- Teismas
- Kauno apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2011-11-08
- Bylos Nr.
- 2-6885-329/2011
- Teisminio proceso Nr.
- 2-05-3-03339-2011-2
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Virginija Šeškuvienė
- Ieškovas
- ADB „Seesam Lietuva“
- Atsakovas
- UAB „Alvesta“, R. Z.
- Advokatai
- Žilvinas Kalinauskas, Vilija Badaraitė
- Kategorijos
- 116.4pavadinimo nepavyko patikrinti
Kauno miesto apylinkės teismo teisėja Virginija Šeškuvienė, sekretoriaujant Rasai Rutienei, dalyvaujant ieškovo ADB „Seesam Lietuva“ atstovei advokato padėjėjai Vilijai Badaraitei, atsakovų UAB „Alvesta“ ir R. Z. atstovui advokatui Žilvinui Kalinauskui, viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo ADB „Seesam Lietuva“ ieškinį atsakovams UAB „Alvesta“ ir R. Z. dėl draudimo išmokų priteisimo regreso tvarka ir
Aprašomoji dalis
nustatė:
ieškovas prašo priteisti solidariai iš atsakovų 18 255,68 Lt draudimo išmokos, procesines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir visas bylinėjimosi išlaidas (1 tomas b.l. 3-6 ).
Šalies argumentai
Ieškovas ieškinyje nurodė, kad ieškovas su atsakovu UAB „Alvesta“ 2007 05 04 sudarė transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalojomo draudimo sutartį Nr.300 0023140, kuria buvo apdrausta automobilio Citroen Jumpy valst. Nr. (duomenys neskelbtini) valdytojų civilinė atsakomybė. Ieškovas gavo Didžiosios Britanijos draudikų biuro pranešimą apie tai, kad draudiminės apsaugos galiojimo metu, 2007 09 07 Didžiojoje Britanijoje įvyko kelių eismo įvykis, kuriame atsakovo R. Z. vairuojamas automobilis Citroen Jumpy valst.Nr.(duomenys neskelbtini) apgadino kitą automobilį Peugeot 807 valst. Nr. (duomenys neskelbtini). Dėl šio autoįvykio Didžiosios Britanijos draudikų biuras nukentėjusiojo automobilio Peugeot 807 valst. Nr. (duomenys neskelbtini) vairuotojo reikalavimu atliko žalos administravimo veiksmus, galutinai sureguliavo žalos bylą ir 2010 sausio 20 d. raštu pareikalavo iš ieškovo grąžinti 23 191,83 svarų sterlingų , t.y. 91 278,40 Lt turėtų išlaidų dėl nurodyto eismo įvykio. Ieškovas 2010 m. kovo 1 d. draudimo išmokos mokėjimo pavedimu Nr.1370 sumokėjo reikalaujamą sumą Didžiosios Britanijos draudikų biurui. Kadangi atsakovai pažeidė LR transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalojomo draudimo įstatymo 12 str. 1 d. 5 p. ir apie 2007 09 07 eismo įvykį nepranešė ieškovui raštu per 3 darbo dienas, todėl ieškovas, remdamasis minėto įstatymo 22 str. 2 d. bei eismo įvykio metu galiojusių LR Vyriausybės 2004 06 23 nutarimu Nr.795 patvirtintų Eismo įvykio metu padarytos žalos nustatymo ir draudimo išmokos mokėjimo taisyklių 54.3 p. ir 54.5 p., prašo priteisti iš atsakovų solidariai 20 proc. išmokėtos draudimo išmokos atgręžtinio reikalavimo teise. Ieškinys reiškiamas bendraatsakovams UAB „Alvesta“ kaip draudėjui ir transporto priemonės valdytojui, o R. Z. kaip tiesioginiam transporto priemonės valdytojui 2007 09 07 eismo įvykio metu, kadangi jie neįvykdė LR transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatyme atsakingam už eismo įvykį valdytojui nustatytų pareigų.
Atsiliepimas
Ieškovo atstovė teismo posėdyje palaikė ieškinio reikalavimus ir atsikirsdama į atsakovų atsiliepimuose nurodytus argumentus papildomai paaiškino, kad nesutinka su atsakovų prašymu taikyti ieškinio senatį, kadangi ieškovas ieškinio senaties termino nepraleido, nes pateiktam regresiniam reikalavimui taikomas 1 metų senaties terminas, jį skaičiuojant nuo draudimo išmokos išmokėjimo dienos, t.y. nuo 2010 m. kovo 1 d., o ieškinys teismui išsiųstas 2011 m. kovo 1 d., taigi, ieškinio senaties terminas nėra praleistas. Bet jeigu teismas manytų, kad vis tik ieškovas praleido ieškinio senaties terminą, tai prašo jį atnaujinti, vadovaujantis protingumo ir teisingumo principais, kadangi galėjo būti praleistas vos kelias dienas, ieškovas nesuteikė atsakovams jokio pagrindo tikėtis, kad dėl kokių nors priežasčių ieškovas atsisako reikalavimo atsakovų atžvilgiu, nes iki kreipimosi į teismą siuntė atsakovams pretenzijas, be to, kadangi eismo įvykis, dėl kurio išmokėtos draudimo išmokos dalį prašo priteisti ieškovas, įvyko užsienyje, žalą reguliavo ne tiesiogiai ieškovas, o Didž. Britanijos draudikų biuras, atsakovai su ieškovu kaip draudiku visiškai nebendradarbiavo ir prašomos informacijos neteikė, todėl ieškovui reikėjo nepalyginamai daugiau laiko ir pastangų surinkti informacijai, reikalingai regreso teisės įgyvendinimui. Taip pat ieškovo atstovė nurodė, kad atsakovai nepagrįstai bando paneigti buvus R. Z. solidariąją civilinę