Vilniaus apygardos teismo nutartis

Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Jolanta Čepukėnienė, teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi administracinio teisės pažeidimo bylą pagal Valerijaus Iljenko apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2012 m. balandžio 11 d. nutarimo, kuriuo Valerijus Iljenko pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos ATPK 127 str. 2 d. ir jam paskirta 170 litų bauda. Be to, Valerijus Iljenko pripažintas kaltu pagal 130 str. 1 d. ir jam paskirta 3700 litų bauda su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 4 (ketveriems) metams trims mėnesiams. Vadovaujantis ATPK 33 str., Valerijui Iljenko paskirta galutinė subendrinta nuobauda - 3700 litų bauda su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 4 metams 3 mėnesiams,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Valerijus Iljenko nubaustas už tai, kad 2011-11-29 apie 15.40 val. Vilniuje, Kirtimų g. 49, vairuodamas automobilį Renault Kangoo, valst. Nr. ERG 935, ir važiuodamas atbulas atsitrenkė į stovintį automobilį Fiat Panda, valst. Nr. DRU 487 ir jį apgadino. Po to iš eismo įvykio vietos pasišalino, tuo padarė administracinius teisės pažeidimus, numatytus Lietuvos Respublikos ATPK 127 straipsnio 2 dalyje, 130 straipsnio 1 dalyje.

V.Iljenko skunde atkreipia dėmesį į tai, jog automobilių kontaktas buvo nestiprus, dėl to jis negalėjo suprasti, ar buvo padaryta kokia nors žala, intensyviai ieškojo automobilio vairuotojo ir tik jo neradęs bei nesulaukęs, pasišalino iš įvykio vietos. Pažymi, jog susidūrimo nebuvo pajutęs dėl triukšmingai važiuojančiojo darbinio automobilio.

Be to, apeliantas nurodo, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nepripažino jo atsakomybę lengvinančiomis aplinkybėmis tai, jog jis prisipažino dėl padaryto pažeidimo bei gailėjosi, pašalino padarytą žalą. Nurodo, kad skubų pasišalinimą iš įvykio vietos lėmė susiklostę aplinkybės šeimoje – sunkiai serganti motina. Prašo atsižvelgti į tai, jog jo šeimos materialinė padėtis sudėtinga.

Apeliacinis skundas netenkinamas.

Lietuvos Respublikos ATPK 257 str. nustatyta, kad organas (pareigūnas) įvertina įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu ir teisine sąmone. Konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima, tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. Nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes, turi būti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, jų nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės, įrodymų šaltinių patikimumas. Iš Lietuvos Respublikos ATPK 257 str. taip pat seka, kad įrodymų vertinimas, kaip materialinės tiesos nustatymo procesas, grindžiamas subjektyviu faktoriumi – vidiniu įsitikinimu. Vidinis įsitikinimas – tai ne išankstinis įsitikinimas, o įrodymais pagrįsta išvada, kuri padaroma iš surinktų įrodymų, kada išnagrinėjami reikšmingi faktai, iškeliamos ir ištiriamos galimos versijos, įvertinamas kiekvienas įrodymas atskirai ir jų visuma.

Dėl apeliaciniame skunde nurodytų procesinių pažeidimų

Lietuvos Respublikos ATPK 273 str. numato, kad nukentėjusysis yra asmuo, kuriam administraciniu teisės pažeidimu padaryta moralinė, fizinė ar turtinė žala. Šiame straipsnyje nustatytos nukentėjusiojo teisės: susipažinti su bylos medžiaga, pateikti įrodymus, pareikšti prašymus, nagrinėjant bylą, naudotis teisine advokato pagalba, apskųsti nutarimą. Iš to darytina išvada, jog nukentėjusiajam privalo būti pranešta apie bylos nagrinėjimo laiką ir vietą. Teismų praktikoje yra laikomasi taisyklės, kad, administracinio teisės pažeidimo bylą išnagrinėjus, nepranešus nukentėjusiajam, būtų pažeista jo teisė dalyvauti nagrinėjant bylą ir būtų nepasiekti administracinių teisės pažeidimų teisenos tikslai: visapusiškai, išsamiai ir objektyviai išaiškinti kiekvienos bylos aplinkybes. Todėl šių įstatymo nuostatų pažeidimas, esant nukentėjusiojo skundui, gali būti pagrindas pripažinti nutarimą neteisėtu.

