Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendis

Kaltinamasis D. D. 2016-01-20, apie 17.10 val., adresu Sausio 13-osios g. 3, Vilniuje, panaudojo prieš D. G. fizinį smurtą - vieną kartą kumščiu sudavė nukentėjusiajam į veidą, o pastarajam nukritus ant žemės - ne mažiau 10 kartų spyrė į galvą, tuo padarydamas nukentėjusiajam nežymų sveikatos sutrikdymą, pasireiškusį muštine žaizda dešinio antakio srityje su kraujosruva akies viršutiniame voke, odos nubrozdinimus veide ir galvos plaukuotoje dalyje bei iš nukentėjusiojo D. G. pagrobė 50 Eur grynųjų pinigų, AB „DNB bankas“ mokėjimo kortelę Nr. 4314 0207 4018 6011, išduotą D. G. vardu, ir taip neteisėtai įgijo svetimą elektroninę mokėjimo priemonę;

Jis gi, 2016-06-02, apie 16.00 val., adresu L. Asanavičiūtės g. 29, Vilniuje, netoli prekybos centro „Norfa“, atvirai iš A. V. rankų pagrobė svetimą turtą – mobiliojo ryšio telefoną „MICROSOFT LUMIA 640DS“, 187,85 Eur vertės, su SIM kortelėmis, bendros 11 Eur vertės, tuo padarydamas nukentėjusiajam A. V. 198,85 Eur turtinę žalą;

Jis gi, 2016-06-07, apie 14.30 val., adresu L. Asanavičiūtės g 29, Vilniuje, viešoje vietoje – netoli prekybos centro „Norfa“, pašalinių asmenų akivaizdoje, įžūliu elgesiu demonstruodamas nepagarbą aplinkiniams, sutrikdydamas visuomenės rimtį ir tvarką, pažeidė viešąją tvarką – tyčia vieną kartą spyrė A. V. į kairįjį šoną, tuo padarydamas nukentėjusiajam nesunkų sveikatos sutrikdymą, pasireiškusį dešinės pusės VIII-o ir kairės pusės XI-o šonkaulių lūžiais;

Jis gi, 2016-06-07, apie 14.30 val., adresu L. Asanavičiūtės g 29, Vilniuje, viešoje vietoje – netoli prekybos centro „Norfa“, dėl chuliganiškų paskatų viešosios tvarkos pažeidimo metu tyčia vieną kartą spyrė A. V. į kairįjį šoną, dėl ko nukentėjusiam A. V. nukritus padarė nesunkų sveikatos sutrikdymą, pasireiškusį dešinės pusės VIII-o ir kairės pusės XI-o šonkaulių lūžiais, nes sveikata dėl kaulų lūžių sutrikdoma ilgesniam nei 10 dienų laikotarpiui.

Kaltinamasis D. D. teisiamajame posėdyje parodė, kad pripažįsta plėšimo padarymą ir telefono užvaldymą, tačiau neigia pažeidęs viešąją tvarką bei kūno sužalojimo A. V. padarymo faktą. Nurodo, kad dabar dienos neatsimena, data nurodyta kaltinamajame akte – tai galėjo būti 2016 m. sausio 20 d., kartu su D. G. ėjo pirkti alaus. Konfliktų su juo neturėjo, pažinojo iš senų laikų. Parduotuvėje matė pas jį pinigus. Prie parduotuvės „Norfa“ sudavė kumščiu D. į veidą, šis nukrito. Spyrė gulinčiam, kiek kartų ir kur pataikė, pasakyti negali, neskaičiavo, gal nukentėjusysis skaičiavo. Nukentėjusysis nesipriešino. Iš jo drabužių paėmė pinigus - 50 eurų ir banko mokėjimo kortelę. Kodėl smurtavo prieš gulintį, negali paaiškinti. Tiksliai pasakyti negali, bet galėjo būti, kad pinigai buvo vienoje kupiūroje. Kortelę iš karto išmetė, nes jam ji nebuvo reikalinga. Pinigai buvo reikalingi pragyvenimui.

