- Teismas
- Regionų apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2023-09-06
- Bylos Nr.
- eI3-10999-473/2023
- Teisminio proceso Nr.
- 3-61-3-07566-2023-4
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjas
- Violeta Balčytienė
- Pareiškėjas
- S. L.
- Atsakovas
- Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos
- Advokatai
- Paulius Škėrys
- Kategorijos
atsakovės Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos atstovui Aleksejui Bugajui,
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka nuotoliniu būdu išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo S. L. skundą atsakovei Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos dėl sprendimo panaikinimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
Pareiškėjas S. L. (toliau – pareiškėjas) kreipėsi į teismą su skundu, kuriuo prašo: 1) panaikinti Lietuvos administracinių ginčų komisijos (toliau – Komisija, LAGK) 2023 m. birželio 16 d. sprendimą Nr. AG-367/05-2023 (toliau – Sprendimas); 2) panaikinti Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau – Inspekcija, VMI) 2023 m. gegužės 15 d. Nurodymą nurašyti mokestinę nepriemoką iš mokesčių mokėtojo sąskaitos Nr.(23.31-08)467-91775 (toliau – Nurodymas).
Skunde nurodo, kad LAGK Sprendimu nusprendė atmesti pareiškėjo skundą, motyvuodama tuo, kad 2018 m. vasario 15 d. nutartimi buvo iškelta pareiškėjo fizinio asmens bankroto byla. Vilniaus apygardos teismo 2023 m. kovo 23 d. sprendimu civilinėje byloje Nr.e2S-707-432/2023 liko nenurašytas 3 615,61 Eur VMI reikalavimas, todėl Komisija nurodė, kad teismui nenurašius reikalavimo, nėra pagrindo naikinti gyventojų pajamų mokesčio (toliau – GPM) skolos.
Pareiškėjas nesutinka su Komisija, kadangi jo argumentas buvo Mokesčių administravimo įstatymo (toliau – MAĮ) 107 straipnsio 1 dalies priverstinio išieškojimo senaties taikymas, o ne prievolės dydžio nustatymas, todėl mano, kad Komisija išnagrinėjo skundą nepagrįstai. Komisija netyrė teisės išieškoti mokestinę prievolę atsiradimo momento bei jos pabaigos, todėl iš esmės buvo pažeisti MAĮ 105-108 straipsniai.
VMI 2023 m. balandžio 25 d. pranešime nurodoma, kad už 2009 m. mokestinį laikotarpį GPM skola 3 615,61 Eur už 2009 m. balandžio 17 d. – 2009 m. balandžio 17 d. laikotarpį. VMI Nurodymu nurodė nurašyti mokestinę nepriemoką iš kredito, mokėjimo arba elektroninių pinigų įstaigose esančių mokesčių mokėtojo sąskaitą. MAĮ 105 straipsnio prasme VMI įgijo teisę į priverstinį išieškojimą 2009 m. balandžio 17 d. VMI vertinimas, kad teisė į priverstinį išieškojimą įgijo tik 2023 m. sausio 27 d. yra nepagrįstas, kadangi iki 2018 m. vasario 15 d., kai buvo iškelta fizinio asmens bankroto byla, VMI nesiėmė jokių veiksmų, todėl senatis buvo suėjusi 2014 m. balandžio 17 d., nes mokestinės nepriemokos priverstinio išieškojimo senaties terminas nustatytas MAĮ 107 straipsnio 1 dalyje, t. y. mokesčio ir su juo susijusių sumų priverstinio išieškojimo senaties terminas yra 5 metai.
Tai, kad pareiškėjui buvo iškelta fizinio asmens bankroto byla 2018 m. vasario 15 d. nutarimi, nesudaro pagrindo laikyti, kad priverstinio išieškojimo senatis buvo nutrūkusi, kadangi iki 2018 m. vasario 15 d. mokestinė nepriemoka nebuvo perduota antstoliui, kas lemia, kad apie dešimt metų iki bankroto bylos iškelimo VMI nesiėmė jokių veiksmų. Fizinio asmens bankroto byloje buvo sprendžiamas klausimas dėl Lietuvos Respublikos fizinių asmenų bankroto įstatymo (toliau – FABĮ) 29 straipsnio 7 dalies taikymo, o ne MAĮ mokestinės išieškojimo senaties taikymo, todėl Komisijos ir VMI nurodomos aplinkybės nėra susijusios su ginčo dalyku šioje administracinėje byloje.
