Vilniaus apygardos teismo nutartis

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės (pranešėjos) Liudos Uckienės, teisėjų Ramunės Mikonienės, Vido Stankevičiaus,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovo Lietuvos Respublikos transporto priemonių draudikų biuras apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. balandžio 21 d. sprendimo, priimto civilinėje byloje pagal ieškovo Lietuvos Respublikos transporto priemonių draudikų biuro ieškinį atsakovams UAB „Vikreda“ ir UAB „Nas Cargo“ dėl solidaraus nuostolių atlyginimo regreso teise, trečiasis asmuo V. K.,

Aprašomoji dalis

nustatė:

I.Ginčo esmė

Ieškovas Lietuvos Respublikos transporto priemonių draudikų biuras kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydamas priteisti iš atsakovų solidariai 1 615,41 Eur nuostolių, 6 procentus metinių procesinių palūkanų bei bylinėjimosi išlaidas.Nurodė, kad dėl trečiojo asmens V. K., vairavusio 2013-09-26 Prancūzijoje transporto priemonę DAF FT XF105, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) kaltės įvyko eismo įvykis, kurio metu buvo padaryta žala Liuksemburge reziduojančio asmens turtui. V. K. buvo samdomas UAB „Vikreda“ ir minėtas eismo įvykis įvyko einant darbines pareigas. Transporto priemonė, kurią vairavo trečiasis asmuo, nebuvo apdrausta civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu. Kadangi eismo įvykio metu nukentėjęs asmuo yra ES reziduojantis asmuo, o eismo įvykis įvyko Prancūzijoje, kuri nėra nukentėjusio asmens buveinės vieta ir kurios nacionalinis draudikų biuras yra žaliosios kortelės sistemos narys, eismo įvykio kaltininko transporto priemonė registruota kitoje ES narėje (Lietuvoje) nei ta, kurioje yra nukentėjusio asmens buveinės vieta, šio eismo įvykio metu padarytos žalos administravimui yra taikytinos 2009-09-16 Europos Parlamento ir Tarybos Direktyvos Nr. 2009/103/EC nuostatos. Liuksemburgo Garantinis fondas, vadovaujantis Direktyvos nuostatomis, pareiškė ieškovui, kaip žalų atlyginimo institucijos ir Garantijos fondo funkcijas Lietuvoje atliekančiam subjektui 1 615,41 Eur reikalavimą. Ieškovas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos transporto priemonių savininkų ir valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymo (toliau ir TPVCAPDĮ) 17 straipsnio 1 dalies 1 punktu bei Sutarties tarp Žalų atlyginimo institucijų ir Garantinių fondų 8.6 punktu, apmokėjo Prancūzijos Garantinio fondo pateiktame ir rašytiniais įrodymais pagrįstame reikalavime nurodytą sumą. Ieškovas, išmokėjęs draudimo išmoką, įgijo atgręžtinio reikalavimo teisę į atsakingą už žalos padarymą asmenį (UAB „Vikreda“) arba į asmenį, neįvykdžiusį pareigos sudaryti privalomojo draudimo sutartį (UAB „Nas Cargo“).Ieškovas rašytiniuose paaiškinimuose papildomai nurodė, kad atsakovas UAB „Vikreda“ neginčija aplinkybės, kad trečiasis asmuo eismo įvykio metu buvo susijęs su ja darbo teisiniais santykiais, tačiau neigia, jog jos darbuotojas, vairuodamas krovininį vilkiką Prancūzijoje, veikė jos nurodymu ir jos interesais. Trečiasis asmuo ir šiuo metu dirba UAB „Vikreda“. Parengiamojo ir teismo posėdžio metu trečiasis asmuo V. K. patvirtino, kad eismo įvykio metu transporto priemonę jis valdė darbdavio UAB „Vikreda“ vadovo pavedimu, o UAB „Nas Cargo“ jam jokių pavedimų nedavė. Trečiasis asmuo eismo įvykį sukėlė dirbdamas UAB „Vikreda“ ir vykdydamas UAB „Vikreda“ vadovo pavedimą, t. y. UAB „Vikreda“ laikytinas atsakingu už eismo įvykio metu padarytą žalą asmeniui.

Atsakovas UAB „Vikreda“ pateiktame atsiliepime į ieškinį nurodė, kad su ieškiniu nėra pateikta įrodymų, jog eismo įvykio metu trečiasis asmuo V. K. buvo susietas darbo santykiais su UAB „Vikreda“ ir vairuodamas transporto priemonę, priklausiusią atsakovui UAB „Nas Cargo“ vykdė UAB „Vikreda“ darbdavio nurodymus ar kitas darbines pareigas. Todėl nėra pagrindo teigti, kad UAB „Vikreda“ privalo prisiimti trečiojo asmens V. K. kaltais veiksmais padarytos žalos kompensavimo pareigą kaip solidarusis skolininkas. Pažymėjo, kad ieškovo prašomą žalą privalo kompensuoti išimtinai atsakovas UAB „Nas Cargo“, nes jis pažeidė TVVCAPDĮ 4 straipsnio 1 dalį, neįvykdė pareigos apdrausti transporto priemonę privalomuoju draudimu bei leido ja naudotis trečiajam asmeniui V. K. (4 straipsnio 3 dalis). Prašė teismo atmesti ieškinį atsakovo UAB „Vikreda“ atžvilgiu.

II.Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė.

Vilniaus miesto apylinkės teismas 2016 m. balandžio 21 d. sprendimu ieškinį tenkino iš dalies; priteisė ieškovui Lietuvos Respublikos transporto priemonių draudikų biurui iš atsakovo UAB „Nas Cargo“ 1 615,41 Eur žalą, 6 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą (1 615,41 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2015-10-02) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 131,32 Eur bylinėjimosi išlaidas; ieškovo Lietuvos Respublikos transporto priemonių draudikų biuro ieškinį atsakovui UAB „Vikreda“ dėl solidaraus nuostolių atlyginimo atmetė; priteisė atsakovui UAB „Vikreda“ iš ieškovo 589,50 Eur bylinėjimosi išlaidų; priteisė iš atsakovo UAB „Nas Cargo“ 18,70 Eur bylinėjimosi išlaidų valstybei. Teismas byloje nustatė, kad žala nukentėjusiajam Renault megane, valst. Nr. NT 7745, savininkui buvo padaryta atsakovui UAB „Nas Cargo“, kaip transporto priemonės naudotojui lizingo sutarties pagrindu priklausiusia transporto priemone (DAF FT XF105, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) kurios valdytojo civilinė atsakomybė turėjo būti privalomai apdrausta. Pareiga sudaryti draudimo sutartį yra nustatyta transporto priemonės pagal lizingo (finansinės nuomos), išperkamosios nuomos ar pagal kitą panašaus pobūdžio sutartį naudotojui (TPVCAPDĮ 4 straipsnio 2 dalis). Teismas konstatavo, kad ši pareiga teko atsakovui UAB „Nas Cargo“, kuris jos neįvykdė bei pažeidė įstatymo draudžiamąją normą (TPVCAPDĮ 4 straipsnio 2 dalį). Teismas sutiko su ieškovu, kad atsakovo UAB „Nas Cargo“ atsakomybė atsiranda įstatymo pagrindu, o TPVCAPDĮ 17 straipsnyje nustatytu pagrindu ieškovas išmokėjęs išmoką, pagal 23 straipsnio 1 dalį, įgyja teisę reikalauti, jog dėl padarytos žalos išmokėtą sumą grąžintų atsakingas už žalos padarymą asmuo ir automobilio naudotojas pagal lizingo sutartį, neįvykdęs pareigos sudaryti draudimo sutartį.Teismas remdamasis trečiojo asmens paaiškinimais, kad vykdytam vežimui transporto priemonę, nurodymus dėl reiso, būtinus reisui dokumentus, taip pat ir draudimo liudijimą davė UAB „Nas Cargo“, tiek šias faktines aplinkybes patvirtinančiu CMR važtaraščiu, padarė išvadą, kad V. K., vykdydamas vežimą, kurio metu įvyko eismo įvykis, pakluso ir vykdė ne tiesioginius darbdavio UAB „Vikreda“, o UAB „Nas Cargo“ nurodymus bei veikė, remiantis jo suteiktomis priemonėmis, pervežant krovinį. Teismo vertinimu, šalių paaiškinimai bei pateikti įrodymai leidžia spręsti, kad šiuo atveju susiklostė galima ir vežimų santykiuose pasitaikanti situacija, kai viena vežimo įmonė paskolina savo darbuotoją kitai įmonei tam tikram pervežimui įvykdyti, tačiau darbuotojas vykdo jau ne savo darbdavio, bet kitos įmonės tiesioginius nurodymus. Todėl ieškovo ieškinį atsakovo UAB „Vikreda“ atžvilgiu teismas atmetė.

III.Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

Apeliaciniu skundu ieškovas Lietuvos Respublikos transporto priemonių draudikų biuras prašo Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016-04-21 sprendimo dalį, kuria buvo atsisakyta priteisti nuostolių atlyginimą ir iš UAB „Vikreda“ panaikinti ir priimti naują sprendimą – Biuro bendraatsakoviams pareikštą ieškinį patenkinti visiškai; priteisti iš bendraatsakovių už apeliacinį skundą sumokėtą žyminį mokestį. Nurodo, jog skundžiamas teismo sprendimas yra priimtas pažeidžiant Lietuvos Respublikos civilinio kodekso, civilinio proceso kodekso Lietuvos Respublikos transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymo nuostatas. Apelianto teigimu byloje nebuvo surinka įrodymų, kad V. K. pakluso ne savo darbdavio UAB „Vikreda“, o pastarajam net nežinant , UAB „Nas Cargo“ nurodymams, t.y. kad šiuo atveju taikytinos CK 6.265 straipsnio, o ne CK 6.264 straipsnio nuostatos. Be to, byloje UAB „Nas Cargo“ iš viso nepateikė savo pozicijos dėl ko šališkų asmenų savo atsakomybės neigimas turėjo būti vertinamas kritiškai. Atsakovo ir UAB „Nas Cargo“ bendradabiavimas laikytinas tarpusavio paslaugų teikimu ir atsiskaitymu natūra. T. V. K. vykdė ne UAB „Nas Cargo“, o savo darbdavio UAB „Vikreda“ tiesioginį nurodymą, kurį pastarasis davė siekdamas arba atsiskaityti už ankstesnę UAB „Nas Cargo“ suteiktą paslaugą, arba įgyti teisę reikalauti analogiškos paslaugos iš UAB „Nas Cargo“ ateityje. Šių bendrovių tarpusavio santykiai neturi jokios įtakos UAB „Vikreda“ atsakomybei už pastarosios darbuotojo, ėjusio savo darbines pareigas, padarytą žalą. TPVCAPDĮ 23 straipsnio 1 dalies nuostatose yra įtvirtinta solidari atsakingo už žalos padarymą asmens (šiuo atveju UAB „Vikreda“, kaip V. K. darbdavio) ir asmens, neįvykdžiusio pareigos sudaryti draudimo sutartį (šiuo atveju UAB „Nas Cargo“, kaip transporto priemonės naudotojo pagal lizingo sutartį), atsakomybė. Tokios nuostatos yra laikomasi ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo (toliau tekste LAT arba kasacinis teismas) formuojamoje teismų praktikoje. Todėl Biuro ieškinys solidariems skolininkams – UAB „Vikreda“, kaip atsakingam už žalos padarymą asmeniui ir UAB „Nas Cargo“, kaip asmeniui, neįvykdžiusiam pareigos sudaryti draudimo sutartį yra pagrįstas ir turėjo būti patenkintas.

Atsakovas UAB „Vikreda“ atsiliepimu į apeliacinį skundą prašo atmesti ieškovo Lietuvos Respublikos transporto priemonių draudikų biuro apeliacinį skundą dėl dalies Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016-04-21 sprendimo ir Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimą palikti nepakeistą; priteisti iš ieškovo Lietuvos Respublikos transporto priemonių draudiko biuro atsakovo UAB „Vikreda“ naudai jo patirtas bylinėjimosi išlaidas. Nurodo, kad byloje nėra pateikta nei vieno objektyvaus įrodymo, kuris galėtų patvirtinti, jog V. K. veikė savo darbdavio (atsakovo) naudai t.y. krovinio vežimą vykė jo naudai. Byloje esantys įrodymai (CMR važtaraštis) bei šalių paaiškinimai patvirtina priešingą išvadą, jog krovinio vežimas buvo vykdytas UAB „Nas Cargo“ pavedimu, jo naudai ir interesais. V. K. krovinio vežimą neapdrausta transporto priemone vykdė UAB „Nas Cargo“, kuris yra teisėtas transporto priemonės valdytojas, pavedimu. Tiesioginius nurodymus dėl krovinio vežimo (kur pasiimti krovinį, kur jį nugabenti), krovinio vežimui būtinas priemones (transporto priemones bei dokumentus) suteikė UAB „Nas Cargo“. N. V. K., nei atsakovas negavo jokios finansinės naudos iš UAB „Nas Cargo“ už įvykdytą vežimą. Nesutiko su apelianto argumentais, jog V. K. ir atsakovas teismo posėdžio metu davė šališkus ar tikrovės neatitinkančius paaiškinimus. Minėtų asmenų teikti paaiškinimai atitinka byloje nustatytas faktines aplinkybes bei byloje pateiktus įrodymus, todėl nėra jokio pagrindo abejoti šalių teiktais paaiškinimais. Apeliantas klaidingai vertina susiklosčiusius teisinius santykius tarp UAB „Nas Cargo“ ir atsakovo, kadangi šalių vienkartinis geranoriškas bendradarbiavimas negali būti prilyginamas paslaugų teikimu ir atsiskaitymu natūra. Šis atvejis buvo išskirtinis ir vienkartinio pobūdžio, kadangi UAB „Nas Cargo“ darbuotojas tą dieną susirgo ir negalėjo vykdyti vežimo, todėl buvo paprašyta pagalbos iš atsakovo. Byloje nėra nei vieno objektyvaus įrodymo, kuris pagrįstų, jog tokia praktika tarp šalių buvo ilgalaikė ir nusistovėjusi. Byloje neginčijamai nustatyta, jog V. K. pavedimą vykdyti vežimą nedrausta transporto priemone davė ne atsakovas, bet transporto priemonės teisėtas valdytojas UAB „Nas Cargo“, todėl atsakovo atsakomybei kilti nėra jokio teisinio pagrindo.

Motyvuojamoji dalis

IV.Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1, 2 dalimis, bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai. Neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas ex officio patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nustatytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad nurodytų absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta, todėl pasisako dėl apeliacinio skundo faktinių bei teisinių pagrindų.Byloje nustatytos faktinės draudiminio įvykio aplinkybės, dėl kurių ginčo byloje nėra. Dėl atsakovo UAB „Vikreda“ darbuotojo trečiojo asmens V. K. kaltės 2013-09-26 Prancūzijoje jam vairuojant Lietuvoje registruotą transporto priemonę DAF FT XF105, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) pagal lizingo sutartį perduotą valdyti atsakovui „NAS CARGO“, kurios pastarasis atsakovas nebuvo apdraudęs, įvyko eismo įvykis, kurio metu buvo apgadinta V. K. vairuojama transporto priemonė bei kita eismo įvykyje dalyvavusi, Liuksemburge reziduojančiam asmeniui priklausanti transporto priemonė R. M., valst. Nr. (b. l. 13-28). Ieškovas, vykdydamas Liuksemburgo garantinio fondo reikalavimą, atlyginti 2013-09-26 eismo įvykio metu padarytą žalą, 2015-04-07 sumokėjo 1 615,41 EUR (b. l.13-43) bei, remdamasis Lietuvos Respublikos transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymo (toliau - ir TPVCAPDĮ) 23 straipsniu, reikalauja solidariai iš atsakovų, kaip iš už žalą atsakingo asmens (UAB „Vikreda“) ir asmens, neįvykdžiusio pareigos sudaryti privalomojo draudimo sutartį (UAB „Nas Cargo“), atlyginti 1 615,41 Eur nuostolius.Apeliantas skundžia tą sprendimo dalį, kuria teismas atmetė jo reikalavimą priteisti žalą solidariai ir iš atsakovo UAB „Vikreda“ kaip transporto priemone žalą padariusio asmens darbdavio, remiantis CK 6.264 straipsniu. Kolegija sprendžia, jog apeliacinis skundas tenkintinas, sutiktina su apeliacinio skundo argumentu, jog nagrinėjamu atveju, nesant ginčo, kad įvykio dieną V. K. ir atsakovą UAB „Vikreda“ siejo darbo santykiai, o atsakovas UAB „Vikreda“ buvo vairuotojo V. K. darbdavys, davęs jam nurodymą atlikti vežimą UAB „Nas Cargo“ naudai UAB „Vikreda“ atsakomybė kyla CK 6 264 straipsnio 1 dalies numatančios, jog samdantis darbuotojus asmuo privalo atlyginti žalą, atsiradusią dėl jo darbuotojų, einančių savo darbines (tarnybines) pareigas, kaltės. Pagal CK 2. 264 straipsnio 2 dalį darbuotojais laikomi asmenys, atliekantys darbą darbo sutarties arba civilinės sutarties pagrindu, jeigu jie veikia atitinkamo juridinio ar fizinio asmens nurodymu ir jo kontroliuojami. Taigi, šioje įstatymo nuostatoje įtvirtintos dvi sąlygos kada vienas asmuo kaip darbdavys laikytinas atsakingu už kito asmens kaip darbuoto padarytą žalą: pirma šiuos asmenis turi sieti sutartiniai darbo arba civiliniai sutartiniai santykiai ir antra žalą padaręs asmuo, kurį su kitu asmeniu sieja civiliniai sutartiniai santykiai veikia kito asmens nurodymu ir jo kontroliuojamas (pvz. įvairių paslaugų teikimo rangos ir kt.). O tai, kad krovinys buvo vežamas UAB „Nas Cargo“ lizinguojamu transportu, vykdant šio juridinio asmens pervežimus ir prisilaikant jo nurodymų ne eliminuoja to, jog darbo santykiai trečiąjį asmenį padariusį žalą darbinių pareigų atlikimo metu siejo tik su UAB „Vikreda“ ir vežimą jis atliko UAB „Nas Cargo“, savo darbdavio nurodymu. Šiuo atveju vairuotoją V. K. sutartiniai darbo santykiai siejo su atsakovu UAB „Vikreda“ ir jokie sutartiniai santykiai jo nesiejo su atsakovu UAB „Nasa Cargo“, V. K. įvykio metu buvo UAB „Vikreda“ darbuotojas. Todėl šis atsakovas yra atsakingas už savo darbuotojo vykdant darbines pareigas padarytą žalą. Šiuo atveju nustatyta, jog yra abi CK 264 straipsnio 2 dalyje nustatytos sąlygos spręsti dėl darbdavio civilinės atsakomybės žalą padaręs asmuo veikė darbo sutarties su „Vikreda“ pagrindu, jo nesiejo jokie sutartiniai santykiai su atsakovu UAB „Nas Cargo“, kurio krovinį jis vežė savo darbdavio nurodymu. Akivaizdu, jog darbuotojas darbo metu, savo iniciatyva negalėjo susitarti su kitu juridiniu asmeniu dėl vežimo. Atsakovo UAB „Vikreda“ tiek apeliaciniame skunde, tiek pirmosios instancijos teisme nurodytos aplinkybės ir pateikti įrodymai ir paties V. K. parodymai teisme šios aplinkybės nepaneigia. Kaip teisingai nustatė pirmosios instancijos teismas pagal TPVCAPDĮ 4 straipsnio 1, 2, 3 dalyse nustatytą reglamentavimą transporto priemonė, kurios įprastinė buvimo vieta yra Lietuvos Respublikos teritorijoje, privalo būti apdrausta transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu tol, kol ji yra įregistruota, šio straipsnio 2 dalyje nurodyti asmenys ir transporto priemonės valdytojai negali naudoti patys ir leisti naudoti kitam asmeniui neapdraustos transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu transporto priemonės. Šie įstatymu nustatyti reikalavimai turi imperatyvųjį pobūdį.TPVCAPDĮ 23 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad Biuras turi teisę reikalauti, jog atsakingas už žalos padarymą asmuo arba asmuo, neįvykdęs pareigos sudaryti draudimo sutartį, grąžintų dėl padarytos žalos išmokėtą sumą, jeigu išmoka buvo sumokėta pagal šio įstatymo 17 straipsnio 1 dalies 1 punktą. Taigi Biuras turi teisę iš kelių asmenų atsakovu pasirinkti bet kurį ir subrogacijos tvarka reikalauti išmokos sumokėtos žalai atlyginti. Kasacinio teismo praktikoje laikoma, jog tokia įstatymo nuostata nenustatyta dalinė atsakomybė, nes dalinei atsakomybei pagrįsti turi būti protingas pagrindas.Kasacinis teismas taip pat yra pasisakęs, kad vertinant, kokia atsakomybė (dalinė ar solidarioji) taikoma tuo atveju, kai yra reikalavimas, susijęs su žalos atlyginimu, atsakomybės taikymo pagrindą sudaro konkrečių veiksmų įvertinimas, kad TPVCAPDĮ 23 straipsnio 1 dalyje nustatyta maksimali transporto priemonės savininko ar valdytojo atsakomybė Biurui tuo atveju, kai šis sumoka išmoką dėl per eismo įvykį padarytos žalos nukentėjusiems tretiesiems asmenims atlyginimo. Taip pat, kad Įstatymo formuluotės aiškinimas kaip subjektų atsakomybės alternatyva, kai atsako vienas, pažeidęs teisės reikalavimus, bet neatsako kitas, neatitiktų nei dalinės, nei solidariosios atsakomybės taikymo kriterijų (LAT 2008 06 16 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-325/2008). Todėl šiuo atveju atsakovai turi atsakyti solidariai vienas iš jų kaip įstatymo imperatyvią nuostatą pažeidęs asmuo kitas kaip žalą padariusio asmens darbdavys.Remiantis išdėstytu kolegija priėjo išvados jog pirmosios instancijos teismas atmesdamas ieškinio reikalavimus atsakovo UAB „Vikreda“ atžvilgiu netinkamai taikė materialinės teisesnės normas, reguliuojančias darbdavio atsakomybę už darbuotojo padarytą žalą bei Biuro teisę į subrogaciją, todėl apeliacinį skundą tenkina, šioje dalyje sprendimą keičia, taip pat remdamasis CPK 93 straipsnio nuostatomis perskirsto šalims priteistas bylinėjimosi išlaidas pirmojoje instancijoje panaikina sprendimo dalį, kuria UAB „Vikreda“ iš apelianto priteistos bylinėjimosi išlaidos bei apelianto naudai priteisia jo pirmoje ir apeliacinėje instancijose turėtas išlaidas, už ieškinio pareiškimą ir apeliacinį skundą sumokėtus 96 eurus žyminio mokesčio ir 83,32 eurus išlaidų vertimams, viso 179,32 lygiomis dalimis iš abiejų atsakovų po 89,66 eurų. Taip pat perskirsto valstybei priteistinas procesinių dokumentų įteikimo išlaidas ir priteisia iš abiejų atsakovų po 9,35 eurus šių išlaidų valstybės naudai.

Vilniaus apygardos teismas vadovaudamasis CPK 325 straipsniu, 326 straipsnio 1dalies 2 punktu,

Rezoliucinė dalis

NUTARIA:

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. balandžio 21 d. sprendimo dalį, kuria ieškinys tenkintas iš dalies pakeisti, ieškinį tenkinti visiškai, taikyti solidariąją atsakovų atsakomybę.

Priteisti ieškovui Lietuvos Respublikos transporto priemonių draudikų biurui, įmonės kodas 125709291, solidariai iš atsakovų: UAB „Vikreda“ įmonės kodas 302318339 ir UAB „Nas Cargo“, įmonės kodas 302509091, 1 615,41 Eur (vieno tūkstančio šešių šimtų penkiolikos eurų, 41 ct) žalą, 6 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą (1 615,41 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2015-10-02) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir po 89,66 Eur (aštuoniasdešimt devynis eurus 66 euro centus) iš kiekvieno atsakovo bylinėjimosi išlaidų pirmojoje ir apeliacinėje ir instancijose.

Panaikinti sprendimo dalį, kuria atsakovui UAB „Vikreda“ iš ieškovo Lietuvos Respublikos transporto priemonių draudikų biuro, priteista 589,50 Eur (penkis šimtus aštuoniasdešimt devynis eurus, 50 ct) bylinėjimosi išlaidų.

Sprendimo dalį, kuria iš atsakovo UAB „Nas Cargo“, priteista 18,70 Eur (aštuoniolika eurų, 70 ct) bylinėjimosi išlaidų valstybei, pakeisti: priteisti iš abiejų atsakovų: UAB „Nas Cargo“ ir UAB „Vikreda“ po 9,35 Eur (devynis eurus 35 euro centus) procesinių dokumentų įteikimo išlaidų.

Likusioje dalyje sprendimą palikti nepakeistą.