- Teismas
- Lietuvos Aukščiausiasis Teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2014-01-23
- Bylos Nr.
- T-9/2014
- Teisminio proceso Nr.
- 2-06-3-11354-2013-1
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Sigita Rudėnaitė (pirm.), Birutė Janavičiūtė, Dainius Raižys
- Ieškovas
- Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos
- Atsakovas
- S. J.
- Kategorijos
- 94.5pavadinimo nepavyko patikrinti
Specialioji teisėjų kolegija bylos rūšinio teismingumo bendrosios kompetencijos ar administraciniam teismui klausimams spręsti, susidedanti iš Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus pirmininkės Sigitos Rudėnaitės (kolegijos pirmininkė), Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjo Stasio Gagio Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjos Birutės Janavičiūtės ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjo Dainiaus Raižio,
išnagrinėjusi Klaipėdos apygardos teismo prašymą išspręsti klausimą dėl rūšinio teismingumo byloje pagal atskirąjį skundą dėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2013 m. spalio 8 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 2-13273-730/2013 pagal ieškovo Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos ieškinį atsakovei S. J. dėl permokėtos socialinės paramos priteisimo,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
ieškovas ieškiniu prašo jai priteisti iš atsakovės 1 379,82 Lt permokėtą socialinės paramos sumą. Nurodo, kad Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos Socialinio departamento Socialinės paramos skyriaus vedėjo 2008 m. rugsėjo 1 d. įsakymu Nr. SP1-1988 ieškovei nuo 2006 m. gruodžio 1 d. iki 2007 m. spalio 26 d. buvo nustatyta permokėta 1 679,82 Lt išmokų vaikams suma. Parama buvo skirta tuo pagrindu, kad nė vienas iš tėvų nedirbo ir nevykdė veiklos, prilyginamos darbui Lietuvoje, tačiau vėliau paaiškėjo, kad ieškovė tuo laikotarpiu dirbo Norvegijoje ir jai buvo mokamos išmokos vaikams šioje šalyje. Ieškovė grąžino tik 300 Lt, todėl liko skolinga 1 379,82 Lt.
Žemesnės instancijos teismas
Klaipėdos miesto apylinkės teismas 2013 m. spalio 8 d. nutartimi atsisakė priimti ieškinį ir jį kartu su priedais grąžino ieškovei, pasiūlydamas jai kreiptis į Klaipėdos apygardos administracinį teismą. Nurodė, kad išmokos vaikams yra skiriamos vadovaujantis Lietuvos Respublikos išmokų vaikams įstatymu, jų skyrimas ir mokėjimas yra viešosios teisės reglamentavimo sritis. Nagrinėjamu atveju ginčo teisiniai santykiai atsirado Klaipėdos miesto savivaldybės administracijai (Socialinio departamento Socialinės paramos skyriui) vykdant viešąjį administravimą išmokų vaikams skyrimo ir mokėjimo srityje, todėl ginčas dėl permokėtos sumos grąžinimo yra kylantis iš administracinių teisinių santykių ir nagrinėtinas administraciniame teisme.
Šalies argumentai
Atskiruoju skundu ieškovė prašo pirmosios instancijos teismo nutartį panaikinti ir perduoti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Nurodo, kad Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 1.136 straipsnis nustato, kad civilinės teisės ir pareigos atsiranda CK ir kitų įstatymų numatytais pagrindais, be to, šio straipsnio 2 dalies 3 punktas nustato, kad civilinės teisės ir pareigos atsiranda iš administracinių aktų, turinčių civilines teisines pasekmes. Šiuo atveju civiliniai teisiniai santykiai kyla iš administracinio akto, t. y. Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos Socialinio departamento Socialinės paramos skyriaus vedėjo 2008 m. rugsėjo 1 d. įsakymo Nr. SP1-1988 „Dėl išmokų vaikams mokėjimo S. J.“, kuriuo atsakovei nuo 2006 m. gruodžio 1 d. iki 2007 m. spalio 26 d. buvo nustatyta 1 679,82 Lt išmokų vaikams permoka. Taigi atsakovė gavo neteisėtas pajamas, kurios laikytinos neteisėtu praturtėjimu pagal CK 6.237 straipsnio 1 dalį.
Apeliacinės instancijos teismas nurodo, kad sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad byloje nagrinėjamu atveju išmokų vaikams skyrimas ir mokėjimas yra viešosios teisės reglamentavimo sritis, ginčo teisiniai santykiai atsirado ieškovei vykdant viešąjį administravimą (Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 2 straipsnio 1 dalis, 4 straipsnio 5 dalis, Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ABTĮ) 2 straipsnio1 dalis, 2 straipsnio 9 dalis). Administracinių bylų dėl ginčų, kylančių iš administracinių teisinių santykių, nagrinėjimo tvarką nustato ABTĮ (šio įstatymo 1 straipsnio 1 dalis). Kita vertus, šio įstatymo 15 straipsnio 1 dalies 2 punkte nustatyta, kad administracinių teismų kompetencijai priskirtinos bylos dėl savivaldybių administravimo subjektų priimtų aktų ir veiksmų teisėtumo, taip pat šių subjektų atsisakymo atlikti jų kompetencijai priskirtus veiksmus teisėtumo ir pagrįstumo ar vilkinimo atlikti tokius veiksmus (ABTĮ 15 straipsnio 1 dalies 2 punktas), tačiau šioje byloje nagrinėjamu atveju atsakovė neginčijo ieškovės administracinio sprendimo, kurio pagrindu pastaroji reikalauja iš atsakovės permokos grąžinimo, neginčijo jokių ieškovo veiksmų/neveikimo teisėtumo, dar daugiau – atsakovė dalį permokos grąžino.
