- Teismas
- Šiaulių apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2022-09-13
- Bylos Nr.
- e2YT-9869-674/2022
- Teisminio proceso Nr.
- 2-36-3-01009-2022-0
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Aurelija Petkevičienė
- Pareiškėjas
- L. I.
- Suinteresuotas asmuo
- M. I., Ž. I., VĮ Turto bankas
- Advokatai
- Raimonda Klimienė
viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos L. I. pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo, suinteresuoti asmenys M. I., Ž. I., VĮ Turto bankas.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
1. Pareiškėja pateikė pareiškimą teismui ir prašo paveldėjimo teisės liudijimo pagal įstatymą gavimo tikslu nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad po R. I. mirties (duomenys neskelbtini) palikimą, faktiškai pradėdama valdyti ir tvarkyti likusį turtą, priėmė jo sutuoktinė L. I..
2. Pareiškėja nurodė, kad (duomenys neskelbtini) mirė jos vyras R. I.. Testamento sutuoktinis nepaliko. Santuokoje su R. I. gyveno nuo (duomenys neskelbtini). Gyvendami santuokoje vaikų nesusilaukė, tačiau R. I. turėjo du sūnus: M. ir Ž., kuriuos į procesą įtraukė suinteresuotasis asmenimis. Gyvendami santuokoje 2014 m. liepos 24 d. bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teisėmis įsigijo ½ dalį žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini) ir po ½ dalį gyvenamojo namo, kiemo rūsio, viralinės, sandėlio, tvarto, kluono, malkinės ir kitų inžinerinių statinių. Nekilnojamasis turtas viešajame registre registruotas jų abiejų vardu ir yra bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė.
3. Pareiškėja paaiškino, kad kai ji kreipėsi į notarų biurą, jai buvo paaiškinta, kad praleido įstatymo nustatytą trijų mėnesių terminą palikimui priimti. Raseinių rajono 1-asis notarų biuras išdavė pažymą, patvirtinančią, kad paveldėjimo byla po R. I. mirties nebuvo užvesta, niekas iš įpėdinių dėl paveldėjimo nesikreipė. Nors į notarų biurą po sutuoktinio mirties nesikreipė, tačiau jam mirus pareiškėja valdė ir tvarkė visą po jo mirties likusį turtą: asmeninius ir atminčiai skirtus daiktus, namų apyvokos reikmenis, mokėjo su pastatų eksploatavimu susijusius mokesčius, pastatus draudė, liko gyventi jų bendrai įsigytuose pastatuose, juos prižiūrėjo neišskirdama sutuoktinio dalies. R. I. skolų neturėjo, išieškojimai iš jo nevykdomi. Kaip matyti iš VĮ Registrų centro NTR, turtui yra uždėtas areštas. Šis areštas susijęs su pareiškėjos asmeniu ir areštas uždėtas po sutuoktinio mirties. Dokumentais įrodyti palikimo priėmimo fakto pareiškėja negali, todėl priversta kreiptis į teismą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo.
Atsiliepimas
4. Suinteresuotas asmuo M. I. pateikė atsiliepimą ir nurodė, kad jam žinoma apie užvestą bylą. Jis sutinka su pareiškime išdėstytos aplinkybės. Pretenzijų L. I. nereiškia, nes po R. I. mirties likusiu turtu rūpinosi būtent ji. Prašo pareiškimą tenkinti, bylą nagrinėti jam nedalyvaujant.
5. Suinteresuotas asmuo Ž. I. pateikė atsiliepimą, paaiškino, kad jam žinoma apie L. I. inicijuotą bylą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo. Nurodė, kad pareiškime esančios aplinkybės yra teisingos, po jo tėvo R. I. mirties visu likusiu turtu rūpinosi L. I.. Pretenzijų jai dėl palikimo po tėvo mirties nereiškia. Prašo pareiškimą tenkinti, bylą nagrinėti jam nedalyvaujant.
