Vilniaus apygardos teismo nutartis

2014-03-24 · Civilinė byla Nr. 2A-840-603/2014

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2014-03-24
Bylos Nr.
2A-840-603/2014
Teisminio proceso Nr.
2-68-3-05026-2013-8
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjai
Andrutė Kalinauskienė, Loreta Lipnickienė (pran.), Andžej Maciejevski
Ieškovas
J. K.
Atsakovas
ERGO Insurance SE
Kategorijos
  • 73.1pavadinimo nepavyko patikrinti
Civilinė byla Nr. 2A-840-603/2014Teisminio proceso Nr. 2-68-3-05026-2013-8Procesinio sprendimo kategorija: 73.1.
VILNIAUS APYGARDOS TEISMASNUTARTIS2014 m. kovo 24 d.Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės ir pranešėjos Loretos Lipnickienės, kolegijos teisėjų Andrutės Kalinauskienės ir Andžej Maciejevski, viešame teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą pagal apelianto ERGO Insurance SE, veikiančio per ERGO Insurance SE Lietuvos filialą, apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. liepos 11 d. sprendimo ir 2013 m. rugpjūčio 12 d. papildomo sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo J. K. ieškinį atsakovui ERGO Insurance SE, veikiančiam per ERGO Insurance SE Lietuvos filialą, dėl žalos atlyginimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šalies argumentai

ieškovas J. K. (toliau – ieškovas) ieškiniu prašė priteisti iš atsakovo ERGO Insurance SE, veikiančio per ERGO Insurance SE Lietuvos filialą (toliau – atsakovas) 3 006,42 Lt žalos atlyginimo, 254,10 Lt žalos vertinimo išlaidų, 237,36 delspinigių, 5 procentų metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad 2012-06-28, 16.50 val. Vilniuje, Nemenčinės plente, į ieškovo vairuojamo automobilio Audi A6, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) galinę dalį atsitrenkė I. L. vairuojamas automobilis (duomenys neskelbtini), valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) Eismo įvykio dalyviai užpildė eismo įvykio deklaraciją. Automobilio (duomenys neskelbtini) valdytojo civilinė atsakomybė privalomuoju draudimu buvo apdrausta ADB „ERGO Lietuva“ (dabar – ERGO Insurance SE, veikiantis per ERGO Insurance SE Lietuvos filialą) draudimo polisu Nr. LT/ACA5880809. Atsakovo darbuotojai, gavę I. L. pranešimą apie eismo įvykį, sugadintą automobilį apžiūrėjo, nufotografavo ir užfiksavo gedimus. Ieškovas gavo 2012-07-10 atsakovo raštą, kuriame nurodyta, kad pagal 2012-05-28 atsakovo remonto sąmatą nustatyti nuostoliai yra 2 822,06 Lt, todėl tokio dydžio išmoka bus išmokama ieškovui. Ieškovas su tokia suma nesutiko, todėl kreipėsi į turto vertintoją UAB „Baltic Assista“. Turto vertintojas E. L. atliko automobilio Audi A6 vertinimą ir nurodė, kad transporto priemonės atkūrimo kaštai, įvertinus keičiamų dalių nuvertėjimą (be PVM) – 5 828,48 Lt. Pateikęs atsakovui transporto priemonės vertinimo ataskaitą, ieškovas gavo 2012-06-14 atsakovo raštą, kuriame buvo nurodyta, kad atsakovas savo sprendimo nekeis. Ieškovas dėl šio ginčo kreipėsi į Lietuvos Banką, kuris nurodė, kad nagrinėjamu atveju draudimo išmokos dydis turėtų būti nustatomas pagal pareiškėjo pateiktą turto vertinimo ataskaitą ir rekomendavo atsakovui perskaičiuoti draudimo išmoką. Atsakovas iki šiol likusios (3 006,42 Lt) nuostolių dalies neatlygino ieškovui. Ieškovas patikslintame ieškinyje dėl delspinigių priteisimo nurodė, kad ieškovas 2012-05-02 pateikė automobilį apžiūrai atsakovui, todėl jis turėjo iki 2012-06-01 nustatyti realų žalos dydį ir išmokėti visą ieškovui priklausančią išmoką. Už tęstinį prievolės nevykdymą atsakovas privalo sumokėti ieškovui 237,36 Lt delspinigių.

