Šiaulių apylinkės teismo sprendimas

Šiaulių apylinkės teismo Raseinių rūmų teisėja Vaiva Bėčienė rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo Lietuvos Respublikos transporto priemonių draudikų biuro ieškinį dėl nuostolių atlyginimo regreso teise pareikštą atsakovui J. S..

Aprašomoji dalis

nustatė:

Atsakovui procesiniai dokumentai įteikti tinkamai, atsiliepimo nepateikė.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 441 straipsnio 2 dalimi bei šalims neišreiškus pageidavimo bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka, byla nagrinėtina rašytinio proceso tvarka.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinas visiškai.

Iš byloje esančių rašytinių įrodymų nustatyta, kad 2020 m. rugsėjo 6 d. (duomenys neskelbtini), dėl atsakovo J. S., vairavusio transporto priemoniu? valdytoju? civiline?s atsakomybe?s privalomuoju draudimu neapdraustą transporto priemone? (duomenys neskelbtini), valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) kalte?s i?vyko eismo i?vykis, kurio metu buvo apgadintas elektros stulpas. Administracinio nusižengimo byloje nukentėjusiuoju pripažintas AB „Energijos skirstymo operatorius“, kuris pranešė apie įvykį ieškovui, prašė išmokėti išmoką. Ieškovo Turto (išskyrus gyvūnus) techninės apžiūros protokole Nr. 2481925-1142860 užfiksuoti elektros oro linijos atramos su paramsčiu (stulpo) sugadinimai. 2020 m. rugsėjo 6 d., 2020 m. rugsėjo 10 d. Atliktų darbų aktuose nurodytos atliktų darbų ir panaudotų medžiagų kainos. AB „Lietuvos draudimas“, vadovaudamasis 2002 m. kovo 29 d. su ieškovu sudarytos paslaugų teikimo sutarties Nr. 1 (toliau – Sutartis) Nr. 1.1., 1.1.4, 1.1.5., 1.1.8 punktais, 2020 m. lapkričio 11 d. apskaičiavo draudimo išmokos sumą, kurią sudaro 653,30 Eur. 2020 m. lapkričio 12 d. draudimo išmoką išmokėjo AB „Energijos skirstymo operatoriui“. Ieškovas, vadovaudamasis 2002 m. kovo 29 d. Sutarties 2.1.3 punkto nuostatomis, nukentėjusiajam dėl eismo įvykio juridiniam asmeniui išmokėtą draudimo išmoką kompensavo AB „Lietuvos draudimas“. Ieškovas 2021 m. vasario 10 d. kreipėsi į atsakovą su pretenzijomis dėl ieškovo atlygintos žalos, tačiau atsakovas šios sumos nesumokėjo.

Pagal CK 6.263 straipsnio 1 dalį, kiekvienas asmuo turi pareigą laikytis tokio elgesio taisyklių, kad savo veiksmais (veikimu, neveikimu) nepadarytų kitam asmeniui žalos. To paties straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad žalą, padarytą asmeniui, turtui, o įstatymų numatytais atvejais – ir neturtinę žalą privalo visiškai atlyginti atsakingas asmuo. Lietuvos Respublikos transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymo 17 straipsnio 1 dalies 1 punkte numatyta, kad ieškovas moka išmoką dėl per eismo įvykį padarytos žalos nukentėjusiems tretiesiems asmenims tais atvejais, jei kaltininkas padarė žalą Lietuvos Respublikoje naudodamas neapdraustą nustatytą (identifikuotą) transporto priemonę, kai dėl žalos padarymo atsiranda transporto priemonės valdytojo civilinė atsakomybė. To paties įstatymo 23 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta ieškovo teisė reikalauti, kad atsakingas už žalos padarymą asmuo arba asmuo, neįvykdęs pareigos sudaryti draudimo sutartį, grąžintų dėl padarytos žalos išmokėtą sumą. CK 6.1015 straipsnio 1 dalimi, jeigu draudimo sutartis nenustato ko kita, draudikui, išmokėjusiam draudimo išmoką, pereina teisė reikalauti išmokėtų sumų iš atsakingo už padarytą žalą asmens.

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje subrogacija apibūdinama kaip įstatymo pagrindu pereinanti draudikui draudėjo (naudos gavėjo) reikalavimo teisė asmeniui, atsakingam už atsiradusią žalą (nuostolius), kuri draudėjui buvo atlyginta draudimo sutarties pagrindu. Šią reikalavimo teisę, perimtą iš draudėjo, draudikas įgyvendina išmokėtos draudimo išmokos apimtimi. Būtent subrogacija užtikrina tai, kad tiek draudėjas, tiek draudikas žalos atlyginimo santykiuose nepatirtų nei praradimų, nei nepagrįstai praturtėtų, o atsakingam už žalos padarymą asmeniui išliktų teisinė prievolė atlyginti nuostolius nukentėjusiam asmeniui (draudėjui), o po subrogacijos įvykimo - draudikui pagal jo išmokėtos draudimo išmokos ribas (žr. pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. spalio 10 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-415/2012; 2015 m. gruodžio 16 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e3K-3-690- 415/2015; 2016 kovo 30 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-188-687/2016). Duomenų byloje, kad atsakovas sumokėjo išmokėtą draudimo išmoką, nėra (CPK 178 straipsnis). Atsižvelgiant į tai, jog atsakovas yra atsakingas už padarytą žalą, savo kaltės, žalos dydžio neginčijo bei padarytos žalos ieškovui neatlygino, ieškovo reikalavimas priteisti iš atsakovo 653,30 Eur žalos atlyginimo yra pagrįstas ir tenkintinas.

Pagal CK 6.210 straipsnio 1 dalį, terminą įvykdyti piniginę prievolę praleidęs skolininkas privalo mokėti 5 procentų dydžio metines palūkanas už sumą, kurią sumokėti praleistas terminas, jeigu įstatymai ar sutartis nenustato kitokio palūkanų dydžio. Kasacinis teismas yra nurodęs, kad pareiga mokėti procesines palūkanas atsiranda iš įstatymo; jų paskirtis – skatinti skolininką kuo greičiau įvykdyti prievolę; be to, jos atlieka kompensacinę funkciją – procesinės palūkanos yra skolininko kreditoriui mokamas atlyginimas už naudojimąsi kreditoriaus lėšomis. Aptariamos palūkanos skaičiuojamos nuo teismo priteistos sumos, kurią sudaro pagrindinė skola kreditoriui, taip pat papildomi reikalavimai (žr. pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. gegužės 2 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-223/2011). Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, ieškovui iš atsakovo priteistinos 5 proc. dydžio palūkanos už priteistą sumą (653,30 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme (2021 m. balandžio 30 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

Vadovaujantis CPK 93 straipsnio 1 dalimi, ieškovui iš atsakovo priteistinos bylinėjimosi išlaidos – 15,00 Eur žyminis mokestis (CPK 79 straipsnis ir 80 straipsnio 1 dalies 1 punktas ir 7 dalis).

Procesinių dokumentų siuntimo išlaidos iš atsakovo valstybei nepriteistinos, nes jos neviršija minimalios 5,00 Eur dydžio valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos (CPK 96 str. 6 d., Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2014 m. rugsėjo 23 įsakymas „Dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos nustatymo“ pakeitimo.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259 straipsniu, 265 straipsniu, 268 straipsniu, 270 straipsniu, 279 straipsniu, 441 straipsniu teismas

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

ieškinį patenkinti visiškai.

Priteisti iš atsakovo J. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ieškovui Lietuvos Respublikos transporto priemonių draudikų biurui, juridinio asmens kodas 125709291, 653,30 Eur (šešis šimtus penkiasdešimt tris eurus 30 centų) žalos atlyginimo, 5 (penkių) procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos (653,30 Eur), skaičiuojant nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2021 m. balandžio 30 d.) iki visiško teismo sprendimo įvykdymo bei 15,00 Eur (penkiolika eurų 0 centų) žyminio mokesčio.

Sprendimas per 30 dienų gali būti skundžiamas Šiaulių apygardos teismui per Šiaulių apylinkės teismo Raseinių rūmus.