Pripažįsta jis ir nusikalstamą epizodą dėl nukentėjusiojo A. V. telefono užvaldymo. Tuo metu dalyvavo metadono programoje, todėl visų nusikalstamos veikos aplinkybių detaliai neatsimena. Kaip ir negali paaiškinti, kodėl atliko nusikalstamus veiksmus prieš nukentėjusįjį - kodėl tuomet jam iš viso prireikė telefono. Viskas įvyko spontaniškai. Atsimena, kad veiksmas vyko prie parduotuvės „Norfa“ Asanavičiūtės gatvėje. Neatsimena telefono modelio, jis buvo juodos spalvos, galėjo būti „Microsoft Lumia“, kaip nurodoma kaltinime. Paprašė nukentėjusiojo paskambinti motinai, surinko numerį, po to įsidėjo sau į kišenę ir pabėgo. Ar vijosi jį nukentėjusysis, pasakyti negali. Tą pačią dieną telefoną pardavė nepažįstamam asmeniui prie stoties, kiek gavo pinigų ir kam išleido - pasakyti negali. Tuo metu nedirbo. A. V. iki tol pažinojo neilgai, apie porą mėnesių ir tik iš matymo.

Kaltinimo dėl viešosios tvarkos pažeidimo bei smurtavimo prieš A. V. nepripažįsta, kadangi jokių smūgių jam tikrai nesudavė. Tai galėjo įvykti 2016 m. birželio 7 d. Atsimena, kad ėjo iš parduotuvės „Norfa“ kartu su R. P., kuomet sutiko stovinčius A. V. bei R. B.. Pastarasis yra jo kaimynas. Priėjo prie jų bei pasakė R., kam jis slampinėja su žmogumi, kuris parašė ant jo (kaltinamojo) pareiškimą policijai. Tada R. trenkė kumščiu nukentėjusiajam ir tas nukrito, o jis su R2. nuėjo toliau. Kur sudavė smūgį nukentėjusiajam, R. nematė. Įvykis buvo šalia jo gyvenamojo namo, pro langą įvykį matė jo (kaltinamojo) motina. Jokių sužalojimų A. V. jis nepadarė ir viešosios tvarkos nepažeidė. Nukentėjusysis A. V. be reikalo kreipėsi su pareiškimu dėl telefono į policiją, galima buvo ir kitaip susitarti. Kodėl nukentėjusysis apkalba jį dėl smurtavimo, pasakyti negali, galimai kerštauja jam už telefoną, be to pats nukentėjusysis pastoviai geria.

Nukentėjusysis D. G. parodė, kad 2016 m. sausio mėn. nuėjo į banką paimti pinigų, po ko parduotuvėje „Maxima“ susitiko su pažįstamu D. D.. D. prašymu pirko alaus, iš kišenės ištraukė banko mokėjimo kortelę ir 50 eurų kupiūrą, tačiau nutarė sumokėti banko mokėjimo kortele. Viską matė kaltinamasis. Po to kartu su juo ėjo link parduotuvės „Norfa“, kuomet jam paskambino motina. Jis pakalbėjo telefonu ir tuo metu kaltinamasis be jokių žodžių smogė jam kumščiu į veidą. Buvo slidu, jis (nukentėjusysis) nukrito. Tada kaltinamasis spardė jį po visą kūną, buvo daug smūgių - iki dešimt, bei ištraukė iš jo kelnių galinės kišenės 50 eurų ir banko mokėjimo kortelę. Vijosi D., bet nesėkmingai. Įvykio dieną buvo išgėręs, tačiau nedaug, orientavosi aplinkoje normaliai. Dėl sužalojimų kreipėsi į polikliniką bei policiją. Turtinei žalai prašo priteisti 70 eurų, neturtinei - 300 eurų, kadangi turėjo išgyvenimų, nepatogumų, veidas buvo su kraujosruvomis. Nesipriešino užpuolimui, mano, kad kaltinamasis mušė, spardė jį tam, kad jis aplamai neatsimintų įvykio aplinkybių.