Atsiliepimas
Atsakovė VMI atsiliepime su pareiškėjo skundu nesutinka ir prašo jį atmesti kaip nepagrįstą.
VMI nurodo, kad Vilniaus miesto apylinkės teismas 2018 m. vasario 15 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2FB-4544-933/2018 iškėlė bankroto bylą fiziniam asmeniui S. L.. Nutartis įsiteisėjo 2018 m. balandžio 12 d. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2018 m. spalio 3 d. patvirtino patikslintą VMI hipoteka užtikrintą 33 147,40 Eur finansinį reikalavimą bei 24 016,24 Eur antrosios eilės finansinį reikalavimą pagal VMI 2018 m. rugsėjo 14 d. raštą Nr. (23.28-08-1 E) RNA-26314 „Dėl finansinio reikalavimo patikslinimo S. L. bankroto byloje“. VMI finansinį reikalavimą sudarė 55 539,45 Eur mokestinė nepriemoka ir 1 624,19 Eur įsiskolinimas pagal vykdomuosius dokumentus. 2020 m. spalio 30 d. Vilniaus miesto apylinkės teismas, atsižvelgdamas į VMI 2020 m. spalio 5 d. sprendimą išregistruoti priverstinę hipoteką, patvirtino patikslintą antrosios eilės kreditoriaus VMI finansinį reikalavimą 57 163,64 Eur sumai. Į VMI finansinį reikalavimą, be kitų prievolių, buvo įtraukta S. L. paskirta 3 615,61 Eur dydžio gyventojų pajamų mokesčio bauda (toliau – GPM), t. y. 3 615,61 Eur bauda už atitinkamų mokesčių įstatymų pažeidimus. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2023 m. sausio 19 d. nutartimi nutarė baigti fizinio asmens S. L. bankroto bylą ir nurašyti nepatenkintus kreditorinius reikalavimus, tarp jų ir VMI finansinį reikalavimą 50 553,59 Eur sumai. VMI nesutiko su šios nutarties dalimi, kuria nuspręsta nurašyti VMI finansinį reikalavimą 50 553,59 Eur sumai ir 2023 m. sausio 24 d. pateikė atskirąjį skundą. Skunde prašė iš dalies panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. sausio 19 d. nutartį ir priimti naują nutartį dėl kreditorės VMI kreditorinių reikalavimų: nurašyti VMI 46 937,98 Eur reikalavimą ir palikti nenurašytą 3 615,61 Eur reikalavimą (baudą). Vilniaus apygardos teismas 2023 m. kovo 23 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2S-707-432/2023 paliko nenurašytą VMI kreditorinį reikalavimą bankrutuojančiam asmeniui S. L. 3 615,61 Eur (GPM bauda už mokestinių įstatymų pažeidimus). VMI interneto svetainėje, adresu www.vmi.lt, paskyroje Mano VMI (toliau – ir paskyra Mano VMI) 2023 m. balandžio 25 d. pareiškėjui buvo įkeltas pranešimas apie 3 675,61 Eur nesumokėtas prievoles (t. y. 3 615,61 Eur baudą, kurios mokėjimo terminas 2009 m. balandžio 17 d., teisė išieškoti 2023 m. sausio 27 d. ir 60,00 Eur baudą už administracinį nusižengimą, kurios mokėjimo terminas 2019 m. lapkričio 1 d., teisė išieškoti 2023 m. sausio 27 d.).
Kadangi mokestinė nepriemoka nustatytu terminu nebuvo sumokėta, VMI 2023 m. gegužės 15 d. priėmė Nurodymą nurašyti 3 615,61 Eur mokestinę nepriemoką iš mokesčių mokėtojo sąskaitos (sąskaitų).