Apeliacinės instancijos teismas taip pat nurodo, kad jam kilo abejonių, ar pirmosios instancijos teismo pasiūlymas tokioje situacijoje ieškovui kreiptis į Klaipėdos apygardos administracinį teismą yra tinkamas: 1) ieškovo aktų/veiksmų/neveikimo atsakovė neskundė, todėl ieškovui nėra pagrindo kreiptis į teismą dėl savo neskundžiamų aktų/veiksmų/neveikimo teisėtumo kontrolės, 2) ABTĮ nenumatyta viešojo administravimo subjekto teisė teismui apskųsti privatų fizinį asmenį dėl skolos nepagrįsto praturtėjimo teisiniu pagrindu priteisimo (šio įstatymo 23, 24 straipsniai), 3) neginčijant Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos Socialinio departamento Socialinės paramos skyriaus vedėjo 2008 m. rugsėjo 1 d. įsakymo Nr. SP1-1988, kuriuo atsakovei buvo nustatyta išmokų vaikams permoka, bendrosios kompetencijos teismas neturėtų vertinti jo, kaip įrodymo, teisėtumo (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 197 straipsnio 2 dalis), todėl ieškovo reikalavimas, grindžiamas nepagrįstą praturtėjimą reglamentuojančiomis materialinėmis teisės normomis, turėtų būti teismingas bendrosios kompetencijos teismui (CPK 1 straipsnio 1, 2 dalys). Kita vertus, net jei bendrosios kompetencijos teismui kiltų pagrįstų abejonių dėl minėto ieškovo individualaus pobūdžio norminio teisės akto atitikties įstatymui ar Vyriausybės norminiam aktui, teismas privalėtų stabdyti civilinės bylos nagrinėjimą ir nutartimi kreiptis į administracinį teismą prašydamas atlikti šio akto teisinę kontrolę (CPK 3 straipsnio 4 dalis). Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad iš ieškovo ieškinio, jo priedų matyti, kad ieškovas savo raštuose atsakovei, t. y. savo sprendime bei raginimuose grąžinti išmokų permoką, remiasi Socialinės apsaugos ir darbo ministro 2004 m. gruodžio 27 d. įsakymu Nr. A1-288 „Dėl Europos Tarybos reglamento Nr. 1408/71/EEB ir reglamento Nr. 574/72/EEB nuostatų, susijusių su išmokomis šeimai ir išmoka mirties atveju, įgyvendinimo tvarkos aprašo patvirtinimo (Dėl Europos Sąjungos socialinės apsaugos sistemų koordinavimo reglamentų nuostatų, susijusių su išmokomis šeimai ir išmokomis mirties atveju, įgyvendinimo tvarkos aprašo patvirtinimo)“. Šiuo įsakymu patvirtintame apraše yra nustatyta speciali permokų išieškojimo tvarka (aprašo 55–59 punktai) administracinių procedūrų pagalba, t. y. nesikreipiant į teismą. Esant tokioms aplinkybėms, apeliacinės instancijos teismas sprendė, kad tikslinga bylos teismingumo klausimą perduoti spręsti Specialiajai teisėjų kolegijai (CPK 36 straipsnio 3 dalis).
Motyvuojamoji dalis
konstatuoja:
Byla teisminga administraciniam teismui.
ABTĮ 3 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad administracinis teismas sprendžia ginčus dėl teisės viešojo administravimo srityje. Vadovaujantis Išmokų vaikams įstatymo 12 straipsnio 1 dalimi, išmokas, išskyrus globos (rūpybos) išmoką, skiria ir moka savivaldybės, kurios teritorijoje asmuo, turintis teisę gauti šio įstatymo nustatytas išmokas, deklaruoja gyvenamąją vietą, administracija <...>. To paties įstatymo 14 straipsnio 3 dalis numato, kad dėl išmokos gavėjo kaltės permokėta išmokos suma turi būti grąžinama ar išskaičiuojama savivaldybės administracijos sprendimu. Taigi, išmokų vaikui skyrimas ir mokėjimas yra savivaldybių vykdomųjų institucijų veikla viešojo administravimo srityje.
Šioje byloje ieškovo pareikštas reikalavimas grąžinti permoką, nepriklausomai nuo to, koks jo pagrindimas, yra administracinio teisinio pobūdžio, tad nagrinėtinas administraciniame teisme.
Specialioji teisėjų kolegija bylos rūšinio teismingumo bendrosios kompetencijos ar administraciniam teismui klausimams spręsti, vadovaudamasi Civilinio proceso kodekso 36 straipsniu, Administracinių bylų teisenos įstatymo 21 straipsniu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Byla administraciniam teismui.
Bylą pagal atskirąjį skundą dėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2013 m. spalio 8 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 2-13273-730/2013 pagal ieškovo Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos ieškinį atsakovei S. J. dėl permokėtos socialinės paramos priteisimo grąžinti Klaipėdos apygardos teismui nagrinėti atskirąjį skundą įstatymų nustatyta tvarka ir spręsti bylos perdavimo Klaipėdos apygardos administraciniam teismui klausimą.
Nutartis dėl teismingumo neskundžiama.
Lietuvos Aukščiausiojo TeismoCivilinių bylų skyriaus pirmininkė Sigita Rudėnaitė Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjasStasys Gagys Lietuvos Aukščiausiojo TeismoCivilinių bylų skyriaus teisėjaBirutė JanavičiūtėLietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjasDainius Raižys