Kauno apygardos teismo nutartis

2020-04-10 · Civilinė byla Nr. e2S-555-254/2020

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Kauno apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2020-04-10
Bylos Nr.
e2S-555-254/2020
Teisminio proceso Nr.
2-69-3-17595-2017-7
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Dalė Burdulienė
Atsakovas
E. L., J. L.
Ieškovas
R. L.
Civiline? byla Nr. e2S-555-254/2020
Teisminio proceso Nr. 2-69-3-17595-2017-7Procesinio sprendimo kategorijos: (S) 3.2.6.12.3; 3.3.2.5
Kaunoapygardos teismasNutartisLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2020 m. balandžio 10 d.Kaunas

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Dalė Burdulienė, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo E. L. atskirąjį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2020 m. sausio 13 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e2-1773-944/2018 pagal ieškovės R. L. ieškinį atsakovams E. L. ir J. L. dėl sandorių pripažinimo negaliojančiais.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Ieškovė R. L. teismui pateikė patikslintą ieškinį, kuriuo prašė pripažinti negaliojančiais nuo sudarymo momento 2017-05-28 Vedybų sutarties I dalies 1.1. punktą ir 1.3. punktą; pripažinti negaliojančia nuo sudarymo momento 2016-12-13 pirkimo – pardavimo sutartį ir taikyti restituciją pagal šią sutartį perleistam turtui, grąžinant perleistą turtą atsakovui E. L.; priteisti bylinėjimosi išlaidas.

2. Kauno apylinkės teismas 2018 m. gegužės 9 d. nutartimi civilinėje byloje pagal ieškovės R. L. ieškinį atsakovams E. L. ir J. L. dėl sandorių pripažinimo negaliojančiais patvirtino taikos sutartį ir civilinę bylą nutraukė.

Šalies argumentai

3. Atsakovas E. L. pateikė teismui prašymą dėl sprendimo išaiškinimo, kuriuo prašė išaiškinti Kauno apylinkės teismo 2018 m. gegužės 9 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. e2-1773-944/2018. Nurodė, kad E. L. išdavė tris paprastuosius neprotestuotinus vekselius, kurių pagrindu įsipareigojo vekselio turėtojai, suinteresuotam asmeniui, R. L. sumokėti iš viso 20 000 Eur, t. y. iki 2016 m. pabaigos apmokėti 5000 Eur, iki 2017 m. birželio mėn. – 5000 Eur ir likusius 10 000 Eur apmokėti iki 2017 m. pabaigos. Antstolės R. G. kontoroje yra užvesta vykdomoji byla Nr. (duomenys neskelbtini) dėl 5000 Eur skolos pagal paprastąjį neprotestuotinąjį vekselį išieškojimo. Antstolio R. S. kontoroje yra užvesta vykdomoji byla Nr. (duomenys neskelbtini) dėl 5000 Eur skolos pagal paprastąjį neprotestuotinąjį vekselį išieškojimo (vykdomasis įrašas Nr. (duomenys neskelbtini)) ir dėl 10 000 Eur skolos pagal paprastąjį neprotestuotinąjį vekselį (vykdomasis įrašas Nr. (duomenys neskelbtini)) išieškojimo. E. L. su sutuoktine J. L. 2017 m. gegužės 28 d. sudarė povedybinę sutartį. R. L. kreipėsi į Kauno apylinkės teismą, prašydama pripažinti negaliojančiais nuo sudarymo momento 2017 m. gegužės 28 d. vedybų sutarties I dalies 1.1. punktą ir 1.3. punktą; pripažinti negaliojančia nuo sudarymo momento 2016-12-13 pirkimo–pardavimo sutartį ir taikyti restituciją pagal šią sutartį perleistam turtui, grąžinant perleistą turtą atsakovui E. L. bei priteisti bylinėjimosi išlaidas. Civilinėje byloje šalys sudarė taikos sutartį, kuri buvo patvirtinta Kauno apylinkės teismo 2018 m. gegužės 9 d. nutartimi. Dėl finansinės padėties jam nepavyko laikytis taikos sutartimi prisiimtų įsipareigojimų, todėl R. L. kreipėsi į Kauno apylinkės teismą dėl vykdomojo rašto išdavimo. Kauno apylinkės teismas išdavė vykdomąjį raštą 10 000 Eur sumai. Todėl yra vykdomas dvigubas išieškojimas pagal du vykdomuosius dokumentus, kurie yra išduoti tų pačių skolos dokumentų pagrindu. Todėl atsakovas prašo išaiškinti civilinėje byloje e2-1773-944/2018 priimtą teismo nutartį.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

4. Kauno apylinkės teismas 2020 m. sausio 13 d. nutartimi atsakovo E. L. prašymą atmetė.

5. Teismas nustatė, kad CPK 278 straipsnio nuostatos netaikytinos, kadangi aiškinant nutartį, kuria patvirtinta tarp šalių sudaryta taikos sutartis, būtų faktiškai pakeistos teismo nutartimi patvirtintos sutarties sąlygos ir bet koks teismo nutartimi patvirtintos sutarties aiškinimas faktiškai reikštų pačios teismo nutarties rezoliucinės dalies pakeitimą, t. y. taip būtų atlikta intervencija į įsiteisėjusią teismo nutartį.

6. Nurodė, kad 2018 m. gegužės 9 d. nutartyje, kuria patvirtinta šalių sudaryta taikos sutartis, yra išaiškinta, kad vienai iš šalių nevykdant taikos sutarties sąlygų, kita šalis turi teisę kreiptis į teismą dėl vykdomojo rašto išdavimo CPK 646 straipsnio 3 dalyje nustatyta tvarka, o gavusi vykdomąjį raštą – į antstolį, dėl priverstinio vykdymo. Teismui sprendžiant ieškovės prašymą dėl vykdomojo rašto išdavimo atsakovas nebuvo aktyvus – atsiliepimo į ieškovės prašymą dėl vykdomojo rašto išdavimo nepateikė. Kauno apylinkės teismas 2018 m. lapkričio 21 d. nutartimi iš dalies tenkino ieškovės prašymą dėl vykdomojo rašto išdavimo: vykdomąjį raštą išdavė pagal teismo 2018 m. gegužės 9 d. nutarties 3 punktą. Todėl teismas sprendė, kad prašomas teismo nutarties išaiškinimas išeitų už byloje išspręstų klausimų ribų ir pakeistų nutarties turinį.

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą teisiniai argumentai

7. Atskiruoju skundu atsakovas E. L. prašo pakeisti Kauno apylinkės teismo 2020 m. sausio 13 d. nutartį ir išaiškinti Kauno apylinkės teismo 2018 m. gegužės 9 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. e2-1773-944/2018. Skundas grindžiamas šiais argumentais:

7.1. Nurodo, kad iš E. L. yra vykdomas dvigubas išieškojimas, nes tų pačių skolos dokumentų pagrindu yra išduoti keli vykdomieji dokumentai. Pareiškėjas kreipėsi į antstolį ir informavo apie susidariusią padėtį ir vykdomą dvigubą išieškojimą, tačiau antstolis R. S. paaiškino, jog abu vykdomieji dokumentai yra galiojantys.

7.2. Skundžiama nutartimi teismas atsisakė išaiškinti nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. e2-1773944/2018, kuria buvo patvirtinta taikos sutartis, o tai pažeidžia teisinio apibrėžtumo principą.

Atsiliepimas

7.3. Nors atsiliepime į prašymą dėl sprendimo išaiškinimo R. L. teigia, kad nesiekia dvigubo išieškojimo, tačiau realiai tos pačios skolos pagrindu vykdymui yra pateikti du vykdomieji dokumentai ir antstoliai vykdo išieškojimo procesą 30 000 Eur dydžio sumai be vykdymo išlaidų, t. y. vykdymo procese iš skolininko E. L. išieškoma 10 000 Eur be jokio teisinio pagrindo.

7.4. Vykdomas dvigubas išieškojimas apelianto atžvilgiu prieštarauja Konstitucijos 29 straipsnyje įtvirtintam asmenų lygybės įstatymui principui, konstituciniam teisinės valstybės principui, nes įstatymas draudžia vykdyti dvigubą išieškojimą.

7.5. Apelianto pasyvumas procese negali būti pagrindas toleruoti dvigubo ir nepagrįsto išieškojimo procesą.

Šalies argumentai

7.6. Apelianto teigimu negalima teigti, kad E. L. vykdymo procese yra pasyvus, nes jis kreipėsi į antstolį, prašydamas paaiškinti, kokiu pagrindu iš jo yra išieškoma 30 000 Eur be vykdymo išlaidų, jei jis skolos dokumentų pagrindu R. L. yra skolingas 20 000 Eur be vykdymo išlaidų. E. L. kreipėsi į antstolį su prašymu kreiptis dėl sprendimo vykdymo išaiškinimo (CPK 510 str., 512 str., 589 str.,), tačiau antstolis atsisakė tai daryti, o persiuntus skundą Kauno apylinkės teismui Kauno rūmams, teismas nutartimi pasisakė, kad skundas yra nenagrinėtinas teisme ir pažymėjo, kad skolininkas pats turėtų kreiptis dėl sprendimo išaiškinimo. Taip pat apeliantas kreipėsi į ikiteisminio tyrimo pareigūnus dėl ikiteisminio tyrimo pradėjimo pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 182 str., tačiau ikiteisminį tyrimą buvo atsisakyta pradėti.

8. Atsiliepimas į atskirąjį skundą negautas.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

9. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei patikrinimas, ar nėra absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą ir analizuoja atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis.

10. Apeliacijos objektas – pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria atmestas prašymas dėl sprendimo (nutarties) išaiškinimo, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.

11. Civilinio proceso kodekso 278 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad jeigu sprendimas yra neaiškus, tai jį priėmęs teismas turi teisę dalyvaujančių byloje asmenų prašymu, taip pat savo iniciatyva išaiškinti savo sprendimą, nekeisdamas jo turinio. Sprendimą išaiškinti leidžiama, jeigu jis dar neįvykdytas, taip pat jeigu nepasibaigė terminas, per kurį sprendimas gali būti priverstinai įvykdytas, ar šis terminas neatnaujintas (CPK 278 straipsnio 2 dalis).

12. Aiškindamas ir taikydamas CPK 278 straipsnyje įtvirtintas teisės normas, kasacinis teismas yra nurodęs, kad nuostata, jog aiškinant neturi būti keičiamas sprendimo turinys, be kita ko, reiškia, kad aiškindamas savo sprendimą teismas negali jo turinio aiškinti taip, jog būtų pakeista jo prasmė, be kita ko, prasminė elementų, sudarančių sprendimo turinį, visuma, argumentai, motyvai, kuriais remiantis priimtas sprendimas, taip pat kad jį priėmęs teismas negali aiškinti to, ko jis toje civilinėje byloje netyrė ir nekonstatavo. Teismo sprendimo (nutarties) aiškinimo paskirtis – pašalinti neaiškumus tam, kad toks sprendimas (nutartis) galėtų būti tinkamai įvykdomas. Dėl to siekiant tinkamo įsiteisėjusio teismo sprendimo (nutarties) įvykdymo šis sprendimas (nutartis) gali būti išaiškinamas, jeigu yra neaiškiai (nesuprantamai arba nevienareikšmiškai) suformuluota sprendimo (nutarties) rezoliucinė dalis ir dėl to nėra visiškai aišku, kaip turi būti vykdomas sprendimas (nutartis). Teismo sprendimo (nutarties) neaiškumas neapima teismo motyvų platesnio atskleidimo ar argumentų parinkimo motyvų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. gegužės 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-232/2011; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. birželio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-252-701/2018; Lietuvos Aukščiausiojo teismo 2019 m. lapkričio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-325-313/2019).

13. Apeliantas 2019 m. spalio 7 d. prašymu siekia Kauno apylinkės teismo 2018 m. gegužės 9 d. nutarties išaiškinimo nurodydamas, kad šiuo metu yra vykdomas dvigubas išieškojimas pagal du vykdomuosius dokumentus, kurie išduoti tų pačių skolos dokumentų pagrindu ir vietoje 20 000 Eur išieškoma suma yra 30 000 Eur, be vykdymo išlaidų. Taigi, nutarties išaiškinimo poreikis atsakovui kilo dėl jo atžvilgiu vykdomų priverstinių skolos išieškojimų vykdomosiose bylose.

14. Pažymėtina, kad teismo patvirtinta taikos sutartis yra privaloma ir vykdoma pagal tokias formuluotes ir tik tokia apimtimi, kuri yra nurodyta teismo nutartyje dėl jos patvirtinimo. Teismo procesiniu dokumentu patvirtinus taikos sutartį, tokio procesinio sprendimo galiojimo apimtis ir trukmė yra susaistyta taikos sutarties sąlygų. Vykdomajame rašte negali būti įrašomas kitoks šalių susitarimo turinys, nei tas, kuris nurodytas taikos sutartį patvirtinančioje teismo nutartyje. Kasacinis teismas yra nurodęs, kad pagal CPK 648 straipsnio 1 dalies 4 punktą vykdomajame rašte turi būti pažodžiui nurodyta su išieškojimu susijusi rezoliucinė sprendimo dalis (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2014 m. gegužės 28 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje bylos Nr. 3K-3-316/2014).

15. Nagrinėjamu atveju apeliantas nurodo, kad dėl finansinės padėties jam nepavyko laikytis aukščiau minėta taikos sutartimi prisiimtų įsipareigojimų, todėl R. L. kreipėsi į Kauno apylinkės teismą dėl vykdomojo rašto išdavimo. Kauno apylinkės teismas išdavė vykdomąjį raštą 10 000 Eur sumai (taikos sutarties 3 punktas), kurį R. L. pateikė antstoliui R. S..

16. Pastebėtina, kad taikos sutarties 2 punktu šalys susitarė, jog pasirašius taikos sutartį ir teismui ją patvirtinus, R. L. atleidžia atsakovą E. L. nuo dalies tarpusavio prievolių vykdymo, susitariant, kad 20 000 (dvidešimties tūkstančių eurų) Eur dydžio E. L. prievolių, kylančių vykdomojo dokumento Nr. (duomenys neskelbtini), vykdomojo dokumento Nr. (duomenys neskelbtini) ir 2016-06-20 paprastojo neprotestuotino vekselio pagrindu, suma mažinama iki 10 000 (dešimties tūkstančių eurų) Eur. Tačiau taikos sutarties 4 punktu šalys susitarė, kad atsakovui E. L. nesilaikant Sutarties 3 punkte numatyto mokėjimo grafiko ir jį pažeidus, taikos sutarties 2 punktas (t. y. dėl išieškomos skolos sumažinimo) netenka galios. Taip buvo išaiškinta ir Kauno apylinkės teismo 2018 m. lapkričio 21 d. nutartyje dėl vykdomojo rašto išdavimo. Apeliantas teigdamas, kad išieškojimas iš jo vykdomas dvigubai, sutarties 2, 3 ir 4 punktų nuostatų sistemiškai neaiškina ir sprendimo išaiškinimo instituto pagrindu siekia pakeisti vykdomą išieškojimą. Jeigu atsakovas mano, kad šalių taikos sutartyje įtvirtintos sąlygos pažeidžia jo interesus, tai tokie jo argumentai nesuponuoja teismui pagrindo aiškinti teismo sprendimą, kai aiškindamas teismo sprendimą teismas neturi pagrindo keisti taikos sutarties turinio ir sąlygų.

17. Kaip jau minėta šios nutarties 12 punkte, teismo sprendimo (nutarties) aiškinimo paskirtis – pašalinti neaiškumus tam, kad toks sprendimas (nutartis) galėtų būti tinkamai įvykdomas. Nagrinėjamu atveju atsakovo prašymo dėl sprendimo išaiškinimo ir atskirojo skundo argumentai teikia pagrindą manyti, kad ieškovas nesutinka su Kauno apylinkės teismo 2018 m. gegužės 9 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2-1773-944/2018 patvirtintos taikos sutarties sąlygomis, tačiau toks ginčas negali būti išspręstas aiškinant teismo sprendimą (nutartį) (CPK kodekso 278 straipsnis). Pažymėtina, kadangi taikos sutartis sukuria šalims ir materialinius teisinius santykius, tai tokios sutarties pasibaigimo, nutraukimo, pripažinimo negaliojančia pagrindus nustato galiojančio Civilinio kodekso normos (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2005 m. balandžio 25 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-261/2005; 2008 m. sausio 31 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr.3K-3-61/2008, 2015 m. spalio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-528-706/2015).

18. Atskirajame skunde apelianto nurodyti argumentai, kad vykdomas dvigubas išieškojimas apelianto atžvilgiu prieštarauja Konstitucijos 29 straipsnyje įtvirtintam asmenų lygybės įstatymui principui, konstituciniam teisinės valstybės principui, nes įstatymas draudžia vykdyti dvigubą išieškojimą, nepaneigia pirmos instancijos teismo nutarties pagrįstumo. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, apelianto atskirajame skunde išdėstyti argumentai nepagrindžia būtinybės taikyti sprendimo išaiškinimo institutą šioje civilinėje byloje. Asmuo, kurio konstitucinės teisės ar laisvės pažeidžiamos, turi teisę kreiptis į teismą. Tačiau tokia teisė kreiptis į teismą teisminės gynybos realizuojama įstatymų nustatyta tvarka (CPK 5 straipsnis). Ši teisė negali būti suprantama kaip galimybė kreiptis į teismą bet kokiu būdu, nes, siekiant įgyvendinti visų asmenų vienodą teisę naudotis teismine gynyba, proceso ekonomiškumo, koncentruotumo ir kitus principus, įstatymai nustato tvarką, kaip asmenys gali įgyvendinti teisę į teisminę gynybą. T. y. nagrinėjamu atveju savo pažeistas teises atsakovas turėtų ginti kitais įstatymų nustatytais būdais ir pagrindais.

19. Atsižvelgiant į tai kas nurodyta, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai aiškino ir taikė procesinės teisės normas, reglamentuojančias teismo sprendimo išaiškinimą bei pagrįstai atmetė atsakovo prašymą išaiškinti Kauno apylinkės teismo 2018 m. gegužės 9 d. nutartį. Teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas priėmė teisėtą, pagrįstą nutartį, todėl naikinti ją atskirajame skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo.

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 338 straipsniu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Kauno apylinkės teismo 2020 m. sausio 13 d. nutartį palikti nepakeistą.

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.

Teisėja Dalė Burdulienė