atsakomybę, kadangi jie neįrodė, kad eismo įvykio metu R. Z. apdraustą transporto priemonę vairavo kaip UAB „Alvesta" darbuotojas, kad jis valdė automobilį darbo metu atlikdamas darbines funkcijas. Atsakovai tik bylai pasiekus teismą ėmė teigti, jog R. Z. autoįvykio metu transporto priemonę valdė tarnybiniais (darbo) tikslais. Nepaisant pakartotinių ieškovo pretenzijų, nė vienas iš atsakovų jokios informacijos ieškovui neteikė, nebendradarbiavo, todėl mano, kad šios iki teismo neatskleistos aplinkybės atsakovai bylą nagrinėjant teisme taip pat negali panaudoti prieš ieškovą. R. Z. buvo patrauktas atsakovu kartu su Didžiosios Britanijos draudikų biuru Jungtinėje Karalystėje vykusiame teismo procese. R. Z. nepateikė jokių įrodymų, kad būtų ėmęsis kokių nors veiksmų toje byloje jį pakeisti į atsakovą UAB „Alvesta". Jei R. Z. autoįvykio metu iš tiesų būtų vykdęs darbines funkcijas, jis neabejotinai šias aplinkybes būtų atskleidęs ir nukentėjusiam asmeniui. Tačiau, kaip matyti iš bylos medžiagos, R. Z. nukentėjusiam asmeniui suteikė tik savo asmeninius, o ne darbdavio duomenis. Ieškovo atstovės nuomone, atsakovas R. Z. siekia visą atsakomybę perkelti jo paties vadovaujamai įmonei, kad atsakomybės išvengtų tiek jis, tiek UAB „Alvesta", nes teismui paskyrus atsakovų turto areštą, ieškovas kreipėsi į antstolį. Iš UAB „Alvesta" antstoliui pateiktos informacijos apie įmonės turtinę padėtį matyti, jog jokio turto, iš kurio būtų galimas išieškojimas, UAB „Alvesta" neturi, ekonominės veiklos nevykdo ir pajamų ateityje neplanuoja gauti. Ieškovo atstovė nurodė, kad ieškovo kaip draudiko atgręžtinio reikalavimo teisė yra įtvirtinta TPVCAPDĮ 22 str. ir todėl prašo teismo atkreipti dėmesį, kad ne tik ieškovas, bet ir žalą administravęs Didžiosios Britanijos draudikų biuras negavo iš atsakovų jokios informacijos apie eismo įvykį, atsakovai iki šiol nėra pateikę ieškovui informacijos, ar transporto priemonė eismo įvykio metu buvo techniškai tvarkinga, nepateikę vairuotojo pažymėjimo kopijos, o tokia informacija draudikui yra esminė. Ieškovo atstovė pažymėjo, kad TPVCAPDĮ 22 str. numatyti regresinio reikalavimo dydžio procentai skaičiuojami nuo išmokėtos draudimo išmokos dydžio, o ne nuo padarytos žalos nukentėjusiajam, ir todėl jos pakartotinai nustatinėti nereikia, nes pakartotinis žalos dydžio nustatinėjimas neatitiktų privalomojo transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės draudimo sistemos. Nurodo, kad R. Z. buvo įtrauktas Didžiojoje Britanijoje vykusiame teismo procese kaip atsakovas, turėjo teisę ginčyti teismo nustatytas aplinkybes, įskaitant ir priteistinos - šalių sutartos atlyginti, žalos dydį. Nepasinaudoję šia teise, atsakovai negali teikti prieštaravimų dėl žalos dydžio šioje byloje, nes Didžiosios Britanijos eismo nustatyti faktai turi prejudicinę galią (CPK 182 str. 2 p.). Ieškovė turi teisę vadovautis šiame teismo procese nustatytais prejudiciniais faktais, kadangi vienoje valstybėje narėje priimtas teismo sprendimas turi būti automatiškai pripažįstamas kitoje valstybėje narėje, t.y. nėra reikalaujama kokios nors specialios pripažinimo procedūros.
Atsakovas UAB „Alvesta“ pateiktame atsiliepime į ieškinį nurodė, kad su ieškiniu nesutinka, prašo jį atmesti atsiliepime nurodytais motyvais ( 1 tomas b.l. 128-130). Nurodo, kad 2006 m. balandžio 27 d. tarp Arūno Danilos ir UAB „Alvesta“ buvo sudaryta automobilio Citroen Jumpy, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) panaudos sutartis, kurios pagrindu atsakovas tapo teisėtu a/m Citroen Jumpy, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), valdytoju. 2007-05-04 atsakovas UAB „Alvesta“ sudarė su ieškovu Transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo sutartį, kuria apdraudė a/m Citroen Jumpy, valst. Nr.(duomenys neskelbtini), transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės valomuoju draudimu. Kadangi tiek TPVCAPDĮ 22 str. 2 d., tiek ir pati Draudimo sutartis numato apdraustos transporto priemonės valdytojo atsakomybę už TPVCAPDĮ 12 str. nustatytų pareigų nevykdymą ar netinkamą jų vykdymą, todėl mano, kad reikalavimas nurodytu pagrindu turi būti reiškiamas tik transporto priemonės valdytojui ar draudikui. Nei tai, kad draudėjas - panaudos gavėjas, leido atsakingam už žalos padarymą asmeniui naudotis automobiliu, nei tai, kad draudėją ir atsakingą už žalos padarymą vairuotoją sieja darbo teisiniai santykiai, nesudaro teisinio pagrindo draudikui įgyti regresinio reikalavimo teisės tiek į draudėją, tiek į atsakingą už žalos padarymą vairuotoją taikyti solidariosios jų atsakomybės. Nurodo, kad