- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2019-11-11
- Bylos Nr.
- 1A-697-397/2019
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-10998-2019-2
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Valdas Vitunskas, Svetlana Jurgaitienė, Gytis Večerskas
- Nuteistasis
- A. Z.
- Advokatai
- Antanas Jarašius
Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš Svetlanos Jurgaitienės, Gyčio Večersko (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas) ir Valdo Vitunsko,
viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo A. Z. apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo Kėdainių rūmų 2019 m. liepos 9 d. nuosprendžio, kuriuo A. Z. pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 178 straipsnio 2 dalį ir nuteistas 1 metų ir 6 mėnesių laisvės atėmimo bausme;
Remiantis BK 64 ¹ straipsnio 1 dalimi, bausmė 1/3 sumažinta ir galutinė bausmė paskirta - 1 metų laisvės atėmimas, bausmę paskiriant atlikti pataisos namuose.
Kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti, palikta galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo ir kaltinamojo sulaikymo.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
1. A. Z., pripažintas kaltu ir nuteistas pagal BK 178 straipsnio 2 dalį už tai, kad jis 2019 m. kovo 17 d. apie 14.00 valandą iš UAB „Gintarinė vaistinė“ vaistinės, esančios (duomenys neskelbtini), atvirai - matant vaistininkei G. N., pagrobė UAB „Gintarinė vaistinė“ priklausantį 44,98 eurų bendros vertės svetimą turtą, tai yra: vieną kremą „Bioderma Atoderm Intensive Baume“ 500 ml. talpos, kurio vertė 24,99 eurai ir vieną intensyvios kūno priežiūros priemonę „Bioderma Atoderm“, 500 ml. talpos, kurios vertė 19,99 eurai.
2. Kauno apylinkės teismas priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį nuteistojo atžvilgiu konstatavo, jog byloje surinktų ir teisiamajame posėdyje ištirtų įrodymų visuma nustatyta, kad A. Z., iš UAB „Gintarinė vaistinė“ vaistinės, atvirai pagrobė minėtai vaistinei priklausantį turtą ir jo padaryta veika pagal BK 178 straipsnio 2 dalį kvalifikuota teisingai.
Šalies argumentai
3. Apeliaciniame skunde nuteistasis S. P. prašė, sušvelninti jam paskirtą bausmę, kadangi padarytas nusikaltimas nėra sunkus, be to, jis yra visiškai prisipažinęs kaltu bei atlyginęs turtinę žalą.
Motyvuojamoji dalis
4. Nuteistojo A. Z. apeliacinis skundas iš dalies tenkintinas.
5. Nuteistasis apeliaciniu skundu prašė, pakeisti skundžiamą nuosprendį ir sušvelninti jam paskirtą bausmę, todėl teisėjų kolegija, neišeidama už apeliacinio skundo ribų, tikrina pirmos instancijos teismo nuosprendžio teisėtumo dalį tik dėl tų klausimų, dėl kurių paduotas apeliacinis skundas (BPK 320 straipsnis).
6. Pažymėtina, jog bausmė yra valstybės prievartos priemonė, skiriama teismo apkaltinamuoju nuosprendžiu asmeniui, padariusiam nusikaltimą ar baudžiamąjį nusižengimą, apribojant nuteistojo teises ir laisves. Bendrieji bausmės skyrimo pagrindai, kurie yra viena iš svarbiausių teisėto, pagrįsto ir teisingo nubaudimo garantijų, įtvirtinti BK 54 straipsnyje. BK 54 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad teismas skiria bausmę pagal šio kodekso specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją, laikydamasis šio kodekso bendrosios dalies nuostatų. Vadovaujantis BK 54 straipsnio 2 dalimi, skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, nusikalstamos veikos motyvus, tikslus, nusikalstamos veikos stadiją, kaltininko asmenybę, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes. BK 61 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad teismas, įvertinęs atsakomybę lengvinančias ir (ar) atsakomybę sunkinančias aplinkybes, jų kiekį, pobūdį ir tarpusavio santykį, taip pat kitas 54 straipsnio 2 dalyje nurodytas aplinkybes, motyvuotai parenka švelnesnę ar griežtesnę bausmės rūšį, taip pat skiriamos bausmės dydį, skaičiuodamas nuo jos vidurkio. Pažymėtina, kad bausmės skyrimas yra pirmosios instancijos teismo diskrecija, apeliacinės instancijos teismas bausmę sušvelninti ar pagriežtinti gali tik tada, kai pirmosios instancijos teismas neįvertino visų bausmės individualizavimui reikšmingų aplinkybių ar jas įvertino netinkamai ir paskyrė aiškiai per griežtą arba aiškiai per švelnią bausmę.
