutarties 8 punkte numatyta teise per 14 dienų terminą nutraukti/atsisakyti Lizingo sutarties, nepagrįsdama tokio sprendimo priežasčių. Tai rodo, kad Atsakovė, elgdamasi kaip protingas ir rūpestingas asmuo, turėjo pakankamą pagrindą susipažinti su atitinkamos sutarties nuostatomis, kreiptis dėl jų išaiškinimo (tiek į Ieškovę, tiek į kitus subjektus, galinčius išaiškinti sutarties nuostatas) ar atsisakyti sutarties, tačiau šiomis teisėmis nepasinaudojo. Šios aplinkybės leidžia daryti išvadą, kad Atsakovei buvo prieinamos sutarties sąlygos susipažinimui, ji turėjo galimybes užduoti klausimus dėl neaiškių ar nesuprantamų sutarties sąlygų, net ir sudarius sutartį, per protingą terminą, sutarties atsisakyti. Be kita ko, Atsakovė pažymėjo, kad jai kitose kreditavimu suteikiančiose bendrovėse nebūtų suteiktas kreditas (finansavimas) atsižvelgiant į jos tuometinę turtinę padėtį, leidžia daryti išvadą, kad Atsakovė buvo pakankamai susipažinusi su Ieškovės sudaromos sutarties sąlygomis, sutiko su jomis ir laisva valia apsisprendė sudaryti sutartį. Atkreiptinas dėmesį į tai, kad Atsakovė, sutarties sudarymo metu dirbo administratorės darbą, kaip nurodė jos išsilavinimas – nebaigtas aukštasis, kurio metu studijavo buhalterijos specialybę, suponuoja išvadą, kad Atsakovė laikytina pakankamai išprususiu asmeniu, kuri suprato sudaromos sutarties esmę ir su tuo susijusias pasekmes, todėl Atsakovės teiginius, kad sutarties nuostatos yra nesąžiningos ir ji nesupratusi jų turinio, teismas laiko nepagrįstais.
Taigi, vertinant aukščiau paminėtas sutarties sąlygas, turinčias įtakos vykdytinos prievolės dydžiui, atitikties sąžiningumo kriterijams, vertina ar šios sutarties sąlygos gali būti pripažintinos atitinkančiomis CK 6.188 straipsnio 2 dalies 5 punkto sutarčių nesąžiningų sąlygų nustatymo kriterijų, t. y. nustatančiomis neproporcingai didelę vartotojo civilinę atsakomybę už sutarties neįvykdymą ar netinkamą įvykdymą.
Sutarties 14.4 bei 14.7 punkte numatytos sutarties sąlygos, numatančios Lizingo gavėjos (Atsakovės) vykdytinus reikalavimus Ieškovei vienašališkai nutraukus sutartį, nurodomas aiškiai, nedviprasmiškai, aiškia žodine išraiška. Minėtuose sutarties punktuose numatyta, kad kai sutartis nutraukta dėl lizingo gavėjo (nagrinėjamu atveju - Atsakovės) kaltės, Lizingo gavėjas privalo sumokėti neišmokėtą Lizingo (išperkamosios nuomos) sumą, susikaupusiais lizingo įmokas bei greta kitų tokių atveju taikomų Lizingo gavėjo pareigų, įskaitant pareigą mokėti 13.5 punkte įtvirtintas netesybas, Lizingo gavėjas taip pat privalo sumokėti (atlyginti) Mogo netesybas viršijančius tokio dydžio nuostolius / kompensaciją, kurias sumokėjus Mogo būtų grąžintas į tokią padėtį, kurioje jis būtų buvęs, jeigu Lizingo gavėjas būtų tinkamai įvykdęs sutartį. Pažymėtina, kad šios Lizingo sutarties nuostatos atitinka Lietuvos Respublikos CK 6.574 straipsnyje numatytas lizingo sutarties nutraukimo pasekmes, tai yra kai lizingo sutartis nutraukta, lizingo davėjas turi teisę reikalauti grąžinti jam sutarties dalyką bei išieškoti iš lizingo gavėjo tokio dydžio nuostolius, kad jie lizingo davėją grąžintų į tokią padėtį, kokia būtų buvusi, jeigu lizingo gavėjas būtų tinkamai įvykdęs sutartį (CK 6.574 straipsnis). Atsižvelgiant į tai, teismas sprendžia, kad nagrinėjamu atveju, Lizingo sutarties sąlygos, įtvirtinančios lizingo gavėjo atsakomybę už prievolės neįvykdymą ir su tuo susijusias pasekmes, šiuo konkrečiu atveju buvo tinkamai atskleistos, su jomis Atsakovė aiškiai sutiko ir dėl to jos nepripažintinos siurprizinėmis bei nelaikytinos atitinkančiomis CK 6.188 straipsnio 2 dalies 5 punkto sutarčių nesąžiningų sąlygų nustatymo kriterijų, t. y. nustatančiomis neproporcingai didelę vartotojo civilinę atsakomybę už sutarties neįvykdymą ar netinkamą įvykdymą.
Teismo nuomone, Atsakovė labai gerai suprato pasirašomos sutarties turinį, mokėtinų lizingo įmokų ir palūkanų dydį, mokėjimo grafiką bei skolos ir palūkanų išdėstymą, teisines pasekmes, sutarties neįvykdymo momentu. Atsakovė, sudarydama sutartį, įsipareigojo grąžinti Ieškovei lizingo sutarties įmokas ir mokėti sutartines palūkanas, remiantis mokėjimo grafike nurodyta tvarka, o vienašališkai nutraukus sutartį ir nesumokėjus visų įmokų, grąžinti transporto priemonę ir atlyginti visus nuostolius, todėl Atsakovės argumentas, kad grąžinusi Ieškovei transporto priemonę bus atsiskaičiusi ir tinkamai įvykdžiusi prievolę, teismas laiko nepagrįstais. Pažymėtina, kad Lizingo sutarties nuostatose nėra tokios nuostatos, numatančios lizingo gavėjo tinkamą prievolės įvykdymą (atsakomybės panaikinimą), sugrąžinus lizingo davėjui transporto priemonę. Priešingai, sutarties nuostatose, 14.7 punkte aiškiai, nedviprasmiškai, aiškia žodine išraiška nurodoma, kad lizingo gavėjas privalo sumokėti neišmokėtą Lizingo (išperkamosios nuomos) sumą, susikaupusiais lizingo įmokas bei greta kitų tokių atveju taikomų Lizingo gavėjo pareigų, įskaitant pareigą mokėti 13.5 punkte įtvirtintas netesybas, Lizingo gavėjas taip pat privalo sumokėti (atlyginti) Mogo netesybas viršijančius tokio dydžio nuostolius / kompensaciją, kurias sumokėjus Mogo būtų grąžintas į tokią padėtį, kurioje jis būtų buvęs, jeigu Lizingo gavėjas būtų tinkamai įvykdęs sutartį.
Dėl lizingo davėjo nuostolių atlyginimo nutraukus lizingo sutartį dėl lizingo gavėjo kaltės
Teismas pažymi, jog civilinių santykių subjektai yra varžomi ne tik tiesiogiai įstatyme įtvirtintų elgesio laisvės apribojimų, bet ir teisės principų. Kiekviena sutarties šalis, būdama sutartinių santykių dalyvė, privalo elgtis sąžiningai (CK 6.158 straipsnis). Sutarties vykdymo principai, įtvirtinti CK 6.200 straipsnyje, įpareigoja sutarties šalis vykdyti sutartį tinkamai ir sąžiningai, bendradarbiauti ir kooperuotis, vykdyti sutartį kuo ekonomiškesniu kitai šaliai būdu. CK 1.5 straipsnio 1 dalyje įtvirtinti bendrieji teisės principai įpareigoja įgyvendinant civilines teises ir atliekant pareigas veikti pagal teisingumo, protingumo, sąžiningumo reikalavimus. Taigi, civiliniai santykiai turi būti tvarkomi nepažeidžiant jų reglamentavimo principų, įtvirtintų CK 1.2 straipsnyje, inter alia subjektų lygiateisiškumo, sutarties laisvės, proporcingumo ir teisėtų lūkesčių, neleistinumo piktnaudžiauti teise ir kt.
Nagrinėjamos bylos atveju Ieškovė naudojasi CK 6.574 straipsnio nuostata, reglamentuojančia lizingo sutarties nutraukimą ir, kaip nurodė, lizingo gavėjui (Atsakovei) iš esmės pažeidus sutartį, pasinaudojo teise nutraukti lizingo sutartį bei pareikalavo iki nustatytos datos įvykdyti visus finansinius įsipareigojimus ir grąžinti lizinguojamąjį turtą Ieškovei. Atsakovė grąžino lizinguojamą turtą Ieškovei vėluodama, tačiau realizavimus sugrąžintą lizingo dalyką, Atsakovė liko skolinga ir finansinių prievolių neįvykdė, todėl Ieškovė reiškia reikalavimus dėl Atsakovės finansinių prievolių įvykdymo – nuostolių atlyginimo.
