Kauno apylinkės teismo nutartis

Įžanginė dalis

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo pareiškėjo R. Z. pareiškimą dėl bankroto bylos iškėlimo R. Z., suinteresuoti asmenys: S. I. R., „(duomenys neskelbtini)“ Lietuvos filialas, antstolis R. B., G. T., L. S., Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos Finansų ministerijos, antstolė S. V., „(duomenys neskelbtini)“, antstolis S. U., antstolė L. U. D., uždaroji akcinė bendrovė „(duomenys neskelbtini)“, akcinė bendrovė „(duomenys neskelbtini)“.

Aprašomoji dalis

nustatė:

2016 m. balandžio 21 d. nutartimi Kauno apylinkės teismas priėmė pareiškėjo R. Z. pareiškimą dėl fizinio asmens bankroto bylos iškėlimo, apie nutarties priėmimą paskelbta viešai (1 t., b. l. 3-6).

Pareiškėjas patikslintame pareiškime nurodė bei teismo posėdžio metu paaiškino, kad turi kreditorinių įsiskolinimų, kurių mokėjimo terminas yra suėjęs, įsiskolinimo suma siekia 14 769,07 Eur. Pareiškėjas nurodo, kad susidariusius įsiskolinimus mokėjo nereguliariai, todėl, išieškojimas buvo perduotas antstoliams. Pareiškėjas pažymėjo, kad šiuo metu dirba, tačiau dėl pablogėjusios sveikatos ir netekto darbingumo, pareiškėjo pajamos šiuo metu siekia 141,75 Eur. Dėl mažų pareiškėjo pajamų nėra galimybės padengti turimų įsiskolinimų. Pareiškėjas nurodo, jog yra nemokus ir vertinant dabartinę jo finansinę padėtį, skolos dydį, jo išsilavinimą bei padėti darbo rinkoje, vertina, jog mažai tikėtina, kad pareiškėjo mokumas pasikeis.

Antstolė S. V. teismui pateikė atsiliepimą, kuriame nurodė, kad šiuo metu antstolės kontoroje pareiškėjo atžvilgiu yra vykdomas išieškojimas pagal Kelių policijos pateiktą vykdomąjį dokumentą, likusi neišieškota suma – 166,26 Eur. Antstolė nurodė, jog bylą prašo išnagrinėti teismo nuožiūra jai nedalyvaujant (3 t., b. l. 50).

Antstolis S. U. pateiktame atsiliepime nurodė, kad šiuo metu pagal vykdomuosius dokumentus vykdomus antstolio kontoroje, pareiškėjo atžvilgiu likusi neišieškota suma - 1609,31 Eur skola ir 394,21 Eur vykdymo išlaidų. Antstolis nurodė, jog pareiškėjas gauna nuolatinę išmoką (pensiją), iš kurios gali vykdyti skolinius įsipareigojimus, todėl pareiškimo dėl bankroto bylos iškėlimo prašo netenkinti (3 t., b. l. 75).

Valstybinė mokesčių inspekcija prie LR FM (toliau – VMI prie LR FM) pateiktame atsiliepime nurodė, kad pareiškėjo skola VMI prie LR FM yra 1064,08 Eur. VMI prie LR FM neprieštarauja pareiškimo dėl fizinio amens bankroto bylos pareiškėjui iškėlimo (3 t., b. l. 76-77).

„(duomenys neskelbtini)“ Lietuvos filialas pateiktame atsiliepime nurodė, kad pareiškėjas neatskleidžia visos informacijos apie gaunamas pajamas. „(duomenys neskelbtini)“ Lietuvos filialo nuomone, pareiškimas dėl fizinio asmens bankroto bylos iškėlimo turi būti atmestas, bylą prašo nagrinėti Seesam Insurance AS Lietuvos filialo atstovui nedalyvaujant (3 t., b. l. 78-79).

„(duomenys neskelbtini)“ teismui pateiktame atsiliepime į pirminį pareiškimą nurodė, kad pareiškėjo skola „(duomenys neskelbtini)“ siekia 921,39 Eur. „(duomenys neskelbtini)“ akcentavo, jog pareiškėjo nurodomas sandoris - detalių įsigijimas iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ už 2500,00 Eur transporto priemonės remontui – galimai yra nesąžiningas. „(duomenys neskelbtini)“ nuomone, pareiškėjo sandoris dėl detalių pirkimo – pardavimo, kuriuo pareiškėjas prisiėmė naujus finansinius įsipareigojimus, akivaizdžiai pažeidžia kreditorių interesus, todėl laikytinas nesąžiningu. „(duomenys neskelbtini)“ prašo netenkinti pareiškimo dėl fizinio asmens bankroto bylos iškėlimo (2 t., b. l. 62-63). „(duomenys neskelbtini)“ atsiliepimo į patikslintą pareiškimą dėl bankroto bylos fiziniam asmeniui iškėlimo nepateikė, „(duomenys neskelbtini)“ atstovas teismo posėdyje nedalyvavo. Teismo pranešimas informuojantis apie atsiliepimo pateikimą ir teismo šaukimas „(duomenys neskelbtini)“ įteikti Civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 123 straipsnio 4 dalyje numatyta tvarka (3 t., b. l. 63).