eismo įvykio metu 2007-09-07 R. Z. 2004-06-18 darbo sutarties Nr.1 tarp UAB „Alvesta“ ir R. Z. pagrindu buvo darbo teisiniuose santykiuose su atsakovu. Darbuotojas, naudojantis darbdavio transporto priemonę tiesioginėms darbo pareigoms atlikti, negali būti laikomas šios transporto priemonės valdytoju ir atsako už žalą, padarytą savo veiksmais regreso tvarka tiek, kiek numato Darbo kodekso nuostatos, įtvirtinančios darbuotojų materialinę atsakomybę. Teigia, kad 2007-09-07 Didž.Britanijoje R. Z., vairuodamas atsakovo panaudos sutarties pagrindu valdomą automobilį Citroen Jumpy, valst. Nr (duomenys neskelbtini), pateko į eismo įvykį, vykdydamas darbines funkcijas – parveždamas iš Didžiosios Britanijos Mindaugo Dūnos palaikus. Atsakovas nurodo, kad ieškovo reikalavimas priteisti jo patirtą žalą solidariai iš atsakovo ir R. Z. kaip transporto priemonės valdytojų yra nepagrįstas ir remiantis 2007-05-04 Transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo sutarties 5.5 p.. Todėl mano, kad jei ir būtų ieškovui padaryta žala atsakovui netinkamai vykdant TPVCAPDĮ 22 str. 2 d., ją turėtų padengti atsakovas UAB „Alvesta“, įgydamas teisę taikyti R. Z. kaip atsakovo darbuotojui tiek drausminę, tiek materialinę atsakomybę. Atsakovas nurodė, kad ieškovas nepateikė jokių įrodymų, patvirtinančių tai, jog dėl sutartinių įsipareigojimų nevykdymo jis patyrė didesnę žalą negu priešingu atveju būtų patyręs. Mano, kad už sutartinių prievolių nevykdymą ar netinkamą vykdymą pažeidusiai sutartį šaliai gali būti taikomos netesybos, kurios įskaitomos į nuostolius. Tai reiškia, kad netesybos atlieka ne baudinę, o kompensuojamąją funkciją, jomis siekiama atlyginti nukentėjusiajai šaliai nuostolius. Taip netesybų ir nuostolių santykis (kaip neleidžiantis šalims nustatyti baudinių netesybų) aiškinamas ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje. Todėl ieškovo reikalavimas priteisti iš atsakovo 20 proc. draudimo išmokos 18 255,68 Lt, t.y. jo patirtą žalą dėl atsakovo netinkamai vykdytų sutartinių įsipareigojimų yra visiškai nepagrįstas ir dėl to atmestinas.
Atsakovas R. Z. į parengiamąjį teismo posėdį neatvyko, apie posėdį pranešta, neatvykimo priežastys nežinomos; pateiktame atsiliepime į ieškinį nurodė, kad su ieškiniu taip pat nesutinka ir prašo jį atmesti atsiliepime nurodytais motyvais ( 1 tomas b.l. 71-74). Nurodė, kad jis neginčija tos aplinkybės, jog 2007-09-07 Didžiojoje Britanijoje, vairuodamas UAB "Alvesta" panaudos sutarties pagrindu valdomą automobilį Citroen Jumpy, valst. Nr (duomenys neskelbtini)), pateko į eismo įvykį, kurio metu dėl jo kaltės buvo apgadintas automobilis Peugeot 807 (valst. Nr. (duomenys neskelbtini)). Iš pateiktų ieškovo duomenų matyti, jog žala dėl 2007-09-07 eismo įvykio, kurio kaltininkas buvo jis, Didžiosios Britanijos draudikų biurui buvo pilnai atlyginta 2010 m. kovo mėn. 1 d. Reikalavimas dėl išmokėtų išmokų grąžinimo, kurį ieškovas reiškia draudėjui (valdytojui) ar kaltininkui TPVCAPDĮ 22 straipsnio pagrindu, kvalifikuotinas regresiniu, o šiems reikalavimams taikytinas sutrumpintas vienerių metų ieškinio senaties terminas. 2010 m. kovo 1 d. ieškovas patenkino trečiojo asmens nukentėjusiojo Harchand S. Johal draudiko Didžiosios Britanijos draudikų biuro pretenziją visiškai ir įgijo reikalavimo teisę į eismo įvykio kaltininką- atsakovą. Ieškinį dėl priteisimo 20 proc. draudimo išmokos regreso tvarka ieškovas teismui pateikė 2011 m. kovo 3 d., t.y. suėjus ieškininės senaties terminui, todėl prašo dėl šios aplinkybės ieškinį atmesti. Taip pat nurodo, kad nesutinka su ieškovo reikalavimu taikyti solidarią atsakomybę atsakovų atžvilgiu, kadangi 2007-09-07 Didž.Britanijoje jis, vairuodamas atsakovo UAB „Alvesta“ panaudos sutarties pagrindu valdomą automobilį Citroen Jumpy, valst. Nr (duomenys neskelbtini), pateko į eismo įvykį, vykdydamas darbines funkcijas. Teigia, kad jis vykdydamas darbo funkcijas darbdaviui priklausančia panaudos sutarties pagrindu transporto priemone, netapo šios transporto priemonės teisėtu valdytoju. Ieškovas remiantis TPVCAPDĮ 22 str. 2 d. turi teisę reikalauti grąžinti 20 proc. jo išmokėtos sumos iš transporto priemonės valdytojo, t.y. šiuo atveju iš atsakovo UAB „Alvesta“, bet ne iš šio atsakovo darbuotojo, todėl mano, kad ieškovo reikalavimas priteisti patirtą žalą solidariai iš jo ir UAB "Alvesta" kaip transporto priemonės valdytojų yra nepagrįstas. Taip pat nurodė, kad ieškovas nepateikė jokių įrodymų, patvirtinančių tai, jog dėl sutartinių įsipareigojimų nevykdymo jis patyrė didesnę žalą negu priešingu atveju būtų patyręs.
Atsakovų UAB „Alvesta“ ir R. Z. atstovas advokatas Ž. Kalinauskas paaiškino, kad palaiko atsiliepimuose išdėstytus motyvus. Prašo taikyti ieškinio senatį, nes mano, kad ieškovas, reikšdamas regresinį reikalavimą, praleido 1 metų senaties terminą, kuris turi būti skaičiuojamas nuo draudimo išmokos sumokėjimo 2010 03 01, o ieškinys teismui pateiktas 2011 03 03. Taip pat nurodo, kad pagal Lietuvos Aukščiausiojo teismo formuojamą praktiką draudikui tenka įrodinėjimo našta, kad jis dėjo visas pastangas ir siekė, kad žala būtų kuo mažesnė, o šioje byloje draudėjas nebuvo rūpestingas, neatliko jokių veiksmų, kurie įgyvendina šį principą. Ieškovas gavo sąskaitą ir neįsitikinęs žalos pagrįstumu ją apmokėjo, neįvykdė savo pareigos. Nurodo, kad žala, kurią sumokėjo ieškovas, visiškai nepagrįsta ir neprotinga, ieškovas nepagrindė išlaidų būtinumo. Atstovas teigė, kad ieškovas nenurodė priežastinio ryšio tarp atsakovų veiksmų ir jo patirtos žalos ir nepateikė įrodymų dėl žalos, kuri kilo dėl to, kad atsakovai jo neinformavo apie eismo įvykį per 3 dienas. Taip pat nurodė, kad visiškai nepagrįstas ieškovo reikalavimas priteisti solidariai iš atsakovų žalą, nes reikalavimas pagal TPVCAPDĮ 22 str. 2 d. gali būti reiškiamas tik transporto priemonės valdytojui, bet ne darbuotojui, nes šiuo atveju atsakovas R. Z., sukėlęs eismo įvykį, vairavo automobilį, atlikdamas darbines funkcijas, o šio automobilio valdytojas buvo atsakovas UAB „Alvesta“, kuris ir galėtų būti atsakingas prieš draudėją už netinkamą sutartinių įsipareigojimų vykdymą. Atsakovų atstovas pripažino, kad po autoįvykio atsakovai įstatymo nustatyta tvarka neinformavo ieškovo, su juo nebendradarbiavo, kadangi jokių pranešimų iš ieškovo negavo, nes pasikeitė atsakovų adresai, apie naujus adresus ieškovui nepranešė, nurodė, kad apie eismo įvykį buvo pranešta žodžiu draudimo brokeriui sugrįžus į Lietuvą, teismo procesuose Didžiojoje Britanijoje nedalyvavo.
Motyvuojamoji dalis
Ieškinys tenkintinas.
Išklausius šalis ir susipažinus su civilinės bylos medžiaga, nustatyta, kad ieškovas su atsakovu UAB „Alvesta" 2007 m. gegužės 4 d. sudarė Transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo sutartį Nr. 300 0023140, kuria buvo apdrausta automobilio Citroen Jumpy, valst. Nr.(duomenys neskelbtini) valdytojų civilinė atsakomybė laikotarpiui nuo 2007 05 05 iki 2008 05 04 (1 tomas b.l. 8-9).
2006 m. balandžio 27 d. tarp pil. (duomenys neskelbtini)ir atsakovo UAB „Alvesta“ buvo sudaryta automobilio Citroen Jumpy, valst. Nr (duomenys neskelbtini), panaudos sutartis. Jos pagrindu minėtas automobilis buvo perduotas atsakovui neatlygintinai naudotis ir valdyti (1 tomas 75).
Atsakovas R. Z. 2004 m. birželio 18 d. yra sudaręs neterminuotą darbo sutartį su atsakovu UAB „Alvesta“, kurios pagrindu jis yra priimtas dirbti į direktoriaus pareigas ( 1 tomas b.l. 76 ).
2007 09 07 Didžiojoje Britanijoje įvyko kelių eismo įvykis, kuriame atsakovo R. Z. vairuojamas automobilis Citroen Jumpy valst.Nr.(duomenys neskelbtini) apgadino kitą automobilį Peugeot 807 valst. Nr. (duomenys neskelbtini). Dėl šio autoįvykio Didžiosios Britanijos draudikų biuras nukentėjusiojo automobilio Peugeot 807 valst. Nr. (duomenys neskelbtini) vairuotojo reikalavimu atliko žalos administravimo veiksmus, galutinai sureguliavo žalos bylą ir 2010 sausio 20 d. raštu pareikalavo iš ieškovo grąžinti 23 191,83 svarų sterlingų , t.y. 91 278,40 Lt turėtų išlaidų dėl nurodyto eismo įvykio ( 1 tomas b.l. 10-11 ). Ieškovas 2010 m. kovo 1 d. draudimo išmokos mokėjimo pavedimu Nr.1370 sumokėjo reikalaujamą sumą Didžiosios Britanijos draudikų biurui – 23 191,83 GBP, kas sudaro 91 278,40 Lt ( 1 tomas b.l. 10-11, 13-14 ).
Ieškovas prašo priteisti solidariai iš atsakovų 20 proc. jo išmokėtos draudimo išmokos atgręžtinio reikalavimo teise remiantis LR transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymo 12 str. 1 d. 5 p., 22 str. 2 d., , LR Vyriausybės 2004 m. birželio 23 d. nutarimu Nr. 795 patvirtintų Eismo įvykio metu padarytos žalos nustatymo ir išmokos mokėjimo taisyklių 54.3 p. ir 54.5 p., kadangi atsakovai pažeisdami minėto įstatymo reikalavimus apie 2007 09 07 eismo įvykį nepranešė ieškovui raštu per 3 darbo dienas, visiškai nebendradarbiavo nei su ieškovu, nei su žalą administravusiu Didžiosios Britanijos draudikų biuru, atsakovai iki šiol nėra pateikę ieškovui jokios informacijos apie eismo įvykį, ar transporto priemonė eismo įvykio metu buvo techniškai tvarkinga, nepateikę vairuotojo pažymėjimo kopijos, o tokia informacija draudikui yra esminė. Ieškovas nurodo, kad ieškinį reiškia solidariems bendraatsakovams: UAB „Alvesta“ kaip draudėjui ir transporto priemonės valdytojui, o R. Z. kaip tiesioginiam transporto priemonės valdytojui 2007 09 07 eismo įvykio metu, kadangi atsakovai nepateikė jokių duomenų, o byloje ir įrodymų, kad atsakovas R. Z. eismo įvykį sukėlė, atlikdamas darbines funkcijas, abu atsakovai neįvykdė LR transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatyme atsakingam už eismo įvykį valdytojui nustatytų pareigų.
Atsakovai neginčija šių nustatytų faktinių aplinkybių ir ieškovo teisės reikšti atgręžtinį reikalavimą į transporto priemonės valdytoją susigrąžinti 20 proc. išmokėtos draudimo išmokos.
Atsakovas R. Z. sutikdamas su ieškovo teise reikšti atgręžtinį reikalavimą, prašo taikyti ieškinio senatį, nurodydamas, kad ieškinio senaties terminas baigėsi 2011 03 01, o ieškovas ieškinį teismui pateikė 2011 03 04, t.y. po termino.
Teismas nesutinka su atsakovo prašymu ir netaiko senaties termino, kadangi daro išvadą, kad jis nėra praleistas. Ieškovo pateiktam atgręžtiniam reikalavimui taikomas 1 metų senaties terminas. Jis pradedamas skaičiuoti nuo draudimo išmokos išmokėjimo dienos (CK 1.127 str. 4 d.), t.y. nuo 2010 m. kovo 1 d. (1 tomas b.l. 14). Nors teisme ieškinys gautas 2011 m. kovo 4 d., tačiau iš pateiktų ieškovo įrodymų: 2011 m. kovo 1 d. siuntos lapo (1 tomas b.l. 88) ir voko ( 1 tomas b.l. 25 ), matyti, kad ieškinys teismui išsiųstas 2011 m. kovo 1 d., minėtame siuntos lape nurodytas siuntai suteiktas registracijos Nr.RN257411423LT sutampa su ant byloje esančio voko užklijuotu numeriu. Taigi, ieškovas nėra praleidęs ieškinio senaties termino atgręžtinim reiklavimui pareikšti.
Eismo įvykis, kuriame atsakovo R. Z. vairuojamas automobilis Citroen Jumpy valst. Nr. (duomenys neskelbtini) apgadino kitą automobilį Peugeot 807 valst. Nr. (duomenys neskelbtini), įvyko užsienyje, Didž. Britanijoje.
Vadovaujantis TPVCAPDĮ 10 str. 1 d., draudimo sutartis suteikia kiekvienoje Europos Sąjungos valstybėje narėje tokią draudimo apsaugą, kurios reikalauja būtent tos valstybės transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomąjį draudimą reglamentuojantys teisės aktai. Todėl už žalą, padarytą kitose valstybėse, išmoka mokama pagal tu valstybių transporto priemonių valdytoju civilinės atsakomybės privalomąjį draudimą reglamentuojančius teisės aktus; nuostoliu atlyginimas reguliuojamas ir išmokamas pagal šalies, kurioje įvyko autoavarija, privalomojo transporto priemonių civilinės atsakomybės draudimo įstatyme numatytas draudimo sumas ir taisykles – TPVCAPDĮ 11 str. 3 d., 16 str. 1 d. ( Transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo reglamentavimo ir teismų praktikos apžvalga, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo biuletenis Teismų praktika, Nr.34 ).
Dėl šio autoįvykio Didžiosios Britanijos draudikų biuras nukentėjusiojo automobilio Peugeot 807 vairuotojui Didžiosios Britanijos 2009-10-07 teismo sprendimo dėl taikos pagrindu išmokėjo žalos atlyginimą ir 2010 sausio 20 d. raštu pareikalavo iš ieškovo grąžinti 23 191,83 svarų sterlingų , t.y. 91 278,40 Lt turėtų išlaidų dėl nurodyto eismo įvykio. Ieškovas 2010 m. kovo 1 d. draudimo išmokos mokėjimo pavedimu Nr.1370 sumokėjo reikalaujamą sumą Didžiosios Britanijos draudikų biurui.
LR transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymo 12 str. 1 d. 5 p. įpareigoja transporto priemonės valdytoją per 3 darbo dienas nuo eismo įvykio dienos raštu pranešti draudikui, apdraudusiam jo civilinę atsakomybę, apie eismo įvykį, dėl kurio jis yra atsakingas.
Ieškovas savo reikalavimą susigrąžinti 20 proc. išmokėtos draudimo išmokos grindžia dviem pagrindais : a) eismo įvykio metu galiojusios redakcijos ( 2004 06 30 ) LR Vyriausybės 2004 m. birželio 23 d. nutarimu Nr.795 patvirtintų Eismo įvykio metu padarytos žalos nustatymo ir draudimo išmokos mokėjimo taisyklių 54.3 p., t.y. kai draudikui prašant draudėjas ar transporto priemonės valdytojas nepadėjo aiškintis eismo įvykio aplinkybių ir draudikui prašant nepateikė turimos informacijos apie eismo įvykį, ir b) šių Taisyklių 54.5 p., t.y. kai atsakingas dėl padarytos žalos valdytojas ar jo atstovas TPVCAPDĮ 12 str. nustatyta tvarka nepranešė jo civilinę atsakomybę apdraudusiam draudikui ar jo atstovui apie eismo įvykį. Taip pat remiasi ir Draudimo sutarties 12 str. su atsakovu UAB „Alvesta“ 3.2.4 p, 3.2.5 p., 5.3 p.
Bendradarbiavimo pareigos nevykdymas gali lemti neigiamus padarinius, dėl kurių ir buvo draustasi, atsiradimą, suteikiant draudikui teisę atgręžtiniu reikalavimu į draudėją reikalauti trečiajam asmeniui išmokėtų sumų (TPVCAPDĮ 22 straipsnio 2 dalis). Kasacinis teismas nurodė, kad eismo įvykio metu nukentėjusiam asmeniui išmokėjęs draudimo išmoką draudikas turi atgręžtinio reikalavimo teisę dėl išmokėtos draudimo išmokos tik tada, jei draudėjas dėl savo kaltės neįvykdė ar netinkamai vykdė Eismo įvykio metu padarytos žalos nustatymo ir draudimo išmokos mokėjimo taisyklėse nustatytas pareigas. Šių pareigų vykdymas yra svarbus dėl to, kad, įvykus eismo įvykiui, kuo operatyviau ir objektyviau būtų išsiaiškintos eismo įvykio aplinkybės, dalyviai, asmeniui ir (ar) turtui padarytos žalos dydis bei civilinės atsakomybės už ją apimtis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. spalio 26 d. nutartis byloje UAB DK "PZU Lietuva" v. D.L, bylos Nr. 3K-3-433/2007).
Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad po 2007 09 07 eismo įvykio nei atsakovas R. Z., nei UAB „Alvesta“ nepranešė ieškovui TPVCAPDĮ 12 str. nustatyta tvarka apie eismo įvykį. Atsakovų atstovas nurodė, kad atsakovas R. Z. grįžęs į Lietuvą apie eismo įvykį informavo draudimo brokerį žodžiu, tačiau ieškovas šių aplinkybių nepatvirtino. Tiek atsakovai savo atsiliepimuose, tiek ir jų atstovas teismo posėdyje neneigė, kad atsakovai UAB „Alvesta" kaip transporto priemonės valdytojas ir draudėjas, ir R. Z., kaip tiesioginis transporto priemonės valdytojas eismo įvykio metu ir kaip UAB „Alvesta" direktorius neįvykdė Transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatyme, o taip pat ir šalių pasirašytoje Draudimo sutartyje numatytų pareigų. Taip pat bylos nagrinėjimo metu nustatyta, kad po pranešimo gavimo iš Didžiosios Britanijos draudikų biuro apie draudiminį eismo įvykį ieškovui kreipusis į atsakovą dėl informacijos pateikimo, nei draudėjas ar transporto priemonės valdytojas nepadėjo aiškintis eismo įvykio aplinkybių ir draudikui prašant nepateikė turimos informacijos apie eismo įvykį. Šių faktinių aplinkybių atsakovai neginčijo. Taigi, darytina išvada, kad ieškovo reikalavimas priteisti iš atsakovų 20 proc. jo išmokėtos draudimo išmokos atgręžtinio reikalavimo teise remiantis LR transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymo 12 str. 1 d. 5 p., 22 str. 2 d., , LR Vyriausybės 2004 m. birželio 23 d. nutarimu Nr. 795 patvirtintų Eismo įvykio metu padarytos žalos nustatymo ir išmokos mokėjimo taisyklių 54.3 p. ir 54.5 p., yra teisėtas ir pagrįstas.
Ieškovas prašo 20 proc. jo išmokėtos draudimo išmokos priteisti iš atsakovų solidariai, motyvuodamas tuo, kad nėra jokių įrodymų, jog eismo įvykio metu R. Z. apdraustą transporto priemonę vairavo kaip UAB „Alvesta" darbuotojas, kad jis valdė automobilį darbo metu atlikdamas darbines funkcijas. Atsakovai nesutinka su šiuo ieškovo reikalavimu, nurodydami, kad 2007-09-07 Didž.Britanijoje atsakovas R. Z. vairavo atsakovo UAB „Alvesta“ panaudos sutarties pagrindu valdomą automobilį Citroen Jumpy, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) ir pateko į eismo įvykį, vykdydamas darbines funkcijas; teigia, kad jis vykdydamas darbo funkcijas darbdaviui priklausančia panaudos sutarties pagrindu transporto priemone, netapo šios transporto priemonės teisėtu valdytoju; nurodo, kad ieškovas remiantis TPVCAPDĮ 22 str. 2 d. turi teisę reikalauti grąžinti 20 proc. jo išmokėtos sumos iš transporto priemonės valdytojo, t.y. šiuo atveju tik iš atsakovo UAB „Alvesta“, bet ne iš šio atsakovo darbuotojo, todėl mano, kad ieškovo reikalavimas priteisti patirtą žalą solidariai iš jo ir UAB "Alvesta" kaip transporto priemonės valdytojų yra nepagrįstas. Teismas atmeta kaip nepagrįstus atsakovų argumentus vadovaudamasis šiais motyvais:
- atsakovai nepateikė jokių įrodymų, kad eismo įvykio metu atsakovas R. Z. vairavo UAB „Alvesta" apdraustą transporto priemonę atlikdamas darbines funkcijas kaip UAB „Alvesta" darbuotojas, t.y. valdė darbo metu, nors, būdamas UAB „Alvesta“ direktoriumi, pilnai turėjo tokias galimybes užtkrinti įrodymų pateikimą (CPK 177 str.). Į bylą atsakovų pateiktas UAB „Alvesta" 2007 m. rugsėjo 9 d. kasos pajamų orderis Nr.0079, serija ALV ( 1 tomas b.l. 131 ) nėra pakankamas įrodymas atsakovų argumentams patvirtinti, kadangi šis dokumentas patvirtina tik tą faktą, kad iš pil. V. D. 2007 09 09 buvo paimta 4000 Lt už M. D. palaikų pervežimą. Tačiau iš šio dokumento nematyti, kada atlikta nurodyta paslauga, kokia transporto priemone, kieno vairuojama. Kad atsakovas R. Z. 2007 09 07 su UAB „Alvesta" apdrausta transporto priemone buvo nuvykęs į D. Britaniją asmeniniais tikslais ir pateko į eismo įvykį kaip privatus asmuo, o ne kaip atliekantis darbines funkcijas, leidžia daryti labiau tikėtiną išvadą ir tos byloje nustatytos aplinkybės, kad R. Z. tuoj po eismo įvykio nukentėjusiajam asmeniui suteikė tik savo asmeninius, o ne darbdavio duomenis, kad būtent R. Z., o ne UAB „Alvesta“ buvo patrauktas atsakovu kartu su D.Britanijos draudikų biuru Jungtinėje Karalystėje vykusiame teismo procese, tai patvirtina byloje esančio nukentėjusiojo atstovų ieškinio nuorašas, 2009-10-07 teismo sprendimo, kuriuo patvirtinta taika, nuorašas, o taip pat tai, kad nė vienas iš atsakovų neteikė jokios informacijos ieškovui apie eismo įvykį, nebendradarbiavo su ieškovu. Atsakovas R. Z., būdamas UAB „Alvesta“ direktoriumi, ir autoįvykio kaltininku, turėjo žinoti kaip elgtis susidariusioje situacijoje, kokius duomenis reikia teikti, jei iš tiesų jis būtų vykdęs darbines funkscijas, įvykus eismo įvykiui. Todėl teismas mano, kad ieškovas pagrįstai reiškia solidarų reikalavimą atsakovams priteisti iš jų 20 proc. jo išmokėtos draudimo išmokos : UAB „Alvesta“ kaip draudėjui ir transporto priemonės valdytojui, o R. Z. kaip tiesioginiam transporto priemonės valdytojui 2007 09 07 eismo įvykio metu (CK 6.1015 str.).
Teismas atmeta kaip nepagrįstą atsakovų argumentą, kad ieškovas nepateikė jokių įrodymų, patvirtinančių tai, jog dėl atsakovų sutartinių įsipareigojimų nevykdymo jis patyrė didesnę žalą negu priešingu atveju būtų patyręs dėl tokių motyvų:
- atsakovai apie kilusią autoavariją ieškovo neinformavo, su juo nebendravo, į ieškovo prašymus neatsiliepė (atsakovų atstovas teigė, kad po autoįvykio pasikeitė atsakovų adresai, todėl pranešimų negavo, o apie pasikeitimus nebuvo įpareigoti pranešti), nesuteikė ieškovui duomenų, svarbių įvykiui ištirti ir žalai nustatyti; draudimo išmokos dydis yra susijęs priežastiniu ryšiu su atsakovų veiksmais, nes kaip matyti iš ieškovo pateikto Didžiosios Britanijos draudikų biuro reikalavimo atlyginti patirtą žalą ir šią žalą patvirtinančių dokumentų, mokėjimo pavedimų, 2009-10-07 teismo sprendimo dėl taikos, didžiąją dalį reikalavimo sudaro pakaitinio automobilio nuomos išlaidos (7300 svarų sterlingų) ir Didžiosios Britanijos draudikų biuro teisinės išlaidos. Ieškovas dėl atsakovų sutartinių pareigų nevykdymo, vengiant bendradarbiauti, turėjo ribotas galimybes kaip galima labiau sumažinti minėtas išlaidas. Todėl teismas mano, kad atsakovams tinkami vykdant Draudimo sutarties ir LR transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymo reikalavimus ieškovas galėjo patirti mažesnius nuostolius.
Taigi, remiantis išdėstytų motyvų visuma, teismas daro išvadą, kad ieškovo ieškinys yra teisėtas ir pagrįstas įrodymais, todėl tenkintinas – CPK 178 str.
Dėl bylinėjimosi išlaidų
Ieškinį patenkinus pilnai, iš atsakovų lygiomis dalimis priteistinos ieškovo turėtos bylinėjimosi išlaidos, remiantis CPK 93 str. 1 d., nesant pagrindo nukrypti nuo nustatytų bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisyklių – 79 str., 88 str., 93 str.,98 str.
Ieškovas prašo priteisti 3426,55 Lt (tris tūkstančius keturis šimtus dvidešimt šešis litus 55 centus) bylinėjimosi išlaidų, iš kurių 1000 Lt sudaro atstovavimo išlaidos, 548 Lt žyminio mokesčio išlaidos, 1276,55 Lt vertimų išlaidos ir 602 Lt laikinųjų apsaugos priemonių taikymo išlaidos. Visos šios išlaidos yra pagrįstos byloje pateiktais įrodymais: 2011-01-20 užsakymas pateikti ieškinį, teisinių paslaugų sutartis ( 1 tomas b.l. 46, 86); 2011-02-02 sąskaita už teisines paslaugas Nr.106 ( 1 tomas b.l. 47 ); 2011-02-11 banko sąskaitos išrašas ( 1 tomas b.l. 48 ); 2011-02-24 mokėjimo nurodymas Nr.VB 1100078 ( 1 tomas b.l. 9); UAB „Magistrai" 2011-02-24, 2011-07-05, 2011-08-31, 2011-09-13 PVM sąskaitos-faktūros Nr.OOl 1210, Nr.OOl 1764, Nr.OOl 1977, Nr.OOl2044, serija MAG, ir 2011-03-04, 2011-07-07, 2011-09-14 mokėjimo nurodymai Nr.262, Nr.VBl 100250, Nr.VB 1100324, Nr.VB 1100325 ( 1 tomas b.l. 112-113, 143, 145, 2 tomas b.l. 35, 36, 47, 48, 54-57); 2011-04-14 antstolio R.Budreikos PVM sąskaita-faktūra Nr.00002454, serija BUD; 2011-04-29 ADB „Seesam Lietuva" mokėjimo nurodymas Nr.537 (1 tomas b.l. 116-117).
Atsakovų atstovas prašė nelaikyti bylinėjimosi išlaidomis ieškovo turėtas išlaidas, susijusias su dokumentų vertimu, kadangi visus dokumentus ieškovas turėjo saugoti savo įmonėje valstybine kalba, jie jau turėjo būti išversti iki teisminio proceso.Teismas atmeta kaip nepagrįstą šį prašymą, kadangi parengiamajame teismo posėdyje tenkinant paties atsakovo prašymą ieškovas buvo įpareigotas išsireikalauti papildomų dokumentų iš Didžiosios Britanijos draudikų biuro Jungtinėje Karalystėje ir pateikti juos į bylą. Todėl išlaidos, susijusios su bylos nagrinėjimo eigoje išreikalautų papildomų dokumentų vertimu iš anglų kalbos į valstybinę kalbą, kurias patyrė ieškovas, laikytinos bylinėjimosi išlaidomis.
Taip pat iš atsakovų lygiomis dalimis priteistinos valstybei 51,74 Lt išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu – CPK 96 str.
Kauno miesto apylinkės teismo teisėjos V.Šeškuvienės 2011 m. balandžio 5 d. nutartimi taikytas civilinėje byloje Nr.2-6885-329/2011 laikinąsias apsaugos priemones –areštą atsakovų UAB „Alvesta“ ir R. Z. nekilnojamajam turtui, o jo nesant ar esant nepakankamam ieškinio reikalavimui užtikrinti ir kilnojamajam turtui, piniginėms lėšoms ir turtinėms teisėms, esančioms pas atsakovus ir trečiuosius asmenis, pareikšto piniginio reikalavimo ribose – 18255,68 Lt, palikti galioti iki teismo sprendimo įvykdymo – CPK 150 str. 3 d.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos CPK 270 str., 279 str., 275 str.; 284 str., teismas
Rezoliucinė dalis
nusprendžia:
ieškinį tenkinti.
Priteisti solidariai iš atsakovų UAB „Alvesta“, įmonės kodas 300027228, buveinės adresas, P.Lukšio g.38, Kaune, atsiskaitomoji sąskaita Nr. LT37 7300 0100 8427 2408, esanti „Swedbank“, AB, banko kodas 73000, ir R. Z., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini), ieškovo ADB „Seesam Lietuva“, įmonės kodas 111631975, buveinės adresas Ulonų g.2, LT-08245 Vilnius, adresas korespondencijai Latvių g.17/Kęstučio g.43, LT-08123, Vilnius, atsiskaitomoji sąskaita Nr. , esanti AB SEB banke, banko kodas 70440, naudai 18 255,68 Lt (aštuoniolika tūkstančių du šimtus penkiasdešimt penkis litus 68 ct) draudimo išmokos.
Priteisti iš atsakovo UAB „Alvesta“, įmonės kodas 300027228, buveinės adresas, P.Lukšio g.38, Kaune, atsiskaitomoji sąskaita Nr. LT37 7300 0100 8427 2408, esanti „Swedbank“, AB, banko kodas 73000, ieškovo ADB „Seesam Lietuva“, įmonės kodas 111631975, buveinės adresas Ulonų g.2, LT-08245 Vilnius, adresas korespondencijai Latvių g.17/Kęstučio g.43, LT-08123, Vilnius, atsiskaitomoji sąskaita Nr. LT23 7044 0600 0124 7492, esanti AB SEB banke, banko kodas 70440, naudai 6 proc. metines palūkanas nuo priteistos sumos (18 255,68 Lt ) nuo bylos iškėlimo teisme ( t.y. nuo 2011 04 04 ) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.
Priteisti iš atsakovo R. Z., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini), ieškovo ADB „Seesam Lietuva“, įmonės kodas 111631975, buveinės adresas Ulonų g.2, LT-08245 Vilnius, adresas korespondencijai Latvių g.17/Kęstučio g.43, LT-08123, Vilnius, atsiskaitomoji sąskaita Nr. LT23 7044 0600 0124 7492, esanti AB SEB banke, banko kodas 70440, naudai 5 proc. metines palūkanas nuo priteistos sumos (18 255,68 Lt) nuo bylos iškėlimo teisme ( t.y. nuo 2011 04 04 ) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.
Priteisti iš atsakovų UAB „Alvesta“, įmonės kodas 300027228, buveinės adresas, P.Lukšio g.38, Kaune, atsiskaitomoji sąskaita Nr. LT23 7044 0600 0124 7492, esanti „Swedbank“, AB, banko kodas 73000, ir R. Z., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini), ieškovo ADB „Seesam Lietuva“, įmonės kodas 111631975, buveinės adresas Ulonų g.2, LT-08245 Vilnius, adresas korespondencijai Latvių g.17/Kęstučio g.43, LT-08123, Vilnius, atsiskaitomoji sąskaita Nr. LT23 7044 0600 0124 7492, esanti AB SEB banke, banko kodas 70440, naudai lygiomis dalimis, t.y. po 1713,28 Lt (vieną tūkstantį septynis šimtus trylika litų 28 ct) iš kiekvieno ieškovo turėtoms bylinėjimosi išlaidoms atlyginti.
Priteisti iš atsakovų UAB „Alvesta“, įmonės kodas 300027228, buveinės adresas, P.Lukšio g.38, Kaune, atsiskaitomoji sąskaita Nr. LT23 7044 0600 0124 7492, esanti „Swedbank“, AB, banko kodas 73000, ir R. Z., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini), Kaune, valstybei lygiomis dalimis, t.y. po 25,87 Lt (dvidešimt penkis litus 87 ct) iš kiekvieno išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, mokamų Valstybinei mokesčių inspekcijai prie LR FM, į.k. 188659752, į biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą LT24 7300 0101 1239 4300, „Swedbank”, AB, banko kodas 73000, įmokos kodas 5660.
Kauno miesto apylinkės teismo teisėjos V. Šeškuvienės 2011 m. balandžio 5 d. nutartimi taikytas civilinėje byloje Nr. 2-6885-329/2011 laikinąsias apsaugos priemones –areštą atsakovų UAB „Alvesta“, į. k. 300027228, buveinės adresas: P. Lukšio g. 38, LT-49356 Kaunas, ir R. Z., a.k. (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini), nekilnojamajam turtui, o jo nesant ar esant nepakankamam ieškinio reikalavimui užtikrinti – ir kilnojamajam turtui, piniginėms lėšoms ir turtinėms teisėms, esančioms pas atsakovus ir trečiuosius asmenis, pareikšto piniginio reikalavimo ribose – 18255,68 Lt, palikti galioti iki teismo sprendimo įvykdymo.
Sprendimo patvirtintas kopijas išsiųsti teismo posėdyje nedalyvavusioms šalims.
Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Kauno apygardos teismui per Kauno miesto apylinkės teismą.