2016-01-21 asmens parodymo atpažinti pagal jo nuotrauką ikiteisminio tyrimo metu nukentėjusysis D. G. iš pateiktų atpažinimui fotonuotraukų pagal bendrus veido bruožus atpažino nuotraukoje Nr. 1 pavaizduotą asmenį, t. y. kaltinamąjį D. D., kurį pažįsta kaip D. ir kuris 2016-01-20, apie 17.10 val., adresu Sausio 13-osios g. 3, Vilniuje, sudavė jam kumščiu į dešinį antakį, ko rezultate, jam nukritus, spardė į galvą, po ko iš galinės kelnių kišenės ištraukė ir pagrobė 50 eurų bei DNB banko mokėjimo kortelę (t.1, b. l. 29-31).

2016-01-22 specialisto išvada Nr. G217/2016(01) nustatyta, kad D. G. padaryta muštinė žaizda dešinio antakio srityje su kraujosruva akies viršutiniame voke, odos nubrozdinimai veide ir galvos plaukuotoje dalyje, galimai įvykio aplinkybėse nurodytu laiku (2016-01-20), paveikus kietais bukais daiktais, kurių individualių požymių nenustatyta. Sužalojimai tiek visumoje, tiek kiekvienas iš jų atskirai vertinami nežymiu sveikatos sutrikdymu. Sužalojimai padaryti mažiausiais keturiais trauminiais poveikiais, kurie nebūdingi griuvimui ir savęs žalojimui (t.1, b. l. 33).

2016-03-02 DNB banko raštu Nr. 30.89-143/632 tyrimui buvo pateikta informacija apie nukentėjusiojo D. G. mokėjimo kortelės Nr. (duomenys neskelbtini) panaudojimą laikotarpiu nuo 2016-01-20 iki 2016-02-25, taip pat pateiktas vaizdo įrašas iš bankomatų vaizdo kamerų (t.1, b. l. 38-39, 41).

Nukentėjusysis A. V. teisiamajame posėdyje parodė, kad 2016 m. birželio 2 dieną, apie 16 val., užėjo į parduotuvę „Norfa“ Asanavičiūtės gt. 29, Vilniuje nusipirkti cigarečių. Buvo išgėręs, bet nedaug, vertina tai lengvu girtumo laipsniu. Išėjęs prie gėlių kiosko sutiko iš matymo pažįstamą kaltinamąjį D., kuris paprašė cigaretės. Po to D. paprašė paskambinti mamai iš jam priklausančio telefono „Microsoft Lumia“. Telefono D. į rankas nedavė. Surinko numerį. Tuomet kaltinamasis griebė jam iš rankų mobiliojo ryšio telefoną ir pabėgo. Veiksmas jam buvo netikėtas, fizinės jėgos kaltininkas nenaudojo. Į rankas telefono jam nedavė, nes girdėjo, jog yra atvejai, kuomet taip yra pagrobiami telefonai. Vijosi, tačiau D. nepagavo. Mobilaus ryšio telefono „Microsoft Lumia“, kuris buvo naudojamas su Omnitel SIM kortelėmis, vertė 198,85 eurų. Telefoną policijos pareigūnai tyrimo metu rado ir jam grąžino. Tačiau buvo skilęs telefono stiklas, kurį turėjo keisti ir remontui išleido 80 eurų, kuriuos ir prašo priteisti iš kaltininko. Dalyje dėl neturtinės žalos atlyginimo (prašė priteisti 170 eurų) atsisako. Mobiliojo ryšio telefoną pirko motina, tačiau naudojosi juo ir lizingo įmokas mokėjo jis pats. Iš karto į policiją dėl telefono jis nesikreipė, nes per pažįstamus norėjo surasti kaltininką ir atgauti iš jo savo telefoną, tačiau to padaryti jam nepavyko. Su telefonu prarado daug kontaktinių numerių.

2016-06-07 prie parduotuvės „Norfa“, adresu Asanavičiūtės g. 29, Vilniuje, prie vaistinės „Benu“ vėl sutiko kaltinamąjį D. (D.), kuris 2016-06-02 pagrobė jo mobilaus ryšio telefoną „Microsoft Lumia“ ir pabėgo. Pareikalavo grąžinti telefoną. D. atsakė, jog telefono jis neturi ir staigiai trenkė jam su koja į šoną. Nuo smūgio nukrito ant žemės, susižalojo. Daugiau kaltinamasis jo nemušė, tik metė jam svetimą mobilaus ryšio telefoną bei, išgirdęs šūksnius, pabėgo. Įvykį matė einanti iš poliklinikos motina bei aplinkiniai gyventojai. Motina netgi pradėjo garsiai šaukti, kas ir išgąsdino kaltininką. Mestą į jį telefoną atidavė prie ikiteisminio tyrimo medžiagos. Tą pačią dieną kreipėsi į policiją (5 policijos komisariatą) su pareiškimu dėl telefono pagrobimo. Dėl sumušimo pasekmių pareiškime nieko nerašė, nes dar nežinojo pasekmių sveikatai. Tik apie tai pranešė žodžiu pareigūnams. Tą dieną į gydytojus nesikreipė, bet kitą dieną pajuto didelius skausmus kairiame šone ir negalėdamas kęsti nuvyko į ligoninę (RVUL). Ten po apžiūros jam buvo nustatyti šonkaulio lūžiai. Buvo nukreiptas pas ekspertus. Kitą dieną, birželio 8 d. kartu su R. B. ėjo prie kaltinamojo namų pasikalbėti dėl telefono sugrąžinimo. Sutiko einančius kaltinamąjį D. D. bei kitą vyriškį. Kaltinamasis pasiskundė dėl jo parašyto pareiškimo policijai. Tada R. B., kai užėjo kalba apie telefoną ir jo parašytą policijai pareiškimą, ranka pastūmė jį nuo savęs, tačiau tai nebuvo smūgis ir jokių pasekmių nuo to nebuvo, nes jis tik padarė keletą žingsnių atgal. Sumuštas jis buvo kaltinamojo ir tai buvo dieną prieš tai.

2016-06-10 specialisto išvada Nr. G1754/2016(01) nustatyta, kad A. V. nustatyti šie sužalojimai: 1.1. dešinės pusės VIII ir kairės pusės XI šonkaulių lūžiai, padaryti kietu buku daiktu (daiktais), iki apžiūros VšĮ Respublikinėje Vilniaus universitetinėje ligoninėje, t.y. 2016-06-08. Neatmetama galimybė, kad nustatyti sužalojimai galėjo būti padaryti ir užduotyje nurodyto įvykio metu, t. y. 2016-06-07. Šie sužalojimai vertinami nesunkiu sveikatos sutrikdymu, nes dėl kaulų lūžių sveikata yra sutrikdoma ilgesniam nei 10 dienų laikotarpiui. 1.1 punkte nurodyti sužalojimai padaryti mažiausiai dviem trauminiais poveikiais, kurie nebūdingi savęs žalojimui (t.1, b. l. 128-129).

2016-06-09 asmens parodymo atpažinti iš fotonuotraukų ar vaizdo įrašų kartotekų metu nukentėjusysis A. V., peržiūrėjęs asmenų, linkusių daryti plėšimus ir kitus nusikaltimus, kartotekas, atpažino 2014-2015 metų I albume asmenį, pažymėtą Nr. 86, kaip asmenį, kuris jį sumušė ir atėmė mobiliojo ryšio telefoną (t.1, b. l. 115-166). Numeriu Nr.86 pažymėta kaltinamojo D. D. nuotrauka (t.1, b.l.117).

2016-06-16 nukentėjusiojo A. V. parodymų patikrinimo vietoje protokole nurodyta, kad nukentėjusysis parodė į „Norfos“ parduotuvę, Laisvės pr., Vilniuje ir pasiūlė nueiti pro pastato kairę pusę link Asanavičiūtės g., kur paėjus, yra kioskas, ant kurio užrašas „Gėlės, vazonai, vainikai“ ir paaiškino, kad šioje vietoje kaltinamasis D. D. iš jo pavogė telefoną. Tuomet pasiūlė nueiti į prie „Norfos“ pastato esančią automobilių stovėjimo aikštelę, priešais vaistinę „Benu“, šalia kurios yra pėsčiųjų takas, ir paaiškino, kad šioje vietoje D. D. jį sumušė, po ko numetė jam svetimą mobilaus ryšio telefoną. Tai įvyko 2016-06-07 (t.1, b. l. 118-120).

2016-06-07 daiktų, dokumentų pateikimo protokolu, kuriuo nukentėjusysis A. V. pateikė tyrimui mobiliojo ryšio telefono aparatą „IP 68“, Nr. (duomenys neskelbtini) (t.1, b. l. 55).

2016-07-19 tyrimo eigoje buvo apžiūrėtas pateiktas mobiliojo ryšio telefonas ir nustatyta, kad telefono modelis yra OV-Vertis-Braver, IMEI Nr. (duomenys neskelbtini). Telefono aparatas be SIM kortelės (t.1, b. l. 56-58).

2016-06-07 nukentėjusysis A. V. pateikė prie bylos medžiagos vartojamo kredito sutarties Nr. C601721464 dėl telefono „Microsoft Lumia 640DS“ įsigijimo UAB „Mobili linija“ nuorašą (t.1, b. l. 83-88).

2016-08-05 savanoriško daiktų, dokumentų pateikimo protokolu liudytojas A. V. pateikė ikiteisminiam tyrimui mobiliojo ryšio telefoną „Microsoft“ su baterija, 2016-06-02 telefono pirkimo-pardavimo sutarties kopiją, sąskaitos faktūros kopiją (t.1, b. l. 107-109).

2016-08-05 buvo apžiūrėtas pateiktas mobiliojo ryšio telefonas „Microsoft“, IMEI Nr. (duomenys neskelbtini), kuris yra be SIM kortelių (t.1, b. l. 110-113).

Nukentėjusioji Alfreda A. V. parodė, kad savo vardu pirko mobilaus ryšio telefoną, kuriuo naudojosi sūnus A. V.. Jis mokėjo ir lizingo įmokas. Kai telefoną iš sūnaus pavogė, vis tiek turėjo mokėti įmokas, nors juo nesinaudojo. Dienos neatsimena, pernai, dar prieš birželio 14 d. ėjo iš poliklinikos, kai išgirdo triukšmą netoli vaistinės „Benu“ Asanavičiūtės gatvėje. Matė gulintį sūnų A. (V.), kurį spardė kaltinamasis. Pradėjo rėkti, prašyti aplinkinių žmonių kviesti policiją. Tada kaltinamasis pabėgo. Sūnus skundėsi, kad jam skauda šoną. Sakė, kad eis į policiją. Atsimena, kad kaltininkas dėvėjo kepurę su snapeliu. Veiksmas vyko dienos metu, buvo šilta.

Liudytojas R. P. parodė, kad pažįsta kaltinamąjį, o nukentėjusįjį A. V. - tik iš matymo. 2016 m. birželio mėn., dienos dabar jis neatsimena, buvo su kaltinamuoju D. D., kai sutiko išgėrusius nukentėjusįjį bei R. B.. Tai buvo netoli parduotuvės „Norfa“ Asanavičiūtės gt., prie kioskų, einant link kaltinamojo namų, apie 200 m iki jo gyvenamosios vietos. Pastarieji du, t.y. A. V. bei R. B. ginčijosi tarpusavy, dėl kokios priežasties - pasakyti negali. Jie susikabino už drabužių. R. B. ranka pastūmė nukentėjusįjį nuo savęs, bet pastarasis nenukrito, tik atsitraukė nuo Ričardo. D. D. priėjo prie jų, pasakė jiems nusiraminti, tačiau niekam smūgių tikrai nesudavė. Tuo viskas ir baigėsi. Vėliau D. D. skundėsi, kad buvo apkaltintas telefono pagrobimu, sumušimu, prašė paliudyti, jog to susitikimo metu jokio telefono jis neatiminėjo ir nesmurtavo.

Liudytojas R. B. parodė, kad yra kaltinamojo kaimynas. Nukentėjusįjį A. V. pažinojo keletą mėnesių. Konfliktų su jais neturėjo. A. skundėsi, kad D. atėmė iš jo telefoną. Paprašė nueiti pas D. ir pakviesti pastarąjį pokalbiui. Pakvietė, D. išėjo į lauką, apie ką jie kalbėjo, pasakyti negali. Tokios situacijos, kad jis pats būtų smurtavęs prieš A. V., nebuvo. Jei jis ginčijosi ar rankomis susistumdė su A. V., tai gal ir buvo koks nereikšmingas atvejis, bet tai nebuvo muštynės, todėl to ir neatsimena.