Nagrinėjamu atveju ginčo dėl Lizingo sutarties nutraukimo nėra, ginčas byloje grindžiamas aplinkybe dėl nuostolių atlyginimo, nutraukus atgalinio Lizingo sutartį. Atsakovė kelia teisingo šių nuostolių paskirstymo klausimą, jos teigimu, Ieškovė realizuodama grąžintą transporto priemonę neekonomišku būdu, už mažesnę nei 1/3 dalį rinkos vertės, pasielgė nesąžiningai, pažeidė sutarties šalių bendradarbiavimo pareigą, todėl turi prisiimti patirtus nuostolius pati.
Pažymėtina, kad teismas 2017 m. spalio 6 d. nutartimi atnaujindamas bylos nagrinėjimą, siekdamas išsiaiškinti teisiškai reikšmingas aplinkybes, susijusias su sutarties šalių Lizingo sutarties nutraukimo teisinių padarinių, o būtent – lizingo davėjui sugrąžintos transporto priemonės pardavimo momentu buvusios turto vertės, lizingo davėjo patirtų nuostolių teisingo paskirstymo, sutarties šalių bendradarbiavimo pareigų pažeidimo, paskirstė šalių įrodinėjimo naštą ir pasiūlė šalims suteikiant jiems procesinę galimybę pateikti teismui papildomus įrodymus, susijusius su įrodinėtinomis aplinkybėmis.
Ieškovė, įrodinėdama grąžintinos transporto priemonės vertę pardavimo metu, pateikė buhalterinę pažymą, kuri patvirtina, kad transporto priemonė parduota už 2550 Eur. Teismas Atsakovės aplinkybę, kad Ieškovės pateikta buhalterinė pažyma, nelaikytina tinkamu įrodymu, patvirtinančiu transporto priemonės pardavimo kainą, vertina kaip nepagrįstą. Byloje nepateikta duomenų, jog Ieškovės, pateikta įmonės buhalterinė pažyma, suklastota, joje pateikiami klaidingi, neteisingi duomenys, todėl teismas Ieškovės pateiktą buhalterinę pažymą, pripažįsta tinkamu įrodymu, pagrindžiančiu automobilio pardavimo kainą. Tuo tarpu Atsakovė Ieškovei grąžintino automobilio vertę įrodinėjo iš internetinės duomenų bazės atspausdinta VšĮ „Emprekis“ pažyma/raštu „Vidutinė transporto priemonės kaina Lietuvoje“, kurioje nurodyta, kad automobilio – Mercedes-Benz CL 600, 2001 m. kaina pardavimo metu (2017 m. spalio mėn.) buvo 6160 Eur su PVM (e. b. l. 159-161). Teismo vertinimu, VšĮ „Emprekis“ pažymoje esantys duomenys neatskleidžia šioje byloje nurodytų konkrečios ginčo transporto priemonės rinkos kainos jos pardavimo (realizavimo) metu. Atsakovės nurodytame rašytiniame įrodyme (VšĮ „Emprekis“ pažymoje) yra pateikta tik informacija apie tos pačios rūšies automobilių grupei taikomą bendrą vidutinę kainą, tačiau neatsižvelgta ir nevertinta konkretaus automobilio būklė, nusidėvėjimas ir pan. Taip pat pažymėtina, kad VšĮ „Emprekis“ pažymos priede nurodoma, kad VšĮ „Emprekis“ kainos yra orientacinės ir negali būti juridinių pretenzijų objektu. Pažymėta, kad vartotojas turi suprasti, kad vidutinė bet kokios transporto priemonės kaina yra tik orientacinė, turint omenyje, kad transporto priemonė yra normalios techninės būklės Taigi teismas nurodyta VšĮ „Emprekis“ pažyma nesivadovauja (CPK 178 straipsnis, 185 straipsnis). Atsakovė nepasinaudojo jai suteikta procesine galimybe, ir neprašė teismo skirti ekspertizės automobilio vidutinei vertei nustatyti jo pardavimo metu, todėl teismas sprendžia, kad Atsakovė neįrodė aplinkybės, susijusios su transporto priemonės pardavimo (realizavimo) metu buvusia turto verte (CPK 178 straipsnis, 185 straipsnis).
Kasacinio teismo praktikoje nurodoma, kad lizingo sutarties šalys tiek vykdydamos sutartį, tiek ją nutraukus yra saistomos bendrųjų sąžiningumo (CK 6.158 straipsnis) ir sutarties šalių bendradarbiavimo (CK 6.200 straipsnis) imperatyvų. Lizingo sutarties šalių elgesys po sutarties nutraukimo dėl skolininko kaltės pripažįstamas sąžiningu, jeigu lizingo gavėjas nevilkina lizingo sutarties dalyku buvusio daikto grąžinimo lizingo davėjui, bet, priešingai, imasi būtinų priemonių operatyviai sugrąžinti daiktą jo teisėtam savininkui, o lizingo davėjas deda visas būtinas ir protingas pastangas daiktui realizuoti už didžiausią įmanomą kainą arba naujai lizingo sutarčiai dėl paties daikto sudaryti ir taip sumažinti savo galimus nuostolius ir pan. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. birželio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-367/2013).
