Kauno apygardos teismo nutartis

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal trečiojo asmens, nepareiškiančio savarankiškų reikalavimų, Kauno savivaldybės įmonės „Kapinių priežiūra“ atskirąjį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2024 m. gegužės 17 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e2-441-959/2024 pagal ieškovės A. V. ieškinį atsakovams G. M. P. ir K. B. dėl asmens, atsakingo už kapavietės priežiūrą, paskyrimo bei atsakovės G. M. P. priešieškinį ieškovei A. V. dėl asmens, atsakingo už kapavietės priežiūrą, paskyrimo, trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, Kauno savivaldybės įmonė „Kapinių priežiūra“,

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai

5. Atskiruoju skundu trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, Kauno savivaldybės įmonės „Kapinių priežiūra“ prašo panaikinti Kauno apylinkės teismo 2024 m. gegužės 17 d. nutartį ir perduoti klausimą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:

5.1. Taikos sutarties 2 punkte nurodyta, kad šalys susitaria, kad ieškovė A. V. kartu su atsakove G. M. P. bus atsakingos už (duomenys neskelbtini) viešųjų kapinių kapavietės Nr. (duomenys neskelbtini) priežiūrą. Šis taikos sutarties punktas savo turiniu yra neteisėtas ir prieštaraujantis imperatyvioms teisės aktų nuostatoms, o konkrečiai Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2008 m. lapkričio 18 d. nutarimu Nr. 1207 patvirtintoms Kapinių tvarkymo taisyklėms (toliau ir Kapinių tvarkymo taisyklės), todėl negali būti patvirtintas, kaip ir kitos, vėliau šio punkto pagrindu šalims atsirandančios tariamos teisės ir pareigos.

Motyvuojamoji dalis

konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

7. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei patikrinimas, ar nėra absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą dėl apskųstos dalies ir analizuoja atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis. Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329, 338 straipsniai).

8. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka objektas – pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria patvirtinta tarp šalių sudaryta taikos sutartis ir byla nutraukta, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.

9. Iš byloje esančių duomenų apeliacinės instancijos teismas nustatė, kad ieškovė A. V. ir atsakovė G. M. P., pareikšdamos savarankiškus reikalavimus, kreipėsi į teismą dėl asmens, atsakingo už ginčo kapavietės priežiūrą, paskyrimo (pakeitimo). Pirmosios instancijos teismas skundžiama nutartimi patvirtino tarp šalių sudarytą taikos sutartį, kuria ieškovė ir atsakovė susitarė dėl bendros atsakomybės už ginčo kapavietės priežiūrą, ir civilinę bylą nutraukė. Apeliantė (trečiasis asmuo) Kauno savivaldybės įmonė „Kapinių priežiūra“, nesutikdama su skundžiama nutartimi, pateikė atskirąjį skundą, argumentuodama jį tuo, kad šalių sudaryta ir teismo patvirtinta taikos sutartis prieštarauja imperatyvioms įstatymo nuostatoms.

10. Civilinis procesas skirtas konstatuoti, buvo ar ne konkrečiu atveju materialiosios subjektinės teisės ar įstatymų saugomo intereso pažeidimas, ar tą pažeidimą padarė konkretus asmuo ir kaip nustatytas pažeidimas turėtų būti pašalintas. Ar konkrečiu atveju pažeista materialioji subjektinė teisė ar įstatymo saugomas interesas, konstatuoja teismas, išnagrinėjęs bylą iš esmės ir priimdamas sprendimą. Tačiau proceso šalys gali baigti bylą ir taikos sutartimi bet kurioje proceso stadijoje (CPK 42 straipsnio 1 dalis, CPK 140 straipsnio 3 dalis). Teisinės taikos tarp šalių atkūrimas reiškia, kad, priėmus byloje sprendimą ar patvirtinus taikos sutartį tarp šalių, teisiškai išsprendžiamas šalių konfliktas, išaiškinamos šalių materialiosios teisės ir pareigos ir pakartotinis ginčas tarp tų pačių šalių, dėl to paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu ateityje negalimas.

11. Taikos sutartį iš kitų sutarčių rūšių išskiria sutarties sudarymo momentas ir tikslas – ji sudaroma kilus teisiniam ginčui, kurį siekiama išspręsti taikiai ir tokiu būdu apsisaugoti nuo galimų konfliktų išspręstais klausimais ateityje. Taikos sutarties samprata pateikta Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.983 straipsnio pirmojoje dalyje. Šia sutartimi šalys tarpusavio nuolaidomis išsprendžia kilusį teisminį ginčą, užkerta kelią kilti teisminiam ginčui ateityje, išsprendžia teismo sprendimo įvykdymo klausimą arba kitus ginčytinus klausimus. Kasacinis teismas, aiškindamas taikos sutarties sampratą, yra nurodęs, kad taikos sutartis – tai ginčo šalių tarpusavio kompromisas, susitarimas, kuriuo jos, atsisakydamos tam tikrų oponuojančių argumentų, nustato abipusiškai priimtinas jų ginčo sprendimo sąlygas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. liepos 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-354/2008; 2010 m. kovo 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-108/2010; 2010 m. gruodžio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-571/2010; 2019 m. spalio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-246-701/2019).

12. Taikos sutarties sudarymas teisme reiškia šalių teisinės taikos pasiekimą ir civilinio proceso tikslų įgyvendinimą (CPK 2 straipsnis). Taikos sutartį nutartimi turi patvirtinti teismas, kuris ex officio (liet. pagal pareigas) vykdo šalių pasirašytos taikos sutarties turinio kontrolę. Tai reiškia, kad įstatymų leidėjas nepripažįsta visiškos proceso šalių laisvės susitarti dėl teismine tvarka nagrinėjamo ginčo išsprendimo sąlygų, o įpareigoja teismą prižiūrėti, kad civiliniame procese sudaromos taikos sutarties sąlygos būtų sąžiningos, nepažeistų teisės imperatyvų ir kitų asmenų teisių, neprieštarautų viešajai tvarkai. Teismas, gavęs prašymą patvirtinti taikos sutartį, privalo įsitikinti: 1) ar yra sutarties šalių valia, kad taikos sutartis būtų teismo patvirtinta; 2) ar yra sutarties šalių valia, kad taikos sutartis būtų sudaryta; 3) ar taikos sutarties nuostatos neprieštarauja imperatyvioms įstatymo normoms ir viešajam interesui (Lietuvos apeliacinio teismo 2021 m. gegužės 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-660-585/2021; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. lapkričio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K‑3‑456/2010).

13. Lietuvos apeliacinis teismas savo praktikoje yra konstatavęs, jog atlikdamas tam tikrą teisinį tyrimą dėl taikos sutarties atitikties teisės reikalavimams, teismas turi būti aktyvus net ir dispozityviose bylose ir, esant abejonėms, reikalauti šalis pagrįsti, kad nėra jokių teisinių kliūčių tvirtinti sandorį. Nustatęs, jog egzistuoja bent vienas taikos sutarties nuginčijimo pagrindas ar yra kitų šio sandorio negaliojimo sąlygų, teismas turi atsisakyti tvirtinti taikos sutartį. Teismas netvirtina taikos sutarties, jeigu jos sąlygos prieštarauja imperatyvioms įstatymo nuostatoms, viešajam interesui, pažeidžia kitų asmenų teises ir įstatymo saugomus interesus (Lietuvos apeliacinio teismo 2009 m. spalio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1218/2009).

14. Iš skundžiama nutartimi patvirtintos taikos sutarties turinio matyti, kad ja šalys iš esmės susitarė dėl bendrosios atsakomybės už ginčo kapavietės priežiūrą, be kita ko, numatydamos ir tam tikras teises bei pareigas viena kitos atžvilgiu. Tačiau apeliantė Kauno savivaldybės įmonė „Kapinių priežiūra“, ginčydama minėtos taikos sutarties nuostatas, atskirajame skunde teigia, kad tokia šalių sudaryta taikos sutartis, kuria yra numatyta bendroji šalių atsakomybė už ginčo kapavietės priežiūrą, su iš to šalims atsirandančioms kitomis jų pareigomis bei teisėmis, prieštarauja imperatyvioms įstatymo nuostatoms, o konkrečiai Kapinių tvarkymo taisyklėms, kuriose yra įtvirtintas reikalavimas (sąlyga), kad kapavietės prižiūrėtoju gali būti tik vienas asmuo, todėl šalių sudaryta taikos sutartis joje numatytomis sąlygomis negalėjo būti patvirtinta.

15. Žmonių palaikų laidojimą ir kapinių tvarkymą reglamentuoja Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymas, Lietuvos Respublikos žmonių palaikų laidojimo įstatymas, Kapinių tvarkymo taisyklės, patvirtintos Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2008 m. lapkričio 19 d. nutarimu Nr. 1207, ir Kauno miesto kapinių tvarkymo ir žmonių palaikų laidojimo taisyklės, patvirtintos Kauno miesto savivaldybės tarybos 2010 m. liepos 23 d. sprendimu Nr. T-474 (toliau – Kauno miesto Taisyklės).

16. Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymo 6 straipsnio 41 punkte numatyta, kad ritualinių paslaugų teikimo užtikrinimas ir kapinių priežiūros organizavimas yra viena iš savarankiškų savivaldybės funkcijų. Ši savivaldybių funkcija yra įgyvendinama vadovaujantis Kapinių tvarkymo taisyklėmis. Savivaldybių institucijų veikla, organizuojant kapinių priežiūrą, laikytina viešojo administravimo veikla. Pagal Lietuvos Respublikos žmonių palaikų laidojimo įstatymo 2 straipsnio 5 dalį kapinių prižiūrėtojas yra fizinis asmuo, kuris teisės aktų nustatyta tvarka verčiasi individualia veikla, Lietuvos Respublikoje įsteigtas juridinis asmuo, kitoje Europos Sąjungos valstybėje narėje ar Europos ekonominės erdvės valstybėje įsteigtas juridinis asmuo ar kita organizacija arba jų filialas, savivaldybės arba juridinio asmens teises turinčios religinės bendruomenės ar bendrijos paskirti prižiūrėti kapines. Kauno miesto Taisyklių 26 punkte įtvirtina, kad savivaldybės viešąsias kapines prižiūri įstatymų nustatyta tvarka savivaldybės paskirtas kapinių prižiūrėtojas. Viena iš ŽPLĮ 26 straipsnio 1 dalies 4 punkte įtvirtintų kapinių prižiūrėtojo pareigų yra tvarkyti su kapinių prižiūrėjimu susijusius dokumentus. Tarp kapinių prižiūrėtojo kaupiamų duomenų yra laidojančio asmens arba kito asmens, atsakingo už kapavietės ar kolumbariumo nišos priežiūrą duomenys: fizinio asmens vardas, pavardė, nuolatinės gyvenamosios vietos adresas, telefono numeris ir elektroninis paštas (ŽPLĮ 27 straipsnio 7 punktas).

17. Pažymėtina, kad Kapinių tvarkymo taisyklėse atsakingo už kapavietės priežiūrą asmens statusas yra siejamas su juridiniu faktu – tokio asmens įregistravimu laidojimų ir kapaviečių statinių registravimo žurnale. Atsakingas už kapavietės priežiūrą asmuo yra nurodomas laidojimų ir kapaviečių statinių registravimo žurnale jo paties iniciatyva ir valia (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2022 m. rugsėjo 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K‑3‑25‑684/2022).

18. Minėta, kad nagrinėjamoje byloje ginčas tarp ieškovės A. V. ir atsakovės G. M. P. kilo dėl asmens, atsakingo už ginčo kapavietės priežiūrą, paskyrimo (pakeitimo). Bylos faktinės aplinkybės patvirtina, kad ieškovė ir atsakovė yra pasikreipusios į viešojo administravimo subjektą (apeliantę) dėl už ginčo kapavietės priežiūrą atsakingo asmens duomenų pakeitimo, tačiau tokie duomenys pakeisti nebuvo, nesant dėl to šalių bendro susitarimo. Dėl to tiek ieškovė ieškiniu, tiek atsakovė priešieškiniu reikalavo būti paskirtomis už ginčo kapavietę atsakingu asmeniu, t. y. abi byloje siekė būti pripažintos oficialia ginčo kapavietės prižiūrėtoja.

19. Kauno miesto Taisyklių 43 punktas numato, jog tarp giminaičių, sutuoktinio (-ės) ir kitų suinteresuotų asmenų kilę nesutarimai dėl atsakingo už kapavietės ar kolumbariumo nišos priežiūrą asmens paskyrimo ir laidojimo jose sprendžiami Lietuvos Respublikos įstatymų nustatyta tvarka. Esant ginčui tarp asmenų, norinčių būti atsakingais už kapavietės priežiūrą, viešojo administravimo subjektas neturi kompetencijos administraciniu aktu paskirti už kapavietės priežiūrą kitą atsakingą asmenį, panaikindamas prieš tai galiojusį sprendimą. Tai yra privačių asmenų susitarimo dalykas. Viešojo administravimo subjektas tokį susitarimą tik užfiksuoja, kai toks susitarimas jam yra pateikiamas (Regionų apygardos administracinio teismo 2016 m. kovo 25 d. sprendimas Nr. eI‑618‑243/2016). Nesutarimai tarp giminaičių, sutuoktinio (-ės) ir kitų suinteresuotų asmenų dėl kapavietės priežiūros, dėl atsakingo už kapavietės priežiūrą asmens paskyrimo yra privačių asmenų ginčai, kuriuos spręsti gali bendrosios kompetencijos teismas civilinio proceso tvarka pagal suinteresuoto asmens kreipimąsi. Tik išsprendus tokį ginčą, gali būti sprendžiamas klausimas dėl įrašo apie už ginčo kapavietės priežiūrą atsakingo asmens pakeitimo (Regionų apygardos administracinio teismo 2021 m. sausio 5 d. sprendimas Nr. eI3‑515-780/2021, Regionų apygardos administracinio teismo 2014 m. balandžio 14 d. sprendimas Nr. I‑1161‑484/2014).

20. Pagal Kapinių tvarkymo taisyklių 20 punktą už kapavietės arba kolumbariumo nišos priežiūrą atsakingas laidojantis asmuo, kurio prašymu išduotas leidimas laidoti ir skirta kapavietė arba kolumbariumo niša. Šio asmens duomenis kapinių prižiūrėtojas įrašo laidojimų ir kapaviečių statinių registravimo žurnale. Iš to paties punkto nuostatų taip pat matyti, jog už kapo priežiūrą atsakingas asmuo įgyja tam tikrą teisinį statusą, t. y. teises ir pareigas, nes šis asmuo yra supažindinamas su Kapinių tvarkymo taisyklėmis ir savivaldybės arba religinės bendruomenės ar bendrijos nustatyta laidojimo ir kapinių lankymo tvarka, jis turi prižiūrėti kapavietę ir kolumbariumo nišą, kad jos būtų tvarkingos, privalo pašalinti pažeidimus ar atlyginti žalą, kuriuos jis, įrengdamas kapo paminklą, antkapį ar atlikdamas kitus kapavietės ar kolumbariumo nišos priežiūros darbus, padarė kapinėms, kitoms kapavietėms ar kolumbariumo nišoms, kolumbariumui ar kitiems statiniams. Taisyklių 22 punkte numatyta, kad kapavietėje ar kolumbariumo nišoje laidoti kitų asmenų palaikus leidžiama tik esant rašytiniam atsakingo už kapavietės ar kolumbariumo nišos priežiūrą asmens sutikimu. Miręs atsakingas už kapavietės ar kolumbariumo nišos priežiūrą asmuo gali būti palaidotas toje kapavietėje ar kolumbariumo nišoje. Sprendimas įrašyti asmenį, atsakingu už kapo priežiūrą, laidojimų ir kapaviečių statinių registravimo žurnale yra administracinis aktas, sukeliantis įrašytam asmeniui teisines pasekmes, todėl toks sprendimas gali būti naikinamas ar keičiamas teisės aktų nustatyta tvarka (Regionų apygardos administracinio teismo 2016 m. kovo 25 d. sprendimas Nr. eI-618-243/2016).

21. Tuo tarpu Kapinių tvarkymo taisyklių 21 punktas nustato tam tikras sąlygas, kurioms esant atsakingas už kapavietės priežiūrą asmuo gali pasikeisti. Šioje teisės normoje nustatyta, kad jeigu asmuo, įrašytas žurnale atsakingu už kapavietės ar kolumbariumo nišos priežiūrą, miršta arba dėl kitų priežasčių negali rūpintis kapavietės ar kolumbariumo nišos priežiūra, jo giminaičiai, sutuoktinis (-ė) arba kapavietėje ar kolumbariumo nišoje palaidotų mirusiųjų giminaičiai ir sutuoktinis (-ė) turi susitarti, kas bus atsakingas už kapavietės ar kolumbariumo nišos priežiūrą, ir raštu apie tai pranešti kapinių prižiūrėtojui, nurodydami keistinus žurnale duomenis. Tai reiškia, kad, mirus asmeniui, atsakingam už kapavietės priežiūrą, kitas asmuo skiriamas esant šiame norminiame akte nurodytų asmenų (priežiūrą vykdžiusio mirusio asmens giminaičiai ir sutuoktinis (-ė) arba kapavietėje palaidotų mirusiųjų giminaičiai ir sutuoktinis (-ė)) susitarimui.

22. Nagrinėjamu atveju ginčo kapavietės oficialiu prižiūrėtoju buvo įrašytas A. B., kuris šiuo metu yra miręs. Tokiu atveju kitas asmuo gali būti pripažintas už kapavietės priežiūrą atsakingu asmeniu tik esant Kapinių tvarkymo taisyklių 21 punkte įtvirtintoms aptartoms sąlygoms. Šios teisės normos nuostatos yra galiojančios ir imperatyvios, todėl jų privalu laikytis.

23. Kaip matyti, skundžiama nutartimi patvirtinta taikos sutartimi šalys: 1) susitarė, kad tiek ieškovė, tiek ir atsakovė bus atsakingos už ginčo kapavietės priežiūrą ir numatė iš to kylančias tam tikras tarpusavio teises bei pareigas, susijusias su ginčo kapaviete; 2) susitarė kreiptis į apeliantę Kauno savivaldybės įmonę „Kapinių priežiūrą“ tam, kad pastaroji laidojimo ir kapaviečių statinių registravimo žurnale įrašytų duomenis apie tai, jog už ginčo kapavietės priežiūrą yra atsakingos ieškovė ir atsakovė; 3) numatė, kad apeliantės atsisakymas įrašyti aptartus duomenis, nedaro jų susitarimo dėl bendros atsakomybės už ginčo kapavietės priežiūrą negaliojančiu. Taigi taikos sutartimi šalys ne tik numatė sąlygas dėl tarpusavio teisių ir pareigų, susijusių su ginčo kapavietės priežiūra, tačiau tuo pačiu išsprendė ir kilusį ginčą dėl atsakingo už ginčo kapavietės priežiūrą asmens paskyrimo, numatant, kad laidojimo ir kapaviečių statinių registravimo žurnale būtų įrašyti abiejų, t. y. ieškovės ir atsakovės, duomenys. Tačiau pastarasis susitarimas, kaip pagrįstai tą akcentuoja ir apeliantė, iš esmės prieštarauja aptartuose teisės aktuose įtvirtintai atsakingo už kapavietę asmens paskyrimo tvarkai, įtvirtinančiai, kad, pagal bendrą giminaičių ir / ar sutuoktinio (-ės) susitarimą, oficialiu kapavietės prižiūrėtoju laidojimų ir kapaviečių statinių registravimo žurnale gali būti įrašytas tik vienas asmuo (oficialiai atsakingas už kapavietės priežiūrą).

24. Priešingos išvados nesudaro pagrindo daryti ir ginčo šalių taip akcentuojama Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2022 m. rugsėjo 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K‑3‑25‑684/2022, kadangi šioje kasacine tvarka išnagrinėtoje byloje faktinės aplinkybės nebuvo tapačios nagrinėjamai bylai. Pažymėtina, kad kasacine tvarka išnagrinėtoje byloje buvo sprendžiamas ginčas ne dėl atsakingo už kapavietės priežiūrą asmens paskyrimo (pakeitimo), bet dėl kapavietės pertvarkymo teisėtumo. Nepaisant to, teismas šioje byloje, be kita ko, pažymėjęs, kad teisę rūpintis artimųjų kapais išsaugo visi asmenys ir mirusio asmens artimieji asmenys (giminaičiai), įgyvendindami norą turėti ir prižiūrėti šeimos kapavietę, spręsdami kapavietės priežiūros klausimus, turėtų tai daryti bendru sutarimu, tuo pačiu nurodė, kad pagal CK 1.137 straipsnio 2 dalį asmenys, įgyvendindami savo teises bei vykdydami pareigas, turi laikytis įstatymų, gerbti bendro gyvenimo taisykles ir geros moralės principus bei veikti sąžiningai, laikytis protingumo ir teisingumo principų, o pagal CK 1.137 straipsnio 3 dalies nuostatas, draudžiama piktnaudžiauti savo teise, t. y. draudžiama įgyvendinti civilines teises tokiu būdu ir priemonėmis, kurios be teisinio pagrindo pažeistų ar varžytų kitų asmenų teises ar įstatymų saugomus interesus ar darytų žalos kitiems asmenims arba prieštarautų subjektinės teisės paskirčiai.

25. Įvertinęs aukščiau nustatytas faktines aplinkybes ir nurodytą teisinį reglamentavimą, apeliacinės instancijos teismo pažymi, kad nagrinėjamu atveju nėra ginčijama šalių teisė tarpusavyje susitarti dėl ginčo kapavietės priežiūros ir kitų su kapavietės valdymu susijusių klausimų, tačiau, įgyvendinamos tokią savo teisę, jos turi laikytis tokius teisinius santykius reglamentuojančių teisės aktų, kuriuose, kaip jau yra aptarta, yra numatytas tik vieno oficialaus už kapavietės priežiūrą atsakingo asmens statusas. Įvertinus tai, kad nagrinėjamoje byloje ginčas buvo kilęs būtent dėl oficialiai atsakingo už kapavietės priežiūrą asmens paskyrimo (pakeitimo), darytina išvada, kad nepažeidžiant imperatyvių įstatymo nuostatų ginčo šalys įvykdyti taikos sutarties joje numatytomis sąlygomis negali (CPK 42 straipsnio 2 dalis). Dėl šios priežasties taikos sutartis, kaip pažeidžianti imperatyvias teisės normas, negalėjo būti tvirtinama, o pirmosios instancijos teismo nutartis, kuria yra patvirtinta tokia taikos sutartis, yra neteisėta ir nepagrįsta. Apeliacinės instancijos teismas akcentuoja, kad šalims, laikantis aptartų teisės aktų reikalavimų, nėra draudžiama susitarti dėl tarpusavio teisių ir pareigų, siekiant bendru sutarimu prižiūrėti ir valdyti ginčo kapavietę, ir tokiu būdu šioje byloje užbaigti kilusį ginčą.

26. Apibendrindamas išdėstytas aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai išsprendė ieškovės ir atsakovų pateiktos taikos sutarties patvirtinimo klausimą ir nepagrįstai taikos sutartį patvirtino joje nurodytomis sąlygomis bei civilinę bylą šiuo pagrindu nutraukė. Atsižvelgiant į nurodytus argumentus, Kauno apylinkės teismo 2024 m. gegužės 17 d. nutartis panaikinama ir klausimas išsprendžiamas iš esmės – taikos sutartį patvirtinti atsisakoma (CPK 337 straipsnio 1 dalies 2 punktas).

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 2 punktu, 338-339 straipsniu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Kauno apylinkės teismo 2024 m. gegužės 17 d. nutartį panaikinti ir klausimą išspręsti iš esmės – atsisakyti patvirtinti ieškovės A. V. ir atsakovų G. M. P. bei K. B. 2024 m. gegužės 9 d. sudarytą taikos sutartį.

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.