Liudytojas A. V. parodė, kad mobilaus ryšio telefonas „Microsoft Lumia“ buvo nupirktas už 80 eurų lombarde, vėliau jis buvo paimtas tyrimo pareigūno.

Pagal Lietuvos Respublikos BPK 305 straipsnio 1 dalies 2 punkto nuostatas teismas nuosprendyje savo išvadas pagrindžia įrodymais, kurie vertinami remiantis Lietuvos Respublikos BPK 20 straipsnio 5 dalyje nustatytomis taisyklėmis. Šiose taisyklėse yra įtvirtinta teismo teisė ir pareiga vertinti įrodymus pagal savo vidinį įsitikinimą, kuris susiformuoja kruopščiai išnagrinėjus ir atskirai patikrinus iš kiekvieno šaltinio gaunamą informaciją. Taigi, įstatymas numato išskirtinę bylą nagrinėjančio teismo kompetenciją nuspręsti, kurie iš byloje esančių duomenų turi įrodomąją vertę ir ar jų pakanka nustatyti visų konkrečios nusikalstamos veikos sudėties požymių buvimą asmens, kuriam ši veika inkriminuojama, veiksmuose.

Vertindamas įrodymus, teismas turi įsitikinti, ar jie patikimi, ar nėra suklastoti, ir nuspręsti, ar įrodymais grįstinos teismo išvados, ar jie atmestini. Turi būti įvertintas kiekvienas įrodymas atskirai ir įrodymų visuma. Kasacinės instancijos teismo praktikoje pripažįstama, kad teisingą teismo baigiamojo akto priėmimą lemia ne įrodinėjimo apimtis, o daromų teisinių išvadų pagrįstumas.

Plėšimo metu fizinis smurtas ar grasinimas tuoj pat jį panaudoti naudojami kaip turto užvaldymo priemonė. Plėšimo, kaip nusikalstamos veikos, tikslas – svetimo materialaus turto užvaldymas ir pasisavinimas. Veika kvalifikuojama pagal BK 180 straipsnį tik tuo atveju, kai nusikalstamas sumanymas pagrobti turtą kyla iki smurto panaudojimo arba jo panaudojimo metu.

Teismų praktikoje vadovaujamasi nuostata, kad plė­ši­mas lai­ko­mas baigtu, kai kaltininkas ne tik fiziškai užvaldo svetimą turtą, bet ir turi realią galimybę valdyti, naudotis ir disponuoti juo pagal savo valią.

Įvertinęs byloje surinktų ir teismo patikrintų įrodymų visumą: kaltinamojo D. D., nukentėjusiojo D. G. parodymus, asmens parodymų atpažinti rezultatus, specialisto medicinos išvadą - teismas daro išvadą, kad kaltinamasis D. D. 2016-01-20, apie 17.10 val., tikslu užvaldyti nukentėjusiojo D. G. turtą panaudojo jo atžvilgiu smurtą, sudavė kumščiu į veidą, spardė pargriautą nukentėjusįjį ir taip užvaldė jo 50 eurų bei banko mokėjimo kortelę. Smurtas buvo naudojamas kaip priemonė užvaldyti svetimą turtą. Pinigus kaltininkas išleido, banko mokėjimo kortelę išmetė ir taip pilnai disponavo pagrobtu turtu. Nukentėjusiajam buvo padarytas nežymus sveikatos sutrikdymas.

Kaltinamojo veiksmai teismo kvalifikuojami pagal Lietuvos Respublikos BK 180 str. 1 d.

Plėšimo metu kaltinamasis D. D. iš nukentėjusiojo kelnių kišenės, be pinigų, ištraukė bei neteisėtai įgijo D. G. DNB išduotą banko mokėjimo kortelę. Neteisėtu svetimos elektroninės mokėjimo priemonės įgijimu kaltinamasis padarė nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos BK 214 str. 1 d. Kaltinamasis teigia, kad ilgai šia kortele nedisponavo, jokių operacijų ja neatlikinėjo, galiausiai nukentėjusiojo banko mokėjimo kortelę išmetė, tačiau tai nepašalina jo atsakomybės pagal BK 214 straipsnio 1 dalį.

