Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimas

viešame teismo posėdyje išnagrinėjusi civilinę bylą pagal ieškovo Lietuvos Respublikos transporto priemonių draudikų biuro ieškinį atsakovams UAB „Vikreda“ ir UAB „Nas Cargo“ dėl solidaraus nuostolių atlyginimo regreso teise, trečiais asmuo V. K.,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Atsakovas UAB „Nas Cargo“ atsiliepimo į ieškinį neteikė, jam teismo procesiniai dokumentai įteikti CPK 123 str. 4 d. nuostatomis, siunčiant juos du kartus registruotos buveinės adresu (b. l. 58, 65-67).

Trečiasis asmuo V. K. atsiliepimo į ieškinį neteikė, teismo procesiniai dokumentai įteikti 2015-10-12 CPK 123 str. 3 d. nustatyta tvarka (b. l. 55).

Teismo posėdžio metu atsakovo UAB „Vikreda“ atstovas vadovas paaiškino, kad UAB „Vikreda“ ir UAB ‚Nas Cargo“ bendradarbiaudavo. Tą dieną kai įvyko eismo įvykis, UAB „Vikreda“ darbuotojas V. K. buvo komandiruotėje Belgijoje ir laukė, kol atsiras vežimas, kadangi didelė vežimo kompanija Oudimmo paskirstydavo vežimus pagal vietoje nustatytą tvarką. UAB „Nas Cargo“ kreipėsi į UAB „Vikreda“ vadovą telefonu ir paprašė pagalbos nuvežant krovinį iš Belgijos į Prancūziją, kadangi UAB „Nas Cargo“ darbuotojas buvo susirgęs ir negalėjo vykdyti vežimo. K. V. K. neturėjo tuo metu jokio vežimo, jis sutiko pagelbėti. Paaaiškino, kad jokio atlygio nei UAB „Vikreda“, nei pats V. K. iš UAB „Nas Cargo“ už pervežtą krovinį negavo. Tai buvo draugiška pagalba, vežimo įmonėms bendradarbiaujant, kadangi tokia praktika buvo dažna.

Teismo posėdžio metu trečiasis asmuo V. K. parodė, kad sutiko nuvežti UAB „Nas Cargo“ krovinį, gavęs prašymą iš UAB „Vikreda“ vadovo, nes tą dieną nieko neveikė. Jo darbo specifika buvo tokia, kad vykdavo į komandiruotę į Belgiją ir iš ten veždavo krovinius Europos ribose, negrįžtant į Lietuvą keletą mėnesių. Už šio krovinio pervežimą jokio atlygio iš UAB „Nas Cargo negavo“. Jis gavo už tą dieną atlyginimą iš savo darbdavio UAB „Vikreda“, nes būdavo mokama už dieną, nepaisant yra ar nėra vežimų. Eismo įvykis įvyko jau pristatant krovinį, transporto priemonės Renault Megane pažeidimai buvo minimalūs, nes nebuvo greičio parkuojant transporto priemonę. Taip pat paaiškino, kad matė transporto priemonėje, kurią valdė UAB „Nas Cargo“, esantį draudimo polisą, tačiau jo detaliau neanalizavo ir pasitikėjo UAB „Nas Cargo“ pateiktais dokumentais, reikalingais kroviniui nuvežti.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinas iš dalies.

Dalyvaujančių byloje asmenų procesiniuose dokumentuose nurodytomis aplinkybėmis, atsakovo UAB „Vikreda“ bei trečiojo asmens V. K. paaiškinimais, rašytiniais bylos įrodymais nustatyta, kad trečiajam asmeniui V. K. 2013-09-26 Prancūzijoje vairuojant Lietuvoje registruotą transporto priemonę DAF FT XF105, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) įvyko eismo įvykis, kurio metu buvo apgadinta V. K. vairuojama transporto priemonė bei kita eismo įvykyje dalyvavusi, Liuksemburge reziduojančiam asmeniui priklausanti transporto priemonė Renault Megane, valst. Nr. NT7745 (b. l. 13-28). Eismo įvykis įvyko dėl V. K. kaltės, ginčo dėl to byloje nekyla. Eismo įvykis užfiksuotas eismo įvykio 2013-09-26 deklaracijoje (b. l. 13-14). Ieškovas, vykdydamas Liuksemburgo garantinio fondo reikalavimą, atlyginti 2013-09-26 eismo įvykio metu padarytą žalą, 2015-04-07 sumokėjo 1 615,41 EUR (b. l.13-43) bei, remdamasis Lietuvos Respublikos transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymo (toliau - ir TPVCAPDĮ) 23 straipsniu, reikalauja solidariai iš atsakovų, kaip iš už žalą atsakingo asmens (UAB „Vikreda“) ir asmens, neįvykdžiusio pareigos sudaryti privalomojo draudimo sutartį (UAB „Nas Cargo“), atlyginti 1 615,41 Eur nuostolius.

TPVCAPDĮ 23 straipsnio 5 dalis suteikia teisę ieškovui, išmokėjusiam kitos Europos Sąjungos valstybės narės žalos atlyginimo institucijai reikalaujamą sumą, susigrąžinti išmokėtas sumas iš atsakingo draudiko, atsakingo už žalos padarymą asmens ar asmens, neįvykdžiusio pareigos sudaryti draudimo sutartį. Ginčo dėl to byloje nekyla.

Pagal TPVCAPDĮ 4 straipsnio 1, 2, 3 dalyse nustatytą reglamentavimą transporto priemonė, kurios įprastinė buvimo vieta yra Lietuvos Respublikos teritorijoje, privalo būti apdrausta transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu tol, kol ji yra įregistruota, šio straipsnio 2 dalyje nurodyti asmenys ir transporto priemonės valdytojai negali naudoti patys ir leisti naudoti kitam asmeniui neapdraustos transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu transporto priemonės. Šie įstatymu nustatyti reikalavimai turi imperatyvųjį pobūdį. TPVCAPDĮ 23 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad Biuras turi teisę reikalauti, jog atsakingas už žalos padarymą asmuo arba asmuo, neįvykdęs pareigos sudaryti draudimo sutartį, grąžintų dėl padarytos žalos išmokėtą sumą, jeigu išmoka buvo sumokėta pagal šio įstatymo 17 straipsnio 1 dalies 1 punktą. Lietuvos A. T. praktikoje pažymima, kad TPVCAPDĮ 23 str. 1 d. formuluotės aiškinimas kaip subjektų atsakomybės alternatyva, kai atsako vienas, pažeidęs teisės reikalavimus, bet neatsako kitas, neatitiktų nei dalinės, nei solidariosios atsakomybės taikymo kriterijų. Transporto priemonės nedraudimas tuo atveju, kai ją privaloma apdrausti, tokios transporto priemonės perdavimas naudoti ir jos naudojimas yra tyčiniai draudžiamųjų ir imperatyviųjų teisės normų reikalavimų pažeidimai (Lietuvos A. T. 2008-06-16 nutartis c. b. Nr. 3K-3-325/2008, 2013-11-08 nutartis c. b. Nr. 3K-3-555/2013 ir kt.). Byloje nustatyta, kad žala nukentėjusiajam Renault megane, valst. Nr. NT 7745, savininkui buvo padaryta atsakovui UAB „Nas Cargo“, kaip transporto priemonės naudotojui lizingo sutarties pagrindu priklausiusia transporto priemone (DAF FT XF105, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) (b. l. 9), kurios valdytojo civilinė atsakomybė turėjo būti privalomai apdrausta. Pareiga sudaryti draudimo sutartį yra nustatyta transporto priemonės pagal lizingo (finansinės nuomos), išperkamosios nuomos ar pagal kitą panašaus pobūdžio sutartį naudotojui (TPVCAPDĮ 4 str. 2 d.). Taigi ši pareiga teko atsakovui UAB „Nas Cargo“, kuris jos neįvykdė bei pažeidė įstatymo draudžiamąją normą (TPVCAPDĮ 4 str. 2 d.).

Remiantis išdėstytu, sutiktina su ieškovu, kad atsakovo UAB „Nas Cargo“ atsakomybė atsiranda įstatymo pagrindu, o TPVCAPDĮ 17 straipsnyje nustatytu pagrindu ieškovas išmokėjęs išmoką, pagal 23 straipsnio 1 dalį, jis įgyja teisę reikalauti, jog dėl padarytos žalos išmokėtą sumą grąžintų atsakingas už žalos padarymą asmuo ir automobilio naudotojas pagal lizingo sutartį, neįvykdęs pareigos sudaryti draudimo sutartį. Tokios pozicijos laikomasi ir kasacinio teismo jurisprudencijoje (Lietuvos A. T. 2010-10-07 nutartis c. b. Nr. 3K-7-300/2010 ir kt.).

Dėl UAB “Vikreda” atsakomybės

Ieškovas taip pat reikalauja solidariai žalą priteisti ir iš UAB „Vikreda“, teigdamas, kad dėl autoįvykio kaltas asmuo V. K. buvo UAB „Vikreda“ darbuotojas ir eismo įvykis įvyko einant jam darbines pareigas, vykdant savo darbdavio UAB „Vikreda“ vadovo pavedimus, todėl atsakovui UAB „Vikreda“ kaip didesnio pavojaus šaltinio valdytojui taip pat kyla atsakomybė.

Atsakovas UAB „Vikreda“ neginčija nurodyto 2013-09-26 eismo įvykio Prancūzijoje fakto, įvykio kaltininko, žalos dydžio, tačiau nepripažįsta aplinkybės, kad trečiasis asmuo V. K. eismo įvykio metu vykdė savo darbdavio UAB „Vikreda“ darbines funkcijas, kadangi remiantis į bylą pateiktu 2013-09-26 CMR važtaraščiu Nr. 54250909 (b. l. 152-155) matyti, kad nurodymus dėl krovinio pervežimo sąlygų taip pat transporto priemonę vairuotojui V. K. davė atsakovas UAB „Nas Cargo“, todėl V. K. minėto eismo įvykio metu nevykdė UAB „Vikreda“ darbinių funkcijų, jų nurodymų, veikė UAB „Nas Cargo“ naudai ir jo interesais.

Sutiktina su ieškovo pozicija, kad kai žala padaroma neapdrausta transporto priemone, draudimo išmoką išmokėjęs Lietuvos Respublikos transporto priemonių draudikų biuras (Įstatymo 17 str. 1 d. 1 p.), 23 straipsnio nustatyta tvarka turi teisę reikalauti, kad žalą atlygintų tiek atsakingas už žalos padarymą asmuo, tiek asmuo, neįvykdęs pareigos sudaryti draudimo sutartį. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad kai šalis sieja darbo teisiniai santykiai, didesnio pavojaus šaltinio valdytoju kartu ir atsakingu už žalos padarymu asmeniu yra pripažintinas darbdavys. Darbuotojas, vairavęs transporto priemonę eismo įvykio metu, nėra didesnio pavojaus šaltinio valdytojas, todėl atsakovu tokio pobūdžio bylose jis netrauktinas.

Teismui vertinant faktą, ar atsakingu už žalos padarymą šiuo atveju yra ir UAB „Vikreda“, kaip V. K., pripažintu kaltu dėl eismo įvykio, darbdavys, t. y. didesnio pavojaus šaltinio valdytojas, pažymi, kad tiek byloje esantys įrodymai, tiek atsakovo UAB „Vikreda“ vadovo V. J. bei trečiojo asmens V. K. paaiškinimai, teismo posėdžio metu prisiekus teismui, patvirtina, kad eismo įvykio kaltininkas V. K. eismo įvykio metu dirbo ir dabar dirba UAB „Vikreda“ (b. l. 10, 84, 2016-03-08 teismo posėdžio garso įrašas), tačiau eismo įvykio metu, veždamas krovinį iš Belgijos į Prancūziją, ką patvirtina į bylą pateiktas CMR važtaraštis bei 2013-09-26 eismo įvykio deklaracija (b. l. 13-14, 152-153), jis vykdė ne darbdavio tiesioginius pavedimus dėl krovinio pristatymo, t. y. su kokia transporto priemone krovinį vežti, kur pasiimti krovinį bei kur jį nuvežti, kas būdinga vykdant vairuotojo darbines funkcijas, o kaip matyti iš byloje esančio CMR važtaraščio – vykdė UAB „Nas Cargo“ nurodymus, vairavo UAB „Nas Cargo“ priklausančią transporto priemonę bei veikė jo naudai ir interesais. Teismas neturi objektyvaus pagrindo abejoti šių paaiškinimų, atitinkančių byloje pateiktus rašytinius įrodymus, teisingumu. Remiantis atsakovo UAB „Vikreda“ vadovo ir trečiojo asmens paaiškinimais nustatytos faktinės aplinkybės, kad nurodymą trečiajam asmeniui V. K. vykdyti vežimą UAB „Nas Cargo“ naudai davė V. K. darbdavys UAB „Vikreda“, atlyginimą trečiajam asmeniui už vežimo dieną mokėjo UAB „Vikreda“, kadangi nei trečiasis asmuo, nei UAB „Vikreda“ jokio atlygio iš UAB „Nas Cargo“ negavo, leidžia teigti, kad V. K. dėl reikiamos pagalbos suteikimo UAB „Nas Cargo“, vykdant vežimo sutartį, sudarytą su Belgų įmone Oudimmo, vykdė tiesioginius savo darbdavio nurodymus, tačiau šie nurodymai nebuvo tiesiogiai susiję su vežimo, kurio pasekoje įvyko eismo įvykis, esminėmis aplinkybėmis. UAB „Vikreda“ vadovo nurodymas trečiajam asmeniui nuvežti UAB „Nas Cargo“ vardu krovinį, neleidžia vertinti, kad nepadrausta transporto priemonė, kuria padarytas eismo įvykis, buvo valdyta UAB „Vikreda“ pavedimu, kaip teigia ieškovas. Tiek remiantis trečiojo asmens paaiškinimais, kad vykdytam vežimui transporto priemonę, nurodymus dėl reiso, būtinus reisui dokumentus, taip pat ir draudimo liudijimą davė UAB „Nas Cargo“, tiek šias faktines aplinkybes patvirtinančiu CMR važtaraščiu, teismas daro išvadą, kad V. K., vykdydamas vežimą, kurio metu įvyko eismo įvykis, pakluso ir vykdė ne tiesioginius darbdavio UAB „Vikreda“, o UAB „Nas Cargo“ nurodymus bei veikė, remiantis jo suteiktomis priemonėmis, pervežant krovinį. Objektyvaus pagrindo teigti, kad V. K. veikė savo darbdavio naudai, krovinio vežimą vykdė jo naudai, remiantis byloje esančiais įrodymais, taip pat nėra. Teismo vertinimu, šalių paaiškinimai bei pateikti įrodymai leidžia spręsti, kad šiuo atveju susiklostė galima ir vežimų santykiuose pasitaikanti situacija, kai viena vežimo įmonė paskolina savo darbuotoją kitai įmonei tam tikram pervežimui įvykdyti, tačiau darbuotojas vykdo jau ne savo darbdavio, bet kitos įmonės tiesioginius nurodymus. Įvertinus susiklosčiusią tikėtiną faktinę situaciją dėl įmonių tarpusavio geranoriško bendradarbiavimo bei transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo santykių teisinio reglamentavimo esmę, ieškovo ieškinį atsakovo UAB „Vikreda“ atžvilgiu teismas atmeta, byloje paneigus faktą, kad 2013-09-26 eismo įvykio Prancūzijoje metu V. K., vairuodamas transporto priemonę DAF FT XF105, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) vykdė tiesioginius darbdavio UAB „Vikreda“ nurodymus vykdyti vežimą minėta nedrausta transporto priemone, veikė jo naudai, dėl ko atsakovas UAB „Vikreda“, kaip transporto priemonės valdytojas, turėtų būti pripažintinas atsakingu už eismo įvykio metu padarytą žalą.

CK 6.37 str. 2 d. numatyta, kad skolininkas privalo mokėti įstatymų nustatyto dydžio palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Šios palūkanos vadinamos procesinėmis. Procesinių palūkanų paskirtis – skatinti skolininką kuo greičiau įvykdyti prievolę, be to, jos atlieka kompensacinę funkciją – procesinės palūkanos yra skolininko kreditoriui mokamas atlyginimas už naudojimąsi kreditoriaus lėšomis (Lietuvos A. T. 2011-05-02 nutartis c. b. Nr. 3K-3-223/2011; 2012-06-08 nutartis c. b. Nr. 3K-3-283/2012; kt.). Remiantis CK 6.210 str. 2 d. terminą įvykdyti piniginę prievolę praleidęs skolininkas privalo mokėti šešių procentų dydžio metines palūkanas už sumą, kurią sumokėti praleistas terminas, jeigu įstatymai ar sutartis nenustato kitokio palūkanų dydžio. Kadangi atsakovas UAB „Nas Cargo“ laiku neatlygino ieškovui jo patirtą žalą, ieškovui iš atsakovo priteistinos 6 procentų dydžio metinės palūkanos už priteistą sumą (1 615,41 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme (2015-10-02) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo (CK 6.37 str. 2, 6.210 str. 2 d.).

Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies (CPK 93 str. 1 d.). Vadovaujantis CPK 93 str. 1 d., ieškinį atsakovo UAB „Nas Cargo“ atžvilgiu patenkinus visiškai, ieškovui iš atsakovo priteistinos turėtos bylinėjimosi išlaidos – 48,00 Eur sumokėtas žyminis mokestis ir 83,32 Eur vertimo išlaidos (b. l. 46-48, CPK 79 str., 80 str. 1 d. 1 p., 88 str. 1 d., 9 p., 93 str.).

Atmetant ieškovo ieškinį atsakovo UAB „Vikreda“ atžvilgiu, turi būti atlyginamos jo patirtos bylinėjimosi išlaidos, kurias sudaro atsakovo UAB „Vikreda“ 786,00 Eur išlaidos byloje dalyvavusio advokato padėjėjo pagalbai apmokėti (CPK 93 str., 98 str., b. l. 141-144, 163-169). Minėtos išlaidos, atsakovo atstovui surašius atsiliepimą į ieškinį, parengus prašymus teismui bei dalyvavus dviejuose teismo posėdžiuose, kurių bendra trukmė viršija 60 min., atitinka Teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 ir Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu patvirtintas Rekomendacijas dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio (nuo 2015 m. kovo 20 d. galiojanti redakcija). Atsižvelgiant į ginčo pobūdį ir aplinkybes, į tai, kad ieškinys atsakovo UAB „Vikreda“ atžvilgiu atmetamas ne kaip iš esmės nepagrįstas, bet atsakovui paneigus savo atsakomybės faktą, pateikiant papildomus įrodymus, teismas, vadovaujantis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo kriterijais, atsakovui UAB „Vikreda“ priteisia iš ieškovo 75 proc. patirtų bylinėjimosi išlaidų, t. y. 589,50 Eur (CPK 93 str. 4 d., 3 str. 1 d.).

Ieškinį tenkinus atsakovo UAB „Nas Cargo“ atžvilgiu, iš atsakovo UAB „Nas Cargo“ valstybei priteistina 18,70 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu (CPK 92 str.).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 93, 260, 263, 269, 270, 279, 307 straipsniais, teismas

nusprendžia:

ieškinį tenkinti iš dalies.

Priteisti ieškovui Lietuvos Respublikos transporto priemonių draudikų biurui, kodas 125709291, iš atsakovo UAB „Nas Cargo“, įm. kodas 302509091, 1 615,41 Eur (vieno tūkstančio šešių šimtų penkiolikos eurų, 41 ct) žalą, 6 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą (1 615,41 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2015-10-02) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 131,32 Eur (vieno šimto trisdešimt vieno euro 32 ct) bylinėjimosi išlaidas.

Ieškovo Lietuvos Respublikos transporto priemonių draudikų biuro, kodas 125709291, ieškinį atsakovui UAB „Vikreda“, įm. kodas 302318339, dėl solidaraus nuostolių atlyginimo atmesti.

Priteisti atsakovui UAB „Vikreda“, įm. kodas 302318339, iš ieškovo Lietuvos Respublikos transporto priemonių draudikų biuro, kodas 125709291, 589,50 Eur (penkis šimtus aštuoniasdešimt devynis eurus, 50 ct) bylinėjimosi išlaidų.

Priteisti iš atsakovo UAB „Nas Cargo“, įm. kodas 302509091, 18,70 (aštuoniolika eurų, 70 ct) bylinėjimosi išlaidų valstybei, sumokant į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie LR FM biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą įmokos kodu 5660.

Sprendimas per 30 (trisdešimt) dienų nuo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.