6. Suinteresuotas asmuo VĮ Turto bankas pateikė atsiliepimą, prašė pareiškėjos L. I. pareiškimą nagrinėti teismo nuožiūra, jų atstovui nedalyvaujant. Nurodė, kad Valstybės Įmonė Turto bankas nuo 2015 m. kovo 20 d. paveldėjimo santykiuose atstovaujanti valstybę, kai paveldimas nekilnojamasis turtas, įskaitant jam priskirtus žemės sklypus, bei akcijos, nėra gavusi pranešimo apie galimą palikėjo R. I. palikimo perėjimą valstybei. Taip pat neturi jokių duomenų patvirtinančių ar paneigiančių faktinį R. I. palikėjo turto priėmimą valdyti. Tuo atveju, jei visapusiškai ir pilnai išnagrinėjus byloje esančius įrodymus, teismas įsitikintų, kad L. I. priėmė palikimą faktiškai pradėdama paveldimą turtą valdyti, valstybės įmonė Turto bankas neprieštaraus pareiškėjos prašymo patenkinimui.
7. Liudytojos B. G. ir J. S. patvirtino, kad po savo vyro R. I. mirties (duomenys neskelbtini) likusį jo turtą tvarkė ir valdė L. I..
Motyvuojamoji dalis
Pareiškimas tenkintinas
8. Bylos duomenimis nustatyta, kad palikėjas R. I., asmens kodas (duomenys neskelbtini) mirė (duomenys neskelbtini). Pareiškėja L. I. yra plikėjo R. I. sutuoktinė ką patvirtina (duomenys neskelbtini) išduotas santuokos liudijimas. Palikėjas R. I. testamento nebuvo sudaręs, Raseinių rajono 1-asis notarų biuras pateikė pranešimą, kad dėl R. I., mirusio (duomenys neskelbtini), turto paveldėjimo niekas nesikreipė, paveldėjimo bylos nėra. Pareiškėja L. I. ir palikėjas R. I. bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teisėmis įgijo nekilnojamąjį turtą: ½ dalį 0,3300 ha žemės sklypo UN (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), taip pat po ½ dalį gyvenamojo namo UN (duomenys neskelbtini), pastato-kiemo rūsio UN (duomenys neskelbtini), pastato-viralinės UN (duomenys neskelbtini), pastato-sandėlio UN (duomenys neskelbtini), pastato-tvarto UN (duomenys neskelbtini), pastato-kluono UN (duomenys neskelbtini), pastato- malkinės UN (duomenys neskelbtini), kitų inžinerinių statinių UN (duomenys neskelbtini), kurie įgyti pagal 2014 m. liepos 24 d. pirkimo-pardavimo sutartį Nr. 7148. Pagal 2022 m. balandžio 6 d. Lietuvos antstolių rūmų pateiktą raštą, įsiskolinimų už turtą nėra. VĮ Registrų centro duomenimis palikėjas R. I. turi du sūnus: M. I., gimusį (duomenys neskelbtini), ir Ž. I., gimusį (duomenys neskelbtini). Iš pateiktų mokėjimo kvitų, mokėjimo sąskaitų matyti, kad pareiškėja rūpinasi palikėjo turtu, juo disponuoja kaip savu.
9. Pirmos eilės įpėdiniai pagal įstatymą po R. I. mirties yra jo vaikai ir sutuoktinė. (CK 5.11 str. 1 d. 1 p.). Kaip nurodė pareiškėja, ji suinteresuotais asmenimis į bylą įtraukė abu palikėjo vaikus. Kad palikėjas būtų turėjęs daugiau vaikų byloje duomenų nėra. Po palikėjo mirties turtą priėmusi L. I. į notarų biurą dėl turto paveldėjimo nesikreipė ir paveldėjimo byla nėra užvesta.
10. Lietuvos Respublikos CK 5.50 straipsnio 1 dalyje numatyta, jog, kad įgytų palikimą, įpėdinis turi jį priimti. Lietuvos Respublikos Civilinis kodekso 5.50 straipsnio 2 dalis nustato, kad įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, jeigu jis faktiškai pradėjo valdyti paveldimą turtą arba padavė palikimo atsiradimo vietos notarų biurui pareiškimą apie palikimo priėmimą. Tai yra visi įpėdiniai per nurodytą trijų mėnesių terminą pradėję valdyti, naudoti, prižiūrėti ar kitaip disponuoti palikėjo visą turtą ar jo dalį, laikomi priėmusiais palikimą.
11. Pagal nuosekliai formuojamą kasacinio teismo praktiką priimančio palikimą įpėdinio valia įgyti nuosavybės teisę į palikimą sudarantį turtą gali būti išreikšta tik aktyviais veiksmais, kurie turi būti atliekami įstatymo nustatyta tvarka ir per įstatyme nustatytą terminą. Priimdamas palikimą faktiškai pradėjęs paveldimą turtą valdyti, įpėdinis savo valią išreiškia konkliudentiniais veiksmais, kurie akivaizdžiai rodo, kad jis palikimą priėmė ir išreiškė savo valią tapti palikėjo turto savininku. Nors tokiu atveju asmens valia nėra išreiškiama oficialia forma (pateikiant įgaliotai institucijai pareiškimą, prašymą ir pan.), tačiau toks palikimo priėmimo būdo įgyvendinimas sukuria tokius pat teisinius padarinius kaip ir pasinaudojus kitais palikimo priėmimo būdais – asmuo laikomas priėmusiu palikimą. Taigi palikimo priėmimu, pradedant faktiškai jį valdyti, paprastai suprantami aktyvūs įpėdinio veiksmai valdant tą turtą, naudojantis juo, palaikant jį tinkamos būklės (patalpų remontas, gyvulių priežiūra, sklypo įdirbimas, mokesčių mokėjimas, patalpų išnuomojimas, buto nuomos mokesčio ėmimas iš nuomininkų, gyvenimas name ir t. t.). Ar įpėdinis atliko aktyvius veiksmus, ar tokie veiksmai išreiškia jo valią įgyti nuosavybės teisę į palikimą, valdyti jį (disponuoti, naudotis juo) kaip savo, ar jie atlikti nustatytais terminais, t. y. ar įpėdinis priėmė palikimą, faktiškai pradėdamas jį valdyti, sprendžia teismas, nustatęs ir įvertinęs konkrečios situacijos aplinkybes, jų visumą – šalių aiškinimus, liudytojų parodymus, kitus byloje esančius dokumentus, atsižvelgęs į turto, sudarančio palikimą, pobūdį ir įpėdinio elgesį su šiuo turtu tiek palikimo atsiradimo momentu, tiek ir po to (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos nutartys bylose: Nr. 3K-3-434/2013; 3K-3-273/2014; 3K-3-165-313/2019 ir kt).
12. LR CK 5.51 straipsnio 1 dalyje nurodoma, kad įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, jei jis pradėjo valdyti turtą, juo rūpintis kaip savo turtu. Įpėdinis, pradėjęs valdyti kokią nors palikimo dalį ar net kokį nors daiktą, laikomas priėmusiu visą palikimą. Nustatyta, kad L. I., po savo sutuoktinio R. I. mirties ir toliau liko gyventi jiems abiems bendrosios jungtinės nuosavybės teise priklausiusioje namo dalyje, pareiškėja visu juo rūpinosi ir prižiūrėjo neišskirdama mirusiojo dalies, kaip ir prižiūrėjo, naudojo ir valdė žemės sklypo dalį, kuri jiems priklauso bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe. Suinteresuoti asmenys Ž. I. ir M. I. prieštaravimų nepareiškė, nurodė, kad būtent pareiškėja po jų tėvo mirties rūpinosi likusiu turtu ir jį prižiūrėjo. Iš aptarto laikytina, kad L. I. kaip palikėjo sutuoktinė perėmė, pradėjo valdyti ir naudotis turtu priklausiusiu palikėjui R. I.. (CK 5.50 str. 2 d.)
13. Prašomas nustatyti juridinę reikšmę turintis faktas gali sukelti teisines pasekmes, nes L. I. turi teisę gauti paveldėjimo teisės liudijimą. L. I. negali kitokia tvarka gauti šį faktą patvirtinančių dokumentų. Esant šiai sąlygai, juridinę reikšmę turintį faktą nustato teismas (LR CPK 445 str.). Byloje įrodyta, kad L. I. po R. I. mirties perėmė jam priklausantį turtą, jį pradėjo valdyti, tvarkyti ir juo naudojosi.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos CPK 270, 279, 444 straipsniais, teismas
Rezoliucinė dalis
nusprendžia:
Pareiškimą patenkinti.
Paveldėjimo teisės liudijimo pagal įstatymą gavimo tikslu nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad L. I., asmens kodas (duomenys neskelbtini) po R. I., asmens kodas (duomenys neskelbtini) mirties (duomenys neskelbtini), priėmė jo palikimą, pradėdama faktiškai jį valdyti ir tvarkyti.
Sprendimas per 30 d. gali būti skundžiamas Šiaulių apygardos teismui per Šiaulių apylinkės teismo Raseinių rūmus.