Atsiliepimas

Atsiliepime į ieškinį atsakovas su ieškiniu nesutiko ir prašė jį atmesti. Nurodė, kad yra galimi keli žalos nustatymo ir kompensavimo variantai: 1) transporto priemonės faktinis remontas neatliekamas ir atlyginamos apskaičiuotos būtinos turto remonto išlaidos (be PVM), tokiu atveju žala apskaičiuotina įvertinant Lietuvos rinkoje esančių dėvėtų keičiamų detalių kainas, kadangi jų kaina yra mažesnė nei naujų originalių; 2) atliekamas faktinis transporto priemonės remontas. Tokiu atveju nukentėjęs asmuo turi kelis pasirinkimus: atlikti transporto priemonės remontą, keičiamas detales pakeičiant naujomis originaliomis, nuo kurių nuskaitomas nusidėvėjimas; atlikti transporto priemonės remontą, keičiamas detales pakeičiant neoriginaliomis detalėmis; atlikti transporto priemonės remontą, keičiamas detales pakeičiant dėvėtomis. Nukentėjusysis privalo įrodyti patirtos žalos dydį visais nurodytais atvejais, todėl atlikdamas faktinį transporto priemonės remontą keičiamas detales pakeičiant naujomis originaliomis, nuo kurių nuskaitomas nusidėvėjimas, ieškovas privalo pateikti įrodymus dėl tokio remonto atlikimo. Naudodamasis AUDATEX kompiuterine programa, nustačius keistinų dėvėtų originalių detalių rinkos kainas Lietuvoje, draudikas sudarė automobilio atstatomojo remonto sąmatą, kuria remiantis ieškovui buvo atliginta žala (2 822,06 Lt be PVM). Ieškovo pateiktoje UAB „Baltic Assista“ kelių transporto priemonės vertinimo ataskaitoje žala apskaičiuota atsižvelgiant į naujų originalių detalių kainą, įskaitant nusidėvėjimą, tačiau tai nepatvirtina fakto, kad transporto priemonės remontą ieškovas atliko būtent tokiu būdu. Ieškovas nepateikė įrodymų, kad būtinų nuostolių dėl 2012-04-28 eismo įvykio būtų aptyręs daugiau nei jam draudiko yra atlyginta. Vertinant UAB „Baltic Assista“ vertinimo ataskaitą, pastebėta, kad apskaičiuojant žalos dydį buvo įtraukti duslintuvo keitimo kaštai. Tačiau draudikas žalos administravimo metu nustatė, kad ši transporto priemonės detalė buvo apgadinta neženkliai, dėl ko jos keitimas nėra būtinas, todėl buvo įtraukti duslintuvo remonto, o ne keitimo kaštai. Draudikas žalos administravimo metu kreipėsi į automobilių remonto servisus UAB „Nemta“ ir UAB „Autoerdvė“, kurie pateikė pasiūlymus automobilių remontui atitinkamai 2 726,04 Lt ir 2 729,56 Lt (be PVM).