Šalies argumentai
Pareiškėjas 2023 m. gegužės 18 d. pateikė skundą Komisijai dėl Nurodymo panaikinimo. Komisija, išnagrinėjusi pareiškėjo skundą, 2023 m. birželio 16 d. sprendimu Nr. 21RE-434 administracinėje byloje Nr. AG-367/05-2023 pareiškėjo skundo netenkino. Pareiškėjo teigimu, VMI 2009 m. balandžio 17 d. įgijo teisę išieškoti 3 615,61 Eur GPM baudą, t. y. nuo datos, kada turėjo būti sumokėta paskirta bauda, todėl 5 metų priverstinio išieškojimo senaties terminas suėjo 2014 m. balandžio 17 d. Tokia pareiškėjo pozicija yra visiškai nepagrįsta. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2023 m. sausio 19 d. nutartimi nutarė baigti fizinio asmens bankroto bylą ir nurašyti nepatenkintus kreditorinius reikalavimus, tarp jų ir VMI finansinį reikalavimą. Ši teismo nutartis įsiteisėjo 2023 m. sausio 26 d., todėl tik nuo kitos dienos, t. y. nuo 2023 m. sausio 27 d. VMI atsirado teisė išieškoti 3 615,61 Eur GPM baudą, kuri pagal FABĮ 29 straipsnio 7 dalį negali būti nurašyta. Kadangi po bankroto bylos užbaigimo, likusi Pareiškėjo pirmiau paminėta GPM bauda nebuvo sumokėta, VMI 2023 m. balandžio 25 d. portalo e. VMI autorizuotų elektroninių paslaugų srityje Mano VMI Įkėlė S. L. pranešimą apie 3 675,61 Eur nesumokėtas prievoles (t. y. 3 615,61 Eur gyventojų pajamų mokesčio baudą, kurios mokėjimo terminas 2009 m. balandžio 17 d., teisė išieškoti 2023 m. sausio 27 d. ir 60,00 Eur baudą už administracinį nusižengimą, kurios mokėjimo terminas 2019 m. lapkričio 1 d., teisė išieškoti 2023 m. sausio 27 d.). Pranešime buvo nurodyta, kad nesumokėjus pranešime nurodytos skolos per 14 kalendorinių dienų nuo pranešimo datos, VMI inicijuos mokestinės skolos priverstinį išieškojimą iš pareiškėjo sąskaitų. Kadangi pranešime nurodyta mokestinė nepriemoka nebuvo sumokėta, VMI 2023 m. gegužės 15 d. priėmė Nurodymą nurašyti 3 615,61 Eur mokestinę nepriemoką iš mokesčių mokėtojo sąskaitos (sąskaitų) ir perdavė vykdyti kredito įstaigoms Lietuvoje. Nurodymą pareiškėjui susipažinti įkėlė paskyroje Mano VMI (Nurodymas perskaitytas 2023 m. gegužės 16 d.). Iki 2023 m. gegužės 24 d. lėšų nurašyta nebuvo. VMI teisę priverstinai išieškoti Nurodyme nurodytas baudas įgijo 2023 m. sausio 27 d., t. y. po pareiškėjo bankroto bylos užbaigimo, todėl priimant Nurodymą priverstinio išieškojimo terminas nebuvo suėjęs. Aplinkybė, kad pareiškėjas priverstinio išieškojimo senaties terminą reglamentuojančias teisės normas nori aiškinti jam palankiai, MAĮ 107 straipsnio normas aiškinant atsietai nuo kitų normų, neleidžia daryti išvados, kad teisinis reglamentavimas nėra aiškus ar kad priverstinio išieškojimo senatis Nurodymo priėmimo metu būtų suėjusi. Komisija Sprendimą priėmė įvertinusi tai, jog 3 615,61 Eur suma buvo VMI finansiniu reikalavimu pareiškėjo bankroto byloje (o tai reiškia, kad jos priverstinio išieškojimo procedūra bankroto bylos metu nebuvo baigta, t. y. išieškojimo senaties terminas nebuvo suėjęs, o bankroto bylos metu buvo sustabdytas). Pagal FABĮ 29 straipsnio 7 dalį ši suma (kaip bauda, paskirta už fizinio asmens padarytus kitų įstatymų pažeidimus) negali būti nurašyta ir Vilniaus apygardos teismas 2023 m. kovo 23 d. sprendimu paliko šią sumą nenurašytą.