Sąžiningumo ir bendradarbiavimo principų reikalavimų nesilaikymas lizingo sutartiniuose santykiuose gali reikšti kreditoriaus kaltę dėl nuostolių atsiradimo ir atitinkamai – skolininko teisę reikalauti sumažinti iš jo priteistinų nuostolių atlyginimą arba apskritai atmesti kreditoriaus reikalavimą atlyginti nuostolius. CK 6.248 straipsnio 4 dalyje nurodyta, kad tais atvejais, kai dėl žalos atsiradimo kaltas ir kreditorius, tai atlygintini nuostoliai mažinami proporcingai kreditoriaus kaltei arba skolininkas gali būti atleistas nuo civilinės atsakomybės. Ši norma yra bendroji civilinės atsakomybės norma, kuri detalizuojama specialiąja sutartinę civilinę atsakomybę reglamentuojančia CK 6.259 straipsnio 2 dalies nuostata, pagal kurią skolininko atsakomybė gali būti sumažinta arba jis visiškai atleistas nuo atsakomybės, kai kreditorius tyčia ar dėl neatsargumo prisidėjo prie netinkamu prievolės įvykdymu padarytų nuostolių padidėjimo, taip pat kai kreditorius tyčia ar dėl neatsargumo nesiėmė priemonių nuostoliams sumažinti. Šiose normose įtvirtinta kreditoriaus pareiga elgtis sąžiningai skolininko atžvilgiu ir vengti savo veiksmais padidinti dėl skolininko prievolės pažeidimo atsiradusią žalą, taip pat imtis aktyvių veiksmų, nereikalaujančių neprotingų laiko ar finansinių sąnaudų, nuostoliams sumažinti. Kreditoriui pažeidus sąžiningo ir apdairaus elgesio reikalavimus, skolininko prievolė atlyginti žalą turi būti sumažinama tokiu nuostolių dydžiu, už kurį atsakingas kreditorius, nes skolininkas neprivalo prisiimti atsakomybės už kreditoriaus veiksmus. Kreditoriaus kaltė civilinėje atsakomybėje nepreziumuojama, nes CK 6.248 straipsnyje nustatyta skolininko, o ne kreditoriaus kaltės prezumpcija. Taigi kreditoriaus kaltę pagal CPK 178 straipsnį privalo įrodyti skolininkas, kuris remiasi šia aplinkybe. Tačiau kai skolininkas nurodo aplinkybes, pagrindžiančias kreditoriaus kaltę, šiam tenka pareiga jas paneigti: įrodyti, kad jis dėjo protingas ir pakankamas pastangas parduoti turtą už maksimalią kainą ar pan. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. birželio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-367/2013; 2014 m. kovo 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-155/2014).
Nagrinėjamojoje byloje neįrodyta Ieškovės kaltė dėl nuostolių nutraukus Lizingo sutartį. Nustatyta, kad Lizingo sutartis nutraukta dėl Atsakovės kaltės, todėl toliau teismas pasisako dėl šalių bendradarbiavimo pareigos nutraukus Lizingo sutartį.
Vertinant nagrinėjamu atveju šalių bendradarbiavimo pareigas nutraukus lizingo sutartį, nustatyta, kad Atsakovei netinkamai vykdant sutarties sąlygas ir nesumokant grafike numatytos įmokos, Ieškovė 2016 m. rugpjūčio 24 d. raštu įspėjo Atsakovę apie galimą sutarties nutraukimą, o Atsakovei nepašalinus pažeidimų - nuo 2016 m. rugsėjo 5 d. vienašališkai nutraukė Lizingo sutartį. Po Lizingo sutarties nutraukimo transporto priemonė Ieškovės pastangomis 2016 m. rugsėjo 13 d. buvo susigrąžinta. Ieškovė transporto priemonę, siekdama sumažinti patiriamus nuostolius, 2017 m. sausio 11 d. pardavė už 2 550,00 Eur. Iš Ieškovės atstovės paaiškinimų nustatyta, kad Ieškovė tiek sutarties vykdymo metu, tiek nutraukus sutartį elgėsi sąžiningai ir dėjo visas pastangas, kad nutraukus lizingo sutartį patirtų kuo mažesnius nuostolius, o būtent, Ieškovė, Atsakovei netinkamai vykdant sutartį, siekdama nedidinti skolos dydžio, operatyviai reagavo ir raštu pasiūlė Atsakovei susimokėti susidariusią skolą, priešingu atveju