Kauno apylinkės teismo sprendimas

Kauno apylinkės teismo teisėja Asta Žeromskytė - Stanienė, sekretoriaujant Justinai Brazaitytei, dalyvaujant ieškovei L. K., ieškovės atstovei advokatei Sonatai Žukauskienei, trečiojo asmens Z. P. atstovui advokatui Rokui Venslauskui, Kauno miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovei Daivai Porutienei, nedalyvaujant atsakovui R. K., žodinio proceso tvarka viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą

pagal ieškovės L. K. patikslintą ieškinį atsakovui R. K., trečiasis asmuo Z. P., institucija, teikianti išvadą byloje, - Kauno miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius dėl santuokos nutraukimo dėl sutuoktinio kaltės, vaikų gyvenamosios vietos nustatymo, išlaikymo vaikams priteisimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Teismo posėdžio metu ieškovė ir jos atstovė patikslintą ieškinį palaikė ir prašė jį tenkinti visiškai.

Atsakovas R. K. atsiliepimo į patikslintą ieškinį nepateikė, teismo posėdžiuose nedalyvavo, nors apie bylos iškėlimą buvo informuotas tinkami. Atsakovas pateikė elektroninį laišką, kuriame nurodė bylą nagrinėti ir galutinį sprendimą priimti jam nedalyvaujant, pažymėjo, kad santuokos metu įgytas butas yra ieškovės asmeninė nuosavybė ir jis pretenzijų į šį turtą neturi (t. 1, b. l. 45).

Ieškovės ir atsakovo nepilnametė dukra E. K. (sulaukusi 14 m.) į bylą pateikė sutikimą su ieškiniu.

Kauno miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovė teismo posėdžio metu nurodė, kad palaiko byloje pateiktą išvadą. Išvadoje nurodyta, kad vaikų gyvenamosios vietos nustatymas su ieškove bei išlaikymo nepilnamečiams vaikams priteisimas iš atsakovo atitinka nepilnamečių vaikų interesus.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinas visiškai.

Byloje nustatyta, kad ieškovė L. K. ir atsakovas R. K. sudarė santuoką (duomenys neskelbtini) Kauno miesto Civilinės metrikacijos biure, akto įrašo Nr. (duomenys neskelbtini) (t. 1, b. l. 9). Ieškovei L. K. ir atsakovui R. K. santuokoje (duomenys neskelbtini) gimė dukra E. K. (t. 1, b. l. 10), (duomenys neskelbtini) gimė sūnus E. K. (t. 1, b. l. 11).

Dėl santuokos nutraukimo dėl atsakovo kaltės.

Ieškovė prašė nutraukti santuoką dėl atsakovo kaltės, nurodydama, kad atsakovas visiškai nesirūpina šeimos poreikiais ir gerove, neprisideda prie vaikų išlaikymo, jų neauklėja.

Teismas, spręsdamas, ar santuoka iširo dėl vieno ar dėl abiejų sutuoktinių kaltės, atsižvelgia į įstatyme įtvirtintas sutuoktinio pripažinimo kaltu dėl santuokos išrimo sąlygas. Kasacinis teismas, aiškindamas ir taikydamas nurodytas Civilinio kodekso normas, yra konstatavęs, kad įstatyme sutuoktinio kaltė dėl santuokos iširimo apibrėžiama kaip sutuoktinių pareigų pažeidimas iš esmės. Sutuoktinio pareigos yra nustatytos Civilinio kodekso 3.26–3.30, 3.35–3.36, 3.85, 3.92, 3.10 straipsniuose. Tai – lojalumo, tarpusavio pagalbos ir moralinės bei turtinės paramos, visapusiško rūpinimosi vaikais ir visa šeima bei kitos įstatyme nustatytos pareigos. Lojalumo pareiga reiškia, kad sutuoktinis visada tiek šeimoje, tiek už jos ribų turi veikti kito sutuoktinio, visos šeimos interesais, negali supriešinti savo asmeninių ir kito sutuoktinio ar šeimos interesų. Abipusės pagarbos pareiga reiškia, kad sutuoktiniai turi paisyti vienas kito nuomonės, būti vienas kitam ištikimi, visus šeimos gyvenimo klausimus spręsti abipusiu susitarimu. Moralinė ir turtinė parama reiškia, kad sutuoktiniai privalo rūpintis vienas kitu tiek materialiąja, tiek fizine ir psichologine prasmėmis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. gegužės 27 d. nutartis, priimta civilinėje byloje R. K. v. R. K., bylos Nr. 3K-3-254/2010; kt.).

Ieškovė byloje įrodinėjo, kad atsakovas santuokos metu nevykdė savo kaip sutuoktinio pareigų, t. y. neteikė savo sutuoktinei moralinės paramos, visiškai nustojo rūpintis šeima, nesirūpino kasdieniais poreikiais ir šeimos interesais, nepadėjo ieškovei auklėti vaikų. Netikėti ieškovės žodiniais paaiškinimais teismas neturi jokio pagrindo, tuo labiau, kad šie paaiškinimai yra nuoseklūs ir neprieštaringi. Teismo vertinimu, tikėtina, jog šalys santuokoje nutolo vienas nuo kito būtent dėl atsakovo kaltės – atsakovas nesirūpino šeimos interesais, neprisidėjo prie šeimos poreikių tenkinimo, neteikė sutuoktinei moralinės paramos, todėl ieškovė negalėjo jaustis saugi tiek finansiškai, tiek psichologiškai (Civilinio kodekso 3.60 straipsnio 2 dalis). Atsakovas teismui atsiųstame elektroniniame laiške nurodė, kad su ieškiniu sutinka ir savo kaltės dėl santuokos nutraukimo neginčija. Atsakovo abejingumą dėl santuokos nutraukimo patvirtina ir tai, kad atsakovas nuo bylos iškėlimo 2014 m. liepos mėn. nesidomėjo bylos eiga. Teismas pažymi, kad byloje nėra duomenų, jog santuoka iširo dėl ieškovės ar abiejų sutuoktinių kaltės. Remiantis išdėstytomis aplinkybėmis, ieškinio reikalavimas dėl santuokos nutraukimo dėl atsakovo kaltės tenkintinas, santuoka nutrauktina dėl atsakovo R. K. kaltės.

Dėl buvusių sutuoktinių pavardžių.

Santuoką nutraukus, ieškovei paliktina santuokinė pavardė „K.“, atsakovui – „K.“ (Civilinio kodekso 3.69 straipsnis). Ginto tarp šalių šiuo klausimo nėra.

Dėl sutuoktinių tarpusavio išlaikymo.

Pažymėtina, kad šalys neprašė priteisti išlaikymo viena kitai, todėl toks klausimas priimant sprendimą nenagrinėtinas.

Dėl nepilnamečių vaikų gyvenamosios vietos nustatymo.

Sprendžiant klausimą dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo būtina nustatyti, su kuriuo iš tėvų vaiko gyvenamosios vietos nustatymas geriau atitiktų vaiko interesus. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas formuodamas vieningą praktiką atkreipia dėmesį, jog teismas, priimdamas sprendimą byloje dėl nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, turi įvertinti kiekvieno iš tėvų pastangas ir galimybes užtikrinti teisės normose įtvirtintų pagrindinių vaiko teisių ir pareigų įgyvendinimą, šeimos aplinkos sąlygas, tarp jų tėvo (motinos) asmeninius bruožus ir kiekvieno iš jų realią galimybę sudaryti vaikui tinkamas sąlygas augti ir vystytis, vaiko ir tėvo (motinos) tarpusavio santykius ir jų pobūdį, vaiko norus ir kt. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008-09-03 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-411/2008, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008-10-09 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-383/2008).

Byloje tarp šalių nėra ginčo dėl nepilnamečių vaikų gyvenamosios vietos nustatymo, nes atsakovas nepateikė prieštaravimo dėl vaikų gyvenamosios vietos nustatymo su ieškove. Išvadą teikianti institucija nurodė, kad nepilnamečių vaikų gyvenamosios vietos nustatydamas su motina neprieštarauja vaikų interesams. Byloje taip pat yra gautas šalių nepilnametės dukters E. K. (turinčios dalinį procesinį veiksnumą) sutikimas su ieškinio reikalavimais. Remiantis išdėstytomis aplinkybėmis, nepilnamečių vaikų E. K. ir E. K. gyvenamoji vieta yra nustatytina su motina L. K. (ieškove).

Dėl išlaikymo nepilnamečiams vaikams priteisimo periodinėmis išmokomis.

Lietuvos Respublikos Konstitucijos 38 straipsnio 6 dalyje nustatyta tėvų pareiga iki pilnametystės išlaikyti savo vaikus. Ši Konstitucijos norma iš esmės atitinka Jungtinių Tautų Vaiko teisių konvencijos 27 straipsnio 2 dalies, nustatančios tėvų didžiausią atsakomybę už gyvenimo sąlygų, būtinų vaikui vystytis, sudarymą pagal tėvų sugebėjimus ir finansines galimybes, Lietuvos Respublikos vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 21 straipsnio 2 dalies, įtvirtinančios abiejų tėvų pareigą vienodai rūpintis vaiko auklėjimu, tinkamai jį prižiūrėti, materialiai išlaikyti, aprūpinti gyvenamuoju būstu, bei Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 3.192-3.203 straipsnių, įtvirtinančių tėvų pareigą išlaikyti savo nepilnamečius vaikus, nuostatas.

Pareiga išlaikyti savo vaikus yra sudėtinė tėvų valdžios dalis (Civilinio kodekso 3.155 straipsnio 1 dalis, 3.156 straipsnis). Ieškovei ir atsakovui tenka pareiga išlaikyti savo vaikus. Šios pareigos nevykdymas ar netinkamas vykdymas negali būti pateisinamas sunkia turtine padėtimi, kitų šeiminių ryšių susiformavimu ar kitokiomis priežastimis. Antra vertus, išlaikymo nepilnamečiui vaikui dydis turi būti proporcingas nepilnamečio vaiko poreikiams bei jo tėvų turtinei padėčiai (Civilinio kodekso 3.192 straipsnio 2 dalis). Išlaikymo dydis turi užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas, atitikti protingus vaiko poreikius, kuriuos nulemia vaiko amžius, sveikata ir gabumai. Nustatant išlaikymo dydį, turi būti nustatoma protinga pusiausvyra tarp tėvų ir vaikų interesų, tačiau prioritetiškai atsižvelgiant į vaikų interesus (Jungtinių tautų vaiko teisių konvencijos 3 straipsnio 1 dalis, Civilinio kodekso 3.3 straipsnio 1 dalis, Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 4 straipsnio 1 punktas).

Ieškovė nurodė, kad nepilnamečių vaikų E. K. ir E. K. poreikiai per mėnesį yra apie 375,00 Eur kiekvienam: išlaidos maistui – 100,00 Eur, avalynei – 20,00 Eur, aprangai – 40,00 Eur, užklasinei veiklai, būreliams – 30,00 Eur, laisvalaikiui – 30,00 Eur, vaikui tenkanti išlaidų dalis būsto išlaikymui – 50,00 Eur, mokymosi priemonėms – 20,00 Eur, stovykloms, atostogoms – 20,00 Eur, kompiuteriui, muzikiniam centrui, ausinukams, kitoms technikos priemonėms – 10,00 Eur, mobiliam telefonui – 8,00 Eur, transporto išlaidoms – 10,00 Eur, sveikatos priežiūrai – 10,00 Eur, vitaminams ir maisto papildams – 10,00 Eur, higienos reikmenims – 10,00 Eur, patalynei, rankšluosčiams – 7,00 Eur. Ieškovė prašo priteisti iš atsakovo po 145,00 Eur kas mėnesį kiekvieno vaiko išlaikymui. Atsakovas atsiliepimo į ieškinį nepateikė. Teismas, spęsdamas dėl išlaikymo dydžio vaikui, įvertino, kad bylos duomenimis vaikai neturi specialiųjų poreikių.

Išsamiai išanalizavus bylos duomenis apie vaikų poreikius, konstatuotina, kad nurodyti poreikiai ir išlaidos jiems patenkinti atitinka protingumo kriterijų, išvardinti poreikiai maistui, aprangai, mokslui, užklasinei veiklai, sveikatai, higienai, laisvalaikiui nėra susiję su prabangos prekių įsigijimu, priešingai, visos išlaidos yra susietos su sąlygomis, kurias būtina užtikrinti vaikų vystymosi, augimo ir tobulėjimo procese.

Remdamasis išdėstytais motyvais, teismas konstatuoja, kad ieškovės nurodyti vaikų poreikiai ir jų materialinė išraiška yra pagrįsti, atitinka teismų praktikoje orientacine laikytiną išlaikymo sumą. Darytina išvada, kad ieškovė įvykdė jai tenkančią įrodinėjimą naštą, t. y. įrodė, kad kiekvieną mėnesį kiekvieno vaiko poreikiams patenkinti yra reikalinga apytiksliai 300,00 Eur – 375,00 Eur suma.

Nustačius, kad nepilnamečių bylos šalių vaikų poreikiams patenkinti kiekvieną mėnesį būtina skirti apytiksliai 300,00 Eur – 375,00 Eur, toliau analizuotini byloje esantys įrodymai dėl vaikų motinos L. K. ir tėvo R. K. turtinės padėties. Iš VĮ Registrų centro duomenų nustatyta, kad ieškovė asmeninės nuosavybės teise turi 4 kambarių butą Kaune (t. 1, b. l. 14, 15). VĮ „Regitra“ pažyma patvirtina, kad ieškovės vardu registruotų transporto priemonių nėra (t. 1, b. l. 16). Iš pažymos apie asmeniui priskaičiuotą ir išmokėtą darbo užmokestį bei kitas išmokas nustatyta, kad ieškovės pajamos per mėnesį sudaro apie 520,00 Eur (t. 1, b. l. 18). Iš VĮ Registrų centro duomenų nustatyta, kad atsakovas nuosavybės teise Lietuvos Respublikos teritorijoje neturi nekilnojamojo turto (b. l. 12). Byloje nėra duomenų apie tai, kad atsakovas turėtų kokių nors sveikatos sutrikimų, dėl kurių atsakovas negalėtų dirbti. Šių byloje nustatytų faktinių duomenų analizė suponuoja išvadą, kad atsakovas R. K. yra pajėgus kiekvieną mėnesį mokėti vaikų išlaikymui po 145,00 Eur.

Įvertinus nurodytas aplinkybes, vadovaujantis proporcingumo ir protingumo kriterijais, siekiant užtikrinti protingą šalių interesų pusiausvyrą, įvertinus šalių padėtį, ieškinio reikalavimas dėl išlaikymo priteisimo tenkintinas visiškai.

Iš atsakovo R. K. priteistinas išlaikymas nepilnamečiams vaikams E. K. ir E. K. po 145,00 Eur kiekvienam vaikui kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo ieškinio pateikimo dienos (2014 m. liepos 8 d.) iki vaikų pilnametystės, išlaikymo sumą indeksuojant kasmet LR Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją (Civilinio kodekso 3.196, 3.200, 3.208 straipsniai).

Piniginių lėšų tvarkytoja uzufrukto teise skirtina vaikų motina L. K..

Sprendimo dalis dėl priteisto išlaikymo vykdoma skubiai (Civilinio proceso kodekso 282 straipsnio 2 dalies l punktas).

Kauno apylinkės teismo 2015 m. kovo 5 d. nutartimi buvo pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės ir iš atsakovo R. K. priteistas laikinas išlaikymas kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nepilnamečiams E. K. ir E. K. po 100,00 Eur nuo 2015-03-02 (prašymo padavimo dienos) iki sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-1176-947/2015 priėmimo (t. 1, b. l. 115-116). Laikinosios apsaugos priemonės naikintinos, priėmus sprendimą. Vykdymo proceso metu pagal laikinųjų apsaugos priemonių nutartį realiai suteiktas (išieškotas) išlaikymas turi būti išskaičiuojamas iš šiuos sprendimu nustatyto išlaikymo sumos.

Dėl santuokoje įgyto turto padalijimo.

Ieškovė nurodė, kad nutraukiant santuoką dalintino nekilnojamojo turto bei transporto priemonių nėra, o kilnojamąjį turtą (buitinius daiktus) šalys pasidalino. Iš VĮ „Regitra“ pažymų nustatyta, kad ieškovės ir atsakovo vardu registruotų transporto priemonių nėra (t. 1, b. l. 16, 17). VĮ Registrų centro išrašas patvirtina, kad atsakovas nekilnojamojo turto neturi (t. 1, b. l. 12), ieškovė santuokos metu asmeninės nuosavybės teise įgijo nekilnojamąjį turtą – 4 kambarių butą, esantį (duomenys neskelbtini), unikalus numeris (duomenys neskelbtini) (t. 1, b. l. 15). Tai, kad butą ieškovė įgijo asmeninės, o ne bendrosios jungtinės nuosavybės teise, patvirtina VĮ Registrų centro išraše esantis įrašas (t. 1, b. l. 15), notariškai patvirtina buto pirkimo - pardavimo sutartis (t. 1, b. l. 19-21) ir atsakovo R. K. notariškai patvirtintas sutikimas dėl ieškovės asmeninės nuosavybės teise įgyjamo nekilnojamojo turto (t. 2, b. l. 26). Nors trečiasis asmuo bylos nagrinėjimo pradžioje nesutiko su buto nuosavybės forma ir teigė, kad butas turi būti padalintas nutraukiant santuoką, vėliau su ieškiniu sutiko.

Civilinio kodekso 4.262 straipsnyje nustatyta, jog įrašyti į viešą registrą duomenys laikomi teisingais ir išsamiais, kol nenuginčijami įstatymų nustatyta tvarka. Įrašas viešajame registre patvirtina, kad ieškovė santuokos metu butą įgijo asmeninės nuosavybės teise, šis įrašas nėra nuginčytas įstatymų nustatyta tvarka, byloje nėra keliamas reikalavimas dėl šio turto nuosavybės teisės modifikavimo, todėl nutraukiant santuoką ieškovės asmeninės nuosavybės teise valdomas turtas nėra dalintinas.

Teismui nustačius, kad sutuoktiniai neturi bendrosios jungtinės nuosavybės teise valdomo turto, turto padalinimo klausimas nutraukiant santuoką nėra sprendžiamas.

Dėl prievolių vykdymo kreditoriams.

Ieškovė nurodė, kad asmeninių kreditorių neturi. Nustatyta, kad atsakovas R. K. turi kreditorinį įsipareigojimą trečiajam asmeniui Z. P. pagal Kauno apylinkės teismo 2015 m. vasario 20 d. sprendimą civilinėje byloje Nr. 2-1133-375/2015 (t. 1, b. l. 127-132). Ši prievolė yra asmeninė atsakovo prievolė, todėl ir po santuokos nutraukimo lieka atsakovo asmenine prievole. Ginčo dėl prievolės pobūdžio nekilo nei tarp bylos šalių, nei tarp šalių ir trečiojo asmens, todėl ieškinio reikalavimas tenkintinas – nustatytina, kad atsakovo R. K. skola Z. P. yra atsakovo R. K. asmeninė prievolė.

Dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo.

Ieškinį patenkinus visiškai, ieškovės turėtos bylinėjimosi išlaidos priteistinos iš atsakovo (Civilinio proceso kodekso 93 straipsnio 1 dalis). Teismas nustatė, kad ieškovė šioje byloje patyrė 831,33 Eur bylinėjimosi išlaidų, kurias sudaro 41,71 Eur žyminio mokesčio (t. 1, b. l. 6, 7) ir 789,62 Eur išlaidų už advokatės teisinę pagalbą (t. 2, b. l. 36-39). Ieškovė pateikė šias bylinėjimo išlaidas patvirtinančius įrodymus, todėl ieškovei iš atsakovo priteistina 831,33 Eur bylinėjimosi išlaidų.

Valstybė šioje byloje patyrė 15,38 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, todėl ieškinį tenkinus visiškai, šios išlaidos valstybės naudai priteistinos iš atsakovo (Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2014 m. rugsėjo 23 d. įsakymas Nr. 1R-298/1K-290, Civilinio proceso kodekso 96 straipsnio 6 dalis).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 260, 268, 270, 385 straipsniais,

nusprendž i a:

ieškinį tenkinti visiškai.

L. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimusios (duomenys neskelbtini), ir R. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimusio (duomenys neskelbtini), santuoką, sudarytą (duomenys neskelbtini) (registracijos vieta – Kauno miesto Civilinės metrikacijos biuras, akto įrašo Nr. (duomenys neskelbtini)), nutraukti dėl atsakovo R. K. kaltės.

Po santuokos nutraukimo palikti ieškovei L. K. santuokinę pavardę „K.“.

Po santuokos nutraukimo palikti atsakovui R. K. pavardę „K.“.

Asmenine atsakovo R. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) prievole pripažinti prievolę kreditoriui Z. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini) (Kauno apylinkės teismo 2015 m. vasario 20 d. sprendimas civilinėje byloje Nr. 2-1133-375/2015).

Nustatyti nepilnamečių vaikų E. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimusios (duomenys neskelbtini), ir E. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimusio (duomenys neskelbtini), gyvenamąją vietą su motina L. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gyvenančia (duomenys neskelbtini).

Priteisti iš atsakovo R. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) išlaikymą nepilnametei dukrai E. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimusiai (duomenys neskelbtini), periodinėmis išmokomis po 145,00 Eur (šimtą keturiasdešimt penkis Eur) per mėnesį nuo ieškinio pateikimo teismui dienos (2014 m. liepos 8 d.) iki vaiko pilnametystės, priteistą sumą indeksuojant kasmet Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka.

Priteisti iš atsakovo R. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) išlaikymą nepilnamečiui sūnui E. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimusiam (duomenys neskelbtini), periodinėmis išmokomis po 145,00 Eur (šimtą keturiasdešimt penkis Eur) per mėnesį nuo ieškinio pateikimo teismui dienos (2014 m. liepos 8 d.) iki vaiko pilnametystės, priteistą sumą indeksuojant kasmet Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka.

Vaikų E. K. ir E. K. išlaikymui skirtų piniginių lėšų tvarkytoja uzufrukto teise paskirti vaikų motiną L. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini)

Sprendimo dalį dėl išlaikymo priteisimo periodinėmis išmokomis vykdyti skubiai.

Panaikinti 2015 m. kovo 5 d. Kauno apylinkės teismo nutartimi taikytas laikinąsias apsaugos priemones dėl laikino išlaikymo nepilnamečiams vaikams E. K. ir E. K. priteisimo.

Priteisti iš atsakovo R. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ieškovei L. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 831,33 Eur (aštuonis šimtus trisdešimt vieną Eur ir 33 ct) bylinėjimosi išlaidų.

Priteisti iš atsakovo R. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) valstybei 15,38 Eur (penkiolika Eur ir 38 ct) bylinėjimosi išlaidų. Išieškotojas Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, į. k. 188659752, biudžeto pajamų surenkamoji sąsk., įmokos kodas 5660.

Sprendimas per 30 dienų gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismą.