Kauno apygardos teismo nutartis

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos A. V. apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2022 m. sausio 10 d. sprendimo civilinėje byloje pagal pareiškėjų A. V. ir R. V. pareiškimą dėl santuokos nutraukimo bendru sutikimu.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Ginčo esmė

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

III. Apeliacinio skundo teisiniai argumentai

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Dėl apeliacijos ribų, naujų įrodymų priėmimo

4. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas bylą nagrinėja neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus, kai to reikalauja viešasis interesas (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Taip pat apeliacinės instancijos teismas, neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo motyvus bei reikalavimus, patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnio 2 dalyje ir 3 dalyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų.

5. Apeliacijos objektas – Kauno apylinkės teismo 2022 m. sausio 10 d. sprendimo, kuriuo nutraukta santuoka bendru sutarimu bei patvirtinta pareiškėjų sudaryta sutartis dėl santuokos nutraukimo pasekmių, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.

6. Apeliantė prašo panaikinti sprendimą ir bylą grąžinti pirmosios instancijos teismui, kadangi į bylos nagrinėjimą nebuvo įtraukta sutuoktinių kreditorė.

7. Kartu su apeliaciniu skundu pareiškėja pateikė (duomenys neskelbtini) paskolos sutartį, sudarytą tarp K. C. (paskolos davėjas) ir A. V. (paskolos gavėjas). Prašymo priimti šį įrodymą nesuformuluota, bet, įvertinus apeliacinio skundo argumentus bei tai, kad įrodymas pateiktas kartu su apeliaciniu skundu, teismas sprendžia dėl jo priėmimo.

8. Bylos proceso eigai optimizuoti įstatymų leidėjo yra nustatyta, kad apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, jeigu jie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teismui, išskyrus dvi išimtis: 1) jeigu pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisako priimti įrodymus; 2) jeigu tokių įrodymų pateikimo būtinybė iškyla vėliau (CPK 314 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad naujų įrodymų priėmimo draudimas nėra absoliutus. Teismo tikslas yra teisingumo vykdymas, o teismo pareiga – ištirti visas bylai reikšmingas aplinkybes ir priimti byloje teisingą sprendimą.

9. Atsižvelgiant į tai, kad nagrinėjama byla ypatingosios teisenos tvarka dėl santuokos nutraukimo abiejų sutuoktinių bendru sutikimu, kurioje teismas turi imtis visų būtinų priemonių, kad būtų visapusiškai išaiškintos bylos aplinkybės (CPK 443 straipsnio 8 dalis), į tai, kad rašytinis įrodymas yra susijęs su esminiais apeliacinio skundo argumentais, minėtas naujas įrodymas prijungtinas prie bylos ir vertintinas kitų įrodymų kontekste.

Dėl bylos esmės

10. Apeliantė skundą grindžia argumentu, kad egzistuoja absoliutus skundžiamo sprendimo negaliojimo pagrindas, t. y. pirmosios instancijos teismas nusprendė dėl neįtrauktų dalyvauti byloje asmenų materialiųjų teisių ir pareigų (CPK 329 straipsnio 2 dalies 2 punktas). Apeliaciniame skunde nurodoma, kad į šalių santuokos nutraukimo procesą nebuvo įtraukta pareiškėjų kreditorė. Apeliantė taip pat nurodo, jog pirmosios instancijos teismui nepateikė duomenų apie turimą kreditorę, apie kurią bylos nagrinėjimo metu žinojo.

11. Santuokos nutraukimą abiejų sutuoktinių bendru sutikimu reglamentuoja Civilinio kodekso (toliau –ir CK) trečiosios knygos IV skyriaus antrojo skirsnio ir CPK XXXV skyriaus teisės normos. Nutraukti santuoką abiejų sutuoktinių sutikimu galima tada, kai sutuoktiniai sutaria ne tik dėl santuokos nutraukimo, bet ir dėl teisinių jos padarinių. CK 3.52 straipsnio 2 dalyje ir CPK 539 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad kartu su prašymu nutraukti santuoką sutuoktiniai turi pateikti sutartį dėl santuokos nutraukimo pasekmių (turto padalijimo, vaikų išlaikymo ir pan.). CPK 539 straipsnio 1 dalies 4 punkte sutuoktiniai įpareigojami prašyme nutraukti santuoką abiejų sutuoktinių sutarimu nurodyti duomenis apie sutuoktinių arba vieno iš jų kreditorius ir duomenis, kad yra pranešę žinomiems kreditoriams apie bylos iškėlimą (Civilinio kodekso 3.126 straipsnis). (duomenys neskelbtini) straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad tuo atveju, jeigu, nagrinėjant santuokos nutraukimo bylą, sutuoktinių ar vieno iš jų kreditoriai pareiškia reikalavimus, teismas sustabdo bylą, kol bus išspręsti kreditorių reikalavimai. CK 3.53 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad teismas netvirtina sutarties dėl santuokos nutraukimo pasekmių, jeigu ji prieštarauja viešajai tvarkai ar pažeidžia vaikų, vieno iš sutuoktinių teises ir teisėtus interesus, o bylą sustabdo, kol sutuoktiniai sudarys naują sutartį. Jeigu sutuoktiniai nevykdo teismo nurodymų dėl sutarties turinio, teismas prašymą palieka nenagrinėtą. Taigi sutuoktiniai nutraukti santuoką supaprastinto proceso tvarka gali tik tuo atveju, jeigu prašymas nutraukti santuoką ir sutartis dėl santuokos nutraukimo pasekmių atitinka CK ir CPK normų reikalavimus, t. y. neprieštarauja viešajai tvarkai ir nepažeidžia sutuoktinių, jų nepilnamečių vaikų, vieno arba abiejų sutuoktinių kreditorių teisėtų interesų. Priešingu atveju, teismui nustačius, kad prašymas dėl santuokos nutraukimo ir sutartis dėl santuokos nutraukimo pasekmių neatitinka įstatymo reikalavimų ir sutuoktiniams nepašalinus nustatytų trūkumų, prašymas dėl santuokos nutraukimo paliekamas nenagrinėtas.

12. Kaip jau nurodyta, be kitų reikalavimų, įstatymu yra nustatytas įpareigojimas kartu su prašymu nutraukti santuoką abiejų sutuoktinių bendru sutikimu pateikti duomenis apie sutuoktinių ar vieno iš jų kreditorius ir nurodyti, kad yra pranešta žinomiems kreditoriams apie bylos iškėlimą (CPK 539 straipsnio 1 dalies 4 punktas, CK 3.126 straipsnio 2 dalis). Civilinio kodekso 3.126 straipsnio 2 dalies reikalavimų sutuoktiniai privalo laikytis nepriklausomai nuo to, kokiu būdu nutraukiama santuoka, t. y. nepriklausomai nuo to, ar byla nagrinėjama ginčo teisenos ar ypatingosios teisenos tvarka (CPK 381 straipsnis). Sutuoktinių pareiga informuoti kreditorių (kreditorius) apie bylos iškėlimą dėl jų turto padalijimo nustatyta tam, kad sutuoktinių kreditoriai galėtų realiai įgyvendinti savo teisę būti įtrauktiems į turto padalijimo bylą trečiaisiais asmenimis, nes šioje byloje priimtas sprendimas gali turėti įtaką jų teisėms (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. spalio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-514-684/2015).

13. Nagrinėjamoje byloje pareiškėjai kreipėsi į teismą su prašymu nutraukti santuoką abiejų sutuoktinių bendru sutikimu ir pateikė sutartį dėl santuokos nutraukimo pasekmių. 2021 m. lapkričio 20 d. Sutartyje dėl santuokos nutraukimo pasekmių šalys patvirtino, kad neturi bendrų ar asmeninių įsipareigojimų (3.1 punktas), t. y. pareiškėjai nenurodė, jog turi kreditorių.

14. Civilinio kodekso 3.53 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad teismas, sprendimu nutraukdamas santuoką, taip pat patvirtina sutuoktinių pateiktą sutartį dėl santuokos nutraukimo padarinių. Nors sutuoktinių sutartis dėl santuokos nutraukimo padarinių yra jų tarpusavio suderintos valios išraiška, reiškianti, kad nėra sutuoktinių ginčo, teismas, prieš tvirtindamas tokią sutartį, turi pareigą patikrinti, ar ši sutartis yra teisėta ir nepažeidžia kieno nors teisių. Tai reiškia, kad teismas turi ne tik patikrinti, ar sutartyje sutuoktiniai aptarė visus klausimus, kurie pagal CK 3.53 straipsnio 3 dalį turi būti aptarti, bet ir įvertinti, ar sutarties sąlygos neprieštarauja viešajai tvarkai, ar iš esmės nepažeidžia sutuoktinių nepilnamečių vaikų ar vieno sutuoktinio teisių ir teisėtų interesų. Sutarties turinys įtraukiamas į teismo sprendimą.

15. Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas laikėsi CK 3.53 straipsnio 3 dalyje įtvirtintų reikalavimų. Teismas nurodė, kad duomenų apie pareiškėjų kreditorius nėra. Taip pat padarė išvadą, kad pareiškėjų pateikta Sutartis dėl santuokos nutraukimo pasekmių tvirtinama, nustačius, kad jos sąlygos neprieštarauja viešajai tvarkai, nepažeidžia sutuoktinių, kitų asmenų teisių ir teisėtų interesų (CK 3.51, 3.53 straipsniai, 3.54 straipsnio 4 dalis). Pirmosios instancijos teismas į teismo sprendimą perkėlė pareiškėjų pateiktos sutarties dėl santuokos nutraukimo pasekmių nuostatas.

16. Teismas bylą nagrinėja pagal jam pateiktus duomenis. Įvertinęs byloje esančius duomenis, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, jog, bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme, byloje nebuvo jokių duomenų, kurie rodytų, kad teismas negali tvirtinti sutarties, nes ji prieštarauja viešajai tvarkai ar iš esmės pažeidžia sutuoktinių nepilnamečių vaikų ar vieno sutuoktinio teises ir teisėtus interesus (CK 3.53 straipsnio 4 dalis). Šiuo atveju konstatuotina, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino bylos medžiagą bei pagrįstai įtraukė sutarties dėl santuokos nutraukimo pasekmių sąlygas į teismo sprendimą.

17. Apeliacinės instancijos teismas gali pakeisti ar panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą tik tuo atveju, kai nustato materialios ar procesinės teisės pažeidimą (CPK 329, 330 straipsniai). Bylai svarbių įrodymų neteikimas pirmosios instancijos teismui nėra pagrindas panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą.

18. Apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad nagrinėjamu atveju nėra pagrindo panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą ir perduoti bylą nagrinėti iš naujo vien tik dėl to, kad pareiškėjai galimai nesilaikė įstatymu jiems nustatytų reikalavimų.

19. Apeliantė tvirtina, kad nepanaikinus sprendimo, ateityje kreditorė neabejotinai kreipsis į teismą dėl proceso atnaujinimo. Pažymėtina, kad teismų praktikoje yra išaiškinta, jog kreditorius, manydamas, kad teismo patvirtinta sutartis dėl santuokos nutraukimo teisinių padarinių pažeidžia jo teises, turi teisę pateikti prašymą dėl proceso atnaujinimo santuokos nutraukimo byloje, taip pat gali reikšti ieškinį teisme kitais įstatyme nustatytais pagrindais. Šis išaiškinimas taikomas ir kalbant apie kreditoriaus teisių gynybą, kai kreditorius nebuvo įtrauktas į santuokos nutraukimo bylą.

20. Įstatymu draudžiama teismui nagrinėjant bylą spręsti klausimus dėl neįtrauktų dalyvauti byloje asmenų teisių ar pareigų (CPK 266 straipsnis). Pagal CPK 329 straipsnio 2 dalies 2 punktą, tuo atveju, kai teismas nusprendė dėl neįtrauktų dalyvauti byloje asmenų teisių ir pareigų, yra absoliutus teismo sprendimo negaliojimo pagrindas.

21. Kasacinis teismas, aiškindamas CPK 329 straipsnio 2 dalies 2 punkto nuostatas, yra išaiškinęs, kad absoliutus sprendimo negaliojimo pagrindas pagal šią teisės normą yra ne visais atvejais, kai teismas neįtraukia į procesą visų teisinį suinteresuotumą turinčių asmenų, o tik tais, kai tai susiję su įstatymo nurodytais padariniais – sprendimu (nutartimi) turi būti nuspręsta ir dėl tokių asmenų. Nusprendimas suprantamas kaip teisių ar pareigų asmeniui nustatymas, pripažinimas, pakeitimas, panaikinimas ar kitoks nusprendimas, kuris turi įtakos neįtraukto dalyvauti byloje asmens teisinei padėčiai. Sprendimu CPK 329 straipsnio 2 dalies 2 punkto prasme turi būti paveiktos nedalyvaujančio byloje asmens materialiosios teisės ir pareigos, be to, įtaka šioms teisėms ir pareigoms turi būti tiesioginė – sprendimu turi būti modifikuota asmens teisinė padėtis, t. y. nustatytos, pripažintos, pakeistos, panaikintos (ir pan.) materialiosios teisės ar pareigos. Tik kartu egzistuojant šioms dviem sąlygoms, gali būti konstatuotas aptariamas sprendimo negaliojimo pagrindas (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. birželio 23 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-201-313/2021 16 punktą ir jame nurodytą kasacinio teismo praktiką).

22. Kasacinio teismo išaiškinta, kad santuokos nutraukimo byloje poveikis į bylą neįtraukto kreditoriaus materialiosioms teisėms ir pareigoms yra tada, kai teismo procesiniu sprendimu pasisakoma dėl kreditoriaus reikalavimo teisės pobūdžio arba sutuoktinių turtas padalijamas tokiu būdu, kuris daro įtaką kreditoriaus reikalavimo patenkinimui, arba kitokiu būdu paveikiamos kreditoriaus teisės. Būtent šiame kontekste kasacinio teismo yra išaiškinta, kad kreditoriai, kurių teisės pažeistos išsprendus santuokos nutraukimo teisinių pasekmių klausimus (turto ir turtinių prievolių padalijimo), jas pirmiausia turi ginti kreipdamiesi dėl proceso atnaujinimo santuokos nutraukimo byloje CPK 366 straipsnio 1 dalies 7 punkte nustatytu pagrindu ir tik nesant galimybių apginti pažeistas teises šiuo būdu reikšti ieškinį teisme kitais įstatyme nustatytais pagrindais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. vasario 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-58-218/2015).

23. Atskirais atvejais, kai byloje, kurioje sprendžiami santuokos nutraukimo ir jos teisinių pasekmių klausimai, kreditoriaus teisės gali būti iš esmės nepažeidžiamos, o jo reikalavimas gali būti patenkintas ir santuoką nutraukus (pvz., kreditorius kreipiasi dėl skolos priteisimo pagal solidariąją abiejų sutuoktinių prievolę arba nutraukus santuoką ir padalijus sutuoktinių turtą skolininkas (vienas iš sutuoktinių arba jie abu) turi pakankamai turto, į kurį gali būti nukreiptas išieškojimas), todėl kreditorius, nors ir nebuvo įtrauktas į santuokos nutraukimo bylą, gali pasirinkti kitą pažeistų teisių gynimo būdą ir, neprašydamas atnaujinti proceso santuokos nutraukimo byloje, kreiptis į teismą su reikalavimu atskiroje byloje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. vasario 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-58-218/2015; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. balandžio 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-142-915/2019).

24. Apeliantė nenurodo, kaip konkrečiai skundžiamu pirmosios instancijos teismo sprendimu buvo paveikta neįtrauktų į procesą asmenų teisinė padėtis. Iš bylos duomenų matyti, kad skundžiamu sprendimu nebuvo pasisakyta dėl apeliantės nurodytos kreditorės reikalavimo, santuokos nutraukimo pasekmių sutartimi šalių turtas padalintas nei vienam iš pareiškėjų nepriteisiant žymiai didesnės turto dalies, todėl nelaikytina, jog sutuoktiniams bendrosios jungtinės nuosavybės teise priklausančio turto padalijimas gali neigiamai paveikti sutuoktinių kreditorių interesus. Atsižvelgiant į tai, kas nurodyta, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, jog nėra pagrindo daryti vienareikšmę išvadą, kad skundžiamu sprendimu pirmosios instancijos teismas pasisakė dėl į bylą neįtraukto asmens teisių ir pareigų, ir (ar) kad buvo paveiktos tokio asmens materialiosios teisės ir pareigos. Atitinkamai apeliacinio skundo argumentai dėl egzistuojančio absoliutaus sprendimo negaliojimo pagrindo laikytini teisiškai nepagrįstais.

25. Apeliacinės instancijos teismas atsakė į esminius apeliacinio skundo argumentus, kurie galėjo turėti įtakos skundžiamo sprendimo teisėtumui ir pagrįstumui. Teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą. Apeliacinio skundo faktiniai ir teisiniai argumentai nesudaro pagrindo skundžiamą pirmosios instancijos teismo sprendimą pripažinti neteisėtu ir nepagrįstu bei jį pakeisti ar panaikinti. Todėl pareiškėjos apeliacinis skundas atmetamas, o skundžiamas pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

26. Kartu pažymėtina, kad pareiškėjos apeliacinio skundo atmetimas neužkerta kelio kreditoriui šiame teisiniame santykyje ginti savo interesus savarankiškai.

27. Apeliantė nepateikė prašymo priteisti bylinėjimosi išlaidas, todėl apeliacinio proceso metu patirtų bylinėjimosi išlaidų paskirstymo klausimas nėra sprendžiamas.

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Kauno apylinkės teismo 2022 m. sausio 10 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.