Žemesnės instancijos teismas

Vilniaus miesto apylinkės teismas 2013 m. liepos 11 d. sprendimu ieškinį patenkino iš dalies: priteisė ieškovo naudai iš atsakovo 3 260,52 Lt žalos atlyginimo, 216,46 Lt delspinigių, 5 procentų metines palūkanas nuo priteistos sumos (3 476,98 Lt) nuo bylos iškėlimo teisme (2013-02-14) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 250,00 Lt bylinėjimosi išlaidų; kitoje dalyje ieškinį atmetė. Priteisė iš atsakovo valstybės naudai 104 Lt žyminio mokesčio. Teismas nustatė, kad 2012-04-28 Vilniuje, Nemenčinės plente įvyko eismo įvykis, kurio metu apgadintas ieškovui priklausantis ir jo vairuojamas automobilis Audi A6. Eismo įvykio dalyviai užpildė eismo įvykio deklaraciją, eismo įvykio kaltininko civilinė atsakomybė buvo apdrausta atsakovo, todėl ieškovas kreipėsi į jį dėl draudimo išmokos išmokėjimo. ieškovas yra transporto priemonės Audi A6 savininkas. 2012-05-02 atsakovo darbuotojas atliko transporto priemonės Audi A6 apžiūrą ir surašė transporto priemonės apžiūros – defektų aktą, kuriame nurodė keičiamas dalis – galinis bamperis, galinio bamperio apatinis aptakas, bagažinės dangčio VIN apdaila, bagažinės dangtis, bagažinės dangčio chromuota apdaila, duslintuvo vamzdis ir galinio žibinto apdaila. Pagal 2012-05-28 atsakovo remonto sąmatą draudimo išmoka sudaro 2 822,06 Lt. Ieškovas su tokia išmoka nesutiko, savo iniciatyva kreipėsi į UAB „Baltic Assist“, kuri pateikė kelių transporto priemonės vertinimo ataskaitą Nr. 120507, kurioje nurodyta, kad transporto priemonės atkūrimo (remonto) kaštai įvertinus keičiamų dalių nuvertėjimą (be PVM) yra 5828,48 Lt. Lietuvos banko priežiūros tarnybos finansinių paslaugų ir rinkų priežiūros departamentas 2012-09-26 sprendimu patenkino ieškovo reikalavimą, rekomenduojant atsakovui perskaičiuoti ieškovui mokėtiną draudimo išmoką, vadovaujantis turto vertinimo ataskaita, tačiau atsakovas šių rekomendacijų nevykdė. Lietuvos Respublikos transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymo 16 straipsnio 1 dalis numato, kad atsakingas draudikas moka išmoką, jeigu transporto priemonės valdytojui dėl padarytos žalos nukentėjusiam trečiajam asmeniui atsiranda civilinė atsakomybė. Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004-06-23 nutarimu Nr. 795 patvirtintų Eismo įvykio metu padarytos žalos nustatymo ir draudimo išmokos mokėjimo taisyklių 13 punktas numato, kad nukentėjusio trečiojo asmens turtui (transporto priemonei ar kitam kilnojamajam ar nekilnojamajam turtui) padarytos žalos dydį nustato atsakingas draudikas, vadovaudamasis atsakingo draudiko įgaliotų asmenų (ekspertų) ir (ar) turto vertintojų ataskaitomis ar išvadomis, įmonės, kurioje remontuojamas sugadintas turtas, pateiktais šio turto remonto išlaidų skaičiavimais ir (ar) atsižvelgdamas į įmonės, kuri turi teisę remontuoti sugadintą turtą, pateiktus šio turto remonto išlaidų skaičiavimus ar remonto išlaidų pagrindimo dokumentus, taip pat į nukentėjusio trečiojo asmens pateiktus žalos dydį įrodančius dokumentus. Pagal šių taisyklių 15 punktą, jeigu nukentėjęs trečiasis asmuo turto neremontuoja, atlyginamos apskaičiuotos būtinos turto remonto išlaidos (be PVM) atkurti sugadintą turtą ar jo detalių ir (ar) dalių rinkos vertę iki eismo įvykio. Teismas nustatė, kad byloje pateiktas UAB „Baltic Assita“ kvalifikacijos atestatas Nr. 000376, turto vertintojo E. L. kvalifikacijos pažymėjimas. Atsakovas teismui pateikė UAB „Nemta“ ir UAB „Autoerdvė“ remonto sąmatas, sudarytos neapžiūrėjus apgadintos transporto priemonės, su jomis nėra pateikta jas sudariusių asmenų kvalifikaciją patvirtinantys įrodymai. Teismas konstatavo, kad nėra pagrindo abejoti UAB „Baltic Assist“ sudaryta transporto priemonės vertinimo pažyma Nr. 120507. Atsakovas nurodė, kad jo pasirinktos įmonės UAB „Nemta“ ir UAB „Autoerdvė“ remonto sąmatas sudarė remdamiesi tuo, kad naudotos detalės yra pigesnės, nei naujos, todėl ir šiuo atveju turi būti taikomas ekonomiškumo principas, tačiau su šiais atsakovo argumentais teismas nesutinko, nes atsakovas remdamasis ekonomiškumo principu siekia nepagrįsto pranašumo ieškovo atžvilgiu, kas neatitinka sąžiningos verslo praktikos (CPK 6.158 straipsnio 1 dalis). Atsakovas taip pat nepagrįstai remiasi Eismo įvykio metu padarytos žalos nustatymo ir draudimo išmokos mokėjimo taisyklių 43 punktu, numatančiu, kad turto remonto būdas, sąlygos, įmonė, kurioje numatoma remontuoti sugadintą turtą, ir remonto sąmata turi būti iš anksto iki remonto suderinti su atsakingu draudiku, jeigu eismo įvykio metu sugadintą turtą planuojama pradėti remontuoti iki draudimo išmokos mokėjimo. Minėtas reikalavimas šiuo atveju netaikomas, kadangi ieškovas pasirinko gauti draudimo išmoką pinigais, nes automobilį ketino remontuoti savo nuožiūra. Teismas ieškinį tenkino ir ieškovui priteisė 3 006,42 Lt žalos atlyginimo ir 254,10 Lt turto vertinimo išlaidų, viso 3 260,52 Lt žalos atlyginimo, 216,46 Lt delspinigių, 5 procentų dydžio palūkanas nuo priteistos sumos (3 476,98 Lt) nuo bylos iškėlimo teisme 2013-02-14 iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