Kaip matyti iš administracinio teisės pažeidimo byloje surinktų duomenų, eismo įvykio metu apgadintas automobilis Fiat Panda priklauso UAB „Sanitex“, Š.Prievelis, pateikęs byloje rašytinį paaiškinimą, juo naudojasi kaip įmonės darbuotojas, jis LR ATPK 273 str. prasme nėra nukentėjęs asmuo ir nėra teisinio pagrindo jį įtraukti į procesą nukentėjusiuoju. Tiek jis, tiek UAB „Sanitex“ įgalioti atstovai byloje jokių prašymų, susijusių su jų įtraukimu į procesą ar procesinės padėties pripažinimu, nepateikė, taip pat nepateikė apeliacinės instancijos teismui skundo dėl jų pažeistų teisių gynimo. Todėl laikytina, kad pirmos instancijos teismas pagrįstai nesprendė klausimo dėl nukentėjusiojo įtraukimo į procesą.

Motyvuojamoji dalis

Dėl Valerijaus Iljenko veikų kvalifikavimo

Apylinkės teismas tinkamai įvertino visus administracinio teisės pažeidimo byloje surinktus įrodymus ir pagrįstai konstatavo, jog V.Iljenko padarė jam inkriminuotus administracinius teisės pažeidimus, numatytus ATPK 127 str. 2 d., 130 str. 1 d.

Lietuvos Respublikos ATPK 130 straipsnio 1 dalyje numatyta administracinė atsakomybė už pasitraukimą iš eismo įvykio, su kuriuo vairuotojas yra susijęs, vietos, pažeidžiant KET. Pagal šio pažeidimo esmę kaltė dėl jo padarymo pasireiškia tik sąmoningu veiksmu – tyčia. Pripažįstant asmenį kaltu minėto pažeidimo padarymu, būtina nustatyti, kad iš eismo įvykio vietos pasitraukta tyčia, t.y. asmuo, sukėlęs eismo įvykį, tai suprato ir tikslingai, siekdamas už savo veiksmus išvengti atsakomybės, pasišalino iš įvykio vietos.

Kaip matyti iš administracinio teisės pažeidimo byloje esančio pranešimo apie įvykį (b.l.9), 2011-11-29 15.58 val. Vilniaus apskrities VPK OVS gautas pranešimas apie eismo įvykį adresu Kirtimų g.49, Vilniaus m., kur kieme prie PROMO parduotuvės geltonos spalvos a/m Renault v/n ERG 935 kliudė įmonės a/m Fiat v/n DRU 487 ir pasišalino; pranešėjas transporto vadovas Semeniovas.

Kaip matyti iš policijos pareigūno A. Jonavičiaus tarnybinio pranešimo (b.l.6-7), jie su porininku M.Biekša, gavę pranešimą, atvyko į įvykusį eismo įvykį Vilniuje, Kirtimų g. 49, kieme rado apgadintą, stovintį automobilį Fiat Panda. Peržiūrėję vaizdo įrašą pas apsaugos darbuotojus, jie pastebėjo, kaip geltonos spalvos Renault automobilis atsitrenkė į stovintį Fiat Panda automobilį, iš Renault automobilio išlipęs vairuotojas apžiūrėjo abu automobilius. Po to iš eismo įvykio vietos pasišalino.

Atvykę policijos pareigūnai nubraižė eismo įvykio vietos schemą (b.l.7), kurioje pažymėjo automobilio Fiat Panda buvimo vietą, o taip pat nurodė jam padarytą sugadinimą - įlenktą užpakalinio kairės pusės sparną (arką) 0,63 -0,68 cm aukštyje.

