Telšių apylinkės teismo sprendimas

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovių A. S., R. M. ir E. V. N. ieškinį atsakovei I. I. S. dėl bendrosios dalinės nuosavybės teise priklausančio turto atidalijimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Bendras ieškovėms ir atsakovei priklausančių visų trijų žemės sklypų plotas sudaro 3,5378 ha. Kiekvienai ieškovei ir atsakovei atitenkanti 1/4 dalis sudaro po 0,8845 ha ploto (iš žemės sklypo, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kiekvienai savininkei priklauso po 0,372925 ha ploto, iš žemes sklypo kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kiekvienai savininkei priklauso po 0,1048 ha ploto ir iš žemės sklypo, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kiekvienai savininkei priklauso po 0,406725 ha ploto). Minėtus žemės sklypus pagal (duomenys neskelbtini), išduotą Paveldėjimo pagal testamentą teisės liudijimą, po M. S. mirties paveldėjo įpėdiniai - atsakovė I. I. S., ieškovė E. V. N., M. M. R., kuri šiuo metu jau yra mirusi ir jos dalį paveldėjo ieškovė R. M. bei K. V. S., kuris šiuo metu taip pat yra miręs ir jo dalį yra paveldėjusi ieškovė A. S.. Minėtame paveldėjimo teisės pagal testamentą liudijime yra nurodyta, kad M. S. testamente buvo įrašyta testamentinė išskirtinė, kuria testatorė įpareigojo Ireną I. S. po paveldėjimo naudotis žemės sklypu, esančiu už kanalo. Nepaisant nurodytų aplinkybių, tarp ieškovių ir atsakovės dėl naudojimosi žemės sklypais nuolat kyla nesutarimai. Atsakovė nepaiso testatorės valios, neprižiūri ir tinkamai netvarko bei nenaudoja pagal paskirtį jai priklausančios žemės sklypų dalies, neprisideda prie turto administravimo ir jo išlaikymo, tuo pažeisdama kitų žemės bendrasavininkų interesus. Gražiuoju atsidalinti žemės sklypų taip pat nesutinka. Ieškovės nusprendė atsidalinti joms bendrosios dalinės nuosavybės teise priklausiančias dalis iš bendros su kitu bendrasavininku nuosavybės. Ieškovių nuomone, šalims priklausančius žemės sklypus galima atsidalinti natūra be neproporcingos žalos turto paskirčiai. Ieškovių užsakymu IĮ „Geolinija“ parengė žemės sklypų atidalijimo projektus. Pagal juos tarp ieškovėms ir atsakovei atiteksiančių žemės sklypų dalies, atitinkamai pagal joms priklausantį plotą, nelieka bendrai naudojamos jokios žemės sklypo dalies, todėl toks atidalijimas labiausiai atitiktų šalių interesus. Pažymėjo, kad ginčo tarp ieškovių dėl joms priklausančių žemės sklypų dalių naudojimo ginčo nėra, prašo joms priklausančias žemės sklypų dalis palikti bendrojoje dalinėje nuosavybėje, atidalijant tik atsakovei priklausančią žemės sklypo dalį, o būtent 0,8845 ha iš žemės sklypo, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini).

Atsakovė atsiliepimo į ieškinį nepateikė, į teismo posėdį neatvyko, neatvykimo priežastis nežinoma, apie bylos laiką ir vietą informuota.

Motyvuojamoji dalis

Patikslintas ieškinys tenkintinas.

Bylos medžiaga nustatyta, kad 1,6269 ha žemės sklypas, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis(duomenys neskelbtini), 1,4917 ha žemės sklypas, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis(duomenys neskelbtini) ir 0,4192 ha žemės sklypas, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis(duomenys neskelbtini), priklauso bendrosios dalinės nuosavybės teise po ¼ dalį keturiems bendraturčiams: A. S., R. M., E. V. N. ir I. I. S.. Visų trijų žemės sklypų priklausančių ieškovėms ir atsakovei bendras plotas sudaro 3,5378 ha. ¼ dalis atitenkanti kiekvienai iš šalių sudaro po 0,8845 ha ploto, atitinkamai žemės sklypo, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kiekvienai savininkei priklauso po 0,372925 ha ploto, žemės sklypo kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kiekvienai savininkei priklauso po 0,1048 ha ploto ir žemės sklypo, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kiekvienai savininkei priklauso po 0,406725 ha ploto. Iš 2007 m. lapkričio 20 d. išduoto Paveldėjimo pagal testamentą teisės liudijimo, reg. Nr. (duomenys neskelbtini), matyti, jog minėtus žemės sklypus po M. S. mirties paveldėjo įpėdiniai - atsakovė I. I. S., ieškovė E. V. N., M. M. R., kuri šiuo metu jau yra mirusi ir jos dalį paveldėjo ieškovė R. M., bei K. V. S., kurio dalį po mirties paveldėjo ieškovė A. S.. Paveldėjimo teisės pagal testamentą liudijime nurodyta, kad M. S. testamente buvo įrašyta testamentinė išskirtinė, kuria testatorė įpareigojo I.I. S. po paveldėjimo naudotis žemės sklypu, esančiu už kanalo. Pažymėtina, kad testamentinės išskirtinės priėmimas yra jo gavėjo teisė, bet ne pareiga, t. y. testamentinės išskirtinės gavėjas gali ir atsisakyti jam testatoriaus suteiktos turtinės naudos. Byloje duomenų, jog atsakovė I. I. S. būtų atsisakiusi testatorės suteiktos turtinės naudos, nėra. Iš 2022 m. gegužės 16 d. išduoto Paveldėjimo pagal įstatymo liudijimo, reg. Nr. (duomenys neskelbtini), matyti, jog po M. M. R. mirties jos turtą paveldėjo ieškovė R. M.. Iš 2022 m. gruodžio 16 d. išduoto Paveldėjimo pagal testamentą teisės liudijimo, reg. Nr. 15542, matyti, jog po K. V. S. mirties jo turtą paveldėjo ieškovė A. S..

Nagrinėjamoje byloje keliamas klausimas dėl bendraturčių teisės be vieno iš bendraturčių sutikimo įgyvendinti žemės sklypo atidalijimo projektą. Ieškovės siekia atidalinti joms nuosavybės teise priklausančias turto dalis pertvarkant žemės sklypus atskiriant atsakovės žemės sklypą. Nurodė, jog atsakovė nepaiso testatorės valios, 18 metų nenaudoja pagal paskirtį, neprižiūri ir netvarko jai priklausančios sklypų dalies. Atsakovė nebendrauja su ieškovėmis, neprisideda prie turto išlaikymo ir administravimo, taip pažeisdama ieškovių, kaip žemės sklypų bendrasavininkių interesus bei mažindama turto vertę. Ieškovės nepajėgios administruoti ir tvarkyti ne tik savo, bet ir atsakovei priklausančių žemės sklypų dalį, todėl kreipėsi dėl atidalijimo.

Bendrosios dalinės nuosavybės teisės objektas valdomas, juo naudojamasi ir disponuojama bendraturčių sutarimu, o kai bendraturčiai nesutaria, bendrosios nuosavybės valdymo, naudojimosi ir disponavimo tvarką nustato teismas (CK 4.75 straipsnio 1 dalis). Kiekvienas bendraturtis, be kita ko, turi teisę reikalauti atidalyti jo dalį iš bendrosios dalinės nuosavybės (CK 4.80 straipsnio 1 dalis). Jeigu nesusitariama dėl atidalijimo būdo, tai pagal bet kurio bendraturčio ieškinį daiktas padalijamas natūra kiek galima be neproporcingos žalos jo paskirčiai; kitais atvejais vienas ar keli iš atidalijamų bendraturčių gauna kompensaciją pinigais (CK 4.80 straipsnio 2 dalis).

Kadangi tarp šalių susiklostė priešiški santykiai, taikiai neišsprendė naudojimosi paveldėtu turtu klausimo, ieškovės paruošė žemės sklypo vidinio naudojimo nustatymo planą ir su ieškiniu kreipėsi į teismą dėl paveldėtų žemės sklypų atidalijimo.

Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad, vadovaujantis CK 4.75 straipsnyje įtvirtintais bendrosios nuosavybės teisės įgyvendinimo principais, atidalijimo siekiančiam bendraturčiui tenka pareiga įrodyti teisme, kad jo siūlomas bendrosios dalinės nuosavybės nutraukimo būdas yra priimtiniausias, kad jis nepažeis kitų bendraturčių teisių ir teisėtų interesų, nepadarys neproporcingos žalos daiktui bei jo paskirčiai. Kiti bendraturčiai gali įstatymų nustatyta tvarka pateikti kitokius atidalijimo iš bendrosios nuosavybės variantus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. liepos 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-347-248/2016, 26 punktas). Sprendžiant klausimą dėl nekilnojamojo daikto dalies atidalijimo, atsidalyti prašantis bendraturtis turi aiškiai įvardyti, kokį atskirą nekilnojamąjį daiktą prašo suformuoti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. balandžio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-190/2010 ir joje nurodyt kasacinio teismo praktika).

Nagrinėjamu atveju ieškovės siekia atidalinti ginčo turtą tokiu būdu, jog visiškai pasibaigtų ieškovių bendroji nuosavybės teisė su atsakove. Atsižvelgiant į testamentinę išskirtinę, atsakovei atitektų žemės sklypas, esantis už kanalo. Tarp ieškovių ginčo dėl bendrosios nuosavybės teise valdomų žemės sklypų nėra. Taigi ieškovės prašo santykinio atidalijimo, kai atskyrus vieno bendraturčio dalį, sumažėja bendraturčių skaičius, tačiau daiktas išlieka bendrosios dalinės nuosavybės teisės objektu, kiti bendraturčiai tarp savęs lieka neatidalyti.

Lietuvos Respublikos žemės įstatyme žemės sklypo atidalijimas apibrėžtas kaip žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo būdas, kai iš bendrosios nuosavybės teise valdomo žemės sklypo vieno ar daugiau bendraturčių reikalavimu atskiriamos bendraturčiams priklausančios žemės sklypo dalys ir iš jų suformuojami atskiri žemės sklypai (Žemės įstatymo 2 straipsnio 15 dalis). Tuo tikslu privataus sklypo savininkas (-ai) turi inicijuoti žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projekto parengimą (Žemės įstatymo 40 straipsnio 1 dalies 4 punktas, 3 dalis). Iš to seka, jog ieškovės, nesant atsakovės sutikimo, negali teisės aktų nustatyta tvarka vykdyti žemės sklypo pertvarkymo.

Ieškovės norėdamos atidalinti joms nuosavybės teise priklausančias turto dalis pertvarkant žemės sklypus, ėmėsi aukščiau teisės aktuose numatytų veiksmų. Ieškovių užsakymu buvo parengtas žemės sklypo vidinio naudojimo nustatymo planas.

Šioje byloje akcentuotina ir įrodinėjimo svarba bei pagrindiniai jo aspektai civiliniame procese. Civiliniame procese galiojantis rungimosi principas lemia tai, kad įrodinėjimo pareiga ir pagrindinis vaidmuo įrodinėjant tenka įrodinėjamų aplinkybių nustatymu suinteresuotoms šalims, išskyrus atvejus, kai yra remiamasi aplinkybėmis, kurių nereikia įrodinėti (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 12, 178 straipsniai). Šio pobūdžio bylose teismas nerenka įrodymų, šalys turi įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus bei atsikirtimus (CPK 179 straipsnis). Įrodinėjimo tikslas iš esmės yra teismo įsitikinimas, pagrįstas bylos įrodymų tyrimu ir įvertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja (CPK 176 straipsnio 1 dalis).

Byloje atsakovė į teismo posėdį neatvyko, teismo procese neteikė jokių argumentų, dėl kurių ieškovių nurodytas žemės sklypų atidalijimo iš bendrosios dalinės nuosavybės variantas galėtų būti laikomas pažeidžiančiu jos teises, nei atsiliepimu į ieškinį, nei priešieškiniu nagrinėjamoje byloje, atsakovė nepareiškė reikalavimų dėl atsidalijimo iš bendrosios dalinės nuosavybės, atsižvelgiant į tai vertintinas tik ieškovių pateikto atidalijimo varianto atitiktis bendraturčių dalims, ar nepažeidžiamos kitų asmenų teisės.

Pagal ieškovių pateiktą žemės sklypo vidinio naudojimo nustatymo planą ieškovėms atitektų ir būtų formuojamas ir bendrosios dalinės nuosavybės teise 0,4192 ha žemės sklypas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis(duomenys neskelbtini), 1,4917 ha ploto žemės sklypas, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis(duomenys neskelbtini), ir dalis – 0,7424 ha ploto žemės sklypas, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis(duomenys neskelbtini), IĮ „Geolinija“ žemės sklypo vidinio naudojimo nustatymo plane žymimą žymėjimu „2“, visus šiuos žemės sklypus paliekant bendrojoje dalinėje ieškovių nuosavybėje, kas iš viso sudaro 2,6533 ha ploto. Atsakovei I. I. S. natūra atitektų 0,8845 ha žemės sklypas, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini), IĮ „Geolinija“ žemės sklypo vidinio naudojimo nustatymo plane žymimą žymėjimu „1“. Šalims bendrosios dalinės nuosavybės teise priklausantis žemės sklypai pagal savo esmę yra dalus daiktas, dėl ko kliūčių vykdyti atidalijimą iš bendrosios dalinės nuosavybės natūra nėra.

Prašomas suformuoti atskiras daiktas turi atitikti idealiąją bendraturčio dalį bendrosios dalinės nuosavybės teisėje, jeigu tai objektyviai ir techniškai įmanoma. Dėl to prieš atidalijant bendraturčio dalį, būtina išsiaiškinti, ar nėra ginčo dėl dalies dydžio (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. lapkričio 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-476/2009). Byloje nustatyta, kad nėra ginčo dėl sklypo dalių ploto. Bendras ieškovėms ir atsakovei priklausančių žemės sklypų plotas sudaro 3,5378 ha, todėl kiekvienai iš šalių atitenka po 0,8845 ha ploto, kas atitinka prašomo atsakovei atidalinti žemės sklypo vidinio naudojimo nustatymo plane žymimo žymėjimu „1“ plotą.

Pagal formuojamą teismų praktiką, kai šalys bendrojoje dalinėje nuosavybėje turi kelis objektus (žemės sklypus), jų sutarimu, atsižvelgiant į vienos ir kitos šalies interesus, galimas toks atidalijimo iš bendrosios nuosavybės variantas, kai vienai šaliai sutikus tam tikros dalies praradimą atidalijimo procese kiti bendraturčiai kompensuotų ne pinigais, o kito objekto, esančio bendrąja daline nuosavybe, didesne dalimi (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2005 m. lapkričio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-485/2005).

Kaip matyti, ginčo atveju ieškovės prašydamos atidalinti žemės sklypus iš bendrosios dalinės nuosavybės, prašo atsakovei priteisti natūra 0,8845 ha dalį žemės sklypo, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini). Teismo posėdžio metu ieškovių atstovė nurodė, kad toks atidalijimas, kai atsakovės paveldėta turto dalis atidalijama ne skirtinguose sklypuose, o viename bendrame žemės sklype, ne tik palengvintų atsakovei turimo objekto disponavimo galimybes, bet jo priežiūrą. Iš ieškovių paaiškinimų matyti, tarp šalių kyla nesutarimai dėl paveldėto turto administravimo ir naudojimo. Pagal ieškovių pateiktą žemės sklypo vidinio naudojimo nustatymo planą tarp ieškovėms atiteksiančių žemės sklypų ir atsakovei atiteksiančios žemės sklypo dalies, atitinkamai pagal jai priklausantį plotą, neliktų bendrai naudojamos jokios žemės sklypo dalies, kas ateityje padėtų šalims išvengti bendraturčių ginčų. Pažymėtina, kad tokiam ieškovių siūlomam žemės sklypų atidalijimui įtakos turėjo ir M. S. testamente įrašyta testamentinė išskirtinė, kuria testatorė įpareigojo I.I. S. po paveldėjimo naudotis žemės sklypu, esančiu už kanalo. Aplinkybę, kad tokia buvo testatorės M. S. valia teismo posėdžio metu patvirtino ir ieškovė E. V. N., nurodydama, kad mama M. S., dar būdama gyva atsakovei buvo pasakiusi, jog jai žemę paliks už kanalo ir atsakovė buvo tuo patenkinta. Liudytoja D. Ž., kuri gyveno testatorės M. S. kaimynystėje ir su ja artimai bendravo, taip pat patvirtino, kad M. S. buvo sakiusi, jog vaikams žemę paliksianti prie namų, o marčiai (atsakovei) paliks esančią toliau.

Kadangi galimybė atsidalyti iš bendrosios dalinės nuosavybės nustatyta tam, kad būtų galima palengvinti ir supaprastinti savininko teisių turinį sudarančių teisių įgyvendinimą į bendrą daiktą, kad ateityje būtų išvengta ginčų, kylančių tarp bendraturčių jiems įgyvendinant šias teises, tai daiktas negali būti dalijamas taip, kad po jo padalijimo atsidalijusių savininkų teisių įgyvendinimas būtų neproporcingai apsunkintas įvairiais suvaržymais ar kitų asmenų teisėmis į atidalytąją daikto dalį (pavyzdžiui, statinio servitutu į patalpą), nes tai tarp savininkų sukurtų dar sudėtingesnius nei bendraturčių teisinius santykius (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. spalio 31 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-459/2007).

Ginčo atveju šalims priklauso žemės ūkio paskirties žemė. Žemės sklypai yra netoli vienas kito. Iš nekilnojamojo turto registrų išrašuose nurodytų sklypų vertės matyti, kad sklypai yra panašios vertės. Nors žemės sklypas, kurį prašoma atidalinti atsakovei yra toliau nei kiti du sklypai, tačiau patekimas į jį nėra apsunkintas. Iš pateikto žemės sklypo vidinio naudojimo nustatymo plano (žemės sklypo plotas 16263m²) matyti, kad yra nustatytas kelio servitutas leidžiantis važiuoti transporto priemonėmis, naudotis pėsčiųjų taku, varyti gyvulius. Apklausta liudytoja Z. J. paaiškino, kad ūkininkavo ir kurį laiką nuomojo V. S. žemę, taip pat padėdavo apdirbti kitus žemės sklypus. Patvirtino, kad aplink 1,62 ha žemės sklypą yra kanalai, tačiau privažiuoti prie sklypo galima pagal kanalą yra važiuojamas kelias. Parodžius ieškovių pateiktą planą liudytoja patvirtino, kad plane raudonai yra pažymėtas kelias, kuriuo galima patekti į sklypą.

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra pažymėjęs, kad atidalijimas iš bendrosios dalinės nuosavybės yra viena iš nuosavybės teisės įgyvendinimo išraiškų, kurios pasekmė yra ta, kad asmuo, kurio turtas atidalytas iš bendrosios dalinės nuosavybės, tampa savarankiško civilinės apyvartos objekto savininku ir įgyja teisę savo nuožiūra jį valdyti, juo naudotis ir disponuoti, nepažeisdamas kitų asmenų teisių ir teisėtų interesų. Geriausiai bendraturčių nuosavybės teisių įgyvendinimas užtikrinamas, kai bendraturtis visiškai atidalijamas iš bendrosios dalinės nuosavybės, nepaliekant bendrai naudojamų daikto dalių.

Teismas, atsižvelgdamas į bendrosios nuosavybės valdymo stabilumo ir teisėtų lūkesčių principus, konstatuoja, kad ieškovių siūlomas bendrosios dalinės nuosavybės nutraukimo būdas yra priimtinas, bei nepažeis kitų bendraturčių, o būtent atsakovės teisių ir teisėtų interesų, nepadarys neproporcingos žalos daiktui bei jo paskirčiai, todėl ieškinys yra tenkintinas (CK 4.80 straipsnio 1,2 dalys).

Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtos bylinėjimosi išlaidos priteistinos iš antrosios šalies (CPK 93 straipsnio 1 dalis, 98 straipsnio 1 dalis). Tenkinus ieškinį, iš atsakovės ieškovėms priteistinos jų patirtos bylinėjimosi išlaidos.

Ieškovių turėtas bylinėjimosi išlaidas sudaro 110 Eur žyminis mokestis, kurį sumokėjo ieškovė A. S. bei 951 Eur išlaidos advokato pagalbai sumokėti (po 317 Eur sumokėjo visos trys ieškovės), kurias patvirtina pinigų mokėjimo kvitai. Ieškovių turėtos išlaidos pagrįstos ir neviršija 2004 m. balandžio 2 d Lietuvos Respublikos Teisingumo ministro įsakymu Nr. 1R-85 ,,Dėl rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio patvirtinimo“ nustatytų maksimalių dydžių, todėl priteistinos iš atsakovės.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259-260, 263-267, 268, 270 straipsniais,

nusprendžia:

patikslintą ieškinį tenkinti.

Atidalinti žemės sklypus, kurių unikalūs Nr. (duomenys neskelbtini) (0,4192 ha ploto), (duomenys neskelbtini) (1,4917 ha ploto), ir (duomenys neskelbtini) (1,6269 ha ploto), esančius(duomenys neskelbtini)., iš bendrosios dalinės nuosavybės taip:

ieškovėms A. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) R. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ir E. V. N., asmens kodas (duomenys neskelbtini) natūra priteisti 0,4192 ha žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), 1,4917 ha ploto žemės sklypą, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), bei dalį (0,7424 ha ploto) žemės sklypo, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), IĮ „Geolinija“ žemės sklypo vidinio naudojimo nustatymo plane žymimą žymėjimu „2“, visus šiuos žemės sklypus paliekant bendrojoje dalinėje ieškovių nuosavybėje, kas iš viso sudaro 2,6533 ha ploto;

atsakovei I. I. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) natūra priteisti 0,8845 ha dalį žemės sklypo, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio(duomenys neskelbtini), IĮ „Geolinija“ žemės sklypo vidinio naudojimo nustatymo plane žymimą žymėjimu „1“.

Priteisti iš atsakovės I. I. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ieškovei A. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 427 Eur (keturis šimtus dvidešimt septynis Eur), ieškovei R. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 317 Eur (tris šimtus septyniolika Eur) ir ieškovei E. V. N., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 317 Eur (tris šimtus septyniolika Eur) bylinėjimosi išlaidų.

Sprendimas per 30 dienų apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Šiaulių apygardos teismui per Telšių apylinkės teismą.