Vilniaus miesto apylinkės teismas 2013 m. rugpjūčio 12 d. papildomu sprendimu priteisė ieškovui iš atsakovo 250,00 Lt bylinėjimosi išlaidų.

Šalies argumentai

Apeliaciniame skunde atsakovas prašė Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. liepos 11 d. sprendimą panaikinti toje dalyje, kurioje ieškinys tenkintas ir šioje dalyje priimti naują sprendimą – ieškinį atmesti; panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. rugpjūčio 12 d. papildomą sprendimą; priteisti iš ieškovo bylinėjimosi išlaidas. Apeliacinį skundą grindė atsiliepime į ieškinį išdėstytais motyvais, papildomai nurodydamas, kad UAB „Baltic Assista“ neužsiima faktiniu transporto priemonių remontu, todėl šios įmonės pateikti transporto priemonės kaštų skaičiavimai yra tik teoriniai. UAB „Nemta“, UAB „Autoerdvė“ pateikti pasiūlymai ginčo transporto priemonės remontui patvirtina, jog draudiko nustatytas remonto kaštų dydis yra realus ir teisingas. UAB „Baltic Assista“, apskaičiuodama ieškovo transporto priemonei padarytos žalos dydį, nesivadovavo sutarčių vykdymo ekonomiškumo principu, kadangi žalos dydį apskaičiavo atsižvelgdama ne į ekonomiškiausią galimą, o į brangiausią transporto priemonės remonto variantą.

Atsiliepimo į apeliacinį skundą atsakovas nepateikė.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas netenkintinas.