Šarūnas Prievelis rašytiniame paaiškinime (b.l.8) nurodė, jog 2011 m. lapkričio 29 d. apie 15 val. jis grįžo į UAB „Sanitex“ ofisą, paliko automobilį Fiat Panda ofiso kieme adresu Kirtimų g. 49, Vilniuje. Apie 15.40 val. kieme buvę darbuotojai jam pranešė, kad į jo automobilį atsitrenkė automobilis, kuris iš įvykio vietos išvažiavo.

Iš byloje esančio UAB „Sanitex“ apsaugos darbuotojų pateikto vaizdo įrašo (b.l.10) matyti, kaip geltonos spalvos automobilis Renault, atbuline eiga darydamas posūkį į kairę, automobilio dešiniu kampu kontaktuoja su raudonos spalvos automobilio kairės pusės sparnu, nuo smūgio pastarasis automobilis net sujuda. A/m Renault pavažiuoja į priekį, iš jo išlipa vairuotojas, kuris prieina prie automobilių kontakto vietos, po to stabteli prie netoliese stovėjusio sunkvežimio, po to nueina į pastatą, netrukus grįžta, sėda į automobilį ir nuvažiuoja.

Iš VĮ „Regitra“ duomenų bazės išrašo (b.l.11) matyti, kad geltonos spalvos automobilis Renault Kangoo v/n ERG 935 yra registruotas UAB „Eurochemicals“ vardu.

Iš UAB „Eurochemicals“ elektroninio laiško (b.l.15) matyti, kad 2011-11-29 bendrovei priklausantį minėtą automobilį vairavo vairuotojas Valerijus Iljenko.

Iš Valerijaus Iljenko rašytinio paaiškinimo (b.l.17) matyti, kad 2011-11-29 apie 15.30-40 val. jis bendrovei priklausančiu a/m Renault Kangoo“, išvažiuodamas iš stovėjimo aikštelės adresu Kirtimų g.49, Vilniuje ir pastebėjęs, kad jam kelią užtvėrė stovintis krovininis automobilis, atbuline eiga išsukinėdamas kairėn, nepastebėjo iš dešinės pusės už vieno automobilio stovinčio dar kito automobilio. Per veidrodėlį jis pastebėjo, kad pastarojo automobilio yra įlenktas sparnas, ant jo vairuojamo automobilio jokių pagadinimų nepastebėjo. Kadangi jis nepajuto nei smūgio, nei garso, nusprendė išsiaiškinti, kas automobilio savininkas ir kada apgadintas pastarasis automobilis. Apžiūrėjęs automobilius, V.Iljenko matė, kad kito automobilio sparnas buvo įlenktas, todėl sprendė, kad smūgis turėjo būti stiprus, tokio smūgio jis pats nepajuto, ant savo vairuoto automobilio jis jokių susidūrimo žymių nematė, todėl nusprendė toliau važiuoti su reikalais. Tik tyrimo metu pamatęs byloje esantį vaizdo įrašą, jis suprato, kad yra kaltas dėl kito automobilio apgadinimo.

Kaip matyti iš administracinio teisės pažeidimo byloje esančių Valerijaus Iljenko paaiškinimų teisme, analogiškos pozicijos jis laikėsi ir teismo posėdyje.

Atsižvelgiant į aukščiau išdėstytas aplinkybes, teismas daro išvadą, jog Valerijaus Iljenko padaryti pažeidimai įrodyti byloje surinktais rašytiniais įrodymais, jo veika teisingai kvalifikuota pagal Lietuvos Respublikos ATPK 127 str. 2 d., 130 str. 1 d.

V.Iljenko pozicija, kad automobilių kontaktas buvo nestiprus, dėl to jis negalėjo suprasti, ar buvo padaryta kokia nors žala, intensyviai ieškojo automobilio vairuotojo ir tik jo neradęs bei nesulaukęs, išvažiavo iš įvykio vietos; susidūrimo nepajuto dėl triukšmingai važiuojančiojo darbinio automobilio, nepagrįsta ir atmestina, kaip paneigta byloje esančiais įrodymais.

