Kauno apygardos teismo nutartis

2015-08-31 · Civilinė byla Nr. 2S-1527-555/2015

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Kauno apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2015-08-31
Bylos Nr.
2S-1527-555/2015
Teisminio proceso Nr.
2-69-3-08007-2015-3
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Egidijus Tamašauskas
Ieškovas
Kauno miesto savivaldybės administracijos
Atsakovas
A. V.
Kategorijos
  • 94.2.1pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 122.2pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 122.3pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 122.4pavadinimo nepavyko patikrinti
Civilinė byla Nr. 2S-1527-555/2015Teisminio proceso Nr. 2-69-3-08007-2015-3Procesinio sprendimo kategorija 94.2.1; 122.2; 122.3; 122.4; (S)
KAUNO APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2015 m. rugpjūčio 31 d.Kaunas

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Egidijus Tamašauskas teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovės Kauno miesto savivaldybės administracijos atskirąjį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2015 m. balandžio 27 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 2-12914-775/2015 pagal ieškovės Kauno miesto savivaldybės administracijos ieškinio atsakovui A. V. dėl permokos grąžinimo.

Teisėjas,

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

Lietuvos Respublikos išmokų vaikams įstatymo pagrindu Kauno miesto savivaldybės administracija 2009 m. birželio 17 d. sprendimu Nr. 28288 nusprendė pratęsti išmokos vaikui mokėjimą A. V. už vaiką – nuo 2009 m. kovo 1 d. iki 2010 m. kovo 1 d. Atlikus prašyme išmokai gauti nurodytų duomenų apie šeimos pajamas patikrinimą, buvo nustatyti neatitikimai, t. y. išmoką išmokėjęs asmuo nustatė, kad atsakovo šeimos pajamos vienam šeimos nariui per mėnesį 2008 metais viršijo Lietuvos Respublikos išmokų vaikams įstatyme nustatytą 304,10 Eur (1 050 Lt) dydį, todėl spręsta, kad atsakovui nuo 2009 m. liepos 1 d. iki 2009 m. lapkričio 30 d. galimai neteisėtai išmokėta 120,48 Eur dydžio išmokos vaikui suma. Kauno miesto savivaldybės administracijos sprendimu išmokos vaikui mokėjimas atsakovui nuo 2009 m. lapkričio 1 d. buvo sustabdytas.

Šalies argumentai

Ieškovė ieškiniu kreipėsi į teismą ir prašė jai priteisti iš atsakovo 120,48 Eur išmokos vaikui permoką ir 5 proc. dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

Kauno apylinkės teismas 2015 m. balandžio 27 d. nutartimi ieškovės Kauno miesto savivaldybės administracijos ieškinį atsakovui A. V. dėl permokos grąžinimo atsisakė priimti kaip neteismingą Kauno apylinkės teismui. Teismas rėmėsi kilusių ginčų dėl permokėtos socialinės paramos sumos priteisimo teismų praktika, t. y. 2014 m. sausio 23 d. nutartimi byloje Klaipėdos miesto savivaldybės administracija prieš S. J., T-9/2014, ir ABTĮ 3 straipsnio 1 dalies nuostata, kad administracinis teismas sprendžia ginčus dėl teisės viešojo administravimo srityje. Teismas nurodė, kad vadovaujantis Išmokų vaikams įstatymo 12 straipsnio 1 dalimi, išmokas, išskyrus globos (rūpybos) išmoką, skiria ir moka savivaldybės, kurios teritorijoje asmuo, turintis teisę gauti šio įstatymo nustatytas išmokas, deklaruoja gyvenamąją vietą, administracija <...>. To paties įstatymo 14 straipsnio 3 dalis numato, kad dėl išmokos gavėjo kaltės permokėta išmokos suma turi būti grąžinama ar išskaičiuojama savivaldybės administracijos sprendimu. Teismas pasisakė, kad išmokų vaikui skyrimas ir mokėjimas yra savivaldybių vykdomųjų institucijų veikla viešojo administravimo srityje, todėl šioje byloje ieškovo pareikštas reikalavimas grąžinti permoką, teismo vertinimu, nepriklausomai nuo to, koks jo pagrindimas, yra administracinio teisinio pobūdžio, tad nagrinėtinas administraciniame teisme.

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimų į atskirąjį skundą argumentai

Atskiruoju skundu ieškovė prašo panaikinti Kauno apylinkės teismo 2015 m. balandžio 27 d. nutartį ir išspręsti klausimą iš esmės. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:

1) Atsakovas neskundė apeliantės priimto sprendimo dėl išmokos vaikui mokėjimo sustabdymo Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo nustatyta tvarka, nors tokią teisę turėjo, todėl darytina išvada, kad sutiko su sprendimu ir laikė, kad jis nepažeidžia jo teisių ir teisėtų interesų.

2) Apeliantė pažymėjo, kad administracinių teismų ir bendrosios kompetencijos teismų kompetencija atribojama pagal ginčo dėl teisės pobūdį, t. y. kad administraciniai teismai sprendžia ginčus, kylančius iš viešosios teisės (administracinių, mokestinių teisinių santykių ir kt.), o bendrosios kompetencijos teismai sprendžia ginčus, kylančius iš civilinių teisinių santykių. Kadangi, apeliantės Kauno miesto savivaldybės administracijos pareikštas reikalavimas išieškoti permoką yra civilinio teisinio pobūdžio, todėl nagrinėtinas bendrosios kompetencijos teisme, o ne administraciniame teisme.

3) Apeliantė nurodo, kad nepriklausomai nuo to, kad atsakovui išmoka buvo paskirta viešojo administravimo subjekto, jo atsakomybei taikytinas civilinio pobūdžio teisinių santykių reglamentavimas. Vadovaujantis CK 6.245 straipsnio 1 dalimi, byloje nagrinėjama situacija būtent atitinka apibrėžtą civilinės atsakomybės sampratą, t. y. atsakovas pateikė neteisingus duomenis, esant paties atsakovo kaltei (kadangi jis buvo supažindintas su kylančiomis pasekmėmis, pateikus neteisingus duomenis, dėl ko jam nepagrįstai buvo išmokėta išmoka vaikui). Dėl nurodytų priežasčių apeliantei buvo padaryta žala, o tarp minėtų veiksmų ir padarytos žalos yra tiesioginis priežastinis ryšys. Apeliantė taip pat nurodo, kad visos išvardytos aplinkybės nulėmė tai, kad atsakovas gavo neteisėtas pajamas, kurios laikytinos neteisėtu praturtėjimu CK 6.237 straipsnio 1 dalies pagrindu.

4) CK nenumato skirtingo teisinio reguliavimo pagal patyrusio žalą subjekto statusą ar tai būtų viešojo administravimo subjektas ar privatus asmuo, taikomas vienodas civilinių teisinių santykių reguliavimas. Civilinės atsakomybės atsiradimo pagrindams taip pat numatomas vienodas teisinis reglamentavimas, neišskiriant viešojo ar privataus subjekto, nepriklausomai nuo to kokiam subjektui ji atsirado, ar dėl kokio subjekto veiksmų atsirado, ji kildinama tais pačiais CK numatytais pagrindais. Apeliantė pažymi, kad ABTĮ nėra numatyta viešojo administravimo subjekto teisė teismui skųsti privatų fizinį asmenį dėl skolos nepagrįsto praturtėjimo teisiniu pagrindu priteisimo.

Atsiliepimas

Atsiliepimų į atskirąjį skundą nepateikta.

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Atskirasis skundas atmestinas.

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d., 338 str.). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą apskųstoje dalyje ir analizuoja atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis. Absoliučių skundžiamos nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 str., 338 str.).

Nagrinėjamu atveju analizuojamas klausimas, ar pirmosios instancijos teismo nutartis, kuria nutarta Kauno miesto savivaldybės administracijos ieškinį atsakovui A. V. dėl permokos grąžinimo atsisakyti priimti kaip neteismingą Kauno apylinkės teismui, yra pagrįsta ir teisėta.