Apeliacinės instancijos teismas, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų, patikrino pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą. Neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas taip pat patikrino ar nėra absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų (CPK 320 straipsnis). CPK įtvirtintas apeliacinis procesas nėra laikomas pirmosios instancijos teismo proceso tęsiniu, aukštesnės instancijos teismas nenagrinėja bylos pakartotinai, o tikrina, ar pirmosios instancijos teismas nagrinėdamas bylą nepadarė klaidų.

Apeliacinės instancijos teismas nenustatė absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų, numatytų CPK 329 straipsnio 2 dalyje.

Byloje esančiais įrodymais nustatyta, kad 2012-04-28 įvyko eismo įvykis, kurio metu apgadintas ieškovui priklausantis automobilis (b.l. 4. Eismo įvykio kaltininko civilinę atsakomybę buvo apdraudęs atsakovas, todėl ieškovas kreipėsi į jį dėl draudimo išmokos išmokėjimo. Atsakovas pripažino minėtą eismo įvykį draudžiamuoju draudimo sutarties prasme ir 2012-07-10 išmokėjo ieškovui 2 822,06 Lt dydžio draudimo išmoką (b.l. 5, 54). Dėl šių faktinių aplinkybių ginčo tarp šalių nekyla.

Ieškovas su atsakovo apskaičiuota draudimo išmoka nesutiko ir kreipėsi į nepriklausomus turto vertintojus UAB „Baltic Assista“ su prašymu apskaičiuoti padarytos žalos dydį. 2012-06-04 ieškovas pateikė atsakovui UAB „Baltic Assista“ parengtą kelių transporto priemonės vertinimo ataskaitą, pagal kurią žalos dydis yra 5 828,48 Lt neskaičiuojant PVM ir įvertinus keičiamų dalių nusidėvėjimą (b.l. 31-52, 57-58), reikalaudamas išmokėti nepriklausomų turto vertintojų nustatytą žalos dydį atitinkančią draudimo išmoką. Atsakovas atsisakė išmokėti draudimo išmoką vadovaujantis ieškovo pateikta vertinimo ataskaita (b.l. 7-8).

Taigi, nagrinėjamoje byloje kilo ginčas dėl to, kokio dydžio draudimo išmoką atsakovas, apdraudęs eismo įvykio kaltininko (trečiojo asmens) civilinę atsakomybę pagal Transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymą (toliau – TPVCAPDĮ), privalo išmokėti ieškovui, kurio automobiliui buvo padaryta žala 2012-04-28 eismo įvykio metu.

Pagal TPVCAPDĮ 2 straipsnio 2 dalį, draudimo išmoka (toliau – išmoka) – draudiko ar Lietuvos Respublikos transporto priemonių draudikų biuro (toliau – Biuras) mokama nukentėjusiam trečiajam asmeniui pinigų suma arba kita sutarta išmokos mokėjimo forma, skirta žalai asmeniui, turtui ir (ar) neturtinei žalai atlyginti. Pagal TPVCAPDĮ 15 straipsnio 3 dalį, turtui padarytos žalos dydį nustato atsakingas draudikas arba – šio įstatymo 17 straipsnyje nurodytais atvejais – Biuras, vadovaudamasis įgaliotų asmenų ir (ar) turto vertintojų ataskaitomis ir dokumentais, įrodančiais padarytos žalos aplinkybes, faktą ir dydį <...>. Nukentėjęs trečiasis asmuo turi teisę savo iniciatyva ir savo lėšomis papildomai kreiptis į ekspertus dėl padarytos žalos dydžio nustatymo. Žalos, padarytos eismo įvykio metu, nustatymą ir draudimo išmokos mokėjimą reglamentuoja ir Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2008-02-13 nutarimas Nr. 122 „Dėl Lietuvos Respublikos vyriausybės 2004-06-23 nutarimo Nr. 795 „Dėl eismo įvykio metu padarytos žalos nustatymo ir išmokos mokėjimo taisyklių patvirtinimo“ pakeitimo“ (toliau – Taisyklės). Pagal šių Taisyklių 13 punktą, žalos dydis nustatomas vadovaujantis atsakingo draudiko įgaliotų asmenų (ekspertų) ir (ar) turto vertintojų ataskaitomis ar išvadomis, įmonės, kurioje remontuojamas sugadintas turtas, pateiktais šio turto remonto išlaidų skaičiavimais ir (ar) atsižvelgiant į įmonės, kuri turi teisę remontuoti sugadintą turtą, pateiktus šio turto remonto išlaidų skaičiavimus ar remonto išlaidų pagrindimo dokumentus, taip pat į nukentėjusio trečiojo asmens pateiktus žalos dydį įrodančius dokumentus. Pagal Taisyklių 15 punktą, žalos dėl turto sugadinimo, kai jį remontuoti ekonomiškai tikslinga, atlyginimo dydis nustatomas pagal turėtas remonto išlaidas, būtinas atkurti sugadintą turtą ar jo detalių ir (ar) dalių rinkos vertę iki eismo įvykio. Jeigu nukentėjęs trečiasis asmuo turto neremontuoja, atlyginamos apskaičiuotos būtinos turto remonto išlaidos (be PVM) atkurti sugadintą turtą ar jo detalių ir (ar) dalių rinkos vertę iki eismo įvykio. Būtinas remonto išlaidas sudaro remonto darbų vertė, dažymo darbų vertė, keičiamų dalių vertė (nuvertinant dalis dėl nusidėvėjimo), dažymo medžiagų vertė ir papildomos išlaidos (transportavimo, saugojimo, techninės ekspertizės ir kitos išlaidos). Būtinos remonto išlaidos apskaičiuojamos pagal vidutinius darbų ir keičiamų detalių ir (ar) dalių įkainius, atitinkančius technologijos lygį, vadovaujantis rekomenduojamais laiko normatyvais. Jeigu nustatyta, kad sugadintos detalės ir (ar) dalys gali būti remontuojamos, bet neprivalo būti keičiamos, remontas turi būti atliekamas kaip tik šiuo numatytu būdu. Sugadintos detalės ir (ar) dalys gali būti remontuojamos, jeigu po remonto jos atitiks techninius aktyvios ir pasyvios saugos reikalavimus. Taigi, ieškovo patirtais nuostoliais pagal Taisykles laikoma suma, būtina atkurti sugadinto turto rinkos vertę iki eismo įvykio.

Atsakovas atsiliepime į ieškinį sutiko, kad ieškovas, būdamas apdrausto automobilio savininkas, turi teisę rinktis alternatyvą – faktiškai neremontuoti automobilio ir gauti draudimo išmoką, kuria atlyginamos apskaičiuotos būtinos turto remonto išlaidos. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, vadovaujantis Taisyklių 15 punktu, minėtas išlaidas sudaro automobilio remonto darbų ir detalių kainos suma atskaičius nusidėvėjimą.

Bylos medžiaga liudija, kad ieškovo automobilio remonto sąmatą sudarė atsakovo darbuotojas, neturintis turto vertintojo kvalifikacijos. Atsakovas nepateikė įrodymų, patvirtinančių jo darbuotojo patirtį atlikti tokio pobūdžio vertinimus. Ieškovas pateikė kvalifikuoto turto vertintojo E. L. kilnojamojo turto vertintojo Kelių transporto priemonės vertinimo ataskaitą Nr. 120507, kuri atlikta siekiant nustatyti transporto priemonės atkuriamąją (remonto) vertę; transporto priemonės rinkos vertė nustatyta lyginamosios vertės metodui (b.l. 18-37), ataskaita yra aiški ir išsami, atlikta skaičiuojant naujų detalių, atskaičiavus nusidėvėjimą, kainas. Byloje pateiktas UAB „Baltic Assita“ kvalifikacijos atestatas Nr. 000376 (b.l. 51). Dėl nurodyto apeliacinės instancijos teismas sutinka su apylinkės teismo išvada, kad nėra pagrindo abejoti UAB „Baltic Assist“ sudaryta transporto priemonės vertinimo ataskaita Nr. 120507. Tuo tarpu byloje nustatytos aplinkybės leidžia abejoti atsakovo sudarytos sąmatos patikimumu. Atsakovas nurodo sudaręs automobilio atstatomojo remonto sąmatą (2 822,06 L be PVM) naudodamasis atitinkama kompiuterine programa, nustatęs keistinų dėvėtų originalių detalių rinkos kainas Lietuvoje atitinkamuose internetiniuose tinklalapiuose. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, atsakovo pateiktas į bylą žalos paskaičiavimas, sudarytas atsakovo remiantis jo paties atrinktais internetiniais duomenimis, laikytinas mažiau patikimu nei atestuoto turto vertintojo parengta ataskaita. Atsakovo paskaičiavimai neduoda pagrindo išvadai, kad jo nurodyti įkainiai atitinka realią kainą remonto, tenkinančio atitinkamo technologijos lygio, remonto normatyvus, o transporto priemonės dalys atitiks techninius saugos reikalavimus. Kadangi atsakovas nepateikė patikimų, objektyvių ir pakankamų įrodymų dėl remonto darbų kaštų, pirmosios instancijos teismas, vadovaudamasis įrodymų vertinimo tikėtinumo principu, turėjo pagrindą žalos dydį ir draudimo išmokos dydį nustatyti pagal ieškovo pateiktus įrodymus. Šios išvados nepakeičia ir nepanaikina atsakovo į bylą pateikti UAB „Nemta“ ir UAB „Autoerdvė“ sąmatos ieškovo transporto priemonės remontui (b.l. 20-30), nes, kaip teisingai nurodė apylinkės teismas, byloje nėra duomenų apie šias sąmatas sudariusių asmenų kvalifikaciją, sąmatos sudarytos realiai neapžiūrėjus transporto priemonės ir neįvertinus jos apgadinimų.

Kasacinio teismo jurisprudencijoje pripažįstama, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį sprendimą neturėtų būti suprantama, kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 14 d. nutartis byloje Nr. 3K-7-38/2008; 2010 m. birželio 1 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-252/2010; 2010 m. kovo 16 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-107/2010 ir kt.). Apeliacinės instancijos teismas sutinka su pirmosios instancijos teismo sprendimo motyvais, todėl jų nebekartoja.

Remiantis aukščiau išdėstytu spręstina, kad pirmos instancijos teismas tinkamai nustatė ir ištyrė visas reikšmingas bylos aplinkybes, nepažeidė įrodymų vertinimo taisyklių nepažeidė, teisingai aiškino ir taikė materialinės teisės normas, todėl teisėtas ir pagrįstas pirmosios instancijos sprendimas paliekamas nepakeistas, o apeliacinis skundas atmetamas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Apeliantas savo nesutikimą su apylinkės teismo 2013 m. rugpjūčio 12 d. papildomu sprendimu grindė tuo, kad ieškovo ieškinys apelianto atžvilgiu turėjo būti atmestas. Kadangi ieškovo naudai iš atsakovo priteistas bylinėjimosi išlaidų dydis yra pagrįstas ir protingas, atmetus atsakovo apeliacinį skundą, skundžiamas papildomas sprendimas paliktinas nepakeistu.

Atmetus apeliacinį skundą, apeliantui neatlygintinos jo apeliacinės instancijos teisme patirtos bylinėjimosi išlaidos (CPK 93, 98 straipsniai).

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. liepos 11 d. sprendimą ir 2013 m. rugpjūčio 12 d. papildomą sprendimą palikti nepakeistus.

Kolegijos pirmininkė Loreta Lipnickienė TeisėjaiAndrutė Kalinauskienė Andžej Maciejevski