Iš vaizdo įraše užfiksuotų eismo įvykio aplinkybių ir V.Iljenko veiksmų iš karto po eismo įvykio bei iš paties V. Iljenko teisme duotų paaiškinimų matyti, kad jis automobilių susidūrimą pajuto ir suprato, kad dėl jo veiksmų įvyko eismo įvykis, kurio metu buvo apgadintas kitas automobilis. Kontaktą, kurio metu kitas automobilis net sujudėjo, ir dėl kurio V.Iljenko negalėjo tęsti važiavimo toliau ta pačia kryptimi, jis pajuto, iš karto išlipo iš automobilio, priėjo prie abiejų automobilių kontakto vietos, kas rodo, kad jis suvokė, jog kliudė automobilį Fiat Panda.

V.Iljenko paaiškinimai, kad jis bandė ieškoti automobilio savininko, tačiau, jo neradęs, dėl asmeninių priežasčių iš eismo įvykio išvažiavo, jo atsakomybės dėl pasišalinimo iš eismo įvykio vietos nešalina. Pažymėtina, kad iš vaizdo įrašo matyti, kad V.Iljenko po įvykusio eismo įvykio jo vietoje buvo viso kelias minutes, per tą laiką apžiūrėjo automobilius, kažko pasiteiravo stovinčio sunkvežimio vairuotojo, nuėjo į pastatą, netrukus grįžo ir išvažiavo. Kaip matyti iš Š.Prievelio paaiškinimo, apie eismo įvykį neužilgo po jo jam pranešė kieme buvę bendrovės darbuotojai. Jų pastangomis vėliau buvo iškviesti policijos pareigūnai. Tai rodo, kad, jeigu V.Iljenko būtų norėjęs surasti automobilio savininką ar valdytoją, jis tokią galimybę turėjo.

KET 234 punktas nustato, kad, jei dėl eismo įvykio padaryta tik turtinė žala ir nukentėjusiojo asmens eismo įvykio vietoje nėra, su eismo įvykiu susijęs eismo dalyvis privalo nedelsdamas pranešti apie eismo įvykį policijai. Šiuo atveju V.Iljenko, apgadinęs kitą transporto priemonę, nepranešė apie eismo įvykį, o pasišalino iš įvykio vietos. Tai, kad jis dėjo pastangas surasti nukentėjusįjį asmenį ir iš eismo įvykio vietos išvažiavo, tik jo neradęs, bei kitos aplinkybės, nurodytos skunde, neturi reikšmės, nustatant faktines pažeidimo padarymo aplinkybes bei apelianto kaltę dėl jam inkriminuoto administracinio teisės pažeidimo pagal LR ATPK 130 str. 1d. Kaip teisingai konstatavo pirmosios instancijos teismas, atsakomybės taikymui pagal LR ATPK 130 straipsnio 1 dalį nėra būtina nustatyti, jog asmens tikslas buvo išvengti administracinės atsakomybės, būtina nustatyti, kaip jau buvo minėta, jog jis suvokė sukėlęs eismo įvykį, tačiau, pažeisdamas Kelių eismo taisyklių reikalavimus, iš karto policijai apie eismo įvykį nepranešė ir sąmoningai iš eismo įvykio vietos išvažiavo. Šios aplinkybės nustatytos byloje surinktų ir ištirtų įrodymų visetu.

Apygardos teismas laiko, kad pirmos instancijos teismas, atsižvelgdamas į V.Iljenko veiksmus po įvykio – kad jis po automobilių susidūrimo iš karto išlipo iš automobilio ir nuėjo pažiūrėti būtent į automobilių kontakto vietą, bandė ieškoti kito automobilio savininko, pagrįstai konstatavo, jog V.Iljenko suprato, kad dėl jo kaltės įvyko eismo įvykis bei po įvykusio eismo įvykio nesilaikė KET reikalavimų. Nustačius šias aplinkybes ir įvertinus automobilio Fiat Panda apgadinimo mastą pagal byloje esančius duomenis apie jo apgadinimą, akivaizdu, kad pagal KET reikalavimus dėl įvykusio eismo įvykio V.Iljenko, nesant vietoje automobilio Fiat Panda savininko ar valdytojo, turėjo apie įvykį pranešti policijai. Jis to nepadarė, priešingai - iš eismo įvykio išvažiavo. Be to, nėra jokių duomenų, kad automobiliui Fiat Panda apgadinimas būtų padarytas kitu nei aptariamo eismo įvykio laiku.

Lietuvos Respublikos ATPK 130 str. 1 d. numatyto teisės pažeidimo padarymas (sunkesnis iš V.Iljenko padarytų teisės pažeidimų, kurio sankcijos ribose jam paskirtos galutinės administracinės nuobaudos) užtraukia baudą vairuotojams nuo trijų tūkstančių iki keturių tūkstančių litų su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu nuo trejų iki penkerių metų arba administracinį areštą nuo penkiolikos iki trisdešimties parų su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu nuo trejų iki penkerių metų. Apylinkės teismas, įvertinęs tai, jog V.Iljenko atsakomybę lengvinančių aplinkybių nenustatyta, į tai, kad nustatyta jos atsakomybę sunkinanti aplinkybė bei pažeidėjo asmenybę, paskyrė V.Iljenko sankcijoje numatytas administracines nuobaudas – 3 700 Lt baudą su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 4 metams, t.y. didesnes nei ATPK 127 str. 2 d, 130 str. 1 d. sankcijose nustatytų nuobaudų vidurkiai.

Apeliantas skunde nurodo, jog apylinkės teismas nepagrįstai nepripažino jo atsakomybę lengvinančių aplinkybių – nuoširdaus gailėjimosi bei žalos atlyginimo.

Pagal Lietuvos Respublikos ATPK 31 str. 1 d. 1 p. lengvinančia aplinkybe laikytinas kaltininko nuoširdus gailestis nėra savitikslis dalykas – jis turi rodyti aiškų asmens požiūrį (smerkimą) į padarytą pažeidimą, kaltės pripažinimą, be to, nuoširdus gailėjimasis gali būti pripažintas lengvinančia aplinkybe tik tada, kai asmuo tai daro savo noru iki pažeidimo nagrinėjimo, o ne po to, kai kaltė patvirtinama surinktais įrodymais ar tik apeliacinės instancijos teisme (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartys Nr. N444- 1504/2008, N62-2284/2011, Vilniaus apygardos teismo nutartys Nr. ATP-909-648/2011, ATP-510-648/2012). Šiuo atveju V.Iljenko nors ir po įvykio gailėjosi dėl padaryto pažeidimo (b.l.17), tačiau teismo posėdyje jau neigė padaręs teisės pažeidimą (b.l. 28), o jo tariamas gailestis nėra nuoširdus, todėl toks jo elgesys neatitinka Lietuvos Respublikos ATPK 31 str. 1 d. 1 p. įtvirtintos lengvinančios aplinkybės.

Nors pažeidėjas apeliaciniame skunde nurodo, kad teismas neatsižvelgė į tai, jog jis atlygino padarytą žalą ir nepagrįstai šios aplinkybės nepripažino jo atsakomybę lengvinančia, pažymėtina, kad byloje nėra jokių duomenų, patvirtinančių, jog būtent V.Iljenko atlygino padarytą žalą UAB „Sanitex“, kuriai priklauso automobilis Fiat Panda. Jokių rašytinių duomenų apie tai V.Iljenko nepateikė ir apeliacinės instancijos teismui.

Atsižvelgiant į tai, kas nustatyta, Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2012 m. balandžio 10 d. nutarimas yra teisėtas ir pagrįstas, jį keisti ar naikinti apeliaciniame skunde išdėstytais motyvais nėra teisinio pagrindo.

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2012 m. balandžio 10 d. nutarimą palikti nepakeistą ir Valerijaus Iljenko apeliacinio skundo netenkinti.

Nutartis neskundžiama.