įspėjo apie vienašališką sutarties nutraukimą. Nutraukus lizingo sutartį, Atsakovei laišku bei elektoriniu adresu pasiūlyta per dvi dienas, sugrąžinti transporto priemonę, nurodant vietas, į kurias turėtų būti pristatomas automobilis, tačiau Atsakovė nesiėmė jokių aktyvių veiksmų, transporto priemonės į nurodytas vietas nepristatė ir negrąžino. Atsakovei to nepadarius, Ieškovė ėmėsi veiksmų transporto priemonės susigrąžinimui, kreipėsi į UAB „Restbalta“ dėl transporto priemonė transportavimo (pervežimo), ko pasėkoje, Ieškovės pastangomis transporto priemonės buvo transportuota ir sugrąžinta Ieškovei. Atsakovė nevengė grąžinti Ieškovei transporto priemonės, tačiau pripažino aplinkybę, kad ji nesiėmė jokių aktyvių veiksmų po sutarties nutraukimo, automobilio pati Ieškovei negrąžino, nepristatė jo į nurodytą vietą, nes anot Atsakovės, automobilis tuo metu buvo nevažiuojantis ir ji būtų patyrusi didesnes išlaidas pati grąžindama Ieškovei automobilį. Ieškovei, susigrąžinus transporto priemonę, automobiliui buvo atliktas tam tikras remontas, kad jį realizuoti už maksimaliai didžiausią kainą, vėliau automobilis buvo pardavinėjamas, naudojamos visos įmanomos priemonės. Apie transporto priemonės pardavimą, nurodant parduodamos transporto priemonės kainą, Ieškovė informuodavo Atsakovę SMS žinutėmis.
Teismas nesutinka su Atsakovės nurodyta aplinkybe, kad ji grąžinusi Ieškovei transporto priemonę, prarado bet kokią galimybę daryti poveikį tolesniems dėl lizingo dalyko – transporto priemonės realizavimo sandoriams, bei tai, kad jai nebuvo pasiūlyta jai surasti šiai transporto priemonei pirkėją. Teismas pažymi, kad Atsakovė turėjo galimybes aktyviai bendradarbiauti su Ieškove nutraukus Lizingo sutartį, bet jomis nepasinaudojo. Atsakovė nesielgė kaip atidus ir protingas asmuo, tačiau užėmė pasyvaus stebėtojo poziciją. Taigi, Atsakovė nesiėmė aktyvių veiksmų ir pati transporto priemonės į Ieškovės nurodytas vietas nepristatė. Be to, Atsakovė neneigė, kad Ieškovei susigrąžinus transporto priemonę, netrukus po to ji pradėjo gauti Ieškovės jai siunčiamas SMS žinutes, kuriose buvo nurodoma realizuojamo automobilio kaina, atitinkamai vėliau maždaug kas tris savaites gaudavo SMS, su vis mažėjančiomis parduodamo automobilio kainomis. Anot Atsakovės, pirmojoje žinutėje, atsiųstoje Ieškovės automobilis buvo parduodamas už Lizingo sutartyje jai suteikto finansavimo kainą. Šios aplinkybės patvirtina, kad Ieškovė dėjo visas pastangas realizuoti susigrąžintą transporto priemonę už įmanomai didžiausią kainą, tuo tarpu Atsakovė, gaudama Ieškovės pranešimus (siūlymus) apie parduodamo automobilio kainą, nesiėmė jokių aktyvių veiksmų, surasti transporto priemonės įsigijimui pirkėjų, neieškojo kitų būdų, transporto priemonės įsigijimui, byloje nėra jokių duomenų, patvirtinančių, kad Atsakovė kreipėsi į Ieškovę su prašymu nemažinti parduodamo automobilio kainos, o leisti jai surasti transporto priemonės pirkėją už atitinkamą kainą, siekiant sumažinti patiriamus nuostolius. Šios aplinkybės leidžia teismui daryti išvadą, kad Ieškovės, kaip lizingo davėjos elgesys, po lizingo sutarties nutraukimo, buvo sąžiningas, tuo tarpu Atsakovės elgesys, nutraukus sutartį, pasireiškė pasyvumu, nesidomėjimu, nesiimant aktyvių veiksmų, siekiant sumažinti nuostolius, tokiu būdu Atsakovės elgesys vertintinas kaip pažeidžiantis šalių bendradarbiavimo pareigą nutraukus lizingo sutartį, todėl Atsakovė turi atlyginti Ieškovės patirtus nuostolius, susijusius su Lizingo sutarties nutraukimu.
Pažymėtina, kad CK 1.138 straipsnio 6 punkte nustatytas atskiras civilinių teisių gynimo būdas – įtvirtinta galimybė išieškoti iš pažeidusio teisę asmens padarytą turtinę žalą (nuostolius), o įstatymų ar sutarties nustatytais atvejais – netesybas. CK 6.245 straipsnio 3 dalyje reglamentuota sutartinė civilinė atsakomybė – turtinė prievolė, atsirandanti dėl to, kad neįvykdoma ar netinkamai įvykdoma sutartis, kurios viena šalis turi teisę reikalauti nuostolių atlyginimo ar netesybų (sumokėti baudą, delspinigius), o kita šalis privalo atlyginti dėl sutarties neįvykdymo ar netinkamo įvykdymo padarytus nuostolius arba sumokėti netesybas (baudą, delspinigius).
Netinkamas sutartinių prievolių vykdymas yra teisinis pagrindas sutartinei atsakomybei kilti – neteisėtai veikianti šalis privalo atlyginti kitai sutarties šaliai šios patirtus nuostolius, sumokėti netesybas (CK 6.256 straipsnio 2 dalis). Taigi, Atsakovei nevykdant sutarties, jai atsiranda sutartinė civilinė atsakomybė už sutartinės prievolės neįvykdymą (CK 6.246 straipsnio 1 dalis, 6.256 straipsnio 1 dalis), tačiau pažymėtina, kad tokiu būdu Ieškovė turi įrodyti visas civilinei atsakomybei kilti būtinas sąlygas – Atsakovės neteisėtus veiksmus, kaltę, Ieškovės patirtą žalą ir priežastinį ryšį tarp atsiradusios žalos ir skolininko veikimu ar neveikimu.
Ieškovė nurodė, jog Atsakovės skolą sudaro 4865,05 Eur suteikto ir nepadengto finansavimo suma, 355,21 Eur mokėjimo palūkanos, skaičiuojamos iki Sutarties nutraukimo (Sutarties bendrųjų nuostatų 7.1. punktas), 4,42 Eur dydžio vėlavimo atlikti mokėjimus palūkanos (Sutarties bendrųjų nuostatų 13.2. punktas), 335,02 Eur dydžio vėlavimo atlikti mokėjimus palūkanos, susikaupusios po Sutarties nutraukimo iki transporto priemonės pardavimo nuo visų reikalaujamų grąžinti įmokų sumos (Sutarties bendrųjų nuostatų 13.2. punktas), 194,91 Eur Transporto priemonės paieškos išlaidos ( Sutarties bendrųjų nuostatų 6.6. punktas),15,00 Eur administracinės pašto išlaidos (Sutarties bendrųjų nuostatų 6.6. punktas), 382,96 Eur transporto priemonės pardavimo išlaidos (Sutarties bendrųjų nuostatų 6.6. punktas), 169,00 Eur transportavimo išlaidos (Sutarties bendrųjų nuostatų 6.6. punktas), 318,00 Eur transporto priemonės remonto išlaidos (Sutarties bendrųjų nuostatų 6.6. punktas). Be to, Ieškovė nurodė, kad realizavusi transporto priemonę ji gavo 2550,00 Eur, todėl iš Atsakovės jai priteistina likusi 4089,80 Eur suma. Ieškinyje nurodo skaičiavimą: 4089,80 Eur (6639,80 Eur – 2550,00 Eur).
Atsižvelgiant į tai, kad Atsakovė laiku nemokėjo įmokų, sutartis nutraukta, vadovaujantis Lizingo sutarties 7.1., 13.2 punktų nuostatomis Ieškovės reikalavimas priteisti iš Atsakovės 4865,05 Eur suteikto ir nepadengto finansavimo sumą, 355,21 Eur mokėjimo palūkanas 4,42 Eur dydžio vėlavimo atlikti mokėjimus palūkanos, skaičiuojamos iki Lizingo sutarties nutraukimo ir 335,02 Eur dydžio vėlavimo atlikti mokėjimus palūkanos, susikaupusias po Lizingo sutarties nutraukimo iki transporto priemonės pardavimo nuo visų reikalaujamų grąžinti įmokų sumos yra pagrįstas, todėl tenkintinas (CK 6.38 straipsnis, 6.59 straipsnis, 6.200 straipsnis, 6.567 straipsniu, 6.71 straipsnis, 6.574 straipsniu).
Ieškovė, vadovaudamasi Sutarties 6.6 punktu, taip pat prašo priteisti 169,00 Eur transportavimo ir 318,23 Eur transporto priemonės remonto išlaidos, atsižvelgiant į tai, kad Ieškovės patirtos išlaidos įrodytos pateiktais rašytiniais įrodymais, reikalavimas dėl šių išlaidų yra pagrįstas ir tenkintinas (CK 6.574 straipsnis).
Ieškovė, vadovaudamasis Sutarties 6.6 punktu, taip pat prašo priteisti iš Atsakovės 194,91 Eur transporto priemonės paieškos išlaidos, 15,00 Eur administracinės pašto išlaidos ir 382,96 Eur transporto priemonės pardavimo išlaidos, išlaidas, tačiau nenurodė, kokios konkrečiai tai išlaidos, be to, nėra įrodymų, kad Ieškovė tokias išlaidas realiai būtų patyręs (CPK 12, 178 straipsniai). Ieškovės atstovės teigimu šias išlaidas sudaro šios bendrovės patiriamos sąnaudos, vykdant su Lizingo sutarties nutraukimu, į kurias įtraukta: darbuotojų atlyginimas, interneto ir mobilaus ryšio tiekimo išlaidos, išlaidos popieriui, rašalui, vokui, išlaidos paslaugų teikėjams ir kitos būtinos išlaidos, susijusios su vykdomu skolos išieškojimu.
Teismas, vertindamas šias išlaidas, pažymi, kad šios išlaidos apskritai negali būti pripažintos išieškojimo ne teismo tvarka išlaidomis CK 6.249 straipsnio 4 dalies 3 punkto prasme. Pažymėtina, kad Ieškovės veiklai, kaip ir bet kuriai kitai, būtini tiek žmogiškieji, tiek ir materialiniai ištekliai. Dėl šios priežasties išlaidos bendrovės tiesioginei ūkinei-komercinei veiklai vykdyti negali būti laikomos CK 6.249 straipsnio 4 dalies 3 punkte nurodytomis išlaidomis, šių išlaidų negalima susieti su Ieškovės veikla Atsakovės atžvilgiu, be to, nėra pateikta jokių įrodymų, jog tokios išlaidos būtų patirtos. Priešingu atveju, pripažinus, kad šios išlaidos susijusios su nuostolių išieškojimu ne teismo tvarka, reikėtų konstatuoti, jog Atsakovė privalo finansuoti Ieškovės tiesioginę veiklą (darbuotojų atlyginimą, darbo priemones ir pan.). Administracinės pašto siuntimo išlaidos galėtų būti pripažintinos būtinomis išlaidomis, tačiau Ieškovė nepateikė tokias išlaidas patvirtinančių įrodymų (CPK 178 straipsnis).
Byloje nesant duomenų apie tai, jog Ieškovė dėl Atsakovės sutarties pažeidimo patyrė būtent 592,87 Eur nuostolius, o nesant nustatytai vienai iš sąlygų, būtinų civilinei atsakomybei kilti - žalos (t. y. 592 Eur patirto nuostolio), tokia atsakomybė šioje apimtyje Atsakovei negali būti taikoma. Atsižvelgiant į tai, Ieškovės reikalavimas priteisti iš Atsakovės 194,91 Eur transporto priemonės paieškos išlaidos, 15,00 Eur administracines pašto išlaidos ir 382,96 Eur transporto priemonės pardavimo išlaidas atmestinas. Kadangi Ieškovė visą Atsakovės sutarties nevykdymo netekimą įvardijo 6639,80 Eur sumoje, o 592,87 Eur apimtyje nuostolio neįrodė, teismas šią neįrodytą Ieškovės nuostolio sumą atima bendroje ieškovės įvardintų sutartinių finansinių prievolių apimtyje atskaitęs už realizuotą transporto priemonę ieškovės gautą 2550,00 Eur sumą apimtyje (6639-80-2550,00-592,37 Eur), ir Ieškovės reikalavimą dėl 3497,03 Eur nuostolių priteisimo tenkina.
Ieškovas, vadovaudamasis Sutarties 13.2 punktu, taip pat prašo priteisti iš Atsakovės 49,08 Eur netesybų (vėlavimo atlikti mokėjimus palūkanas, susikaupusiais po transporto priemonės pardavimo, nepadengus visos skolos pagal Lizingo sutartį, skaičiuojamas nuo nepadengtos skolos po transporto priemonės pardavimo iki skolos apskaičiavimo dienos. Atsižvelgiant į tai, kad nuostolių dydis 592,87 Eur sumoje neįrodytas, atitinkamai mažintinos ir prašomos priteisti sutartinės netesybos (3497,03 Eur x 0,05/ 100 x 24 dienų ), Ieškovei iš Atsakovės priteistinos 41,96 Eur netesybų (CK 6.71 straipsnis, 6.72 straipsnis)
Ieškovė taip pat prašo teismo priteisti 5 procentų dydžio procesines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo iki sprendimo visiško įvykdymo. CK 6.37 str. numato, kad skolininkas, neįvykdęs savo piniginės prievolės, turi mokėti įstatymų nustatyto dydžio palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Atsižvelgiant į tai, kad Atsakovė praleido terminą įvykdyti piniginę prievolę, Ieškovei iš Atsakovės priteistinos 5 procentų dydžio metinės palūkanos už priteistą sumą (3538,99 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme - 2017 m. kovo 14 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo dienos ( CK 6.37 straipsnis, 6.210 straipsnio 1 dalis).
Remiantis CPK 93 straipsnio 2 dalis numato, kad bylinėjimosi išlaidos šalims priteisiamos proporcingai patenkintų ir atmestų reikalavimų daliai.
Ieškinį patenkinus iš dalies, t. y. patenkinus 85,50 proc. ieškinio reikalavimų, proporcingai paskirstytinos šalių turėtos bylinėjimosi išlaidos (CPK 93 straipsnio 2 dalis). Ieškovę byloje atstovavo advokatė Laura Augytė – Kamarauskienė (e. b. l. 156-158), prašo iš Atsakovės Ieškovei priteisti 532,23 Eur bylinėjimosi išlaidų, kurias sudaro 93,00 Eur žyminio mokesčio ir 21,78 Eur už teisinę pagalbą rengiant pareiškimą dėl teismo įsakymo išdavimo, 36,30 Eur už teisinę pagalbą rengiant ieškinį bei 381,15 Eur advokato atstovavimo teismo posėdyje išlaidas Eur išlaidų advokato pagalbai apmokėti (e. b. l. 145-155). Prašymas priteisti bylinėjimosi išlaidas, tiek žyminio mokesčio sumokėjimą, tiek išlaidas advokato pagalbai apmokėti yra pagrįstas rašytiniais įrodymais, ir, atsižvelgiant į bylos sudėtingumą, teismo posėdžių skaičių ir trukmę, neviršija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 ir Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio (redakcija, galiojanti nuo 2015 m. kovo 20 d.) nustatyto maksimalaus už advokato teikiamas teisines paslaugas užmokesčio dydžio koeficiento, kurio pagrindu imamas Lietuvos statistikos departamento skelbiamas už praėjusio ketvirčio vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis šalies ūkyje (be individualių įmonių). Atsižvelgiant į tai, Ieškovės prašymas dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo tenkintinas iš dalies atsižvelgiant į teismo patenkintų ieškinio reikalavimų dalį, (85,50 procentai) t. y., iš Atsakovės Ieškovei priteistina 452,40 Eur suma bylinėjimosi išlaidoms apmokėti (532,23 Eur x 0,85=452,40 Eur).
Atsakovę byloje atstovavo advokatas Valdas Falkauskas. Atsakovė šioje byloje patyrė 600 Eur išlaidų advokato pagalbai apmokėti ( e. b. l. 122-125) Prašymas priteisti bylinėjimosi išlaidas, išlaidas advokato pagalbai apmokėti yra pagrįstas rašytiniais įrodymais, ir, atsižvelgiant į bylos sudėtingumą, teismo posėdžių skaičių ir trukmę, neviršija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 ir Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio (redakcija, galiojanti nuo 2015 m. kovo 20 d.) nustatyto maksimalaus už advokato teikiamas teisines paslaugas užmokesčio dydžio koeficiento, kurio pagrindu imamas Lietuvos statistikos departamento skelbiamas už praėjusio ketvirčio vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis šalies ūkyje (be individualių įmonių). Atsižvelgiant į tai, Atsakovės prašymas dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo tenkintinas iš dalies, atsižvelgiant į teismo nepatenkintų ieškinio reikalavimų dalį (14,50 proc.), t. y., iš Ieškovės Atsakovei priteistina 90 Eur suma advokato išlaidoms apmokėti (600,00 Eur x 0,15=90,00 Eur).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 93 straipsnio 2 dalimi, 259, 260, 268 – 270 straipsniais, 301 straipsnio 1 dalimi, teismas
nusprendžia:
Ieškinį tenkinti iš dalies.
Priteisti iš atsakovės A. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 3497,03 Eur (tris tūkstančius keturis šimtus devyniasdešimt septynis eurus 03 ct) skolos, 41,96 Eur (keturiasdešimt vieną eurą 96 ct) netesybų, 5 procentų dydžio metinių palūkanų už priteistą 3538,99 Eur (trijų tūkstančių penkių šimtų trisdešimt aštuonių eurų 99 ct) sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos – 2017 m. kovo 14 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, ir 452,40 Eur (keturis šimtus penkiasdešimt du eurus 40 ct) bylinėjimosi išlaidų ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „mogo LT“, j. a. k. 302943102, naudai.
Kitoje dalyje ieškinį atmesti.
Priteisti iš ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „mogo LT“, j. a. k. 302943102, atsakovei A. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 90,00 Eur (devyniasdešimt eurų 00 ct) išlaidų advokato pagalbai apmokėti.
Sprendimas per trisdešimt dienų nuo jo priėmimo gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Šiaulių apygardos teismui per Akmenės rajono apylinkės teismą.