- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2025-01-29
- Bylos Nr.
- e2YT-3120-1090/2025
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-26130-2024-9
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Jan Maciejevski
- Pareiškėjas
- K. A., A. A.
- Suinteresuotas asmuo
- Vilniaus miesto 1-ojo notaro biuro
Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjas Jan Maciejevski rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjų K. A. ir A. A. skundą dėl notaro veiksmų (atsisakymo atlikti notarinį veiksmą), suinteresuoti asmenys Vilniaus miesto 1-ojo notaro biuro notarė Vaiva Staskonytė Malcienė, L. C., I. P..
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
1. Pareiškėjos K. A. ir A. A. pateikė skundą dėl notaro veiksmų, kuriuo prašo panaikinti 2024 m. gruodžio 9 d. notarės Vaivos Staskonytės Malcienės nutarimą atsisakyti atlikti notarinį veiksmą. Pareiškėjos nurodo, jog yra D. M. turto paveldėtojos. Notarė Vaiva Staskonytė Malcienė priėmė nutarimą atsisakyti atlikti notarinį veiksmą - išduoti Paveldėjimo teisės pagal testamentą liudijimą po D. M. (duomenys neskelbtini) mirties jos testamentinėms paveldėtojoms, t. y. pareiškėjoms, į visas mirusiosios pinigines lėšas – 18 479,17 Eur, 2014 m. kovo 31 d. apskaitytas litais AB „Swedbank“ banko sąskaitoje Nr. (duomenys neskelbtini), santuokos, (duomenys neskelbtini) sudarytos su A. C. metu.
2. Pareiškėjos nesutikimą su notarės atsisakymu atlikti notarinį veiksmą grindžia D. M. turėto turto statusu, t. y. kad palikėjos turėtos piniginės lėšos banko sąskaitoje yra ne bendroji sutuoktinių nuosavybė, o yra įgytos dar iki D. M. santuokos su A. C., todėl yra jos asmeninė nuosavybė. Pažymi, jog iš 2024 m. vasario 28 d. AB SEB banko pažymos matyti, kad D. M. vardu AB SEB banke 2011 gruodžio 11 d. buvo gauta draudimo išmoka – 89 723,81 Lt iš VĮ „Indėlių ir investicijų draudimas“; išmoka klientei išmokėta grynaisiais pinigais 2011 m. gruodžio 19 d.; pinigai gauti AB Snoro banko likvidavimo procedūroje, o pirminės lėšos buvo gautos 2007 m. birželio 12 d. pardavus jai asmeninės nuosavybės teisę priklausiusį žemės sklypą už 100 000,00 Lt. Taip pat iš 2024 m. balandžio 2 d. AB SEB banko pažymos ir išrašo matyti, kad D. M. 2013 m. sausio 15 d. turėjo asmeninėje banko sąskaitoje 80 506,74 Lt, iš kurių 79 976 Lt tą pačią dieną investavo pirkdama 800 vnt. taupymo lakštų. Taigi, atsižvelgiant į tai, kad D. M. santuoka sudaryta (duomenys neskelbtini), akivaizdu, kad D. M. disponavo 79 976,00 Lt (23 162,00 Eur) asmeninėmis piniginėmis lėšomis ir šioms lėšoms turi būti taikomas asmeninio turto teisinis režimas. 2014 m. kovo 31 d. iš AB SEB banke palikėjai priklausančios sąskaitos (duomenys neskelbtini) į AB „Swedbank“ gavėjos D. M. sąskaitą pervesta 81 981,74 Lt, mokėjimo paskirtis – sąskaitos papildymas. Pareiškėjos laikosi pozicijos, jog D. M. turėtos piniginės lėšos (23 162,00 Eur) buvo asmeninės, o po jos mirties sąskaitoje esantis 18 479,17 Eur likutis taip pat yra jos asmeninės lėšos, todėl notarės nutarimas neišduoti paveldėjimo liudijimo į 18 479,17 Eur sumą yra nepagrįstas ir naikintinas.
Atsiliepimas
3. Suinteresuoti asmenys L. C. ir I. P. pateiktame atsiliepime į skundą prašo notarės 2024 m. gruodžio 9 d. nutarimą palikti nepakeistu, o pareiškėjų skundą atmesti, kaip nepagrįstą, nurodydamos, jog yra D. M. jau mirusio sutuoktinio A. C. dukros. Teigia, jog tėtis iki mirties buvo santuokoje su D. M. daugiau kaip 8 metus, nors bendrą ūkį jie vedė ir kartu gyveno ne mažiau kaip 20 metų, todėl joms buvo gerai žinomas jų gyvenimo būdas, pajamos bei išlaidos ir kaip jos buvo panaudojamos. Pažymi, kad abu sutuoktiniai visas pajamas ir išlaidas spręsdavo ir skirdavo bendrai, nei vienas jų neturėjo jokių itin asmeninių išlaidų, jų gaunamos pajamos buvo iš pensijų, nes abu sutuoktiniai santuokos sudarymo metu buvo pensininkai, o jas, kaip ir iki santuokos turėtas lėšas, leisdavo bendriems poreikiams tenkinti. Nurodo, jog iš byloje pateiktos mirusiosios D. M. AB „Swedbank“ banko sąskaitos išrašo matyti, kad iš viso nuo santuokos sudarymo iki mirties D. M. gavo 52 285,28 Eur pajamų, kurias sudarė senatvės pensija, ir šios pajamos laikytinos bendrąją jungtine sutuoktinių nuosavybe. Taigi, gauta santuokos metu suma yra daugiau kaip dvigubai didesnė už 23 162,00 Eur sumą, kurią mirusioji turėjo iki santuokos. Tokiu atveju gautos mirusiosios pajamos sudarytų 76 028,83 Eur. Savo ruožtu, iš viso nuo santuokos sudarymo iki mirties D. M. turėjo 60 429,78 Eur išlaidų. Suinteresuoti asmenys laikosi pozicijos, jog nėra pagrindo išvadai, kad visos patirtos išlaidos, kurios, minėta, nuo santuokos sudarymo dienos iki mirties dienos sudaro 60 429,78 Eur, yra iš santuokos metu įgytų lėšų, o asmenine nuosavybe buvusios lėšos liko didžiąją dalimi nepaliestos, kadangi tam teigti nėra jokio faktinio pagrindo. Pareiškėjų teiginiai, neva mirusioji asmeninės nuosavybės teise turėtas lėšas taupė ir būtent jos liko palikimo atsiradimo metu, yra tik jų prielaidos ir noras pasipelnyti, o ne jų pažeistų teisių gynimas.
4. Suinteresuotas asmuo notarė Vaiva Staskonytė Malcienė pateiktame atsiliepime į skundą prašė netenkinti pareiškėjų skundo, kadangi vadovaujantis Lietuvos Respublikos teisės aktuose įtvirtintomis nuostatomis, notarė, atlikusi teisinį tyrimą D. M. paveldėjimo byloje Nr. 27/2022, negali konstatuoti, kad piniginės lėšos, apskaitytos AB „Swedbank“ sąskaitoje, santuokoje su A. C., sudarytoje (duomenys neskelbtini), yra asmeninė D. M. nuosavybė. Tai nėra sąskaita, į kurią lėšos įskaitytos pardavus asmeninės nuosavybės teise D. M. priklausantį žemės sklypą ar taupymo lakštus, ir iš šios sąskaitos šeimos reikmėms buvo nurašomos lėšos, gautos pardavus asmeninės nuosavybės teise priklausantį žemės sklypą ar taupymo lakštus, ar kitas D. M. pajamas. Taigi, reikia vadovautis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.88 straipsnio 2 dalies prezumpcija, kad turtas yra bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė, kol nėra įrodyta, jog jis yra vieno sutuoktinio nuosavybė. Byloje nėra įrodymų, kad sąskaita yra D. M. asmeninė, nėra neginčijamų įrodymų, kad iki santuokos 2007 m. birželio 12 d. parduoto asmeninės nuosavybės teise priklausiusio D. M. žemės sklypo piniginės lėšos/ (kaina) buvo sumokėtos į D. M. sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini) AB Snoro banke, o lėšos, apskaitytos 2014 m. kovo 31 d. D. M. AB „Swedbank“ sąskaitoje, yra be kilmės/šaltinio įrodymų, sutuoktinio valios išreiškimo, susitarimų dėl sutuoktinių įstatymu reglamentuoto turto režimo keitimo, be rašytinių įrodymų, todėl laikytina, kad yra bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė, ir jai taikoma lygių dalių turto prezumpcija.
5. Pareiškėjos K. A. ir A. A., reaguodamos į notarės ir suinteresuotų asmenų atsiliepimus, pateiktuose rašytiniuose paaiškinimuose pažymi, jog ginčo piniginės lėšos yra įgytos dar iki D. M. santuokos su A. C. momento, todėl yra jos asmeninė nuosavybė, o visi sandoriai, atlikti D. M. 2007, 2011, 2013, 2014 metais yra jos asmeninių lėšų naudojimas. Anot pareiškėjų, D. M. veiksmų seka nuo 2007 metų parodo lėšų kilmę, todėl iš jų akivaizdu, kad D. M. iki santuokos sudarymo disponavo 79 976,00 Lt (23 162,00 Eur) asmeninėmis piniginėmis lėšomis ir šioms lėšoms turi būti taikomas asmeninio turto teisinis režimas. Vertindamos notarės poziciją, jog 2014 m. kovo 31 d. pinigų pervedimas yra nežinomas dėl pinigų kilmės, pareiškėjos pažymi notarės nekompetenciją arba galimą šališkumą suinteresuotiems asmenims, nes notarė neteikia bankui užklausimo neprašoma, nesugeba tinkamai suformuoti prašymo jai būtiniems duomenims gauti, ko pasekmėje, atsižvelgiant į tai, kad 2024 m. kovo 28 d. rašte AB SEB bankui buvo prašoma D. M. sąskaitos išrašo už laikotarpį nuo 2011 m. gruodžio 19 d. iki (duomenys neskelbtini), notarė neturi duomenų apie 2014 m. kovo 31 d. 81 981,74 Lt pavedimo kilmę. Taip pat, priešingai, nei skaičiuoja suinteresuoti asmenys, papildomai nurodyta gauta iš SEB banko išmoka už parduotus vertybinius popierius lygi 23 162,00 Eur, todėl gautos mirusiosios pajamos sudarytų 76 028,83 Eur, dėl ko skirtumas tarp gautų pajamų ir turėtų išlaidų yra 15 599,05 Eur ir atitinka pareiškėjų keliamą reikalavimą.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
6. Iš byloje esančių duomenų nustatyta, kad pareiškėjos K. A. ir A. A. yra D. M., mirusios (duomenys neskelbtini), paveldėtojos notarės Vaivos Staskonytės Malcienės žinioje esančioje paveldėjimo byloje. 2022 m. vasario 15 d. pareiškėjoms buvo išduotas liudijimas apie palikimo, atsiradusio po D. M. mirties, priėmimą, kuriuo pareiškėjos pagal testamentą priėmė mirusiosios palikimą. Iš byloje pateiktų duomenų matyti, jog mirusiosios piniginės lėšos, esančios AB „Swedbank“ banko sąskaitoje Nr. (duomenys neskelbtini), sudaro 18 479,17 Eur. Nustatyta, kad notarė Vaiva Staskonytė Malcienė 2024 m. gruodžio 9 d. priėmė nutarimą atsisakyti atlikti notarinį veiksmą, t. y. atsisakė išduoti Paveldėjimo teisės pagal testamentą liudijimą po D. M. 2021 m. gruodžio 21 d. mirties jos testamentinėms paveldėtojoms K. A. ir A. A. į visas mirusiosios pinigines lėšas – 18 479,17 Eur, 2014 m. kovo 31 d. apskaitytas litais AB „Swedbank“ banko sąskaitoje Nr. (duomenys neskelbtini), santuokos, sudarytos (duomenys neskelbtini) su A. C. metu. Pareiškėjos nesutikimą su skundžiamu notarės nutarimu iš esmės grindžia tuo, jog minėtos palikėjos lėšos yra palikėjos asmeninė nuosavybė, todėl paveldėjimo teisės liudijimas pareiškėjoms turėjo būti išduotas į visą šią sumą.
7. Notaras yra valstybės įgaliotas asmuo, atliekantis Lietuvos Respublikos notariato įstatymo (toliau – Notariato įstatymas) nustatytas funkcijas, užtikrinančias, kad civiliniuose teisiniuose santykiuose nebūtų neteisėtų sandorių ir dokumentų; pagal Notariato įstatymo 1 ir 2 straipsnius notarams suteikiama teisė juridiškai įtvirtinti neginčijamas fizinių ir juridinių asmenų subjektines teises ir juridinius faktus, užtikrinti šių asmenų ir valstybės teisėtų interesų apsaugą. Notaras privalo atsisakyti atlikti notarinį veiksmą, jeigu tokio veiksmo atlikimas prieštarauja įstatymams ar neatitinka jų reikalavimų (Notariato įstatymo 40 straipsnio 1 dalis). Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, taikydamas minėtas Notariato įstatymo nuostatas, yra išaiškinęs, kad notaro veiklos ypatybes, nustatytas Notariato įstatyme, lemia jam taikomi didesnio atidumo, atsargumo ir rūpestingumo reikalavimai, notaras įpareigotas griežtai laikytis įstatymų reikalavimų bei atsisakyti atlikti notarinį veiksmą, jeigu tokio veiksmo atlikimas prieštarauja įstatymams ar neatitinka jų reikalavimų. Tokia notaro funkcijos samprata suponuoja išvadą, kad notaras nenagrinėja asmenų ginčų, nenustato ginčytinų aplinkybių, o tuo atveju, jei dėl asmenų teisių ar juridinių faktų kyla abejonių ar nesutarimų, privalo atsisakyti tvirtinti tokias teises ar faktus. Notaras gali tvirtinti tam tikras teises ar faktus tik tokiu atveju, jei dėl jų turinio ir teisėtumo jam nekyla abejonių (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. gruodžio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-523-469/2016). Kasacinio teismo taip pat pažymėta, kad atsisakymas atlikti notarinį veiksmą turi turėti objektyvų pagrindą, negali būti susijęs vien su subjektyviu notaro požiūriu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. lapkričio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-379-248/2018).
8. Notarui atsisakius atlikti notarinį veiksmą ir suinteresuotam asmeniui apskundus tokį atsisakymą teismui, teismas turi patikrinti, ar pagrįstai notaras atsisakė atlikti notarinį veiksmą įvertindamas notarui įstatymu suteiktas funkcijas bei kompetenciją. Kitaip tariant, teismas turi patikrinti, ar notaras, nedisponuojantis teise nustatyti neaiškias, neakivaizdžias faktines aplinkybes bei tikrinti abejotinas ar ginčytinas aplinkybes, turėjo pakankamą teisinį pagrindą atsisakyti atlikti prašomą notarinį veiksmą pagal jam pateiktus dokumentus. Pripažinus, kad toks pagrindas egzistavo, skundas netenkinamas. Tokiu atveju asmuo, siekdamas apginti, jo manymu, pažeistas teises, gali kreiptis į teismą su ieškiniu, prašydamas jas ginti atitinkamu CK 1.138 straipsnyje nurodytu būdu ar kitomis priemonėmis, priklausomai nuo atsisakymo atlikti notarinį veiksmą pagrindo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. spalio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-379-248/2018).
9. Notariato įstatymo 52 straipsnyje nustatyta, jog nuosavybės teisės į dalį bendro sutuoktinių turto liudijimas gali būti išduotas pagal rašytinį pareiškimą pergyvenusiajam sutuoktiniui dėl pusės bendro turto, įgyto santuokos metu. Jeigu turtas, kuris yra bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė, įregistruotas likusio gyvo sutuoktinio vardu, šiam sutinkant gali būti išduotas mirusiojo sutuoktinio dalį nustatantis liudijimas. Nuosavybės teisės liudijimą, mirus vienam sutuoktiniui, išduoda palikimo atsiradimo vietos notaras.
10. Pagal CK 3.88 straipsnio 1 dalį, bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe pripažįstamas turtas, įgytas po santuokos sudarymo abiejų sutuoktinių ar vieno jų vardu. Preziumuojama, kad turtas yra sutuoktinių bendroji jungtinė nuosavybė, kol nėra įrodyta, kad turtas yra vieno sutuoktinio asmeninė nuosavybė (CK 3.88 straipsnio 1 dalis). Vienam sutuoktiniui mirus, jo dalis iš bendro turto yra paveldima pagal CK normų nustatytas taisykles (CK 3.117 straipsnio 1 dalis).
11. Nagrinėjamoje byloje nėra pateikta jokių tiesioginių ir neginčijamų įrodymų, kad palikėjos D. M. piniginės lėšos, esančios banko sąskaitoje, yra jos asmeninė nuosavybė. Iš byloje pateiktų duomenų nustatyta, kad šios lėšos į palikėjos banko sąskaitą, esančią AB „Swedbank“ banke, buvo įskaitytos 2014 m. kovo 31 d., t. y. santuokos, sudarytos (duomenys neskelbtini) su A. C., metu. Vadovaujantis CK 3.89 straipsnio 1 dalies 7 punktu, asmenine sutuoktinių nuosavybe pripažįstamas sutuoktinio įgytas turtas už asmenines lėšas arba lėšas, gautas realizavus jo asmenine nuosavybe esantį turtą, jeigu to turto įgijimo metu buvo aiškiai išreikšta sutuoktinio valia įgyti turtą asmeninėn nuosavybėn. Šiuo atveju byloje nėra įrodymų, kad lėšų apskaitymo D. M. banko sąskaitoje metu buvo aiškiai išreikšta palikėjos valia įgyti turtą asmeninėn nuosavybėn, įrodymų, kad sutuoktiniai būtų susitarę dėl nuosavybės teisių į turtą (sudarę vedybų sutartį), ar kitų duomenų, patvirtinančių palikėjos valią įgyti šį turtą (pinigines lėšas) savo asmeninėn nuosavybėn.
12. Pareiškėjų argumentai, jog iš D. M. 2007, 2011, 2013, 2014 metais atliktų sandorių galima nustatyti lėšų kilmę, todėl šioms lėšoms turi būti taikomas asmeninio turto teisinis režimas, taip pat pareiškėjų abejonės dėl notarės šališkumo, nesudaro pagrindo pripažinti notarės veiksmų neteisėtumo. Teismas pažymi, jog notaras nenagrinėja asmenų ginčų, nenustato ginčytinų aplinkybių, o tuo atveju, jei dėl asmenų teisių ar juridinių faktų kyla abejonių ar nesutarimų, privalo atsisakyti tvirtinti tokias teises ar faktus. Nagrinėjamu atveju, teismo vertinimu, notarė neturi pareigos ir teisės vertinti piniginių lėšų kilmės ir remdamasi vien šių lėšų „judėjimu“ daryti išvados dėl piniginėms lėšoms taikytino asmeninio turto teisinio režimo. Šiuo atveju notarei kilus abejonių dėl piniginėms lėšoms taikytino teisinio režimo, notarė pagrįstai vadovavosi CK 3.88 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta prezumpcija, kad turtas (banko sąskaitoje esančios piniginės lėšos) yra bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė, ir šiuo pagrindu atsisakė atlikti notarinį veiksmą.
13. Pareiškėjos skunde savo paaiškinimais ir rašytiniais duomenimis įrodinėja, jog šios piniginės lėšos buvo D. M. asmeninė nuosavybė. Pažymėtina, jog pripažinti mirusiojo turtą asmenine nuosavybe yra teismo kompetencija, tačiau šiuo atveju ypatingosios teisenos tvarka yra sprendžiamas notarės atliktų veiksmų (atsisakymo juos atlikti) teisėtumo klausimas, todėl pareikštų reikalavimų ribas apibrėžia nustatinėtos aplinkybės, ar notarė pagrįstai atsisakė atlikti skundžiamą notarinį veiksmą. Notaras neturi kompetencijos nustatinėti neaiškias, neakivaizdžias faktines aplinkybes bei tikrinti abejotinas ar ginčytinas aplinkybes, todėl notarei nedisponuojant akivaizdžia ir neginčytina informacija, kad paveldimas turtas (piniginės lėšos) yra asmeninė palikėjos nuosavybė, yra pagrindas išvadai, jog notarė turėjo pakankamą teisinį pagrindą atsisakyti atlikti prašomą notarinį veiksmą. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, teismas sprendžia, kad tokiu atveju pareiškėjų skundo argumentai (taip pat ir suinteresuotų asmenų L. C. bei I. P. atsiliepimo argumentai) dėl piniginių lėšų statuso teisiškai nėra reikšmingi teisingam bylos išnagrinėjimui, todėl teismas dėl jų plačiau nepasisako.
14. Įvertinus tai, kad iš byloje pateiktų paaiškinimų ir įrodymų matyti, jog yra kilęs ginčas dėl palikėjos D. M. turto (piniginių lėšų) statuso, pareiškėjos, siekdamos apginti savo galimai pažeistas teises, turi teisę kreiptis į teismą su ieškiniu, t. y. ginčo teisena, prašydamos jas ginti atitinkamu CK 1.138 straipsnyje nurodytu būdu ar kitomis priemonėmis. Savo ruožtu, byloje dėl notaro veiksmų aplinkybės dėl turto nuosavybės teisių rūšies nėra nustatinėjamos.
15. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 513 straipsnio 1 dalimi, bylą dėl antstolio ar notarinių veiksmų teismas išsprendžia nutartimi. Patenkinęs skundą, teismas notarinį veiksmą panaikina arba notarą (kitą asmenį, kuriam įstatymai suteikia teisę atlikti notarinius veiksmus) įpareigoja veiksmą atlikti. Teismui konstatavus, kad notarė Vaiva Staskonytė Malcienė pagrįstai atsisakė išduoti paveldėjimo teisės pagal testamentą liudijimą į visas mirusiosios pinigines lėšas, nėra pagrindo tenkinti pareiškėjų skundo ir panaikinti notarės 2024 m. gruodžio 9 d. nutarimo Nr. S-78 dėl atsisakymo atlikti notarinį veiksmą. Dėl išdėstytų motyvų pareiškėjų skundas atmestinas (CPK 511, 513 straipsniai).
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 290–291, 511, 513 straipsniais,
nutaria:
pareiškėjų K. A. ir A. A. skundo dėl notarės Vaivos Staskonytės Malcienės veiksmų netenkinti.
Nutartis per 7 (septynias) dienas nuo jos patvirtintos kopijos įteikimo dienos gali būti skundžiama Vilniaus apygardos teismui, atskirąjį skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.