- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2023-12-07
- Bylos Nr.
- e2S-2669-854/2023
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-13672-2023-5
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Giedrė Čėsnienė
- Ieškovas
- J. M.
- Atsakovas
- V. M.
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Giedrė Čėsnienė
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo apeliantės (ieškovės) J. M. atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. spalio 16 d. nutarties civilinėje byloje pagal ieškovės J. M. prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo iki ieškinio padavimo atsakovui V. M. (V. M.), išvadą teikianti institucija – Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Vilniaus miesto vaiko teisių apsaugos skyrius.
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovė J. M. kreipėsi į teismą su prašymu taikyti laikinąsias apsaugos priemones iki ieškinio padavimo: 1) nustatyti nepilnamečių vaikų G. M. ir D. M. laikinąją gyvenamąją vietą su ieškove; 2) priteisti iš atsakovo V. M. nepilnamečių vaikų G. M. ir D. M. išlaikymą po 200 Eur kiekvienam mėnesinių periodinių išmokų, mokamų iki teismo sprendimo byloje įsiteisėjimo dienos; 3) nustatyti atsakovo bendravimo su nepilnamečiais vaikais tvarką: 3.1. mėnesio lygines savaites vaikai praleidžia su tėčiu. Atsakovas vaikus pasiima nelyginės savaitės penktadienį 18 val. ir į gyvenamąją vietą parveža lyginės savaitės penktadienį 18 val. Nelygines mėnesio savaites vaikai praleidžia su mama; 3.2. vaikų kasmetinių atostogų metu pusę laiko vaikai praleidžia su mama, pusę su tėčiu. Lyginiais metais pirmoji pusė priklauso atsakovui, antroji ieškovei, nelyginiais metais atvirkščiai; 3.3. Tėvo dieną vaikai praleidžia su atsakovu, Motinos dieną su ieškove; 3.4. nelyginiais metais šv. Kalėdų antrąją dieną (nuo 9 val. iki 18 val.) vaikai praleidžia su atsakovu, lyginiais metais šios dienos praleidžiamos su ieškove. Jeigu ieškovei priklausančiais metais šios dienos patenka į lyginę mėnesio savaitę, atsakovas vaikus į gyvenamąją vietą parveža šv. Kalėdų antrosios dienos 9 val. ryte; 3.5. nelyginiais metais gruodžio 31 d. – sausio 1 d. vaikai praleidžia su tėčiu. Atsakovas vaikus iš gyvenamosios vietos pasiima gruodžio 31 d. 9 val. ir į gyvenamąją vietą parveža sausio 1 d. 18 val. Jeigu ieškovei priklausančiais metais šios dienos patenka į lyginę mėnesio savaitę, atsakovas vaikus į gyvenamąją vietą parveža gruodžio 31 d. 9 val. ryte; 3.6. lyginiais metais šv. Kūčių dieną ir šv. Kalėdų pirmąją dieną vaikai praleidžia su atsakovu (nuo gruodžio 24 d. 9 val. iki gruodžio 26 d. 9 val.), nelyginiais metais šios dienos praleidžiamos su ieškove. Jeigu ieškovei priklausančiais metais šios dienos patenka į lyginę mėnesio savaitę, atsakovas vaikus į gyvenamąją vietą parveža gruodžio 24 dienos 9 val. ryte; 3.7. švenčių, atostogų ir kitų išimtinių dienų grafikas turi pirmumo teisę prieš reguliarų savaitgalių ir darbo dienų grafiką.
2. Ieškovė prašymą grindė šiomis aplinkybėmis ir argumentais:
2.1. Ieškovė yra sudariusi santuoką su atsakovu. Šiuo metu tarp šalių pradėtas skyrybų procesas – ieškovė kreipėsi dėl privalomosios mediacijos. Ieškovė su atsakovu kartu negyvena jau 8 mėnesius.
2.2. Ieškovė ir atsakovas turi du nepilnamečius vaikus – G. M. ir D. M. Sutuoktiniams pradėjus gyventi skyrium, vaikai liko gyventi su ieškove. Atsakovas su vaikais bendravo, vaikai likdavo pas tėtį su nakvynėmis, tačiau, tikėtina, dėl skyrybų patiriamų neigiamų emocijų atsakovas kartas nuo karto bendravimą su vaikais nutraukia. Atsakovas nebendravimą su vaikais motyvuoja tuo, kad nebendraus su vaikais, kol nebus teismo sprendimo. Toks nepastovumas kenkia nepilnamečių vaikų interesams, vaikai taip įtraukiami į skyrybų procesą, ko neturėtų būti.
2.3. Šioje byloje sprendimo priėmimas gali užtrukti, todėl siekiant užtikrinti vaikams abiejų tėvų teikiamą išlaikymą, iš atsakovo abiem nepilnamečiams vaikams priteistinas laikinas materialinis išlaikymas – kiekvienam vaikui po 200 Eur.
2.4. Siekiant apsaugoti nepilnamečių vaikų interesus ir atsižvelgiant į tai, jog paskutinius 8 mėnesius vaikai gyvena su ieškove, bei į tai, jog ieškovė vaikais rūpinasi tinkamai, nepilnamečių vaikų laikina gyvenamoji vieta nustatytina su ieškove. Be to, kadangi sprendimo priėmimas šioje byloje gali užtrukti, tikslinga nustatyti laikiną atsakovo bendravimo su vaikais tvarką.
3. Atsakovas V. M. per teismo nustatytą terminą atsiliepimo į prašymą nepateikė.
4. Išvadą teikianti institucija Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau – Tarnyba) pateikė išvadą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo. Tarnyba nurodė, kad:
4.1. Buvo lankytasi ieškovės gyvenamojoje vietoje, adresu (duomenys neskelbtini). Nustatyta, jog ieškovė su nepilnamečiais vaikais G. ir D. gyvena 2 kambarių, su visais patogumais, nuomojamame bute. Moteris nurodė, jog bendravimo tvarka buvo nustatyta abiejų sutarimu (1 sav. / 1 sav.), tačiau atsakovas nesilaiko pažadų, vaikų nepasiima, dėl ko vaikai labai jautriai ir skaudžiai reaguoja. Moteris teigė, kad dėl šitos priežasties nori nustatyti aiškią bendravimo tvarką, kad tėvams ir vaikams būtų aišku, konkretu ir nebūtų manipuliacijų. Anot vaikų motinos, su tėvu kartais būna sunku susitarti, dėl ko vaikai tampa tarpininkais. Moteris teigė, kad vaikų tėvas moka pasirūpinti, užsiimti su vaikais, ji neturinti jokių priekaištų.
Šalies argumentai
4.2. Ieškovė nurodė, jog prašo išlaikymo vaikams, kad būtų rezervas ir nereikėtų atsakovo prašyti pinigų dėl atsiradusių papildomų išlaidų – dovanoms, mokyklos ekskursijoms, gimtadieniams, gydytojams, uniformoms, galimiems breketams, dantų ir žandikaulio tiesinimui, ortopediniams įdėklams ir kt.
4.3. Lankytasi atsakovo gyvenamojoje vietoje, adresu (duomenys neskelbtini). Nustatyta, jog vyras su vaikais gyvena 3 kambarių, su visais patogumais bute, kuris, pasak vyro, priklauso jam. Apsilankymo metu buvo tvarkinga ir švaru. Vaikams yra skirtas atskiras kambarys, kuriame yra dviaukštė lova, du rašomieji stalai, spinta, lentynos, žaislai, ugdymo priemonės. Namuose yra visi reikalingi baldai, namų apyvokos daiktai, buitinė technika.
4.4. Vyras nurodė, jog nuo gyvenimo skyriumi ieškovei buto nuomai ir vaikų išlaikymui pervedė 4 000 Eur, tačiau ieškovė 1 000 Eur grąžino; rugpjūčio mėn. papildomai pervedė 500 Eur vaikų pasiruošimui naujiems mokslo metams.
4.5. Vaikų tėvas teigė, kad sutinka, jog vaikų gyvenamoji vieta būtų nustatyta su ieškove, taip pat sutinka dėl bendravimo tvarkos 1 sav. / 1 sav., tačiau nesutinka su prašoma išlaikymo suma. Atsakovas pasakojo, jog nuo gyvenimo skyriumi visuomet su vaikais palaikė bendravimą, ryšį, po mokyklos važinėjo dviračiais, lydėdavo vaikus į būrelius ir kt. Vyras teigė, kad 1 sav. / 1 sav. bendravimo tvarka tokia ir buvo, jam ji yra tinkama. Anot vyro, santykiai su vaikais yra puikūs – nuolat palaikomas artimas ryšys. Atsakovas minėjo, jog šių metų vasarą su ieškove ir vaikais 4–5 kartus vyko atostogauti prie jūros, kartu, kaip šeima, šventė sūnaus gimtadienį atsakovo gyvenamojoje vietoje.
4.6. Tarnyba išvadoje nurodė, jog su vaikais buvo bendrauta ieškovės namuose, motinai nedalyvaujant. Mergaitė buvo draugiškai, ramiai nusiteikusi, atsakinėjo į klausimus noriai ir aiškiai. Berniukas konstravo ir žaidė su lego, su vaiku buvo kartu žaidžiama, konstruojama ir kalbamasi. Berniukas buvo draugiškas, dalinosi lego, bendravo noriai. G. pasakojo, jog kai tėveliai kartu gyveno, tai daug pykosi, mušėsi, mama rėkdavo ant tėčio dėl smulkmenų, tačiau pradėjus gyventi atskirai – pasidarė ramiau. Mergaitė pasakojo, jog su tėčiu dažnai susitinka. Mergaitė nurodė, jog su tėčiu patinka leisti laiką, gražiai draugauja ir sutaria, kartu žiūri filmukus, penktadieniais turi tradiciją visi kartu žiūrėti filmą, žaidžia kompiuteriu, kartu skaito, tėtis padeda ruošti namų darbus. D. pasakojo, jog gyvena su mama ir sese, o tėtis liko gyventi senuose namuose. Berniukas nurodė, jog penktadieniais apsikeičia namais – vieną penktadienį važiuoja gyventi pas tėtį, o kitą – pas mamą. D. sakė, jog jam patinka tokia bendravimo tvarka, patinka nakvoti tėčio namuose. Pasak vaiko, su tėčiu kartu konstruoja lego, važinėja dviračiais, yra susiplanavę vykti į „Akropolio“ prekybos centrą ir pirkti naują lego už jo sutaupytus pinigus.
4.7. Tarnyba nurodė, jog neturi pagrindo prieštarauti prašomoms nustatyti laikinosioms apsaugos priemonėms.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
5. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2023 m. spalio 16 d. nutartimi ieškovės prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones iki ieškinio padavimo atmetė.
6. Teismas nurodė, kad laikinosios apsaugos priemonės iki ieškinio padavimo atsakovui gali būti pritaikytos tik esant trijų aplinkybių visetui. Pirma, turi būti įrodyta, kad egzistuoja tikimybė, jog ateityje galbūt kils grėsmė dėl to, kad nepritaikius laikinųjų apsaugos priemonių būsimo galimo palankaus ieškovui teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti neįmanomas. Antra, turi būti nurodytos priežastys, pateisinančios, kodėl ieškinys nepateikiamas kartu su prašymu taikyti laikinąsias apsaugos priemones. Trečia, turi būti pateikti įrodymai, patvirtinantys, kad jau prašymo taikyti laikinąsias apsaugos priemones momentu yra kilusi (galbūt kils) grėsmė suinteresuoto asmens interesams tuo atveju, jei nebus pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės.
7. Teismo vertinimu, ieškovė nenurodė teismui konkrečių ir objektyvių aplinkybių, kurios pagrįstų, kad egzistuoja objektyvios kliūtys prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo pareikšti kartu su ieškiniu, o aplinkybė, jog ieškinys negali būti paduotas iš karto, nes inicijuojant šeimos ginčą, pirmiausia turi būti pasinaudota privaloma ikiteismine ginčo nagrinėjimo tvarka – mediacija, nėra pakankama.
8. Teismas pažymėjo, kad aplinkybė, jog šalys dalyvauja privalomosios mediacijos procese, kartu reiškia ir tai, kad šalys derina pozicijas dėl ginčo, taigi išlieka taikaus susitarimo galimybė. Laikinųjų apsaugos priemonių taikymas tokioje situacijoje nelaikytinas tikslingu. Teismo vertinimu, pritaikius laikinąsias apsaugos priemones, gali būti sutrikdytas mediacijos procesas, atsirasti prielaidos tarp ieškovės ir atsakovo kilti dar didesnei priešpriešai ir naujiems konfliktams. Tokiu būdu nebūtų pasiektas mediacijos tikslas – šalims sudaryti taikų susitarimą.
9. Atsižvelgdamas į tai, kas išdėstyta, į tai, kad šeimos bylose teismas turi pareigą taikyti ginčo šalis bei siūlyti taikaus ginčo sprendimo būdus, teismas darė išvadą, kad ieškovės nurodyta priežastis, dėl kurios ieškinys nebuvo pareikštas kartu su prašymu taikyti laikinąsias apsaugos priemones, nelaikytina svaria.
10. Teismas nurodė, kad tokios prašomos laikinosios apsaugos priemonės, kaip nagrinėjamojoje byloje, turi būti pagrįstos konkrečiomis grėsmėmis, taip pat jeigu faktinės aplinkybės gana painios (neaiškios), bet kokios laikinosios apsaugos priemonės negali būti pritaikytos, nes vėliau (ateityje) gali turėti įtakos, padaryti net didesnės žalos.
11. Teismas pastebėjo, kad ieškovė savo prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo motyvuoja iš esmės tuo, kad atsakovas neteikia išlaikymo vaikams. Taip pat ieškovė nurodė, jog atsakovas su vaikais bendravo, vaikai likdavo pas tėtį su nakvynėmis, tačiau, tikėtina, dėl skyrybų patiriamų neigiamų emocijų atsakovas kartas nuo karto bendravimą su vaikais nutraukia. Visgi ieškovė patvirtino, kad vaikų tėvas moka pasirūpinti vaikais, užsiimti su jais, ji neturinti jokių priekaištų. Ieškovė taip pat prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones, kadangi sprendimo priėmimas šioje byloje gali užtrukti.
12. Teismas atkreipė dėmesį į tai, kad pati ieškovė pateiktame prašyme savo teiginiais iš dalies patvirtino, jog atsakovas rūpinasi vaikais tinkamai, su jais bendrauja. Identiškas aplinkybes patvirtino Tarnybos pateikta išvada, kurioje yra išdėstytos nepilnamečių vaikų nuomonės, kurios yra teigiamos atsakovo atžvilgiu, t. y. vaikai nurodė, jog jiems patinka leisti laiką su tėčiu, jie gražiai bendrauja, kartu leidžia laisvalaikį, pramogauja. Teismas pažymėjo, kad teismui nepateikta jokių duomenų, kad šiuo atveju ginčo šalių vaikų interesai būtų pažeidžiami, ar tėvo veikimas būtų priešingas nepilnamečių vaikų interesams ar konstatuotas vaikų tėvo netinkamas elgesys vaikų atžvilgiu, išskyrus ieškovės paaiškinimus prašyme. Teismas sprendė, kad, vien remiantis prielaidomis, vienasmeniškai ieškovės paaiškinimais (neteikiant pagrįstų (tikėtinų) įrodymų), taip pat atsižvelgus į itin teigiamą vaikų nuomonę apie atsakovą, nėra pagrindo taikyti ieškovės prašomas laikinąsias apsaugos priemones, manant, kad yra tėvo ryšys su vaikais ir jis jais rūpinasi.
Šalies argumentai
13. Teismo vertinimu, ieškovė ne tik neįrodė objektyvių aplinkybių, dėl kurių nebuvo pateiktas ieškinys, o buvo pateiktas prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo iki ieškinio padavimo, nesulaukus privalomosios mediacijos pabaigos, bet kartu ir neįrodė savo teiginių dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo pagrįstumo, nenurodė neginčijamų faktų ir aplinkybių, patvirtinančių, kad laikinųjų apsaugos priemonių taikymas iki ieškinio pateikimo yra būtinas, kad tai užtikrintų vaikų interesus.
Žemesnės instancijos teismas
14. Esant šioms aplinkybėms, teismas ieškovės prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones iki ieškinio teismui padavimo dienos atmetė.
III. Atskirojo skundo argumentai
15. Ieškovė J. M. atskiruoju skundu prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. spalio 16 d. nutartį ir klausimą išspręsti iš esmės – prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones iki ieškinio padavimo tenkinti. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:
15.1. Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 137 straipsnio 2 dalies 3 punkte numatyta, kad teismas atsisako priimti ieškinį, jei suinteresuotas asmuo, kreipęsis į teismą, nesilaikė tai bylų kategorijai įstatymų nustatytos išankstinio ginčų sprendimo ne teisme tvarkos. Ieškovė, teikdama prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones, pateikė teismui dokumentus, patvirtinančius, kad mediacijos procesas yra pradėtas. Remiantis CPK, ieškinys teisme negali būti pareikštas, iki kol nėra baigtas ikiteisminis ginčo nagrinėjimo procesas. Todėl teismo nutartis, kuria atsisakyta taikyti laikinąsias apsaugos priemones, nes su prašymu nebuvo pareikštas ieškinys, yra neteisėta.
15.2. Tarnybos išvadoje nustatyta, kad tėvas su vaikais ne visada bendrauja. Be to, ieškovė 2023 m. spalio 10 d. pateikė prašymą dėl trūkumų šalinimo, kuriame nurodė, kad atsakovas matymosi tvarkos laikytis pradėjo tik po to, kai ieškovė kreipėsi į teismą, o išlaikymo nemoka ir toliau. Tarnybos pateiktoje išvadoje taip pat nustatyta, kad pats atsakovas patvirtina, kad su vaikais bendrauti ieškovės siūloma tvarka sutinka, tačiau nesutinka mokėti išlaikymo.
15.3. Ieškovė į teismą kreipėsi, nes tiek ji, tiek atsakovas turi pareigą rūpintis šalių nepilnamečiais vaikais. Kadangi šios pareigos atsakovas dažnai nevykdė, o išlaikymo pareigos nevykdo iki šiol, ieškovė kreipėsi į teismą su prašymu apsaugoti nepilnamečių vaikų interesus ir užtikrinti bendravimą su abiem tėvais, taip pat užtikrinti, kad išlaikymą vaikams teiktų abu tėvai.
15.4. Nors pats atsakovas patvirtino, kad su išlaikymu nesutinka, tačiau teismas nematė poreikio užtikrinti vaikams abiejų tėvų išlaikymą, o tai pažeidžia nepilnamečių vaikų interesus.
Motyvuojamoji dalis
konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
16. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindai ir absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas atskirajame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis, 338 straipsnis).
17. Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs atskirąjį skundą, absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų, nurodytų CPK 329 straipsnio 2 dalies 1–7 punktuose, taip pat pagrindų peržengti atskirojo skundo ribas nenustatė (CPK 329, 338 straipsniai).
18. Apeliacijos objektą sudaro Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. spalio 16 d. nutarties, kuria atmestas ieškovės prašymas taikyti laikinąsias apsaugos priemones iki ieškinio padavimo, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.
Dėl pagrindo taikyti laikinąsias apsaugos priemones iki ieškinio padavimo (ne)buvimo
19. Byloje nustatyta ir ginčo dėl to nėra, kad ieškovė J. M. ir atsakovas V. M. gyvena skyrium, yra pradėję skyrybų procesą ir įstatymo nustatyta tvarka kreipęsi dėl privalomosios mediacijos. Šalys turi du nepilnamečius vaikus – dukrą G. M. ir sūnų D. M.
20. Ieškovė, iš esmės argumentuodama tuo, kad atsakovas ne visuomet laikosi šalių susitarimo dėl bendravimo su vaikais tvarkos (1 sav. / 1 sav.), bei tuo, kad atsakovas nemoka vaikams išlaikymo, pateikė teismui prašymą iki ieškinio padavimo taikyti laikinąsias apsaugos priemones – nustatyti nepilnamečių vaikų laikiną gyvenamąją vietą su ieškove; priteisti iš atsakovo nepilnamečiams vaikams išlaikymą po 200 Eur kiekvienam mėnesinių periodinių išmokų, mokamų iki teismo sprendimo byloje įsiteisėjimo dienos, bei nustatyti laikiną atsakovo bendravimo su nepilnamečiais vaikais tvarką. Ieškovė nurodė, kad ji negali prašymo dėl laikinųjų apsaugos priemonių pateikti kartu su ieškiniu dėl to, kad privalomosios mediacijos procesas dar nėra pasibaigęs.
21. Pirmosios instancijos teismas ieškovės prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones iki ieškinio padavimo atmetė. Teismas sprendė, kad ta aplinkybė, jog šalys pradėjo mediacijos procesą, nėra pakankama konstatuoti tam, kad ieškovės prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo negali būti pareikštas kartu su ieškiniu. Be to, teismo vertinimu, šioje stadijoje taikyti laikinąsias apsaugos priemones nėra tikslinga ir dėl to, jog, esant mediacijos procesui, šalims derinant pozicijas dėl ginčo, išlieka taikaus susitarimo tarp šalių galimybė. Tuo tarpu taikius laikinąsias apsaugos priemones, mediacijos procesas gali būti sutrikdytas, atsirasti prielaidos dar didesnei priešpriešai tarp šalių ir naujiems konfliktams. Teismas taip pat nurodė, kad nėra pagrindo taikyti laikinąsias priemones ir dėl to, jog ieškovė neįrodė, jog šalių nepilnamečių vaikų interesai yra pažeidžiami, kad tėvo veikimas būtų priešingas nepilnamečių vaikų interesams ar konstatuotas tėvo netinkamas elgesys vaikų atžvilgiu. Priešingai, teismas darė išvadą, kad atsakovas rūpinasi vaikais, su jais bendrauja, ką, teismo vertinimu, pagrindžia tiek Tarnybos išvada, tiek pačių vaikų išsakyta teigiama nuomonė apie tėvą, bendravimą su juo.
22. Ieškovė atskirajame skunde su tokia pirmosios instancijos teismo išvada nesutinka. Teigia, kad, nesant baigto privalomosios mediacijos proceso, ji neturi galimybės prašymo dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo pateikti kartu su ieškiniu. Ieškovė pažymi tai, kad nagrinėjamu atveju buvo pagrindas taikyti laikinąsias apsaugos priemones, kadangi atsakovas ne visuomet tinkamai vykdo savo pareigą bendrauti su nepilnamečiais vaikais pagal šalių sutartą bendravimo tvarką, o išlaikymo vaikams ir toliau neteikia.
23. Atsižvelgdamas į tai, apeliacinės instancijos teismas toliau pasisako dėl ieškovės atskirojo skundo faktinių ir teisinių argumentų.
24. Teisė kreiptis į teismą teisminės gynybos yra fundamentali asmens teisė, pripažįstama tiek nacionalinių, tiek tarptautinių teisės aktų. Kasacinio teismo jurisprudencijoje nuosekliai pažymima, kad asmuo, kurio teisės ar laisvės pažeidžiamos, turi teisę jas ginti teisme. Asmens teisė kreiptis į teismą siejama su jos realizavimu įstatymo nustatyta tvarka (CPK 5 straipsnio 1 dalis). Tam tikrais atvejais galimybė kreiptis į teismą atsiranda tada, jei suinteresuotas asmuo laikėsi išankstinio ginčo sprendimo ne teisme tvarkos, kuri gali būti nustatyta įstatyme (CPK 22 straipsnio 1 dalis) ir kurios nesilaikymas lemia tam tikrus teisinius padarinius – pareiškimas paliekamas nenagrinėtas, jei šia tvarka dar galima pasinaudoti (CPK 296 straipsnio 1 dalies 1 punktas), arba byla nutraukiama, jei šia tvarka pasinaudoti negalima (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. birželio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-307-421/2017).
25. CPK 147 straipsnio 3 dalyje įtvirtinta teisė suinteresuotiems asmenims pateikti rašytinį prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo iki ieškinio teismui pareiškimo dienos. Šioje įstatymo nuostatoje taip pat numatyti tam tikri reikalavimai, susiję su tokio pobūdžio prašymo pareiškimu. Įstatymas, visų pirma, numato, kad pareiškėjas, prašantis taikyti tokias priemones iki ieškinio pateikimo, pagrįstu rašytiniu prašymu privalo nurodyti priežastis, dėl kurių ieškinys nebuvo pareikštas kartu su šiuo prašymu, taip pat pateikti įrodymus, patvirtinančius grėsmę pareiškėjo interesams. Be to, pareiškėjas privalo sumokėti CPK 80 straipsnio 5 dalyje nustatytą žyminį mokestį ir pusės CPK 80 straipsnio 1 dalyje numatyto žyminio mokesčio dydžio užstatą.
26. Lietuvos Respublikos mediacijos įstatymo (toliau – MĮ) 21 straipsnio 3 dalyje numatyta, kad kai privalomąją mediaciją inicijuoja viena iš ginčo šalių, ši ginčo šalis turi Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybai paduoti prašymą dėl mediatoriaus skyrimo šio įstatymo 14 straipsnyje nustatyta tvarka arba savo pasirinktam mediatoriui, įrašytam į Lietuvos Respublikos mediatorių sąrašą, paduoti prašymą vykdyti mediaciją šio įstatymo 13 straipsnyje nustatyta tvarka. <...> Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnyba arba mediatorius, gavę šio straipsnio 3 dalyje nurodytą ginčo šalies prašymą, ne vėliau kaip per tris darbo dienas nuo jo gavimo dienos išsiunčia kitai ginčo šaliai pranešimą apie gautą prašymą, kartu nurodydami, kad ne vėliau kaip per keturiolika dienų nuo pranešimo išsiuntimo dienos turi būti gautas kitos ginčo šalies sutikimas dėl mediacijos vykdymo (MĮ 21 straipsnio 4 dalis). Jeigu per keturiolika dienų nuo šio straipsnio 4 dalyje nurodyto pranešimo išsiuntimo dienos negaunamas kitos ginčo šalies sutikimas dėl mediacijos vykdymo, laikoma, kad kita ginčo šalis nesutiko pasinaudoti privalomąja mediacija. Šiais atvejais privalomąją mediaciją inicijavusi ginčo šalis turi teisę kreiptis į teismą dėl ginčo išsprendimo ir yra laikoma, kad ginčo šalis įgyvendino įstatymuose nustatytą reikalavimą pasinaudoti privalomąja mediacija (MĮ 21 straipsnio 5 dalis).
27. Taigi darytina išvada, kad nagrinėjamu atveju privalomosios neteisminės mediacijos procedūra yra būtina sąlyga įgyvendinant ieškovės teisę su ieškiniu kreiptis į teismą dėl nepilnamečių vaikų gyvenamosios vietos nustatymo, išlaikymo nepilnamečiams vaikams priteisimo ir bendravimo tvarkos nustatymo. Tuo atveju, jei ginčo šalis (šalys) nepasinaudoja privalomąja mediacija, laikoma, kad asmuo, prieš kreipdamasis į teismą, nesilaikė tai bylų kategorijai įstatymų nustatytos išankstinio ginčų sprendimo ne teisme tvarkos ir tai sudaro pagrindą teismui atsisakyti priimti ieškinį vadovaujantis CPK 137 straipsnio 2 dalies 3 punkto pagrindu.
28. Byloje nustatyta, kad Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Vilniaus skyriui yra pateiktas ieškovės 2023 m. rugsėjo 13 d. prašymas vykdyti privalomąją mediaciją, todėl pirmosios instancijos teismo išvada, kad ta aplinkybė, jog pradėta privalomosios mediacijos procedūra, dėl ko prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo negali būti pateikiamas kartu su ieškiniu, savaime nėra pakankama, laikytina nepagrįsta.
29. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, taip pat nėra pagrįsta vertinti ir ieškovės teisės kreiptis į teismą su prašymu taikyti laikinąsias apsaugos priemones iki ieškinio padavimo tikslingumo aspektu, o būtent tuo, kaip sprendė pirmosios instancijos teismas, kad privalomosios mediacijos metu šalims išlieka galimybė pasiekti taikų susitarimą, o, pritaikius laikinąsias apsaugos priemones, mediacijos procesas gali būti sutrikdytas ir šis tikslas nepasiektas. Kaip jau minėta, teisė kreiptis į teismą yra fundamentali asmens teisė ir šios teisės nepaneigia (neriboja) šalių taikaus susitarimo ateityje sudarymo galimybė. Pabrėžtina, kad pagrindas byloje taikyti laikinąsias apsaugos priemones yra nulemtas ne šalių veiksmų, atliekamų ikiteisminėje ginčo sprendimo stadijoje, o išimtinai sietinas su įstatyme – CPK 144 straipsnyje numatytų laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sąlygų egzistavimu, kurias turi įrodyti laikinąsias apsaugos priemones prašančioji šalis.
30. CPK 144 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad teismas dalyvaujančių byloje ar kitų suinteresuotų asmenų prašymu gali taikyti laikinąsias apsaugos priemones, jeigu šie asmenys tikėtinai pagrindžia savo ieškinio reikalavimą ir nesiėmus šių priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas. Laikinosios apsaugos priemonės gali būti taikomos tiek nepareiškus ieškinio, tiek ir bet kurioje civilinio proceso stadijoje CPK nustatyta tvarka (CPK 144 straipsnio 2 dalis).
31. Laikinosiomis apsaugos priemonėmis iki ieškinio pareiškimo siekiama užtikrinti, kad ieškovas galėtų tinkamai pasirengti bylai bei pradėti procesą, o atsakovui nebūtų sudarytos sąlygos iki ieškinio pareiškimo atlikti veiksmus, kurie sukliudytų būsimo galimo jam nepalankaus teismo sprendimo įvykdymą ar padidintų žalą, kad yra tam tikra grėsmė, jeigu nebus taikomos prašomos laikinosios apsaugos priemonės (Lietuvos apeliacinio teismo 2021 m. gruodžio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1285-450/2021; 2022 m. spalio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1061-910/2022).
32. Iš šeimos teisinių santykių kylančiose bylose teismai gali taikyti laikinąsias apsaugos priemones, nurodytas Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.65 straipsnyje. CK 3.65 straipsnio 1 ir 2 dalyse numatoma, kad teismas, atsižvelgdamas į sutuoktinių vaikų, taip pat į vieno sutuoktinio interesus, gali taikyti laikinąsias jų apsaugos priemones, numatytas CK 3.65 straipsnio 2 dalyje, kol bus priimtas teismo sprendimas. CK 3.65 straipsnio 2 dalies pagrindu teismas, be kitų priemonių, gali taikyti šias laikinąsias apsaugos priemones: nustatyti nepilnamečių vaikų laikiną gyvenamąją vietą su vienu iš tėvų (CK 3.65 straipsnio 2 dalies 2 punktas), priteisti iš vieno tėvų laikiną išlaikymą nepilnamečiam vaikui (CK 3.65 straipsnio 2 dalies 4 punktas). CK 3.65 straipsnio 2 dalies 8 punkte nurodyta, kad teismas gali taikyti ir kitas, teismo manymu, reikalingas laikinąsias apsaugos priemones, taigi ir laikinos bendravimo su nepilnamečiu vaiku tvarkos nustatymą.
33. Kasacinio teismo praktikoje nurodoma, kad laikinosiomis apsaugos priemonėmis šeimos bylose (CK 3.65 straipsnis), be kitų tikslų, įtvirtintų CPK 144 straipsnyje, siekiama užtikrinti, kad būtų kuo mažiau pažeidžiami prioritetiniais laikomi nepilnamečių vaikų asmeniniai neturtiniai, taip pat turtiniai interesai iki teismo sprendimo priėmimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. balandžio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-216/2011). Taigi, nagrinėdamas prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, teismas turi nustatyti, ar yra reali grėsmė vaiko turtiniams ar neturtiniams interesams konkrečioje byloje, ar egzistuoja tam tikros aplinkybės, įrodančios, kad nesiėmus laikinųjų apsaugos priemonių gali nukentėti turtinės ar asmeninės neturtinės vaiko teisės.
34. Pažymėtina, kad, spręsdamas laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimą, teismas neatlieka išsamaus įrodymų vertinimo, nesprendžia ginčo iš esmės, teismas tik sprendžia klausimą dėl laikinųjų apsaugos priemonių reikalingumo konkrečiu atveju, atsižvelgdamas į šeimos bylų nagrinėjimo ypatumus bei Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijos 3 straipsnyje ir CK 3.3 straipsnyje įtvirtintų prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principą.
35. Nagrinėjamu atveju ieškovė pateikė teismui prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones – nustatyti nepilnamečių vaikų laikiną gyvenamąją vietą su ieškove, priteisti iš atsakovo nepilnamečiams vaikams išlaikymą po 200 Eur bei nustatyti atsakovo bendravimo su nepilnamečiais vaikais tvarką. Pirmosios instancijos teismas sprendė, kad atsakovas rūpinasi vaikais, su jais bendrauja, dėl ko nepilnamečių vaikų interesai nėra pažeidžiami, todėl ir pagrindo taikyti laikinąsias apsaugos priemones nėra. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, tokia pirmosios instancijos teismo išvada nėra pagrįsta.
36. Pažymėtina tai, kad pirmosios instancijos teismas, atmesdamas ieškovės prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones, iš esmės rėmėsi tik tuo, kad nepilnamečiai vaikai su tėvu bendrauja, jog jis jais rūpinasi, vaikai teigiamai atsiliepia apie tėvą. Tačiau apeliacinės instancijos teismas pastebi, kad nagrinėjamu atveju šios aplinkybės nebuvo ginčijamos ir nesudarė ieškovės prašymo taikyti laikinąsias apsaugos priemones faktinio pagrindo. Ieškovės prašymas buvo grindžiamas ne tuo, kad tėvas apskritai nebendrauja su vaikais ar kad jis jais nemoka pasirūpinti jiems būnant kartu (priešingai, ieškovė teigė, kad vaikų tėvas moka pasirūpinti vaikais, su jais užsiimti ir ji neturinti dėl to jokių priekaištų), o tuo, jog atsakovas ne visuomet laikosi šalių sulygtos bendravimo su vaikais tvarkos (1 sav. / 1 sav.), bei tuo, kad nuo 2023 m. rugsėjo mėn. atsakovas neteikia nepilnamečiams vaikams išlaikymo, o tai kenkia nepilnamečių vaikų interesams. Šiais aspektais pirmosios instancijos teismas skundžiamoje nutartyje apskritai nepasisakė ir jų nevertino.
37. Kaip matyti iš į bylą pateiktos Tarnybos išvados, atsakovas Tarnybos specialistams nurodė, kad neprieštarauja, jog vaikų gyvenamoji vieta būtų nustatyta su ieškove, taip pat sutinka dėl bendravimo tvarkos 1 sav. / 1 sav., tačiau nesutinka su prašoma išlaikymo suma. Tuo tarpu, kaip jau minėta, ieškovė prašyme nurodė, kad nors atsakovas ir bendrauja su vaikais, tačiau kartais bendravimą nutraukia, ieškovės teigimu, motyvuodamas tuo, kad nebendraus tol, kol nebus teismo sprendimo. Ieškovė pažymėjo, kad atsakovas laikytis bendravimo tvarkos pradėjo vėl, kai ieškovė kreipėsi į teismą, tačiau išlaikymo vaikams ir toliau neteikia. Atsakovas šių ieškovės nurodytų aplinkybių neginčijo ir, nors buvo informuotas apie ieškovės prašymą (prašymas atsakovui buvo tinkamai įteiktas CPK nustatyta tvarka), nepateikė teismui nei atsiliepimo į prašymą, nei vėliau atsiliepimo į ieškovės atskirąjį skundą bei neišdėstė savo pozicijos ginčo klausimais (CPK 185 straipsnis).
38. Atsižvelgdamas į tai, kas anksčiau išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad nagrinėjamu atveju yra pakankamas pagrindas spręsti, kad šalys šiuo metu negeba konstruktyviai bendrauti tarpusavyje dėl su nepilnamečiais vaikais susijusių klausimų, o tai, nesant teismo nustatytos laikinos bendravimo tvarkos, neišsprendus laikino išlaikymo nepilnamečiams vaikams teikimo klausimo, ne tik sudaro konfliktinių situacijų tarp šalių kilimo galimybę, tačiau neigiamai atsiliepia ir pačių vaikų interesams. Tokiu būdu šalių nepilnamečiams vaikams ne tik nėra užtikrinama saugi, rami ir emociškai stabili aplinka, neįtraukiant jų į tėvų santuokos nutraukimo procesą, tačiau nenustačius aiškaus materialinio aprūpinimo teikimo vaikams mechanizmo, kyla grėsmė ir tinkamam vaikų poreikių patenkinimui, kas neabejotinai neatitinka prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principo (CK 3.3 straipsnis).
39. Esant šioms aplinkybėms, apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad šiuo konkrečiu atveju egzistuoja pagrindas laikinai sureguliuoti ginčo situaciją laikinosiomis apsaugos priemonėmis – nustatant laikiną atsakovo bendravimo su nepilnamečiais vaikais tvarką, taip pat laikino išlaikymo vaikams teikimo klausimą (remiantis byloje esančiais įrodymais, ginčo tarp šalių dėl nepilnamečių vaikų gyvenamosios vietos nustatymo su ieškove nekilo), kas padėtų išvengti / sumažinti šalių konfliktinių situacijų kilimo, galimo piktnaudžiavimo tėvų teisėmis tikimybę, taip pat kas, neabejotinai, teigiamai atsilieptų ir nepilnamečių vaikų tiek fizinei, tiek psichinei sveikatai.
40. Pirmosios instancijos teismas sprendęs, kad nėra pagrindo byloje taikyti laikinąsias apsaugos priemones ir nustatyti laikiną atsakovo bendravimo su nepilnamečiais vaikais tvarką, dėl ieškovės siūlomos bendravimo tvarkos, jos sąlygų, atitikimo šalių nepilnamečių vaikų interesams skundžiamoje nutartyje nepasisakė. Teismas taip pat nepasisakė ir dėl laikino išlaikymo nepilnamečiams vaikams teikimo sąlygų, jo dydžio. Atsižvelgiant į apeliacinio proceso paskirtį ir tikslus, t. y. tai, kad apeliacinės instancijos teismas apeliacine tvarka patikrina pirmosios instancijos teismo procesinio sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą tik dėl aplinkybių ir įrodymų, kurie buvo ištirti ir įvertinti klausimą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme, o šiuo atveju teismui to nepadarius (nesprendus dėl konkrečių laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sąlygų), ir šioje nutartyje konstatavus, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė ir aiškino proceso teisės normas, reglamentuojančias laikinųjų apsaugos priemonių taikymo institutą byloje, kylančioje iš šeimos teisinių santykių, yra pagrindas ieškovės atskirąjį skundą tenkinti iš dalies, panaikinti skundžiamą pirmosios instancijos teismo nutartį ir klausimą dėl konkrečių laikinųjų apsaugos priemonių taikymo perduoti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo (CPK 337 straipsnio 1 dalies 3 punktas).
41. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad šio klausimo išsprendimas apeliacinėje instancijoje ne tik neatitiktų apeliacijos tikslų – apeliacinės instancijos teismas nagrinėtų tai, ko pirmosios instancijos teismas net nenagrinėjo, tačiau, be kita ko, nepagrįstai apribotų ir šalių teisę į apeliaciją – šalis, nesutikdama su teismo išvadomis, prarastų galimybę jas skųsti apeliacine tvarka.
42. Papildomai atkreiptinas dėmesys į tai, kad teismas, pritaikęs laikinąsias apsaugos priemones, turi nustatyti terminą, per kurį turi būti pareikštas ieškinys. Šis terminas negali būti ilgesnis kaip keturiolika dienų. Jeigu ieškinys turi būti reiškiamas užsienio teismui ar arbitražui, terminas negali būti ilgesnis kaip trisdešimt dienų. Jeigu prieš pareiškiant ieškinį teismui įstatymų nustatytais atvejais privaloma pasinaudoti privalomąja mediacija, terminas, per kurį turi būti pareikštas ieškinys, pradedamas skaičiuoti nuo privalomosios mediacijos pabaigos dienos. Šiuo atveju pareiškėjas kartu su prašymu dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo privalo pateikti duomenis apie kreipimąsi dėl privalomosios mediacijos, o pasibaigus privalomajai mediacijai – nedelsdamas pranešti teismui apie privalomosios mediacijos pabaigą. Nepareiškus per teismo nustatytą terminą ieškinio, laikinosios apsaugos priemonės panaikinamos (CPK 147 straipsnio 3 dalis).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 338 straipsniu, teismas
nutaria:
ieškovės J. M. atskirąjį skundą patenkinti iš dalies.
Panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. spalio 16 d. nutartį ir klausimą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo perduoti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.