Suinteresuoti asmenys S. I. R., antstolis R. B., G. T., L. S., antstolė L. U. D., UAB „(duomenys neskelbtini)“, AB „(duomenys neskelbtini)“ atsiliepimų į patikslintą pareiškimą nepateikė, teismo posėdyje nedalyvavo. Teismo šaukimai bei pranešimai, kuriuose nustatytas terminas atsiliepimui pateikti suinteresuotiems asmenims įteikti CPK 123 straipsnio 1-4 dalyse nustatyta tvarka (3 t., b. l., 38-43, 46). Antstoliai R. B. ir L. U. D. pateikė prašymus bylą nagrinėti jiems nedalyvaujant (3 t., b. l. 48, 74).

Pareiškimas dėl bankroto bylos iškėlimo atmestinas.

Fizinių asmenų bankroto įstatyme (toliau – ir FABĮ) nurodyta jo paskirtis – sudaryti sąlygas atkurti sąžiningų fizinio asmens, ūkininko ir kito fizinio asmens, kuris verčiasi individualia veikla, mokumą užtikrinant kreditorių reikalavimų tenkinimą šio įstatymo nustatyta tvarka siekiant teisingos skolininko ir jo kreditorių interesų pusiausvyros (FABĮ 1 str. 1 d.). Šiuo įstatymu sudaromos sąlygos fiziniams asmenims, iš esmės pablogėjus jų finansinei būklei, per protingą terminą pagal galimybes tenkinti kreditorių reikalavimus ir, pasibaigus šiam terminui, įstatyme nustatytomis sąlygomis būti atleistiems nuo tolimesnio skolų mokėjimo, t. y. atkuriamas jų mokumas ir užtikrinamas kreditorių reikalavimų tenkinimas nustatyta tvarka. Teismas priima nutartį iškelti fizinio asmens bankroto bylą, jeigu nustato, kad fizinis asmuo yra nemokus ir nėra atsisakymo iškelti fizinio asmens bankroto bylą pagrindų (FABĮ 6 str. 1 d.). Pagal FABĮ 5 straipsnio 8 dalies nuostatas, fizinio asmens būklės neatitiktis FABĮ 2 straipsnio 2 dalyje nurodytam fizinio asmens nemokumo apibrėžimui arba pareiškėjo nesąžiningumas yra savarankiški pagrindai atsisakyti iškelti fizinio asmens bankroto bylą.

Įtariamųjų, kaltinamųjų ir nuteistųjų registro Lietuvos Respublikoje duomenimis pareiškėjas 2010 m. gruodžio 22 d. baudžiamuoju įsakymu nuteistas pagal Baudžiamojo kodekso 182 straipsnio 1 dalį, 222 straipsnio 1 dalį, 63 straipsnio 1 dalį, 5 dalies 1 punktą 15 MGL dydžio bauda, kuri sumokėta 2013 m. liepos 5 d. (1 t., b. l. 47). Kauno apskrities priklausomybės ligų centro duomenų bazėje nėra duomenų apie pareiškėjo gydymą dėl priklausomybės ligų (1 t., b. l. 48). Teismas pasisakys dėl kitų FABĮ 5 str. 8 d. nustatytų pagrindų buvimo.

Dėl pareiškėjo nemokumo

Pažymėtina, kad FABĮ įtvirtinta fizinio asmens nemokumo sąlyga apima du aspektus: 1) fizinis asmuo negali vykdyti savo įsipareigojimų, 2) įsipareigojimų, kurių fizinis asmuo negali įvykdyti, apimtis turi viršyti 25 MMA. Todėl tam, kad galima būtų daryti išvadą, jog asmuo yra nemokus, turi būti nustatyta tiksli skolų ir pareiškėjo turimo turto, į kurį gali būti nukreiptas išieškojimas, apimtis.

Pareiškėjas į teismą su pareiškimu iškelti jam bankroto bylą kreipėsi 2016 m. kovo 17 d. Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2015 m. gruodžio 2 d. nutarimu Nr. 1240 „Dėl minimaliojo darbo užmokesčio“, minimali mėnesinė alga nuo 2016 m. sausio 1 d. nustatyta 350 Eur. Atsižvelgiant į nurodytą teisinį reglamentavimą konstatuotina, kad fizinio asmens nemokumas yra fizinio asmens būklė, kai jis negali įvykdyti skolinių įsipareigojimų, kurių mokėjimo terminai suėję ir kurių suma viršija 8 750,00 Eur (25 MMA x 350 Eur).

Civilinio proceso kodekso 182 straipsnio 2 punkte nustatyta, jog nereikia įrodinėti aplinkybių, nustatytų įsiteisėjusiu teismo sprendimu kitoje civilinėje ar administracinėje byloje, kurioje dalyvavo tie patys asmenys, išskyrus atvejus, kai teismo sprendimas sukelia teisines pasekmes ir nedalyvaujantiems byloje asmenims (prejudiciniai faktai).

Iš teismų informacinės sistemos „Liteko“ nustatyta, kad 2011 m. lapkričio 8 d. Kauno miesto apylinkės teismas civilinėje byloje Nr. 2-6885-329/2011 priėmė sprendimą, kuriuo, be kita ko, nuspręsta priteisti solidariai iš atsakovų UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir R. Z. ieškovo ADB „(duomenys neskelbtini)“ naudai 18 255,68 Lt draudimo išmokos; priteisti iš atsakovo R. Z. 5 proc. metines palūkanas nuo priteistos sumos (18 255,68 Lt ) nuo bylos iškėlimo teisme ( t.y. nuo 2011 m. balandžio 4 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo; priteisti iš atsakovų UAB „(duomenys neskelbtini)“, ir R. Z., po 1713,28 Lt iš kiekvieno, ieškovo turėtoms bylinėjimosi išlaidoms atlyginti; priteisti iš atsakovų UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir R. Z. po 25,87 Lt iš kiekvieno išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu. 2012 m. balandžio 4 d. nutartimi nutarta pakeisti civilinėje byloje Nr. 2-6885-329/2011 ieškovą ADB „(duomenys neskelbtini)“ jo teisių bei pareigų perėmėju „(duomenys neskelbtini)“, Lietuvoje veiklą vykdančiam per „(duomenys neskelbtini)“ Lietuvos filialą. Minėtų sumų išieškojimas vykdomas antstolio R. B. kontoroje, išieškotina suma – 5783,41 Eur (3 t., b. l. 121). Iš byloje pateiktų dokumentų bei antstolių informacinės sistemos taip pat nustatyta, jog kreditorės VMI prie LR FM naudai yra vykdomas išieškojimas R. B. kontoroje, išieškotina suma - 868,86 Eur (1 t., b. l. 31; 2 t., b. l. 48; 3 t., b. l. 121). Vadovaujantis antstolio R. B. į bylą pateiktais duomenimis nustatyta, kad jo kontoroje pareiškėjo atžvilgiu vykdomų bylų išieškotinos skolos likutis pareiškimo nagrinėjimo dienai yra 6572,79 Eur (5732,77 Eur skola + 840,02 Eur vykdymo išlaidų) (3 t., b. l. 9).

Iš teismų informacinės sistemos „Liteko“ nustatyta, kad 2015 m. sausio 9 d. Kauno apylinkės teismas priėmė teismo įsakymą civilinėje byloje Nr. eL2-3822-877/2015, kuriuo priteisė iš R. Z. kreditoriui „(duomenys neskelbtini)“, veikiančiam per savo struktūrinį padalinį „(duomenys neskelbtini)“ filialą, 892,68 Eur skolą pagal su pradine kreditore UAB „(duomenys neskelbtini)“ 2004 m. spalio 27 d. sudarytą Išperkamosios nuomos sutartį Nr. 410271286 ir 2005 m. birželio 20 d., 2006 m. gruodžio 12 d. reikalavimo teisių perleidimo sutartis, 327,57 Eur delspinigių, 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2015 m. sausio 9 d.) iki teismo įsakymo visiško įvykdymo ir 7 Eur žyminį mokestį. Minėtų sumų išieškojimas vykdomas antstolės L. U. D. kontoroje (1 t., b. l. 36; 2 t., b. l. 62), išieškotina suma – 1227,25 Eur (3 t., b. l. 121). Iš į bylą pateiktų dokumentų matyti, kad likusi neišieškota suma pareiškimo nagrinėjimo dienai yra 984,50 Eur (135,58 Eur + 848,92 Eur + 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos (892,68 Eur)) (3 t., b. l. 8). Minėta skola atsirado pareiškėjui perkant biuro įrangą (laminavimo aparatą) UAB „(duomenys neskelbtini)“ naudai (2 t., b. l. 64-64; 2016 m. spalio 27 d. teismo posėdžio garso įrašas: 17 min. 30 s. – 18 min. 30 s.). Pareiškėjas teismo posėdžio metu pažymėjo, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ atstovas rekomendavo lizingo sutartį pasirašyti ne juridiniam asmeniui, o pareiškėjui asmeniškai (2016 m. spalio 27 d. teismo posėdžio garso įrašas: 18 min. 00 s. – 19 min. 00 s.). Pareiškėjas nepateikė į bylą įrodymų, patvirtinančių, jog UAB „(duomenys neskelbtini)“ neturėjo galimybės prisiimti kreditorinio įsipareigojimo už jos naudai perkamą biuro techniką. Teismas vertina, jog pareiškėjas neįrodė būtinybės UAB „(duomenys neskelbtini)“ naudai prisiimti asmeninę piniginę prievolę.

Iš teismų informacinės sistemos „Liteko“ nustatyta, kad 2015 m. balandžio 20 d. Kauno apylinkės teismas priėmė teismo įsakymą civilinėje byloje Nr. L2-12441-435/2015, kuriuo priteisė iš R. Z. 2027,34 Eur skolą, 15,21 Eur žyminio mokesčio, 30,00 Eur advokato išlaidų kreditoriaus S. I. R., naudai. Minėtų sumų išieškojimas vykdomas antstolio S. U. kontoroje (3 t., b. l. 75), išieškotina suma - 2072,55 (3 t., b. l. 121). Antstolis S. U. atsiliepime nurodė, jog taip pat vykdo išieškojimą kreditorės VMI prie LR FM naudai, šiuo metu pagrindinė skolos suma (144,81 Eur) kreditorės VMI prie LR FM naudai jau išieškota, liko išieškoti tik vykdomo išlaidas (3 t., b. l. 75). Antstolis S. U. atsiliepime pažymėjo, jog likusi išieškoma suma iš pareiškėjo pagal jo kontoroje pareiškėjo atžvilgiu vykdomas bylas – 1609,31 Eur skola ir 394,21 Eur vykdymo išlaidos (3 t., b. l. 75). Teismas iš į bylą pateiktų dokumentų bei pareiškėjo paaiškinimų nustatė, kad įsiskolinimas S. I. R. atsirado 2014 m. balandžio 4 d. skolos raštelio pagrindu, kurį pasirašė pareiškėjas. Skolą S. I. R. pareiškėjas įsipareigojo sumokėti už UAB „(duomenys neskelbtini)“ nuomojamas patalpas bei joms tenkančius komunalinius mokesčius (1 t., b. l. 40, 3 t., b. l. 85, 92) (2016 m. birželio 21 teismo posėdžio garso įrašas: 17 min. 10 s. – 22 min. 30 s.). Teismas laiko, kad pareiškėjas neįrodė būtinybės, jog minėtą UAB „(duomenys neskelbtini)“ įsiskolinimą turėjo prisiimti kaip asmeninį.

Iš teismų informacinės sistemos „Liteko“ nustatyta, kad Kauno apylinkės teismas 2016 m. sausio 6 d. priėmė sprendimą už akių civilinėje byloje Nr. e2-2052-199/2016, kuriuo nesprendė priteisti iš R. Z. ieškovės UAB „(duomenys neskelbtini)“ naudai 125,55 Eur skolą, 18,26 Eur palūkanų, 1,01 Eur ikiteisminio skolos išieškojimo išlaidų, 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos (144,82 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2015 m. lapkričio 19 d.) iki visiško teismo sprendimo įvykdymo, 15,00 Eur žyminio mokesčio. Minėta skola susidarė pareiškėjui neatsiskaičius už telefono ryšio GSM paslaugas, suteiktas 2006 m. kovo 31 d. sutarties pagrindu, kuri sudaryta su pirmine kreditore UAB „(duomenys neskelbtini)“. Pažymėtina, jog šio kreditorinio įsipareigojimo pareiškėjas nenurodė pareiškime dėl bankroto bylos iškėlimo, be to, neįtraukė kreditorės kaip suinteresuoto asmens į fizinio asmens bankroto bylą. Antstolių informacinės sistemos duomenimis, minėtą išieškojimą vykdo antstolė A. A., išieškotina suma – 159,82 Eur (3 t., b. l. 121).

Iš į bylą pateiktų dokumentų bei antstolių informacinės sistemos duomenų nustatyta, kad antstolės S. V. kontoroje vykdomas išieškojimas pagal Kelių policijos pateiktą vykdomąjį dokumentą dėl 289,62 Eur baudos (3 t., b. l. 122). Antstolė S. V. atsiliepime nurodė, kad likusi neišieškota suma – 166,26 Eur (3 t., b. l. 50). Skola kreditorės J. T. (jos teisių perėmėjų G. T. ir L. S.) naudai iš pareiškėjo jau išieškota (3 t., b. l. 50).

Iš į bylą pateiktų dokumentų matyti, kad pareiškėjas 2015 m. rugpjūčio 19 d. išdavė paprastąjį vekselį, kuriuo besąlygiškai įpareigojo sumokėti kreditorei UAB „(duomenys neskelbtini)“ 2500,00 Eur (1 t., b. l. 41). Teismo posėdžio metu pareiškėjas nurodė, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ pareiškėjas įsiskolino, nes remontavo automobilį, priklausantį VšĮ „(duomenys neskelbtini)“. Nurodė, jog buvo būtina prisiimti įsipareigojimus už VšĮ „(duomenys neskelbtini)“, nes automobilis būtinas įmonės veiklai vykdyti. Pareiškėjas pažymėjo, jog kreditavimo įmonės nesutiko suteikti paskolą VšĮ „(duomenys neskelbtini)“, todėl pareiškėjas skolintis turėjo kaip fizinis asmuo. Pareiškėjas nurodė, kad įrodymų apie tai, jog kredito įmonės nesutiko skolinti pinigų juridiniam asmeniui pareiškėjas pateikti negali (2016 m. spalio 27 d. teismo posėdžio garso įrašas: 7 min. 00 s. – 7 m. 16 s.; 21 min. 50 s. – 22 min. 30 s.). Atsižvelgiant į aukščiau paminėtą, teismas sprendžia, jog pareiškėjas neįrodė būtinybės prisiimti VšĮ „(duomenys neskelbtini)“ tenkančią prievolę kaip asmeninę, be kita ko, pareiškėjas prisiimdamas minėtą prievolę jau turėjo kitų skolinių įsipareigojimų ir tokiu būdu didino turto pasyvą.

Iš į bylą pateiktų dokumentų matyti, kad pareiškėjas turi kreditorinį įsipareigojimą kreditorei AB „(duomenys neskelbtini)“ – 65,58 Eur (1 t., b. l. 42).

Nustatytina, kad pareiškėjo įsiskolinimų, kurių mokėjimo terminai yra suėję, suma sudaro 12 452,47 Eur (166,26 Eur + 2500,00 Eur + 65,58 Eur + 6572,79 Eur + 984,50 Eur + 1609,31 Eur + 394,21 Eur + 159,82 Eur). Pažymėtina, jog 5093,81 Eur (2500,00 Eur + 984,50 Eur + 1609,31 Eur) įsiskolinimo suma susidarė pareiškėjui prisiėmus juridinių asmenų, kurių steigėjas, akcininkas bei vadovas yra pareiškėjas, prievoles. Pažymėtina, kad pareiškėjo minėtų juridinių asmenų (UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir VšĮ „(duomenys neskelbtini)“) teisinės formos yra uždaroji akcinė bendrovė (ribotos civilinės atsakomybės privatusis juridinis asmuo) ir viešoji įstaiga (pelno nesiekiantis ribotos civilinės atsakomybės viešasis juridinis asmuo). Minėtų juridinių asmenų tiek turto aktyvas, tiek turto pasyvas yra atskirti nuo juridinio asmens akcininko ar steigėjo turto, t. y. tiek uždarosios akcinės bendrovės akcininkas, tiek viešosios įstaigos steigėjas, neatsako už turimos bendrovės (įstaigos) skolas savo asmeniniu turtu. Pažymėtina, jog pareiškėjas neįrodė būtinybės juridinių asmenų prievoles prisiimti kaip asmenines. Tokiu atveju teismas laiko, kad pareiškėjo kreditoriniai įsipareigojimai, kuriuos jis prisiėmė kaip asmeninius už juridinius asmenis UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir VšĮ „(duomenys neskelbtini)“ negali būti laikomi asmeniniais pareiškėjo įsipareigojimais ir negali būti įtraukiami į pareiškėjo turto balansą sprendžiant pareiškėjo nemokumo klausimą.

Atkreiptinas dėmesys, jog atskaičius skolinius įsipareigojimus, kurių pareiškėjas, teismo manymu, neprivalėjo prisiimti kaip asmeninių, pareiškėjo skoliniai įsipareigojimai susiję su asmeninėmis pareiškėjo prievolėmis, sudaro 7358,66 Eur (12 452,47 Eur- 5093,81 Eur). Asmeninių pareiškėjo prievolių suma (7358,66 Eur) neviršija 8 750,00 Eur. Pradelstų įsiskolinimų sumai neviršijant 8 750,00 Eur asmuo negali būti pripažįstamas nemokiu.

Iš VĮ „Regitra“ Kauno filialo 2015 m. gegužės 27 d. pažymos Nr. P4-15-75 (1 t., b. l. 9) matyti, kad pareiškėjo vardu registruotų transporto priemonių nėra.

Iš VĮ „Registrų centras“ Kauno filialo 2016 m. sausio 22 d. pažymos Nr. (3.11.4)KATS – 345 apie nekilnojamąjį turtą matyti, kad per paskutiniuosius 10 metų pareiškėjas jo vardu registruotų nekilnojamųjų daiktų neturėjo ir neturi (1 t., b. l. 7).

Iš Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Kauno skyriaus 2016 m. sausio 14 d. pažymos Nr. KA_PZ1-739 apie asmeniui išmokėtas išmokas matyti, kad pareiškėjui mokama invalidumo/netekto darbingumo pensija – 146,99 Eur (1 t., b. l. 43), tačiau atskaičius 73,49 Eur išskaitą, kuri yra skirta pareiškėjo skoliniams įsipareigojimams padengti (1 t., b. l. 33, 43), pareiškėjui išmokama suma yra 73,50 Eur. Iš pažymos apie priskaičiuotą ir išmokėtą darbo užmokestį bei kitas išmokas matyt, kad pareiškėjas dirba VšĮ „(duomenys neskelbtini)“, pareiškėjo mėnesinis atlyginimas atskaičius mokesčius siekia 68,25 Eur (1 t., b. l. 46). Teismo posėdžio metu pareiškėjas nurodė, kad atlyginimo dydis nestabilus. Kiekvieną mėnesį atlyginimo dydį pareiškėjas pats sau nustato pasitaręs su buhaltere, atsižvelgiant į įstaigos, kuriai vadovauja, pajamas (2016 m. spalio 27 d. teismo posėdžio garso įrašas: 13 min. 45 s. – 14 min. 30 s.). Teismo posėdžio metu, be kita ko, paklaustas apie tai, ar bandė gerinti savo finansinę situaciją, pareiškėjas nurodė, šiuo metu yra pateikta VšĮ „(duomenys neskelbtini)“ paraiška Kauno miesto savivaldybei dėl projekto vykdymo, tačiau dokumentų, patvirtinančių minėtas aplinkybes į bylą pateikti negali (2016 m. spalio 27 d. teismo posėdžio garso įrašas: 16 min. 30 s. – 17 min. 30 s.). Teismas daro išvadą, kad pareiškėjo mėnesinės pajamos yra 141,75 Eur (73,50 Eur + 68,25 Eur).

Iš į bylą pateiktų dokumentų matyti, kad pareiškėjui nustatytos įvairios ligos (1 t. b. l. 49), pareiškėjas vaistams per mėnesį išleidžia nuo 26,00 Eur iki 50,00 Eur (1 t., b. l. 71, 73). Pareiškime taip pat nurodyta, kad pareiškėjas moka buto nuomos bei komunalinius mokesčius. Tačiau duomenų, patvirtinančių buto nuomos ir komunalinių mokesčių išlaidas, į bylą nepateikė. Teismo posėdžio metu nurodė, kad buto nuomos mokesčio nemoka (2016 m. spalio 27 d. teismo posėdžio garso įrašas: 14 min. 50 s. – 16 min. 25 s.).

Iš pateiktų piniginių lėšų sąskaitų išrašų matyti, kad 2016 m. liepos 6 d. duomenimis pareiškėjo piniginių lėšų likučiai banko sąskaitose sudarė: 1,76 Eur (2 t., b. l. 175).

Lietuvos Respublikos Juridinių asmenų registro išplėstinio išrašo duomenimis pareiškėjas yra UAB „(duomenys neskelbtini)“ vadovas nuo 2004 m. birželio 4 d. (3 t., b. l. 124-126). Pareiškėjas teismo posėdžio metu nurodė, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ apytiksliai veiklą vykdė nuo 2004 m. beveik dešimtmetį, tačiau šiuo metu jos veikla sustabdyta (2016 m. spalio 27 d. teismo posėdžio garso įrašas: 5 min. 40 s. – 6 min. 50 s.). Kauno apskrities valstybinė mokesčių inspekcija 2016 m. birželio 10 d. pateiktame rašte dėl informacijos apie UAB „(duomenys neskelbtini)“ nurodė, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ akcininkai sprendimo dėl šios bendrovės pripažinimo nevykdančia veiklos neteikė (2 t., b. l. 133). Juridinių asmenų registro duomenimis, pareiškėjas nuo 2012 m. kovo 5 d. taip pat yra VšĮ „(duomenys neskelbtini)“ vadovas (3 t., b. l. 129-131). Pareiškėjas nurodė, kad tiek UAB „(duomenys neskelbtini)“, tiek VšĮ „(duomenys neskelbtini)“ steigėjai: pareiškėjas ir A. D., tačiau pastarasis akcininkas iš verslo pasitraukė UAB „(duomenys neskelbtini)“ susidūrus su finansiniais sunkumais (2016 m. spalio 27 d. teismo posėdžio garso įrašas: 7 min. 00 s. – 8 min. 00 s.). Lietuvos Respublikos Juridinių asmenų registro duomenimis, tiek UAB „(duomenys neskelbtini)“, tiek VšĮ „(duomenys neskelbtini)“ vadovauja pareiškėjas, duomenų apie kitus akcininkus nėra (3 t., b. l. 124-131). Iš Lietuvos Respublikos Juridinių asmenų registro išplėstinio išrašo taip pat nustatyta, kad pareiškėjas yra UAB „(duomenys neskelbtini)“ vadovas nuo 1992 m. balandžio 24 d. (3 t., b. l. 127-128). Teismo posėdžio metu pareiškėjas nurodė, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ veikla sustabdyta 1994 m. (2016 m. spalio 27 d. teismo posėdžio garso įrašas: 10 min. 00 s. – 10 min. 40 s.). Kauno apskrities valstybinė mokesčių inspekcija 2016 m. birželio 10 d. pateiktame rašte dėl informacijos apie UAB „(duomenys neskelbtini)“ nurodė, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ akcininkai sprendimo dėl šios bendrovės pripažinimo nevykdančia veiklos neteikė (2 t., b. l; 134). Teismas pažymi, kad viešuosiuose registruose esantys duomenys laikytini teisingais, kol jie nėra nuginčyti (CPK 197 straipsnio 2 dalis). Teismas daro išvadą, kad šiuo metu, pareiškėjas yra trijų veiklą vykdančių įmonių akcininkas ir/ar steigėjas ir vadovas.

Nustačius, kad pareiškėjo R. Z., kaip fizinio asmens, įsipareigojimų sumą neviršija 25 MMA, nėra teisinio pagrindo pripažinti pareiškėją nemokiu.

Dėl sąžiningumo

Teismas pažymi, jog sprendžiant dėl fizinio asmens bankroto bylos iškėlimo, pareiškėjo sąžiningumas vertintinas dviem aspektais: pirma, ar skolininkas, kreipdamasis dėl bankroto bylos iškėlimo, sąžiningai pateikė visą informaciją, antra, ar jis tapo nemokus elgdamasis sąžiningai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. lapkričio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-516/2014).

Teismas atsisako iškelti nesąžiningo fizinio asmens bankroto bylą dviem atvejais – jeigu jis tapo nemokus dėl Civilinio kodekso (toliau – CK) 6.67 straipsnyje nurodytų sudarytų sandorių, pažeidžiančių kreditorių teises, kurių sudaryti jis neprivalėjo, arba jeigu nustatomi kitokie jo veiksmai, kurie CK nustatyta tvarka laikomi nesąžiningais. Teismas pažymi, kad be nuorodos į CK 6.67 straipsnyje nustatytas nesąžiningo elgesio prezumpcijas, FABĮ 5 straipsnio 8 dalies 2 punkte neįtvirtintas konkrečių nesąžiningumo atvejų sąrašas, nepateikiama nesąžiningumo apibrėžtis, taip pat nenurodomi nesąžiningumo nustatymo kriterijai. Dėl to aplinkybės, ar asmuo tapo nemokus dėl nesąžiningų veiksmų (neveikimo), kiekvienu konkrečiu atveju pirmiausia vertintinos atsižvelgiant į FABĮ tikslą – sudaryti sąlygas atkurti sąžiningo fizinio asmens mokumą.

Išanalizavus įstatyminį reglamentavimą bei teismų praktiką matyti, kad sąžiningumas yra vienas iš bendrųjų teisės principų (CK 1.5 straipsnio 4 dalis). Kiekviena sutarties šalis, turėdama sutartinių santykių, privalo elgtis sąžiningai (CK 6.158 straipsnio 1 dalis). Sąžiningas elgesys yra privalomas tiek esant ikisutartiniams santykiams (CK 6.163 straipsnis), tiek sudarant sutartį (CK 6.162 straipsnis), tiek aiškinant jos turinį (CK 6.193 straipsnis), tiek ją vykdant (CK 6.200 straipsnis), tiek taikant restituciją (CK 6.222 straipsnis). Civilinėje teisėje galioja sąžiningumo prezumpcija, kuri taikytina ir vertinant nemokumo priežastis sprendžiant dėl bankroto bylos iškėlimo fiziniam asmeniui. Kasacinio teismo praktikoje nurodoma, kad sąžiningumas – tai vertybinis žmogaus elgesio matas, nustatomas pagal objektyvųjį ir subjektyvųjį kriterijus. Objektyviuoju požiūriu sąžiningumas suprantamas kaip žmogaus elgesys, atitinkantis protingumo ir teisingumo principų reikalavimus, t. y. rūpestingas ir atidus elgesys. Subjektyviuoju požiūriu sąžiningumas nusako asmens psichikos būklę konkrečioje situacijoje, atsižvelgiant į asmens amžių, išsimokslinimą, patirtį, faktines bylos aplinkybes. Siekiant nustatyti, ar asmuo yra sąžiningas, būtina taikyti abu šiuos kriterijus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. birželio 19 d. nutartis civilinėje byloje bylos Nr. 3K-3-336/2013).

Plėtodamas teismo praktiką, kasacinis teismas išaiškino, kad FABĮ nėra nustatyta, kad dėl savo neatidaus elgesio nemokiu tapęs asmuo automatiškai laikomas nesąžiningu. Neatidus fizinis asmuo, netinkamai įvertinęs savo vartojimo galimybes, taip pat gali būti laikomas sąžiningu ir jam gali būti keliama bankroto byla, jei nekonstatuojama jo nesąžiningų veiksmų. Nesąžiningu pareiškėjas pripažintinas tuomet, jeigu duomenys apie skolų atsiradimo pagrindą, skolininko elgesį su savo finansais teikia pagrindo išvadai, kad jis sąmoningai (kryptingai) leido susidaryti skoloms, tikėdamasis, jog nepatenkinti kreditorių reikalavimai bus nurašyti, ar kitais būdais elgėsi itin nerūpestingai, konkrečiomis aplinkybėmis jo elgesį vertinant pagal protingumo ir teisingumo principus. Taigi, nesąžiningumas gali būti konstatuotas tiek dėl konkrečių asmens veiksmų (prievolių prisiėmimo neketinant jų vykdyti, kreditorių klaidinimo apie savo finansinę padėtį, kredito tikslą ir pan. aplinkybes), tiek dėl jo neveikimo, kai nededama pakankamai pastangų atsiskaityti su kreditoriais ir dėl to asmuo tampa nemokus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. lapkričio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-516/2014).

Pažymėtina, kad kreditoriams „(duomenys neskelbtini)“, S. I. R., UAB „(duomenys neskelbtini)“ skolingos buvo pareiškėjo vadovaujami juridiniai asmenys. Tačiau pareiškėjas už juridinių asmenų skolas sąmoningai, savo valia, be jokio spaudimo ir prievartos prisiėmė asmeninę atsakomybę. Teismo posėdžio metu pareiškėjas nurodė, jog juridinius asmenis siejo su savo asmeniu, buvo suinteresuotas, kad jie vykdytų veiklą, todėl jų įsipareigojimus prisiėmė kaip savo asmenines prievoles. Teismas pažymi, kad pareiškėjas būdamas verslininkas, aukštesniojo išsilavinimo (1 t., b. l. 63), turėdamas vadovavimo patirties (nuo 1992 m.), savo rizika įsteigė įmones, iš kurių dviejų veikla, anot pareiškėjo, sustabdyta joms neatlaikius konkurencijos rinkoje. Pareiškėjas pats pasirašė skolos dokumentus, sudarė lizingo sutartį savo vardu, nors minėti juridiniai asmenys nedavė realaus pelno. Taip pat pažymėtina, kad pareiškėjas prisiėmė skolinius įsipareigojimus už juridinius asmenis jau turėdamas kitų (tiek asmeninių, tiek prisiimtų už juridinius asmenis) prievolių kreditoriams: 2004 m. spalio 27 d. sudarė Išperkamosios nuomos sutartį Nr. 410271286 su UAB „(duomenys neskelbtini)“; 2011 m. lapkričio 8 d. priteista solidariai iš atsakovų UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir R. Z. ieškovo ADB „(duomenys neskelbtini)“ naudai 18 255,68 Lt draudimo išmokos. Jau turėdamas įsiskolinimus minėtiems kreditoriams ir neturėdamas turto, pareiškėjas prisiėmė kaip asmenines prievoles kitiems kreditoriams – 2014 m. balandžio 4 d. skolos raštelio pagrindu kreditoriui S. I. R. už UAB „(duomenys neskelbtini)“ neįvykdytus įsipareigojimus ir 2015 m. rugpjūčio 19 d. išdavė paprastąjį vekselį, kuriuo besąlygiškai įpareigojo sumokėti kreditorei UAB „(duomenys neskelbtini)“ 2500,00 Eur. Pareiškėjui kaip įmonės vadovui taikomi aukštesni elgesio standartai, nei eiliniam statistiniam piliečiui. Pareiškėjas turėjo įvertinti savo ir bendrovių finansines galimybes atsiskaityti su kreditoriais. Todėl ir turi prisiimti su tuo susijusius padarinius.

Teismas sprendžia, kad pareiškėjas pats prisiėmė riziką dėl sudaromų sandorių, nes turėjo numatyti, kokias teisines pasekmes sudaromi sandoriai gali sukelti. Pareiškėjas prisiėmė finansinius įsipareigojimus, kurių realiai negalės vykdyti ir, tai žinodamas, pats sau sukėlė situaciją, kuomet atsiskaitymas su kreditoriais pasunkėjo ir/ar tapo neįmanomas. Pareiškėjas, elgdamasis atidžiai ir rūpestingai, turėjo ir galėjo suvokti, jog, sudarydamas skolinimosi sandorius juridinių asmenų naudai, sunkina savo finansinę padėtį, kai tuo tarpu jo paties ir jo valdomų įmonių pajamos nebuvo didelės, o vėliau įmonės nedavė pelno. Tokie pareiškėjo veiksmai, sąmoningai didinant savo kreditorinius įsipareigojimus, negali būti pripažinti sąžiningais FABĮ 1 straipsnio 1 dalies prasme.

Pareiškėjas yra darbingo amžiaus. Į bylą pateikti duomenys, patvirtinantys, kad pareiškėjas yra iš dalies darbingas (40 proc.). Dalinis darbingumas pareiškėjui nustatytas iki 2020 m. gruodžio 12 d. (1 t., b. l. 66). Pareiškėjas nepateikė duomenų, kad būtų ėmęsis aktyvių veiksmų, siekdamas išvengti skolinimosi. Pareiškėjas taip pat nepateikė duomenų, patvirtinančių, kad savo skolinius įsipareigojimus būtų siekęs sumažinti aktyviai ieškodamas geriau apmokamo darbo. Pareiškėjo teiginiai, kad šiuo metu pareiškėjas yra pateikęs paraišką Kauno miesto savivaldybei dėl VšĮ „Alavesta“ projekto vykdymo, siekiant gauti pajamas taip pat nėra pagrįsti jokiais objektyviais įrodymais.

Nagrinėjamu atveju nenustatyta objektyvių priežasčių pareiškėjui prisiimti 5093,81 Eur skolinius įsipareigojimus už pareiškėjo valdomus juridinius asmenis, jau buvus pareiškėjo įsiskolinimams kitiems kreditoriams, todėl didindamas savo skolas pareiškėjas elgėsi nesąžiningai ir sąmoningai nesiekė sumažinti jau turimų įsipareigojimų.

Kadangi šiuo atveju bankroto bylos fiziniam asmeniui iškėlimas prieštarautų esminiam FABĮ tikslui – atkurti sąžiningo asmens mokumą, užtikrinant subalansuotą kreditorių reikalavimų tenkinimą, siekiant teisingos skolininko ir jo kreditorių interesų pusiausvyros, todėl pareiškėjui bankroto bylą atsisakytina kelti.

Pažymėtina, jog siekdamas išvengti didelių sumų išieškojimo, pareiškėjas turi galimybę kreiptis dėl taikos sutarties tarp jo ir išieškotojų sudarymo vykdymo procese, ir tokiu būdu išdėstyti skolų išieškotojams mokėjimus ilgesniam terminui.

Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, atsisakytina pareiškėjui R. Z. iškelti fizinio asmens bankroto bylą (FABĮ 5 str. 8 d. 1 p.).

Kiti pareiškėjo nurodyti argumentai ir aplinkybės neturi esminės reikšmės teisingam bylos išsprendimui, todėl dėl jų teismas nepasisako.

Informacija apie atsisakymą iškelti pareiškėjui fizinio asmens bankroto bylą ne vėliau kaip kitą darbo dieną po nutarties įsiteisėjimo skelbtina teismo tinklapyje (FABĮ 5 str. 5 d.).

Valstybė šioje byloje patyrė 24,04 Eur pašto išlaidų, susijusių su teismo procesinių dokumentų įteikimu byloje dalyvaujantiems asmenims, kurios priteistinos iš pareiškėjo (CPK 88 str. 1 d. 3 p., 96 str.).

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 290 – 292 straipsniais, Lietuvos Respublikos fizinių asmenų bankroto įstatymo 5 straipsnio 8 dalies 1–2 punktais, teismas

Rezoliucinė dalis

nutaria:

R. Z., a. k. (duomenys neskelbtini) pareiškimą atmesti.

Atsisakyti iškelti R. Z., a. k. (duomenys neskelbtini) fizinio asmens bankroto bylą.

Informaciją apie atsisakymą iškelti pareiškėjui fizinio asmens bankroto bylą ne vėliau kaip kitą darbo dieną po nutarties įsiteisėjimo paskelbti teismo tinklapyje.

Priteisti iš R. Z., a. k. (duomenys neskelbtini) 24,04 Eur (dvidešimt keturis eurus 04 ct) išlaidų, susijusių su teismo procesinių dokumentų įteikimu, valstybei (procesinių dokumentų įteikimo išlaidas valstybei sumokėti į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie LR FM (juridinio asmens kodas 188659752) biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, bylinėjimosi išlaidų įmokos kodas 5660).

Nutartis per 7 dienas nuo jos paskelbimo dienos atskiruoju skundu gali būti skundžiama Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismą.