- Teismas
- Panevėžio apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2017-11-13
- Bylos Nr.
- 2S-854-755/2017
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Eigirdas Činka
- Pareiškėjas
- A. Ž.
- Suinteresuotas asmuo
- uždarajai akcinei bendrovei „Conresta“
Pirmosios instancijos teismo Civilinė byla Nr. 2S-854-755/2017
Teisėjas Gintaras Pašvenskas Teisminio proceso Nr. 2-68-3-11851-2017-5
2017 m. lapkričio 13 d.
Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Eigirdas Činka, veikdamas Vilniaus apygardos teismo vardu,
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjų A. Ž. – Z. ir Z. Z. (skolininko) atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. balandžio 14 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 2YT-18234-466/2017 pagal pareiškėjų A. Ž. – Z. ir Z. Z. skundą suinteresuotiems asmenims uždarajai akcinei bendrovei „Conresta“, antstoliui V. M. dėl antstolio veiksmų.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Pareiškėjai A. Ž. – Z. ir Z. Z. prašė teismo panaikinti areštą visoms A. Ž. – Z. lėšoms bei nustatyti sumas, kurias skolininkas ir jo sutuoktinė gali laisvai disponuoti per mėnesį.
2. Nurodė, kad išieškojimas negali būti nukreipiamas į turtą, būtiną skolininko ar jo šeimos pragyvenimui, darbui pagal profesiją ar mokymuisi, taip pat į pinigų sumą, neviršijančią Vyriausybės nustatytos vienos minimalios mėnesinės algos (toliau – MMA). Išieškojimui iš skolininko turto turi būti taikomos CPK 668 straipsnio 1 dalies nuostatos, reglamentuojančios išieškojimo iš skolininko turto, t. y. piniginių lėšų, ribojimus, siekiant užtikrinti jam minimalias pragyvenimo sąlygas. Antstolis, areštuodamas visas patvarkyme bei turto arešto akte nurodytas lėšas ir nepalikdamas jokios pragyvenimui reikalingos lėšų sumos pareiškėjams bei nenurodydamas jokios pinigų sumos, kuria pareiškėja gali laisvai disponuoti, grubiai pažeidė CPK 668 straipsnio 1 dalyje įtvirtintą nuostatą, kad išieškojimas negali būti nukreipiamas į pinigų sumą, neviršijančią 1 MMA.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
3. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2017 m. balandžio 14 d. nutartimi pareiškėjų A. Ž. – Z. ir Z. Z. skundą atmetė.
4. Teismas nustatė, kad antstolis V. M. vykdo Vilniaus apygardos teismo 2016.kovo 21 d. išduotą vykdomąjį dokumentą Nr. e2-2674-656/2016 dėl skolos išieškojimo iš skolininko Z. Z. išieškotojos UAB „Conresta“ naudai. Vykdymo proceso metu, skolininkui nevykdant savo įsipareigojimų, buvo areštuotas jam ir jo sutuoktinei priklausantis turtas, kuris yra bendroji jungtinė nuosavybė. Skolininkui ir jo sutuoktinei procesiniai dokumentai buvo įteikti tinkamai. Procesiniuose dokumentuose buvo išaiškinta, kad tuo atveju, jei buvo areštuotos skolininkui priklausančios lėšos, į kurias išieškojimas negali būti nukreiptas, skolininkas ir jo sutuoktinė turi teisę per 15 dienų nuo patvarkymo areštuoti lėšas išsiuntimo dienos pateikti antstoliui tai įrodančius dokumentus, tačiau tokie įrodymai antstoliui nebuvo pateikti. Pareiškėjai kreipėsi į antstolį su prašymais leisti disponuoti dalimi areštuotų lėšų, taip pat nuimti areštą nuo A. Ž. – Z. priklausančių sąskaitų bei žemės sklypo, tačiau reikalingi įrodymai nebuvo pateikti, dėl ko antstolis prašymus atmetė ir papildomai išaiškino pareiškėjams jų teises ir pareigas, nurodė pateikti reikalingus įrodymus.
5. Teismas, ištyręs vykdomojoje bei civilinėje bylose esančius rašytinius įrodymus, konstatavo, kad antstolis ėmėsi visų priemonių tinkamai įvykdyti vykdomąjį dokumentą, pagrįstai areštavo skolininko sutuoktinės A. Ž. – Z. turtą, vykdymo procesą reglamentuojančių teisės normų nuostatų bei skolininko ar jo sutuoktinės teisių nepažeidė.
III. Atskirojo skundo teisiniai argumentai
6. Atskiruoju skundu pareiškėjai A. Ž. – Z. ir Z. Z. prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. balandžio 14 d. nutartį ir priimti naują nutartį – pareiškėjų skundą tenkinti bei panaikinti antstolio V. M. patvarkymą Nr. S2-87954 atsisakyti tenkinti skolininko ir jo sutuoktinės skundą.
7. Nurodo, kad CPK LI skyriaus nuostatos yra taikomos būtent išieškojimui iš skolininko darbo užmokesčio ir kitų pajamų. Tuo tarpu pareiškėjai nė karto nesirėmė šio skyriaus nuostatomis, o vietoje to rėmėsi CPK 668 straipsnio 1 dalimi, vadovaudamiesi tuo, kad pareiškėjos areštuotos piniginės lėšos nepatenka į CPK LI skyriaus nuostatose nurodytų lėšų kategoriją. Tačiau teismas skundžiamoje nutartyje, atkartodamas antstolio 2017-03-14 patvarkyme Nr. S2-87954 nurodytus teiginiu,s ir toliau reikalauja iš pareiškėjų pateikti įrodymus dėl lėšų, dėl kurių nustatymo jie net neprašė.
8. Teigia, jog teismas skundžiamoje nutartyje padarė klaidą cituodamas Sprendimų vykdymo instrukcijos 89 punktą. Tikrajame Sprendimų vykdymo instrukcijos 89 punkto tekste yra nurodyta, kad, jeigu areštuojamos skolininko piniginės lėšos bankuose, kitose kredito įstaigose, skolininkas turi teisę per 14 dienų nuo antstolio nurodymo priverstinai nurašyti pinigines lėšas išsiuntimo skolininkui dienos pateikti antstoliui dokumentus, įrodančius, kad areštuotos lėšos, į kurias negali būti nukreiptas išieškojimas, arba areštuotos lėšos, iš kurių turi būti daromos išskaitos CPK nustatyta tvarka. Nors pareiškėjai neprašė, jog pareiškėjos areštuotų piniginių lėšų atžvilgiu būtų taikomos CPK LI skyriaus nuostatos, tačiau net jei ir būtų to prašę, tai termino pateikti atitinkamus dokumentus pagal Sprendimų vykdymo instrukcijos 89 punktą pareiškėjai dar nėra praleidę, nes antstolis pareiškėjos areštuotų piniginių lėšų atžvilgiu nėra priėmęs nurodymo priverstinai nurašyti pinigines lėšas.
9. Nurodo, kad teismas, paminėdamas tai, jog antstolis turi siekti, kad teismo sprendimas būtų įvykdytas per įmanomai trumpesnį laiką ir kuo ekonomiškiau, taip ir nepateikė jokių argumentų dėl to, kokią įtaką išieškojimo laiko trukmei bei ekonomiškumui daro pareiškėjų reikalavimas antstoliui vykdyti jam priklausančią pareigą pagal CPK 668 straipsnio 1 dalį.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
Atskirasis skundas tenkintinas iš dalies, pirmos instancijos teismo nutartis keičiama.
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
10. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina apskųstos pirmosios instancijos teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą, analizuodamas atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis. Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329, 338 straipsniai).
11. Nagrinėjamoje byloje sprendžiama, ar pirmosios instancijos teismas pagrįstai teisėtais laikė antstolio veiksmus, kuriais buvo areštuotos pareiškėjų pinigines lėšos ir į jas nukreiptas išieškojimas, ar skolininkui gali būti taikomos papildomos apsaugos , ribojančios lėšų, į kurias negali būti nukreiptas išieškojimas, dydį.
12. Vykdymo procesas yra imperatyviai reglamentuojamas viešosios teisės (proceso teisės) normų, todėl visi šio proceso dalyviai privalo griežtai laikytis CPK bei jo pagrindu priimtų kitų teisės aktų nustatytos teismo sprendimų vykdymo tvarkos, kad nebūtų pažeidžiamos išieškotojo, skolininko ir trečiųjų asmenų teisės bei teisėti interesai. Teismų sprendimų vykdymo proceso taisyklės reikalauja iš antstolio, kaip viešosios teisės subjekto, veikti tik pagal jam suteiktus įgalinimus (kompetenciją), o bet koks viršijantis įgaliojimus veikimas vertintinas kaip antstolio veiklos teisėtumo principo pažeidimas. Vykdymo procesas yra grindžiamas bendraisiais teisiniais teisėtumo, interesų derinimo ir proporcingumo principais, kurie reiškia, kad antstolis, vykdydamas vykdomuosius dokumentus, privalo imtis visų teisėtų priemonių išieškotojo interesams tinkamai apginti, nepažeisdamas kitų vykdymo proceso dalyvių teisių bei teisėtų interesų (Antstolių įstatymo 3 straipsnio 1 dalis). Taigi, antstolio pareiga siekti kuo greitesnio ir realaus sprendimo įvykdymo turi būti atliekama, atsižvelgiant į tai, jog nebūtų pažeidžiami įstatymo reikalavimai ir vykdymo proceso dalyvių teisės ir teisėti interesai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. liepos 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-273/2012).
13. Bylos duomenimis nustatyta, kad antstolis V. M. vykdo Vilniaus apygardos teismo 2016-03-21 išduotą vykdomąjį dokumentą Nr. e2-2674-656/2016 dėl skolos išieškojimo iš skolininko Z. Z. išieškotojos UAB „Conresta“ naudai. Vykdymo proceso metu buvo areštuotas skolininkui ir jo sutuoktinei A. Ž. – Z. priklausantis turtas, kuris yra bendroji jungtinė nuosavybė. Pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad antstolis pagrįstai areštavo pareiškėjams priklausantį turtą bei atsisakė tenkinti jų prašymus panaikinti turto areštą ar nustatyti laisvai disponuojamą lėšų sumą. Apeliacinės instancijos teismas su tokia išvada sutinka tik iš dalies.
14. Civilinio proceso kodekse atskirai reglamentuojamas išieškojimas iš skolininko turto, t. y. skolininko jau turimo, pradėjus išieškojimą (jo bendrosios taisyklės nustatytos CPK XLVII skyriuje) ir iš darbo užmokesčio bei kitų pajamų (CPK LI skyrius). Nagrinėjamu atveju nustatyta, jog antstolis, vadovaudamasis CPK 613 straipsnio 2 dalimi ir 667 straipsniu, 2016-10-12 priėmė patvarkymą pasiūlyti nustatyti turto dalį – išieškotojui bei skolininkui ir bendrosios nuosavybės dalyvei per 30 dienų nuo patvarkymo gavimo dienos kreiptis su prašymu į teismą dėl skolininko turto dalies, esančios bendra su kitais asmenimis nuosavybe, nustatymo (b. l. 11-13). Kaip minėta, 2016-10-13 turto arešto aktu antstolis nurodė areštuoti pareiškėjai priklausančias pinigines lėšas banko sąskaitose ir išaiškino, kad išieškojimas į areštuotą turtą nebus nukreipiamas, jeigu skolininkas pateiks antstoliui įrodymus, jog išieškomą sumą su vykdymo išlaidomis galima išieškoti per šešis mėnesius darant CPK 736 straipsnyje nustatyto dydžio išskaitas iš skolininko darbo užmokesčio ir kitų jam prilygintų pajamų (b. l. 14-16).
15. Pažymėtina, kad įstatymų leidėjas CPK 668 straipsnio 1 dalies nuostatomis apibrėžė turtą, į kurį išieškojimas negali būti nukreipiamas, t. y. išieškojimas negali būti nukreipiamas į buities, ūkio, darbo, mokymosi reikmenis ir kitą turtą, kurie būtini skolininko ar jo šeimos pragyvenimui, darbui pagal jo profesiją ar mokymuisi, visus būtinus vaikų ir neįgaliųjų reikmenis. Šio turto sąrašas nustatytas ir sprendimų vykdymo instrukcijoje. Be to, išieškojimas negali būti nukreipiamas į pinigų sumą, neviršijančią Vyriausybės nustatytos vienos MMA. Šio straipsnio nuostatos yra aktualios tik išieškant iš skolininko turto, pinigų sumų, iš kurių išieškojimo CPK LI skyriaus normos nereglamentuoja. Prie tokių pinigų sumų, kaip turto rūšies, priskirtinos ir lėšos, likusios iš darbo užmokesčio bei kitų pajamų po CPK 736 straipsnyje nurodytų išskaitų išieškojimo. Būtent tokių lėšų bendrai sumai taikomas CPK 668 straipsnio 1 dalyje nustatytas ribojimas išieškoti iš jos, jei ji neviršija vieno MMA. Įgyvendinant pastarąją nuostatą, analogiškas draudimas įtvirtintas Sprendimų vykdymo instrukcijos 93.6 punkte (išieškojimas pagal vykdomuosius dokumentus iš fizinių asmenų negali būti nukreiptas į šių rūšių turtą ir daiktus, kurie priklauso skolininkui nuosavybės teise arba yra jo dalis bendrojoje nuosavybėje ir reikalingi skolininkui ar jo išlaikomiems asmenims, šiuo atveju – grynųjų pinigų suma, neviršijanti Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatytos vienos minimalios mėnesinės algos). Pastebima, jog minėtas teisinis reglamentavimas nenumato, jog draudimas nukreipti išieškojimą į mažesnę nei vienas MMA lėšų sumą turi būti taikomas kas mėnesį.
16. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, CPK 668 straipsnio 1 dalyje ir Sprendimų vykdymo instrukcijos 93.6 punkte įtvirtintos imperatyvaus pobūdžio nuostatos, kurių taikymas nepriklauso nuo to, ar yra areštuotų tik lėšos, kurios patenka į CPK 737-739 straipsnių taikymo sritį. Jokių išimčių nėra nustatyta, tad į šį ribojimą būtina atsižvelgti visais atvejais. Vadinasi, priešingai nei sprendė teismas, skolininkas neprivalo įrodinėti, kad iš tam tikro turto išieškojimas yra negalimas, t. y. iš esmės įrodyti, jog pareiškėjos areštuotos piniginės lėšos patenka į CPK 739 straipsnio taikymo sritį arba kitų CPK LI skyriaus nuostatų taikymo sritį. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad nei patvarkyme pasiūlyti nustatyti turto dalį, nei turto arešto akte jokių nurodymų dėl piniginių lėšų sumos, kuria asmuo gali disponuoti, nėra nurodyta.
18. Pagal Sprendimų vykdymo instrukcijos 89 punktą, jeigu areštuojamos skolininko piniginės lėšos bankuose, kitose kredito įstaigose, skolininkas turi teisę per 14 dienų nuo antstolio nurodymo priverstinai nurašyti pinigines lėšas išsiuntimo skolininkui dienos pateikti antstoliui dokumentus, įrodančius, kad areštuotos lėšos, į kurias negali būti nukreiptas išieškojimas, arba areštuotos lėšos, iš kurių turi būti daromos išskaitos CPK nustatyta tvarka. Taigi, sutiktina su apeliantais, jog teismas netiksliai pacitavo Sprendimų vykdymo instrukcijos 89 punktą, nes nėra duomenų apie tokio patvarkymo dėl lėšų nurašymo priėmimą, tačiau ši klaida sprendžiant ginčo klausimą iš esmės teisinės reikšmės neturi. Kaip minėta, svarbu laikytis CPK 668 straipsnio bei Sprendimų vykdymo instrukcijos 93.6 punkte nustatyto ribojimo.
19. Nagrinėjamu atveju pareiškėjai prašo panaikinti areštą visoms A. Ž. – Z. lėšoms bei nustatyti konkrečias sumas, kurias galėtų laisvai disponuoti kas mėnesį. Kaip minėta, vienas iš pagrindinių vykdymo proceso principų yra tas, kad antstolis, vykdydamas vykdomuosius dokumentus, privalo imtis visų teisėtų priemonių, kad sprendimas būtų kuo greičiau ir realiai įvykdytas, tinkamai apginti išieškotojo interesus, nepažeisdamas kitų vykdymo proceso dalyvių teisių bei teisėtų interesų (CPK 634 straipsnio 2 dalis, Lietuvos Respublikos antstolių įstatymo 3 straipsnio 1 dalis). Siekiant kuo efektyviau ir sparčiau įvykdyti vykdomuosius dokumentus, vykdymo procese antstoliui suteikta teisė išieškojimą nukreipti į skolininko pinigų sumas ar kitokį turtą, esantį pas trečiuosius asmenis, taip pat į pinigų sumas ir kitokį turtą, priklausančius skolininkui iš kitų asmenų (CPK 688 straipsnio 1 dalis). Tačiau CPK 668 straipsnis ar LI skyrius, Sprendimų vykdymo instrukcija nenumato, jog be CPK nustatytų išieškojimo ribojimų galėtų būti antstolio ar teismo nustatyta papildomi, įstatymu nenumatyti ieškojimo ribojimai – nustatoma dar kokia nors konkreti lėšų suma, į kurią nebūtų galima nukreipti išieškojimo. Išlaikytiniai, kitos turtinės prievolės ir panašiai CPK nenumatytos kaip priežastys, dėl kurių išieškojimas galėtų būtų papildomai ribojamas. Šiuo atveju teismas pagrįstai ir nenustatė jokios sumos, kuria galėtų disponuoti pareiškėjai. Be to, atskirajame skunde apeliantai taip pat nepateikė argumentų, kuo konkrečiai ydingas toks teismo sprendimas (sumos nenustatymas).
20. Kartu pastebėtina, jog apeliantai skunde nurodo eilę teismo nutarčių, kurios jų nuomone patvirtina apeliantų argumentų pagrįstumą. Atkreiptinas dėmesys, kad teismai, priimdami sprendimus atitinkamų kategorijų bylose, yra saistomi savo pačių sukurtų teisės aiškinimo taisyklių, suformuluotų analogiškose ar iš esmės panašiose bylose. Žemesnės instancijos teismai, priimdami sprendimus atitinkamų kategorijų bylose, yra saistomi aukštesnės instancijos teismų teisės aiškinimo taisyklių, suformuluotų analogiškose ar iš esmės panašiose bylose (Teismų įstatymo 33 straipsnio 4 dalis). Tačiau vienodą bendrosios kompetencijos teismų praktiką aiškinant ir taikant įstatymus ir kitus teisės aktus formuoja Lietuvos Aukščiausiasis Teismas (CPK 4 straipsnis).
21. Atsižvelgiant į išdėstytus argumentus, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, jog pirmosios instancijos teismas netinkamai aiškino ir taikė teisės aktų nuostatas, reglamentuojančias vykdymo procesą, todėl pažeidė CPK 668 straipsnio 1 dalyje įtvirtintą išieškojimo iš turto ribojimą.
22. Pagal bendrą taisyklę vykdymo veiksmus atlieka antstolis, kuris vykdymo proceso metu iškylančius klausimus išsprendžia motyvuotu patvarkymu ( CPK 613 straipsnis). Sutinkamai su CPK 513 straipsnio 1 dalimi, teismas gali panaikinti antstolio( notaro) veiksmą arba įpareigoti juos tą veiksmą atlikti. Taigi, nors ir nusprendęs, kad vykdant išieškojimą iš turto ( lėšų) antstolis turi vadovautis ir CPK 668 straipsnio ribojimais, teismas pats negali už antstolį atlikti tokio veiksmo priimti patvarkymą, kuriame nustatytų ( konstatuotų) konkretaus išieškojimo ribojimą. Dėl šios priežasties klausimas perduodamas antstoliui nagrinėti iš naujo, kad šis , atsižvelgdamas į procesinio įstatymo ribojimus, įvertinęs šios teismo nutarties motyvus, nustatytų ar yra lėšų, kurioms turi būti taikomas CPK 668 straipsnio 1 dalies ribojimas, ir ,tą nustačius, patvarkymu nurodytų jį taikyti.Tokiu būdu, skundžiamos nutarties dalis keistina (CPK 337 straipsnio 1 dalies 4 punktas).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 4 punktu, teismas
nutaria:
atskirąjį skundą tenkinti iš dalies, Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. balandžio 14 d. nutartį pakeisti ir jos rezoliucinės dalies pirmą dalį išdėstyti taip:
„ skundą tenkinti dalinai, antstolio V. M. 2017 m. kovo 14 d. patvarkymą Nr. S2-87954 dalinai kiek juo atsisakyti tenkinti skolininko Z. Z. ir jo sutuoktinės A. Ž.-Z. skundą, kad būtų nustatytas CPK 668 straipsnio 1 dalyje numatytas ieškojimo iš lėšų ribojamas, panaikinti ir perduoti šį klausimą antstoliui spręsti iš naujo.
Kitą skundo dalį ,kuria prašyta panaikinti antstolio patvarkymo dalį , kuria atsisakyta nustatyti 1970 Eur ir 380 Eur sumas, kuriomis A. Ž.-Z. ir Z. Z. gali laisvai disponuoti per vieną kalendorinį mėnesį bei 1699,70 Eur sumą, kuria A. Ž.-Z. gali laisvai disponuoti, atmesti.“
Kitą skundžiamos nutarties dalį palikti nepakeistą.