7. Iš skundžiamo teismo nuosprendžio matyti, kad, skirdamas nuteistajam bausmę, apylinkės teismas atsižvelgė į padarytos nusikalstamos veikos sunkumą, pobūdį ir pavojingumo laipsnį – veikdamas tiesiogine tyčia, padarė tyčinį baigtą apysunkį nusikaltimą, nusikalstama veika padaryta dėl savanaudiškų paskatų. Atsižvelgė į nuteistojo asmenybę – teistas 6 kartus, iš jų keturis kartus už nusikalstamas veikas nuosavybei, 4 teistumai neišnykę, paskutiniu nuosprendžiu nuteistas, tačiau dar nepradėjęs atlikinėti bausmės – vėl padarė naują nusikaltimą, nuolat baudžiamas administracinėmis nuobaudomis, paskirtų baudų nemoka, nedirba, gauna neįgalumo pensiją, gyvena pas motiną, registruotas Priklausomybės ligų priežiūros grupėje kaip vartojantis narkotines ir psichotropines medžiagas, nuteistajam nustatytas 45 procentų nedarbingumas su apribojimais darbinėje veikloje, į nuteistojo atsakomybę lengvinančias aplinkybes, kad kaltu prisipažino visiškai ir išreiškė gailėjimąsi bei savo noru atlygino padarytą žalą (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 ir 3 punktai), taip pat į atsakomybę sunkinančią aplinkybę, kad nusikalstamą veiką padarė būdamas recidyvistu (BK 60 straipsnio 1 dalies 13 punktas). Teismas įvertinęs aukščiau paminėtas aplinkybes, padarė pagrįstą išvadą, kuriai pritaria ir apeliacinės instancijos teisėjų kolegija, kad siekiant A. Z. sulaikyti nuo naujų nusikalstamų veikų darymo, nubausti jį už padarytą nusikalstamą veiką bei paveikti jį taip, kad laikytųsi įstatymų ir nenusikalstų, jam turi būti skirta griežčiausia – terminuota laisvės atėmimo bausmė mažesnė, nei galimos skirti bausmės vidurkis (BK 54 straipsnio 3 dalis, 61 straipsnis), bausmę 1/3 mažinant (BK 64¹ straipsnis), tačiau pirmosios instancijos teismas parinkdamas nuteistajam bausmės dydį, neįvertino tų aplinkybių, jog A. Z. nusikalstamais veiksmais nebuvo sukeltos sunkios pasekmės, nuteistojo padaryta nusikalstama veika nėra smurtinio pobūdžio, pavogtų daiktų bendra vertė sudarė tik 44,98 eurus, be to, nuteistasis žalą visiškai atlygino, prisipažino kaltu ir gailėjosi. Minėtos aplinkybės rodo mažesnį A. Z. padarytos nusikalstamos veikos pavojingumą. Įvertinus tai, bei kitas BK 54 straipsnio 2 dalyje numatytas aplinkybes, teisėjų kolegija daro išvadą, kad A. Z. už padarytą veiką skundžiamu nuosprendžiu paskirta 1 metų 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmė yra aiškiai per griežta. Bausmė turi būti veiksminga, tačiau bausmės veiksmingumas visiškai nereiškia, kad ji turi būti griežta, pirmiausia, ja turi būti įgyvendinami visi jai keliami tikslai. Siekiant teisingos ir BK 41 straipsnyje numatytus tikslus atitinkančios bausmės, A. Z. skirtina sankcijoje numatyta laisvės atėmimo bausmė, kurios terminas artimas šiai bausmės rūšiai įstatymu nustatytam minimumui.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 2 dalies 2 punktu, 328 straipsnio 2 punktu,
nusprendė:
nuteistojo A. Z. apeliacinį skundą tenkinti iš dalies.
Kauno apylinkės teismo Kėdainių rūmų 2019 m. liepos 9 d. nuosprendį pakeisti ir A. Z. paskirtą bausmę pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 178 straipsnio 2 dalį švelninti iki 9 (devynių) mėnesių laisvės atėmimo. Vadovaujantis BK 64 ¹ straipsnio 1 dalimi, bausmę 1/3 mažinti ir galutinę bausmę paskirti - 6 (šešis) mėnesius laisvės atėmimo.
Kitoje dalyje nuosprendžio nekeisti.
Šis Kauno apygardos teismo nuosprendis įsiteisėja nuo jo paskelbimo dienos.