Byloje nustatyta, kad Lietuvos Respublikos išmokų vaikams įstatymo pagrindu Kauno miesto savivaldybės administracija 2009 m. birželio 17 d. sprendimu Nr. 28288 nusprendė pratęsti išmokos vaikui mokėjimą A. V. už vaiką – nuo 2009 m. kovo 1 d. iki 2010 m. kovo 1 d. Atlikus prašyme išmokai gauti nurodytų duomenų apie šeimos pajamas patikrinimą, buvo nustatyti neatitikimai, t. y. išmoką išmokėjęs asmuo nustatė, kad atsakovo šeimos pajamos vienam šeimos nariui per mėnesį 2008 metais viršijo Lietuvos Respublikos išmokų vaikams įstatyme nustatytą 304,10 Eur (1 050 Lt) dydį, todėl atsakovui nuo 2009 m. liepos 1 d. iki 2009 m. lapkričio 30 d. galimai neteisėtai išmokėta 120,48 Eur dydžio išmokos vaikui suma. Kauno miesto savivaldybės administracijos sprendimu išmokos vaikui mokėjimas atsakovui nuo 2009 m. lapkričio 1 d. buvo sustabdytas.

Civilinės bylos teismingumas konkrečiam teismui yra tinkamo teisės kreiptis į teismą įgyvendinimo sąlyga. Jeigu civilinė byla tam tikram teismui neteisminga, teisėjas turi atsisakyti priimti ieškinį (CPK 137 str. 2 d. 2 p.) arba nutartimi perduoti bylą nagrinėti kitam teismui, jeigu iškėlus bylą teisme, paaiškėja, kad ji buvo priimta pažeidžiant teismingumo taisykles (CPK 34 str. 2 d. 4 p.). Bylų rūšinio teismingumo bendrosios kompetencijos ar administraciniam teismui klausimų sprendimą reglamentuoja CPK 36 straipsnis, kurio 2 dalis numato, jog bylos rūšinį teismingumą bendrosios kompetencijos ar administraciniam teismui lemia teisinio santykio, iš kurio kilo ginčas, pobūdis. CK 1.136 str. 1 d. numato, jog civilinės teisės ir pareigos atsiranda šio kodekso ir kitų įstatymų numatytais pagrindais, taip pat iš fizinių asmenų ir organizacijų veiksmų, kurie nors ir nėra įstatymų numatyti, bet pagal civilinių įstatymų bendruosius pradmenis bei prasmę sukuria civilines teises ir pareigas. Taip pat CK numatyta, kad civilinės teisės ir pareigos atsiranda iš administracinių aktų, turinčių civilines teisines pasekmes (CK 1.136 str. 2 d. 3 p.).

Pirmosios instancijos teismas skundžiamojoje nutartyje vadovavosi Specialiosios teisėjų kolegijos bylos rūšinio teismingumo bendrosios kompetencijos ar administraciniam teismui klausimams spręsti 2014 m. sausio 23 d. nutartimi teismingumo byloje T-9/2014, kadangi minėtoje nutartyje pasisakyta išskirtinai dėl išmokos vaikui permokos išieškojimo administracinio teismo tvarka, todėl teismas atsisakė priimti ieškovės (apeliantės) ieškinį kaip neteismingą Kauno apylinkės teismui, ir nurodė, kad ieškovės (apeliantės) reikalavimas kildinamas iš teisės viešojo administravimo srityje, t. y. reikalavimas dėl socialinės paramos permokos grąžinimo, todėl toks reikalavimas, nepriklausomai nuo to, koks jo pagrindimas, yra administracinio teisinio pobūdžio ir nagrinėtinas administraciniame teisme. Apeliacinės instancijos teismas sutinka su pirmosios instancijos nutartyje padaryta išvada, sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai vadovavosi nurodyta 2014 m. sausio 23 d. nutartimi teismingumo byloje T-9/2014.

Pagal Konstitucinio Teismo jurisprudenciją bendrosios kompetencijos teismai, priimdami sprendimus atitinkamų kategorijų bylose, yra saistomi savo pačių sukurtų precedentų – sprendimų analogiškose bylose (Konstitucinio Teismo 2006 m. kovo 28 d. ir 2007 m. spalio 24 d. nutarimai). Bendrąja prasme precedentas – tai konkrečioje byloje teismo suformuluota teisės aiškinimo taisyklė, kurios viena taikymo sąlygų yra aplinkybė, kad ši taisyklė buvo sukurta sprendžiant tapatų ginčą, t. y. precedentas kaip teisės aiškinimo taisyklė taikomas tik tose bylose, kurių faktinės aplinkybės yra tapačios arba labai panašios į tos bylos, kurioje buvo sukurtas precedentas, faktines aplinkybes ir kurioms turi būti taikoma ta pati teisė, kaip toje byloje, kurioje buvo sukurtas precedentas.

Klaipėdos apygardos teismas 2014 m. vasario 5 d. nutartimi išnagrinėjo civilinę bylą Nr. 2S-130-524/2014 pagal ieškovės Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos ieškinį atsakovei S. J. dėl permokėtos socialinės paramos priteisimo. Minėtoje civilinėje byloje iškilo klausimas dėl bylos teismingumo bendrosios kompetencijos ar administraciniam teismui, todėl apeliacinės instancijos teismas, vadovaudamasis CPK 36 straipsnio 3 dalimi, kreipėsi į specialiąją teisėjų kolegiją dėl kilusio bylos rūšinio teismingumo klausimo išsprendimo. Specialioji teisėjų kolegija bylos rūšinio teismingumo bendrosios kompetencijos ar administraciniam teismui klausimams spręsti 2014 m. sausio 23 d. nutartimi teismingumo byloje Nr. T-9/2014 nusprendė, kad ieškovės ieškinio reikalavimas yra teismingas administraciniam teismui ir nurodė: „išmokos vaikams yra skiriamos vadovaujantis Lietuvos Respublikos išmokų vaikams įstatymu, jų skyrimas ir mokėjimas yra viešosios teisės reglamentavimo sritis. Nagrinėjamu atveju ginčo teisiniai santykiai atsirado Klaipėdos miesto savivaldybės administracijai (Socialinio departamento Socialinės paramos skyriui) vykdant viešąjį administravimą išmokų vaikams skyrimo ir mokėjimo srityje, todėl ginčas dėl permokėtos sumos grąžinimo yra kylantis iš administracinių teisinių santykių ir nagrinėtinas administraciniame teisme. ABTĮ 3 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad administracinis teismas sprendžia ginčus dėl teisės viešojo administravimo srityje. Vadovaujantis Išmokų vaikams įstatymo 12 straipsnio 1 dalimi, išmokas, išskyrus globos (rūpybos) išmoką, skiria ir moka savivaldybės, kurios teritorijoje asmuo, turintis teisę gauti šio įstatymo nustatytas išmokas, deklaruoja gyvenamąją vietą, administracija <...>. To paties įstatymo 14 straipsnio 3 dalis numato, kad dėl išmokos gavėjo kaltės permokėta išmokos suma turi būti grąžinama ar išskaičiuojama savivaldybės administracijos sprendimu. Taigi, išmokų vaikui skyrimas ir mokėjimas yra savivaldybių vykdomųjų institucijų veikla viešojo administravimo srityje. Šioje byloje ieškovo pareikštas reikalavimas grąžinti permoką, nepriklausomai nuo to, koks jo pagrindimas, yra administracinio teisinio pobūdžio, tad nagrinėtinas administraciniame teisme.“ Pažymėtina ir tai, kad Klaipėdos apygardos teismo civilinės bylos Klaipėdos miesto savivaldybės administracija vs. S. J., byla Nr. 2S-130-524/2014, ir nagrinėjamos bylos ratio decidenti sutampa, t. y. abejose bylose savivaldybės, kurios teritorijoje asmuo, turintis teisę gauti šio įstatymo nustatytas išmokas, deklaruoja gyvenamąją vietą, administracijos sprendimu buvo paskirtos išmokos vaikams mokėti, o tiek civilinėje byloje Nr. 2S-130-524/2014, tiek nagrinėjamoje byloje, nustačius permokėtų išmokų vaikams sumas, savivaldybės kreipėsi į bendrosios kompetencijos teismus dėl minėtų išmokų grąžinimo. Apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad nurodytoje civilinėje byloje Nr. 2S-130-524/2014 suformuotos aukščiau paminėtos teisės taikymo taisyklės yra taikytinos ir nagrinėjamos bylos ginčo atveju.

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai atsisakė priimti ieškinį ir išaiškino ieškovei jos teisę su ieškiniu kreiptis į Kauno apygardos administracinį teismą (CPK 137 str. 2 d. 2 p., 3 d.), todėl skundžiama nutartis paliktina nepakeista, atskirasis skundas atmestinas (CPK 337 str. 1 d. 1 p., 338 str., 339 str.).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

Kauno apylinkės teismo 2015 m. balandžio 27 d. nutartį palikti nepakeistą.

Teisėjas Egidijus Tamašauskas