Atkreipė dėmesį į tai, kad pareiškėjas sutiko su VMI pareikštu kreditoriniu reikalavimu fizinio asmens bankroto byloje ir klausimą dėl priverstinio išieškojimo senaties taikymo iškėlė tik tuomet, kai Vilniaus apygardos teismas 2023 m. kovo 23 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2S-707-432/2023 paliko nenurašytą 3 615,61 Eur dydžio VMI kreditorinį reikalavimą. Mano, kad pareiškėjas nepagrįstai teigia, kad jam iškelta fizinio asmens bankroto byla 2018 m. vasario 15 d. nesudaro pagrindo laikyti, kad priverstinio išieškojimo senatis buvo nutrūkusi, kadangi iki 2018 m. vasario 15 d. mokestinė nepriemoka nebuvo perduota antstoliui, t. y. dešimt metų iki bankroto bylos iškėlimo VMI nesiėmė jokių veiksmų. VMI pažymi, kad 2012 m. rugsėjo 19 d. priėmė Sprendimą išieškoti mokestinę nepriemoką iš turto Nr. (23.17-08)-320-45010, kuris buvo perduotas vykdyti antstoliui R. V.. Antstolių informacinės sistemos duomenimis, antstolis Sprendimą išieškoti mokestinę nepriemoką iš turto Nr. (23.17-08)-320-45010 vykdė nuo 2013 m. sausio 31 d. iki 2018 m. gegužės 18 d., o kai pareiškėjui buvo iškelta bankroto byla, persiuntė bankroto bylą nagrinėjančiam teismui.
Teigia, kad VMI Nurodymas yra teisėtas ir pagrįstas, todėl jį naikinti nėra pagrindo, o Komisija teisingai aiškino ir taikė materialinės teisės normas, visapusiškai ir objektyviai ištyrė visas reikšmingas bylai aplinkybes, padarė teisingas išvadas, todėl nėra pagrindo naikinti Sprendimo.
Atsiliepimas
Teismo posėdžio metu pareiškėjo įgaliotas atstovas palaikė skundą, prašė panaikinti Komisjos Sprendimą ir VMI Nurodymą. Pažymėjo, kad su atsiliepimu buvo pateiktas VMI 2012 m. rugsėjo 19 d. sprendimas „Išieškoti mokestinę nepriemoką iš turto“ Nr. (23.17-08)-320-45010, kuris nei Komisijai, nei bankroto byloje nebuvo pateiktas. Atsižvelgdamas į minėtą sprendimą, atstovas mano, kad VMI Nurodymu pakartotinai inicijavo mokestinės nepriemokos priverstinio išieškojimo procedūrą, nors mokestinės nepriemokos priverstinio išieškojimo senaties terminas buvo pasibaigęs. Tai prieštarauja MAĮ 107 straipsnio 5 daliai, todėl VMINurodymas yra neteisėtas.
Teismo posėdžio metu VMI atstovas, vadovaudamasis MAĮ 108 straipsnio 1 dalies 4 punktu, teigė, kad mokestinės nepriemokos priverstinio išieškojimo senaties terminas nebuvo pasibaigęs
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
Nagrinėjamu atveju ginčas byloje kilo dėl LAGK Sprendimo ir VMI 2023 m. gegužės 15 d. Nurodymo nurašyti mokestinę nepriemoką iš mokesčių mokėtojo sąskaitos Nr.(23.31-08)467-91775 teisėtumo ir pagrįstumo.
2009 m. vasario 10 d. patikrinimo aktas Nr. (21.26)-04-77-17, kuriuo apskaičiuota 164225,23 Lt nesumokėtų mokesčių, paskirtų baudų ir priskaičiuotų delspinigių.
2009 m. balandžio 8 d. VMI viršininko sprendimas „Dėl patikrinimo akto tvirtinimo“ Nr. (21.26)-256-153, kuriuo patvirtintas 2009 m. vasario 10 d. patikrinimo aktas Nr. (21.26)-04-77-17 ir jame papildomai apskaičiuoti 126288 Lt GPM ir 35659 Lt GPM delspinigiai, 828,58 VSD įmokos bazinei pensijai, 414,29 Lt VSD įmokos bazinei pensijai bauda, 690,24 Lt VSD įmokos papildomai pensijos daliai, 345,12 Lt VSD įmokų papildomai pensijos daliai bauda. Skirta 12629 Lt GPM bauda. Nurodyta, jog nesumokėtų mokesčių, paskirtų baudų ir priskaičiuotų delspinigių sumos turi būti sumokėtos ne vėliau kaip per 20 kalendorinių dienų, skaičiuojant nuo tos dienos, kai mokesčių mokėtojui buvo įteiktas sprendimas dėl patikrinimo akto tvirtinimo, jei atskiro mokesčio įstatymas nenustato kito termino.
2012 m. rugsėjo 19 d. VMI sprendimas „Išieškoti mokestinę nepriemoką iš turto“ Nr. (23.17-08)-320-45010, kuriuo nuspręsta išieškoti į biudžetą 62539,03 Eur sumą iš pareiškėjo.
2023 m. liepos 17 d. Antstolių informacinės sistemos duomenys, kuriuose užfiksuota, kad nuo 2013 m. sausio 31 d. iki 2018 m. gegužės 18 d. antstolis R. V. vykdė VMI 2012 m. rugsėjo 19 d. sprendimą „Išieškoti mokestinę nepriemoką iš turto“ Nr. (23.17-08)-320-45010.
2023 m. balandžio 25 d. VMI Pranešimas apie nesumokėtus mokesčius, kuriame pareiškėjas informuojamas apie prievolę sumokėti 3 675,61 Eur mokesčių skolą (t. y. 3.615,61 Eur GPM, mokėjimo terminas 2009 m. balandžio 17 d. ir 60,00 Eur bauda už administracinį nusižengimą, mokėjimo terminas 2019 m. lapkričio 1 d.). Pranešime nurodyta, kad nesumokėjus pranešime nurodytos skolos per 14 kalendorinių dienų nuo pranešimo datos, VMI inicijuos mokestinės skolos priverstinį išieškojimą iš pareiškėjo sąskaitų.
2023 m. gegužės 15 d. VMI Nurodymas nurašyti 3 615,61 Eur mokestinę nepriemoką iš kredito, mokėjimo ar elektroninių pinigų įstaigose esančių mokesčių mokėtojo sąskaitų.
2023 m. gegužės 25 d. pareiškėjo balansas, kuriame užfiksuta, kad pareiškėjas turi 3 615,61 Eur GPM prievolę.
2023 m. gegužės 18 d. pareiškėjo skundas, pateiktas Komisijai, kuriuo prašė panaikinti VMI Nurodymą.
2023 m. birželio 16 d. Komisijos Sprendimas, kuriuo pareiškėjo skundą atmetė kaip nepagrįstą.
Ginčo teisinius santykius reglamentuoja MAĮ.
MAĮ 105 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad mokesčių administratorius įgyja teisę priverstinai išieškoti mokesčių mokėtojo mokestinę nepriemoką, jeigu yra bent vienas iš nustatytų pagrindų: 1) mokesčių mokėtojas nesumoka mokesčio ir su juo susijusių sumų, nurodytų mokesčių administratoriaus raginime; 2) mokesčių mokėtojas nesumoka deklaruoto mokesčio arba muitinės deklaracijoje nurodyto mokesčio atitinkamo mokesčio įstatyme ar jo pagrindu priimtame lydimajame teisės akte nustatytu terminu; 3) mokesčių mokėtojas šio Įstatymo 81 straipsnio 2 ir 4 dalyse numatytais terminais nesumoka mokesčių administratoriaus sprendime, pagal kurį mokesčių mokėtojui naujai apskaičiuojamas ir nurodomas sumokėti mokestis ir (arba) su juo susijusios sumos, nurodyto mokesčio ir su juo susijusių sumų. To paties straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad teisė išieškoti mokestinę nepriemoką įgyjama kitą dieną po to, kai pasibaigia raginime geruoju sumokėti mokestį ir su juo susijusias sumas nurodytas terminas, o jeigu raginimas nesiunčiamas, – kitą dieną po šio straipsnio 1 dalies 2 ir 3 punktuose nustatyto termino pabaigos. Tais atvejais, kai pasibaigus mokesčio sumokėjimo terminui mokesčių mokėtojas mokesčio deklaraciją pateikia pavėluotai arba pateikia patikslintą mokesčių deklaraciją, mokesčių administratorius įgyja teisę išieškoti patikslintoje mokesčių deklaracijoje nurodytą mokestį ir su juo susijusius delspinigius kitą dieną po minėtos deklaracijos pateikimo dienos.
MAĮ 106 straipsnio 1 dalies 1 punkte nustatyta, kad mokestinė nepriemoka priverstinai gali būti išieškoma duodant kredito, mokėjimo ir (ar) elektroninių pinigų įstaigai nurodymą nurašyti mokestinės nepriemokos sumas iš asmens sąskaitos (sąskaitų). To paties straipsnio 1 dalies 4 punkte nustatyta, kad mokestinė nepriemoka priverstinai gali būti išieškoma priimant sprendimą dėl priverstinio mokestinės nepriemokos išieškojimo iš mokesčių mokėtojo, laiduotojo arba garanto turto. Šį sprendimą vykdo antstoliai Civilinio proceso kodekso nustatyta tvarka
MAĮ 107 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad mokesčio ir su juo susijusių sumų priverstinio išieškojimo senaties terminas yra 5 metai. To paties straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad mokesčio priverstinio išieškojimo senaties terminas pradedamas skaičiuoti nuo teisės priverstinai išieškoti mokestį atsiradimo dienos. To paties straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad suėjus mokesčio priverstinio išieškojimo senaties terminui, pasibaigia ir su juo susijusių sumų priverstinio išieškojimo senaties terminas. To paties straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad MAĮ 106 straipsnyje nurodytais būdais pradėjus mokestinės nepriemokos priverstinio išieškojimo procedūras, jos užbaigiamos nepaisant to, jog jų vykdymo metu pasibaigia mokestinės nepriemokos priverstinio išieškojimo senaties terminas. Tuo atveju, kai nurodytais atvejais išieškoti mokestinės nepriemokos visiškai ar iš dalies nepavyksta, pakartotinai inicijuoti mokestinės nepriemokos priverstinio išieškojimo procedūrą galima tik tuo atveju, jei nepasibaigęs mokestinės nepriemokos priverstinio išieškojimo senaties terminas.
MAĮ 108 straipsnio 1 dalies 4 punkte nustatyta, kad mokestinės nepriemokos priverstinio išieškojimo senatis nutrūksta, kai kitų įstatymų arba teisės aktų nustatytais atvejais ir tvarka sustabdomas mokestinės nepriemokos išieškojimas, o 108 straipsnio 2 dalies 4 punkte nustatyta, kad po išieškojimo senaties termino nutrūkimo mokestinės nepriemokos priverstinio išieškojimo senatis prasideda iš naujo šio straipsnio 1 dalies 4 punkte nurodytu atveju – nuo to laiko, kai mokestinės nepriemokos priverstinio išieškojimo veiksmai pagal kitus įstatymus arba teisės aktus gali būti atnaujinti.
Aiškinant MAĮ 106-107 straipsnių nuostatas ta apimtimi, kuri aktuali šioje byloje, darytina išvada, jog įstatymų leidėjas yra suteikęs teisę mokesčių administratoriui nepaisyti 5 metų mokestinės nepriemokos priverstinio išieškojimo senaties termino, jei procedūros buvo pradėtos MAĮ 106 straipsnyje numatytais būdais. Todėl ginčo atveju buvo (yra) aktualu, ar mokesčių administratorius mokestinės nepriemokos priverstinio išieškojimo procedūrą pradėjo per 5 metus nuo teisės priverstinai išieškoti mokestį atsiradimo dienos bei ar pasirinktas mokestinės nepriemokos priverstinio išieškojimo būdas atitiko MAĮ 106 straipsnyje išdėstytus būdus. (Lietuvos vyraisuiojo administracinio teismo 2021 m. vasario 3 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-324-556/2021).
Iš bylos duomenų nustatyta, kad 2009 m. balandžio 8 d. VMI viršininko sprendimu „Dėl patikrinimo akto tvirtinimo“ Nr. (21.26)-256-153 patvirtintas 2009 m. vasario 10 d. patikrinimo aktas Nr. (21.26)-04-77-17 ir jame apskaičiuota 164225,23 Lt nesumokėtų mokesčių, paskirtų baudų ir priskaičiuotų delspinigių suma, paskirta 12629 Lt GPM bauda. Nurodyta, jog nesumokėtų mokesčių, paskirtų baudų ir priskaičiuotų delspinigių sumos turi būti sumokėtos ne vėliau kaip per 20 kalendorinių dienų, skaičiuojant nuo tos dienos, kai mokesčių mokėtojui buvo įteiktas sprendimas dėl patikrinimo akto tvirtinimo, jei atskiro mokesčio įstatymas nenustato kito termino. Vadinasi VMI teisė priverstinai išiešoti mokestį atsirado po 2009 m. balandžio 8 d. sprendimo Nr. (21.26)-256-153 įteikimo pareiškėjui praėjus 20 dienų. VMI 2012 m. rugsėjo 19 d. priėmė sprendimą „Išieškoti mokestinę nepriemoką iš turto“ Nr. (23.17-08)-320-45010, kuriuo nuspręsta išieškoti į biudžetą 62539,03 Eur sumą iš pareiškėjo (tame tarpe 3615,61 Eur GPM baudą), t. y. nesibaigus MAĮ 107 straipsnio 1 dalyje nustatytam terminui. Pasirinktas mokestinės nepriemokos išieškojimo būdas (Sprendimas išieškoti mokestinę nepriemoką iš turto) atitinka MAĮ 106 straipsnyje numatytą būdą (MAĮ 106 straipsnio 1 dalies 4 punktas).
Teismas daro išvadą, kad mokestinės nepriemokos priverstinio išieškojimo tęsimas, net ir pasibaigus MAĮ 107 straipsnio 1 dalyje nustatytam terminui, buvo visiškai teisėtas bei pagrįstas, todėl VMI Nurodymas yra teisėtas ir pagrįstas.
Teismas daro išvadą, kad VMI, prieš priimdama Nurodymą, laikėsi pagrindinių procedūrų ir reikalavimų, turėjusių užtikrinti objektyvų visų aplinkybių įvertinimą ir Nutarimo pagrįstumą, tinkamai suprato ir taikė ginčo santykius reglamentuojančius teisės aktus ir priėmė teisėtą ir pagrįstą Nurodymą. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, darytina išvada, kad Nurodymas yra pagrįstas ir teisėtas, jo naikinti nėra jokio pagrindo.
Nustačius, kad VMI Nurodymas yra teisėtas ir pagrįstas, nėra pagrindo naikinti Komisijos Sprendimą.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84 straipsniu, 86–87 straipsniais, 88 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 132 straipsnio 1 dalimi, 133 straipsniu,
nusprendžia:
Pareiškėjo S. L. skundą atmesti kaip nepagrįstą.
Sprendimas per trisdešimt kalendorinių dienų nuo sprendimo paskelbimo gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, skundą paduodant per Vilniaus apygardos administracinį teismą.