Bylos duomenimis, kaltinamojo parodymais, nukentėjusiojo A. V. parodymais, atpažinimo rezultatais, rasto ir paimto mobilaus ryšio telefono apžiūros rezultatais, liudytojo A. V. parodymais nustatyta, kad kaltinamasis D. D. 2016-06-02 atvirai, pagriebęs iš nukentėjusiojo A. V. rankos, pagrobė nukentėjusiojo mobiliojo ryšio telefoną „Microsoft Lumia 640DS“, kurio vertė su 2 SIM kortelėmis 198,85 eurų. Kaip nurodo nukentėjusysis, kaltinamasis D. D. buvo jam iš matymo pažįstamas, susitikimo metu paprašė duoti telefoną paskambinti motinai. Tačiau nukentėjusysis žinojo apie atvejus, kuomet asmenys su telefonais pasišalina, todėl jis surinko kaltinamojo prašomą numerį, bet telefoną laikė savo rankoje, iš kurios kaltininkas jį ir pagriebė bei pasišalino. Smurtas naudojamas nebuvo. Kaltinamasis pilnai disponavo pagrobtu turtu, nes pagrobtą telefoną tą pačią dieną pardavė.

Nors kaltinamasis D. D. neigia tai, kad jis 2016-06-07 apie 14.30 val. iš chuliganiškų paskatų padarė nesunkų sveikatos sutrikdymą nukentėjusiajam A. V. bei tyčia pažeidė viešąją tvarką, ikiteisminio tyrimo surinktais ir teisminio nagrinėjimo metu patikrintais įrodymais, jų visuma, minėtų nusikalstamų veikų padarymo faktas pilnai įrodytas.

Nukentėjusysis A. V. parodė, kad dėl 2016-06-02 iš jo pagrobto telefono iš karto į policiją nesikreipė, nes tikėjosi per pažįstamus surasti kaltininką ir pats atgauti telefoną. Tačiau 2016-06-07 netoli PC „Norfa“, prie vaistinės „Benu“, kuomet jis sutiko kaltinamąjį D. D. ir užsiminė jam apie telefoną, pastarasis aplinkinių žmonių akivaizdoje spyrė jam į šoną, dėl ko jis nukrito. Po ko kaltinamasis D. D., išgirdęs jo (nukentėjusiojo) motinos šauksmą, metė jam svetimą mobiliojo ryšio telefoną ir pabėgo.

Nukentėjusioji A.A. V. parodė, kad ėjo iš poliklinikos ir matė, kaip kaltinamasis spardė jos sūnų A. V., dėl ko ji šaukėsi žmonių pagalbos. Nukentėjusioji atpažįsta kaltinamąjį, aprašė, kaip jis buvo apsirengęs.

Nukentėjusysis A. V. nurodo, kad po patirto smurto jis nežinojo pasekmių sveikatai, tačiau tą pačią dieną, dar ryte jis kreipėsi su pareiškimu dėl telefono pagrobimo į policijos įstaigą. Šiuos nukentėjusiojo teiginius patvirtina pranešimas Bendrajam pagalbos centrui bei A. V. rašytinis pareiškimas policijai (t.1, b.l. 5,9).

Kaip savo parodymuose nurodo nukentėjusysis A. V., smurto panaudojimo pretekstu kaltinamajam tapo jo žodžiai dėl pagrobto telefono, kurį jis norėjo iš jo atgauti. Pasišalindamas iš įvykio vietos kaltininkas numetė jam svetimą mobiliojo ryšio telefoną.

Kaltinamasis teigia, kad sužalojimus nukentėjusiajam galėjo padaryti vieno konflikto metu R. B., tačiau nukentėjusysis tai neigia, aiškindamas, kad ginčo metu jis buvo tik pastumtas ranka, jokių sužalojimų negavo. Be to, tai įvyko kitą dieną po to, kai ji sumušė kaltinamasis. Smurto panaudojimą neigia ir liudytojas R. B.. Byloje apklaustas liudytojas R. P. teigia, kad konflikto metu nukentėjusysis buvo pastumtas ranka, tačiau tai nebuvo smūgis ir nukentėjusysis tik atsitraukė, tačiau nenukrito. Tuo tarpu specialisto išvadoje nurodyta, jog sužalojimas nukentėjusiajam padarytas kietu, buku daiktu.